PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS Žodžio laisvė Turkijoje: neseniai įvykdyti žurnalistų bei žiniasklaidos įmonių vadovų suėmimai ir sistemingai žiniasklaidai daromas spaudimas Turkijoje

12.1.2015 - (2014/3011(RSP))

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį

Alexander Graf Lambsdorff, Johannes Cornelis van Baalen, Marietje Schaake, Ramon Tremosa i Balcells, Beatriz Becerra Basterrechea, Ivan Jakovčić, Jozo Radoš, Petr Ježek, Ivo Vajgl, Louis Michel, Gérard Deprez, Pavel Telička, Fredrick Federley, Marielle de Sarnez ALDE frakcijos vardu

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0036/2015

B8‑0041/2015

Europos Parlamento rezoliucija „Žodžio laisvė Turkijoje: neseniai įvykdyti žurnalistų bei žiniasklaidos įmonių vadovų suėmimai ir sistemingai žiniasklaidai daromas spaudimas Turkijoje

(2014/3011(RSP))

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į buvusias EP rezoliucijas dėl Turkijos, ypač į 2014 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl 2013 m. Turkijos pažangos ataskaitos[1], 2013 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl padėties Turkijoje[2] ir 2014 m. lapkričio 13 d. rezoliuciją dėl Turkijos veiksmų, dėl kurių kyla įtampa Kipro Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje[3],

–       atsižvelgdamas į tai, kad 2014 m. gruodžio 14 d., sekmadienį, visoje Turkijoje buvo suimta nemažai žurnalistų, žiniasklaidos įmonių vadovų ir kitų asmenų,

–       atsižvelgdamas į tai, kad pastaraisiais metais Turkija buvo viena iš šalių, kuriose spaudos ir žiniasklaidos laisvės padėtis yra blogiausia, ypač atsižvelgiant į kalinamų žurnalistų skaičių, nes kalinama apie 70 žurnalistų, uždraudžiamos knygos, didelį susirūpinimą kelia vidinė cenzūra ir kritiškai nusiteikusiai žiniasklaidai skiriamos mokestinės nuobaudos,

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.     kadangi pastarieji suėmimai yra sisteminių teisinės valstybės principo, teisminių institucijų nepriklausomumo, valdžių padalijimo ir pagarbos demokratinėms vertybėms bei pagrindinėms laisvėms pažeidimų dalis; kadangi buvusios ministro pirmininko T. Erdogano vyriausybės narius apkaltinus korupcija padidėjo susiskaidymas ir represijos;

B.     kadangi atrodo, jog suėmimus paskatino vykstantis konfliktas tarp prezidento T. Erdogano ir judėjimo „Hizmet“, kuriam vadovauja JAV įsikūręs musulmonų mokslininkas Fethullah Gulen, o šie suėmimai vykdomi praėjus vieniems metams nuo to, kai policija ir prokuratūra T. Erdogano vyriausybės narius apkaltino korupcija;

C.     kadangi Turkijoje jau dabar yra nemažai įkalintų žurnalistų ir pastaraisiais metais padidėjo spaudimas žiniasklaidai, įskaitant žiniasklaidos grupių savininkus ir vadovus, taip pat internetinės ir socialinės žiniasklaidos platformas;

D.     kadangi organizacija „Freedom House“ 2014 m. Turkijos žiniasklaidą įvertino kaip nelaisvą, nors 2013 m. ji dar buvo iš dalies laisva;

E.     kadangi kardomasis kalinimas Turkijoje gali tęstis mėnesiais ir praeityje buvo veiksmingai tęsiamas siekiant nubausti įtariamuosius dar prieš jiems stojant prieš teismą;

1.      smerkia 2014 m. gruodžio 14 d. masinius suėmimus Turkijoje ir ragina valdžios institucijas nedelsiant pateikti patikimus įrodymus, kuriais būtų pagrįsti kaltinimai, kad suimti asmenys padarė atitinkamus baudžiamuosius nusikaltimus ir nedelsiant pradėti teismo procesą, kuris būtų visiškai skaidrus, užtikrinant teisines garantijas, tinkama procesą ir teisingą bylos nagrinėjimą; ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) intensyviau dalyvauti nagrinėjant žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų bylas teismuose;

2.      smerkia 2015 m. sausio 6 d., užsienio reikalų ministrui B. Koendersui lankantis Turkijoje, kovos su terorizmu skyriaus įvykdytą provokacinį Nyderlandų žurnalisto Frederike‘o Geerdinko suėmimą ir reidą jo namuose; ragina šį atvejį išnagrinėti visiškai skaidriai;

3.      primena Turkijos valdžios institucijoms, kad reikia itin atsargiai elgtis su žiniasklaida ir žurnalistais, nes žodžio laisvė ir žiniasklaidos laisvė išlieka itin svarbi siekiant veiksmingo demokratiškos ir atviros visuomenės veikimo;

4.      labai susirūpinęs pažymi, kad Turkijos visuomenė išlieka labai susiskaidžiusi ir politinės diskusijos dažnai apima konspiracijas ir nelogiškus sąmokslus, pagrįstus gandais, gautais neteisėtai pasiklausant telefonų ar darant įrašus; pabrėžia, kad brandžioje ir demokratinėse visuomenėje tik skaidri ir tinkamai veikianti pilietinė visuomenė, pagrįsta teisinės valstybės principu, gali sukurti pasitikėjimą tarp skirtingų institucijų ir žmonių;

5.      pažymi, kad 2014 m. gruodžio 14 d. suėmimai atitinka apgailėtiną modelį, susijusį su vis didėjančiu spaudimu ir draudimais žiniasklaidai ir jos priemonėms, įskaitant internetinę socialinę žiniasklaidą ir forumus, už šiuos veiksmus turi atsakyti Turkijos vyriausybė ir aukščiausioji Turkijos valdžia;

6.      palankiai vertina Europos Sąjungos vyriausiosios užsienio reikalų ir saugumo politikos įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir komisijos nario, atsakingo už stojimo derybas, kurie pabrėžė, kad vis blogėjanti žiniasklaidos ir spaudos laisvė Turkijoje prieštarauja ES vertybėms ir yra žingsnis tolyn nuo stojimo, pareiškimus;

7.      pabrėžia, kad reikia naujos priemonės, kuri ES ir Turkijos santykiams būtų taikoma kartu su sustabdytomis derybomis dėl stojimo; šia priemone būtų susitelkta į pragmatišką bendradarbiavimą daugelyje sričių, kurias apima bendri ES ir Turkijos interesai, pavyzdžiui užsienio politikos ir prekybos srityse; tačiau pakartoja, kad pagalba teisinės valstybės principui, demokratinėms vertybėms ir pagrindinėms teisėms yra ES itin svarbūs kriterijai; ragina Turkijos vyriausybę reformuoti savo teismų sistemą siekiant užtikrinti pagarbą teisinės valstybės principui ir žmogaus teisėms;

8.      ragina visas ES institucijas ir visus subjektus Turkijoje rimtai įveikti dabartinį ES ir Turkijos santykių sąstingį ir pagerinti padėtį tam tikrą laikotarpį taikant konkrečius veiksmus ir rodiklius, o ES aiškiai pasakant, kad regresas teisinės valstybės principo ir žmogaus teisių srityse, įvykęs prie šios vyriausybės, turi konkrečias neigiamas pasekmes;

9.      primena Turkijai jos kaip Europos Tarybos narės įsipareigojimus ir būtinybę toliau vykdyti teismų reformas; primena daugelį Turkijai iškeltų bylų Europos žmogaus teisių teisme;

10.    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Turkijos parlamentui ir vyriausybei, valstybėms narėms, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai.

• [1]  Priimti tekstai, P7_TA(2014)0235.
• [2]  Priimti tekstai, P7_TA(2013)0277.
• [3]  Priimti tekstai, P8_TA(2014)0052.