Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B8-0042/2015Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B8-0042/2015

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS Žodžio laisvė Turkijoje: neseniai įvykdyti žurnalistų bei žiniasklaidos įmonių vadovų suėmimai ir sistemingai žiniasklaidai daromas spaudimas Turkijoje

12.1.2015 - (2014/3011(RSP))

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį

Rebecca Harms, Ska Keller, Michel Reimon, Judith Sargentini, Barbara Lochbihler, Davor Škrlec, Jean Lambert, Heidi Hautala, Bodil Ceballos, Ulrike Lunacek Verts/ALE frakcijos vardu

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0036/2015

Procedūra : 2014/3011(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B8-0042/2015
Pateikti tekstai :
B8-0042/2015
Debatai :
Priimti tekstai :

B8‑0042/2015

Europos Parlamento rezoliucija „Žodžio laisvė Turkijoje: neseniai įvykdyti žurnalistų bei žiniasklaidos įmonių vadovų suėmimai ir sistemingai žiniasklaidai daromas spaudimas Turkijoje“

(2014/3011(RSP))

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į buvusias EP rezoliucijas dėl Turkijos, ypač į 2014 m. kovo 7 d. rezoliuciją dėl 2013 m. Turkijos pažangos ataskaitos[1], 2013 m. birželio 12 d. rezoliuciją dėl padėties Turkijoje[2] ir 2014 m. lapkričio 13 d. rezoliuciją dėl Turkijos veiksmų, dėl kurių kyla įtampa Kipro Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje[3],

–       atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos Federicos Mogherini ir Komisijos nario Johanneso Hahno 2014 m. gruodžio 14 d. bendrą pareiškimą dėl policijos reidų ir žiniasklaidos atstovų sulaikymo Turkijoje,

–       atsižvelgdamas į Bendrųjų reikalų tarybos 2014 m. gruodžio 16 d. išvadas,

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.     kadangi 2014 m. gruodžio 14 d. Turkijos saugumo pajėgos visoje Turkijoje suėmė kelis žurnalistus, žiniasklaidos įmonių vadovus ir kitus asmenis, įskaitant laikraščio „Zaman“ vyriausiąjį redaktorių Ekremą Dumanli, televizijos kanalo Samanyolu vadovą Hidayetą Karacą, kitus žurnalistus ir policijos viršininką iš rytinės Turkijos;

B.     kadangi atrodo, jog šiuos suėmimus paskatino šiuo metu vykstantis prezidento T. Erdogano konfliktas su judėjimu „Hizmet“, kuriam vadovauja JAV įsikūręs musulmonų mokslininkas Fethullah Gulen, o jie vykdomi praėjus vieniems metams po to, kai policija ir prokurorai T. Erdogano vyriausybės narius apkaltino korupcija;

C.     kadangi 2015 m. sausio 6 d. Diyarbakire suimtas, policijos apklaustas ir įsikišus Nyderlandų užsienio reikalų ministrui, kuris atsitiktinai tuo metu lankėsi Turkijoje, tą pačią dieną paleistas Nyderlandų korespondentas Frederike Geerdink, o sausio 7 d. tik atvykęs į Stambulo oro uostą suimtas, policijos apklaustas ir kiek vėliau tą pačią dieną paleistas kitas Nyderlandų žurnalistas Mehmet Ülger;

D.     kadangi 2014 m. lapkričio mėn. prezidentas T. Erdogan visuomenei pristatė Vidaus saugumo įstatymą, kurį šiuo metu svarsto Nacionalinė Asamblėja, pagal kurį suteikiami platūs papildomi įgaliojimai imtis griežtesnių priemonių prieš ardomąją veiklą, policijai suteikiami didesni įgaliojimai vykdyti kratas, teismams – konfiskuoti turtą, o vyriausybei – klausytis telefoninių pokalbių; kadangi šis įstatymas sudarys galimybes atidžiau stebėti nusikaltėlius ir taikyti jiems griežtesnius apribojimus, tačiau juo taip pat bus galima remtis imantis veiksmų prieš oponentus, taip pat juo papildomos neseniai naudotos represinės prieš internetą nukreiptos priemonės;

E.     kadangi 2014 m. gruodžio 17 d. 10-ųjų Europos Vadovų Tarybos sprendimo pradėti stojimo derybas metinių proga prezidentas T. Erdogan tvirtai atmetė ES kritiką Turkijos atžvilgiu, tvirtindamas, kad ES negali mokyti Turkijos laisvės, demokratijos ir žmogaus teisių; kadangi patys T. Erdogano ir jo vyriausybės kritikai įtraukti į baudžiamuosius procesus, per kuriuos daug jų prarado darbą, tad juos būtų galima laikyti vyriausybės pastangų įbauginti ir kriminalizuoti disidentus aukomis;

F.     kadangi per pastaruosius metus padidėjo spaudimas Turkijos žiniasklaidai, taip pat žiniasklaidos grupių savininkams ir vadovams; kadangi pastaraisiais metais Turkija buvo viena iš šalių, kuriose spaudos ir žiniasklaidos laisvės padėtis yra blogiausia, ypač turint mintyje kalinamų žurnalistų skaičių; kadangi dauguma šiuo metu kalinamų žurnalistų yra kurdų žiniasklaidos atstovai; kadangi kai kurie žurnalistai nėra kalinami, tačiau laukia teismo proceso ar apeliacinio teismo sprendimo, ir šiais metais trumpai, kai kurie tik kelias dienas ar kelis mėnesius, buvo kalinama daug kitų žurnalistų; kadangi Turkijos vyriausybė daugiausia kaltinimų žurnalistams pateikia pagal šalies Kovos su terorizmu įstatymą ir Baudžiamojo kodekso straipsnius dėl teroristinių organizacijų;

G.     kadangi pagarba teisinei valstybei ir pagrindinėms žmogaus teisėms, įskaitant žodžio laisvę, yra pagrindinės ES vertybės, kurių laikytis Turkija oficialiai įsipareigojo pateikdama paraišką dėl narystės ES ir vykstant jos stojimo į ES procesui;

H.     kadangi 2014 m. pradžioje Turkijos ministras pirmininkas Recep Tayyp Erdogan paskelbė Europos metus, per kuriuos turėjo būti atgaivinamas jo šalies siekis tapti ES nare;

1.      griežtai smerkia daugybės žurnalistų suėmimą ir 2014 m. gruodžio 14 d. vykdytus prieš opozicijos žiniasklaidą nukreiptus reidus; pabrėžia, kad šie suėmimai – dar vienas išpuolis prieš spaudos laisvę ir nuomonės įvairovę Turkijoje ir ragina nedelsiant paleisti visus žurnalistus;

2.      ragina valdžios institucijas skubiai pateikti patikimus ir tvirtus įrodymus, kad suimti asmenys įvykdė nusikalstamas veikas, dėl kurių yra kaltinami, ir skubiai, skaidriai ir suteikiant tinkamas teisines apsaugos priemones pradėti teismo procesus, o jei to padaryti negali – panaikinti visus kaltinimus;

3.      mano, kad ši didelė suėmimų banga buvo planuojama iš anksto ir kad tai nėra sutapimas, jog persekiojami būtent tie asmenys, kurie paskelbė įtarimus, kad valdančiosios partijos nariai užsiima korupcija; atsižvelgdamas į tai, ragina prezidentą T. Erdoganą ir Turkijos vyriausybę nutraukti visus veiksmus, kuriais siekiama nutildyti jį kritikuojančius asmenis ir kriminalizuoti disidentus, dėl jų skirtingos nuomonės paskelbiant juos tautos priešais;

4.      pabrėžia, kad spaudos, žodžio ir aktyvių diskusijų laisvė yra svarbiausia bet kokios demokratinės valstybės dalis, taigi šie suėmimai ir reidai nesuderinami su teisine valstybe ir demokratijos standartais; taigi ragina Turkijos institucijas nutraukti taikių Gezi protestuotojų persekiojimus;

5.      apgailestauja dėl gegužės mėn. sudarytos Turkijos parlamento komisijos, kuri turėjo nagrinėti prokurorų pradėtas bylas, kuriose pateikiami įtarimai dėl keturių buvusių ministrų įvykdytų įstatymų pažeidimų, sprendimo neduoti šių korupcija apkaltintų buvusių ministrų į teismą, ir smerkia tai, kad praėjusį mėnesį keturi šį tyrimą iniciavę prokurorai atleisti iš pareigų; mano, kad tai naujas teisinės valstybės irimo ir vis didėjančios vyriausybės įtakos teisminėms institucijoms ženklas;

6.      ragina ES vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją, Tarybą ir Komisiją padidinti Turkijai daromą spaudimą teisingumo, teisinės valstybės ir žmogaus teisių srityje, nes tai svarbiausios sritys vykdant stojimo procesą ir joms turėtų būti teikiama pirmenybė bendrosios rinkos klausimų atžvilgiu; mano, kad pradėjus derybas dėl 23 ir 24 skyrių dėl teisminių institucijų reformų ir pagrindinių teisių būtų suteikiama konkreti pagalba;

7.      apgailestauja dėl to, kad 2014 metais, kuriuos prezidentas T. Erdogan paskelbė Europos metais, tikrai nebuvo įgyvendinti numatyti lūkesčiai, kadangi Turkijos skelbiami su ES susiję užmojai ir siekiai labai skyrėsi nuo daugelio jos vykdomų veiksmų;

8.      ragina naudojant Pasirengimo narystei pagalbos priemonę teikti daugiau paramos nepriklausomai žiniasklaidai; be to, pabrėžia, jog svarbu remti ir pilietinės visuomenės organizacijas, kadangi tik skaidri ir gerai veikianti pilietinė visuomenė gali auginti skirtingų aktyvios ir demokratinės visuomenės dalyvių grupių pasitikėjimą ir tikėjimą;

9.      primena Turkijai jos, kaip Europos Tarybos narės, prievolę ir reikmę toliau vykdyti teisminių institucijų reformas, atsižvelgiant taip pat į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teisme nagrinėjama daug Turkijai iškeltų bylų; ragina Ankarą visapusiškai vykdyti Europos Tarybos sprendimus;

10.    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos išorės veiksmų tarnybai, Komisijai, valstybėms narėms, Turkijos prezidentui, Turkijos vyriausybei, Turkijos Nacionalinei Asamblėjai ir Europos Tarybai.