PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS Žodžio laisvė Turkijoje: neseniai įvykdyti žurnalistų bei žiniasklaidos įmonių vadovų suėmimai ir sistemingai žiniasklaidai daromas spaudimas Turkijoje
12.1.2015 - (2014/3011(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
Ignazio Corrao, Fabio Massimo Castaldo, Marco Affronte, Daniela Aiuto, Dario Tamburrano, Kristina Winberg, Peter Lundgren, Rolandas Paksas EFDD frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0036/2015
B8‑0040/2015
Europos Parlamento rezoliucija „Žodžio laisvė Turkijoje: neseniai įvykdyti žurnalistų bei žiniasklaidos įmonių vadovų suėmimai ir sistemingai žiniasklaidai daromas spaudimas Turkijoje“
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos parengtą 2014 m. Turkijos pažangos ataskaitą,
– atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 16 d. Komisijos komunikatą „2013–2014 m. plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai“ (COM(2013) 0700),
– atsižvelgdamas į ankstesnes EP rezoliucijas dėl Turkijos, ypač į 2013 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl padėties Turkijoje[1] ir 2014 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl 2013 m. Turkijos pažangos ataskaitos[2],
– atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 3 d. derybų su Turkija programą,
– atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 18 d. Tarybos sprendimą 2008/157/EB dėl principų, prioritetų ir sąlygų, įvardytų Stojimo partnerystės su Turkijos Respublika programoje (stojimo partnerystė), ir į ankstesnius 2001 m., 2003 m. ir 2006 m. Tarybos sprendimus dėl stojimo partnerystės,
– atsižvelgdamas į Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP),
– atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 16 d. Tarybos susitikimo išvadas dėl plėtros ir stabilizacijos ir asociacijos proceso,
– atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos Federicos Mogherini ir už Europos kaimynystės politiką ir plėtros derybas atsakingo Komisijos nario Johanneso Hahno 2014 m. gruodžio 14 d. bendrą pareiškimą dėl policijos reidų ir žiniasklaidos atstovų sulaikymo Turkijoje,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,
– atsižvelgdamas į Europos Tarybos vyriausiojo žmogaus teisių komisaro 2014 m. gruodžio 15 d. pareiškimą,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi vyriausybės reakcija į tai, kad 2013 m. gruodžio mėn. paskelbi įtarimai korupcija, sukėlė didelį susirūpinimą dėl teisminių institucijų nepriklausomumo ir valdžių padalijimo;
B. kadangi 2014 m. gruodžio 14 d. visoje Turkijoje sulaikyti 32 žurnalistai, įskaitant vyresniuosius žurnalistus, žiniasklaidos įmonių vadovus ir radijo laidų vedėjus, ir apkaltinti ginkluotų teroristinių organizacijų steigimu, vadovavimu joms ir buvimu jų nariais;
C. kadangi šie Turkijos teisėsaugos institucijų veiksmai nukreipti prieš žiniasklaidos priemones, kurios atvirai kritikavo dabartinę Turkijos vyriausybę;
D. kadangi žiniasklaidos laisvės trūkumas yra ilgalaikė Turkijos problema, jau 2011 m. buvo vykdomos kelios žurnalistų suėmimų bangos, uždraustas socialinis tinklas „Twitter“ ir suimami socialinės žiniasklaidos naudotojai;
E. kadangi valstybės pareigūnai ir toliau nevengia pasisakymų, kuriais siekiama bauginti žiniasklaidos atstovus;
F. kadangi demonstrantai Turkijoje reiškia vis didesnį susirūpinimą dėl nepakankamo mažumų atstovavimo, autoritarinio valdymo ir nepakankamo teisinės valstybės ir gero valdymo, teisingo bylų nagrinėjimo ir tinkamo teisminio proceso principų laikymosi;
G. kadangi Interneto įstatymo pakeitimais apribota žodžio laisvė internete; kadangi iš bandymų uždrausti socialinę žiniasklaidą, kuriuos vėliau panaikino Konstitucinis teismas, ir spaudai daromo spaudimo, dėl kurio išplito vidinė cenzūra, matoma, kad siekiama riboti žodžio laisvę;
H. kadangi žiniasklaidos laisvė, tinkamas teisminis procesas ir teisminių institucijų nepriklausomumas yra svarbiausi kiekvienos sveikos demokratinės visuomenės veiksniai ir jie įtvirtinti Turkijos konstitucijoje, ypač jos 26 straipsnyje, kuriuo užtikrinama žodžio laisvė, taip pat jos 27 ir 28 straipsniuose, kuriuose užtikrinama žodžio laisvė ir laisva minties sklaida;
I. kadangi Turkija, būdama šalis kandidatė į ES nares, privalo gerbti ir propaguoti demokratiją, taip pat stiprinti demokratines ir žmogaus teises ir laisves; kadangi šias prievoles reikėtų vertinti kaip galimybę Turkijai toliau vykdyti šalies modernizacijos procesą;
J. kadangi Turkija pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę 2013 m. gavo 902,9 mln. EUR finansinių asignavimų, kad galėtų vykdyti politines ir ekonomines reformas, kurių reikia norint pasirengti naudotis teisėmis ir laikytis prievolių, atsirandančių tapus ES nare;
K. kadangi žodžio ir spaudos laisvė yra pagrindiniai ES principai;
L. kadangi nustatydama tolesnius žodžio laisvės internete apribojimus Turkija pažeidžia ES ir Turkijos asociacijos susitarimo 10 skyrių;
1. reiškia gilų susirūpinimą dėl žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų suėmimų; mano, kad tokiais veiksmais nepriimtinai mažinama žiniasklaidos laisvė šalyje; susirūpinęs dėl to, kad labai daug žurnalistų kalinama ir vykdoma daug žurnalistų ir socialinės žiniasklaidos aktyvistų teismų procesų;
2. apgailestauja dėl to, kad Turkijos valdžios institucijos ėmėsi priemonių, kurios šiuolaikinėje pliuralistinėje demokratijoje yra neproporcingos ir nebūtinos; mano, kad tokiomis priemonėmis daroma žala pačios Turkijos demokratiniam pagrindui, skaldoma Turkijos visuomenė, taip toliau didinant visuomenės nepasitikėjimą valstybės gebėjimu puoselėti žmogaus teises;
3. ragina nedelsiant paleisti visus šiuo metu kalinamus žurnalistus, socialinės žiniasklaidos aktyvistus ir žiniasklaidos darbuotojus; reikalauja taikyti nekaltumo prezumpcijos principą; ragina atlikti nepriklausomus ir skaidrius tyrimus ir primygtinai reikalauja visiems sulaikytiesiems suteikti neribojamas galimybes pasirinkti savo advokatą;
4. yra susirūpinęs dėl didelio spaudos laisvės sumažėjimo visoje šalyje ir dėl sistemingos Turkijos žiniasklaidos, įskaitant interneto žiniasklaidą, cenzūros; reikalauja, kad Turkijos vyriausybė laikytųsi spaudos laisvės principų; pabrėžia, kad tikra žodžio laisvė ir nepriklausoma spauda, taip pat laisvas ir necenzūruojamas internetas, yra svarbiausi tikros demokratiškos, laisvos ir pliuralistinės visuomenės veiksniai;
5. ragina Turkijos valdžios institucijas užtikrinti žmogaus ir pagrindines teises ir laisves, visų pirma žodžio ir spaudos laisvę, ir jas gerbti, taip pat užtikrinti atstovaujamąją politinę kultūrą, kuri apima opozicijos, mažumų, pilietinės visuomenės balsus ir moterų dalyvavimą sprendimų priėmimo procese, ir taip kurti tikrą demokratinę politinę kultūrą visapusiškai gerbiant skirtingus požiūrius ir nuomones;
6. atsižvelgdamas į tai, nurodo, kad saugant ir didinant spaudos ir žiniasklaidos laisvę svarbiausias vaidmuo tenka teisminėms institucijoms; primena, kad šiuolaikinėje demokratinėje valstybėje valdžių padalijimo principas turėtų būti itin svarbus; reiškia didelį susirūpinimą dėl vyriausybės kišimosi į teisminių institucijų darbą; ragina Turkijos valdžios institucijas užtikrinti tikrą vykdomosios, teisėkūros ir teisminės funkcijų pusiausvyrą;
7. ragina ES imtis konkrečių veiksmų reaguojant į represines prieš žiniasklaidą nukreiptas priemones, Turkijos policijos pernelyg didelės jėgos naudojimą prieš protestuotojus, daugelio policijos pareigūnų, teisėjų ir prokurorų paskyrimą eiti kitas pareigas ir jų atleidimą iš darbo – veiksmus, kurių imtasi po to, kai buvo paskelbti įtarimai dėl korupcijos, susijusios su žinomais vyriausybės nariais; ragina ES sustabdyti stojimo derybas su Turkija tol, kol šalyje negerbiamos jos demokratinės institucijos, teisinė valstybė ir pagrindinės laisvės;
8. ragina Turkijos vyriausybę bendradarbiauti su visais politiniais veikėjais, kad valstybės institucijose būtų stiprinama žiniasklaidos laisvė ir politinis pliuralizmas ir veikti laikantis teisinės valstybės principų ir žmogaus teisių; primena savo raginimą priimti naują žiniasklaidos įstatymą, pagal kurį būtų užtikrinama žodžio laisvė ir žiniasklaidos pliuralizmas;
9. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui, Europos Žmogaus Teisių Teismo pirmininkui, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Turkijos Respublikos vyriausybei ir parlamentui.
- [1] Priimti tekstai, P7_TA(2013)0277.
- [2] Priimti tekstai, P7_TA(2014)0235.