PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS Žodžio laisvė Turkijoje: neseniai įvykdyti žurnalistų bei žiniasklaidos įmonių vadovų suėmimai ir sistemingai žiniasklaidai daromas spaudimas Turkijoje“
12.1.2015 - (2014/3011(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
Renate Sommer, Cristian Dan Preda, Arnaud Danjean, Jacek Saryusz-Wolski, Elmar Brok, Andrej Plenković, Tunne Kelam, David McAllister, Philippe Juvin, Michael Gahler, Michaela Šojdrová, Artis Pabriks, Barbara Matera, Davor Ivo Stier, Claude Rolin, Dubravka Šuica, Giovanni La Via, Pascal Arimont, Ivana Maletić, Lara Comi PPE frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0036/2015
B8‑0043/2015
Europos Parlamento rezoliucija „Žodžio laisvė Turkijoje: neseniai įvykdyti žurnalistų bei žiniasklaidos įmonių vadovų suėmimai ir sistemingai žiniasklaidai daromas spaudimas Turkijoje“
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į ankstesnes EP rezoliucijas dėl Turkijos,
– atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 16 d. Bendrųjų reikalų tarybos išvadas,
– atsižvelgdamas į Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro 2014 m. gruodžio 15 d. pareiškimą,
– atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir už Europos kaimynystės politiką ir plėtros derybas atsakingo Komisijos nario 2014 m. gruodžio 14 d. bendrą pareiškimą,
– atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 8 d. paskelbtą 2014 m. Turkijos pažangos ataskaitą,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi 2014 m. gruodžio 14 d. Turkijos policija suėmė tam tikrus žurnalistus ir žiniasklaidos įmonių vadovus, įskaitant laikraščio „Zaman“ vyriausiąjį redaktorių Akremą Dumanlı ir transliuotojų grupės „Samanyolu“ generalinį direktorių Hidayetą Karacą; kadangi Stambulo teisėjo arešto orderyje teigiama, kad jų atžvilgiu buvo vykdomas nusikalstamos veikos tyrimas dėl to, kad jie steigė organizaciją, kuri „naudodama spaudimą, bauginimus ir grasinimus bandė užgrobti valstybės valdžią“ ir tai darė „meluodama, atimdama žmonėms laisvę ir klastodama dokumentus“;
B. kadangi 2014 m. gruodžio 14 d. Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoja ir už Europos kaimynystės politiką ir plėtros derybas atsakingas Komisijos narys pareiškė, kad „policijos reidai ir daugelio žurnalistų bei žiniasklaidos atstovų suėmimai nesuderinami su žiniasklaidos laisve“; kadangi jie „tikisi, kad bus teikiama pirmenybė nekaltumo prezumpcijos principui, ir priminė neatimamą teisę į nepriklausomą ir skaidrų tyrimą tuo atveju, kad įtariama kokiu nors pažeidimu, visapusiškai gerbiant kaltinamųjų teises“;
C. kadangi daug 2014 m. gruodžio mėn. suimtų asmenų paleista; kadangi 2014 m. gruodžio 19 d. Stambulo teismas pranešė apie Ekremo Dumanlı paleidimą, taikant probaciją ir draudimą keliauti kol nebaigtas baudžiamasis tyrimas, tačiau ir toliau, kol nebaigtas tyrimas, kalina Hidayetą Karacą; kadangi 2014 m. gruodžio 31 d. Stambulo teismas atmetė prokuroro prieštaravimą dėl Ekremo Dumanlı ir kitų septynių asmenų paleidimo;
D. kadangi Komisija Turkijos 2014 m. pažangos ataskaitoje pažymi, kad imtasi konstruktyvių veiksmų – patvirtintas Europos žmogaus teisių konvencijos pažeidimų prevencijos veiksmų planas ir sumažinta kardomojo kalinimo trukmė – po kurių daug žurnalistų buvo paleista iš kalėjimo; kadangi Komisija taip pat pažymi, kad patvirtinti teisės aktai, kuriais ribojama žodžio laisvė, įskaitant žodžio laisvę internete, ir kad veiksmingas naudojimasis šia ir spaudos laisve faktiškai buvo suvaržytas;
E. kadangi 2014 m. gruodžio 16 d. Taryba dar kartą priminė, kokie svarbūs jai ES santykiai su Turkija, ir džiaugėsi, kad toliau įgyvendinamos ankstesniais metais patvirtintos reformos, visų pirma 2013 m. rugsėjo mėn. demokratizacijos dokumentų rinkinyje ir Europos žmogaus teisių konvencijos pažeidimų prevencijos veiksmų plane numatytos priemonės; kadangi Taryba apgailestauja, kad dėl 2013 m. gruodžio mėn. vyriausybės reagavimo į įtariamus korupcijos atvejus iškilo rimtų abejonių dėl teismų nepriklausomumo ir nešališkumo, taip pat buvo pademonstruota vis didėjanti netolerancija politinei opozicijai, visuomenės protestams ir kritikai žiniasklaidoje;
1. smerkia naujausius policijos reidus ir daugelio žurnalistų ir žiniasklaidos atstovų sulaikymą Turkijoje; pabrėžia, kad dėl tokių veiksmų kyla abejonių dėl žiniasklaidos laisvės, kuri yra pagrindinis demokratijos principas;
2. pabrėžia, kad daug Turkijos teisinės sistemos nuostatų ir tai, kaip jas aiškina teisminių institucijų nariai, toliau trukdo naudotis žodžio laisve, įskaitant žiniasklaidos laisvę; primena, kad žodžio laisvė ir žiniasklaidos pliuralizmas yra vieni iš svarbiausių Europos vertybių ir kad nepriklausoma spauda yra labai svarbi demokratinei visuomenei, nes ji suteikia piliečiams galimybę aktyviai dalyvauti kolektyviniame sprendimų, grindžiamų informacija, priėmimo procese ir taip stiprina demokratiją; išreiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad daug žurnalistų taikomas kardomasis kalinimas, ir ragina Turkijos teismines institucijas kuo greičiau peržiūrėti ir spręsti tokias bylas; pabrėžia, kad derybų pažanga priklauso nuo teisinės valstybės principo ir pagrindinių teisių laikymosi; pabrėžia, kad Turkija atsakinga už tai, jog būtų užtikrinta pagarba teisinės valstybės principui ir pagrindinėms teisėms;
3. atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip pabrėžiama Turkijos 2014 m. pažangos ataskaitoje, dėl teisme žurnalistams ir rašytojams iškeltų bylų, dėl daugelio žurnalistų atleidimo, taip pat dėl didelio žiniasklaidos nuosavybės sutelkimo verslo konglomeratų rankose ir toliau plačiai plinta žiniasklaidos priemonių savininkų ir žurnalistų vidinė cenzūra, kuri pasireiškia ir nagrinėjant visuomenei svarbius klausimus, kaip antai įtarimus korupcija;
4. ragina Turkiją vykdyti reformas, kurios sudarytų galimybes sukurti tinkamą stabdžių ir atsvarų sistemą, visapusiškai užtikrinant laisvę, įskaitant minties, žodžio ir žiniasklaidos laisvę, demokratiją, lygybę, teisinę valstybę ir pagarbą žmogaus teisėms;
5. pabrėžia, kad, kaip 2014 m. gruodžio 16 d. nutarė Taryba, 2014–2020 m. laikotarpio Pasirengimo narystei pagalbos priemonėje (PNPP II) numatyta užtikrinti didesnį finansinės pagalbos ir bendros pasirengimo narystei strategijos įgyvendinimo pažangos atitikimą; pabrėžia, kad, kaip nurodoma 2014 m. rugpjūčio 26 d. Turkijos orientaciniame strategijos dokumente (2014–2020 m.), tikimasi, kad Turkija užtikrins didesnę pagarbą pagrindinėms teisėms ir laisvėms, be kita ko, svarbiausioje žodžio laisvės srityje (įskaitant žiniasklaidos laisvę);
6. atkreipia dėmesį į tai, kad patvirtintas Europos žmogaus teisių konvencijos pažeidimų prevencijos veiksmų planas, kuriame numatoma persvarstyti kai kurias Turkijos baudžiamojo kodekso nuostatas, kuriomis varžoma žodžio ir spaudos laisvė tokiose srityse, dėl kurių Europos Žmogaus Teisių Teismas nusprendė, kad Turkija pažeidžia Europos žmogaus teisių konvenciją;
7. pažymi, kad veiksmų plane nenumatoma persvarstyti visų svarbių Kovos su terorizmu įstatymo ar baudžiamojo kodekso nuostatų, kuriomis naudojamasi ribojant žodžio laisvę; pabrėžia, kad šie įstatymai turi būti reformuoti prioritetine tvarka;
8. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Turkijos vyriausybei ir parlamentui.