Procedūra : 2015/2530(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0124/2015

Pateikti tekstai :

B8-0124/2015

Debatai :

Balsavimas :

PV 11/02/2015 - 9.18
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :


PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 162kWORD 89k
4.2.2015
PE547.529v01-00
 
B8-0124/2015

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį


dėl kovos su terorizmu priemonių (2015/2530(RSP))


Cornelia Ernst, Barbara Spinelli, Marie-Christine Vergiat, Marina Albiol Guzmán GUE/NGL frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl kovos su terorizmu priemonių (2015/2530(RSP))  
B8‑0124/2015

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–       atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2, 3 ir 6 straipsnius,

–       atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) atitinkamus straipsnius,

–       atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl ES kovos su terorizmu politikos: svarbiausi laimėjimai ir ateities uždaviniai(1)

–       atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 10 d. rezoliuciją dėl tariamo CŽV vykdyto kalinių gabenimo ir neteisėto kalinimo Europos šalyse(2),

–       atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 27 d. rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje (2012 m.)(3),

–       atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl JAV Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) sekimo programos, sekimo tarnybų įvairiose valstybėse narėse ir jų poveikio ES piliečių pagrindinėms teisėms ir transatlantiniam bendradarbiavimui teisingumo ir vidaus reikalų srityje(4),

–       atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR(5),

–       atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2010 m. vasario 27 d. ataskaitą „Patiriama diskriminacija, socialinė marginalizacija ir smurtas: trijų ES valstybių narių musulmonų ir kitų religinių grupių jaunimo palyginamoji studija“,

–       atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ETT) 2014 m. balandžio 8 d. sprendimą, kuriuo panaikinama Duomenų saugojimo direktyva,

–       atsižvelgdamas į tai, kad neseniai ETT buvo perduotas nagrinėti ES ir Kanados susitarimas dėl keleivio duomenų įrašų (angl. PNR),

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį,

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.     kadangi pagarba pagrindinėms teisėms ir piliečių laisvėms yra esminė veiksmingos kovos su terorizmu politikos dalis;

B.     kadangi neseniai padažnėję rasizmo, įskaitant islamofobiją ir antisemizmą, atvejai kelia didžiulį nerimą ir ne skatina konstruktyviai diskutuoti apie įtrauktį, o tik kelia dar didesnį susiskaldymą;

C.     kadangi moksliniais tyrimais įrodyta, kad buvimas diskriminuojamu ir socialiai atskirtu – tai vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių smurtinį elgesį; kadangi neseniai atlikti tyrimai parodė, kad religija neturi įtakos paaiškinant smurtinį elgesį(6);

D.     kadangi siekiant mažinti neapibrėžtumą dėl veiklos, kuri draudžiama ir kurią leidžiama vykdyti, nedelsiant būtina sukurti aiškią teisinę „profiliavimo“ (angl. profiling) sąvokos apibrėžtį, kuri būtų pagrįsta atitinkamomis pagrindinėmis teisėmis ir duomenų apsaugos standartais;

E.     kadangi ETT visai neseniai paskelbė Duomenų saugojimo direktyvą negaliojančia dėl proporcingumo trūkumo ir savo sprendime nurodė aiškias sąlygas, kurias turi atitikti visos didelio masto duomenų rinkimo ir saugojimo priemonės, kad jos būtų teisėtos;

1.      smerkia visus teroristinius išpuolius, vykstančius visame pasaulyje; reiškia savo gilią užuojautą neseniai Paryžiuje įvykusių teroristinių išpuolių aukoms ir jų šeimoms bei viso pasaulio terorizmo aukoms;

2.      ragina visas valstybes nares tinkamai įgyvendinti 2012 m. spalio 25 d. Direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai;

3.      dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą puoselėti saviraiškos laisvę, pagrindines teises, demokratiją, toleranciją ir teisinės valstybės principus bei kitus pagrindinius principus, įrašytus į JT chartiją ir tarptautinę teisę;

4.      ragina valstybes nares sustabdyti savo politinę, ekonominę ar karinę paramą režimams ar teroristinėms grupuotėms, kurios dalyvauja teroristinėje veikloje ar ją toleruoja; pabrėžia, kad visų pirma ES, jos valstybėms narėms ir šalims partnerėms savo kovos su tarptautiniu terorizmu ir kitų formų nusikaltimais strategiją reikia pagrįsti teisinės valstybės principu ir pagrindinių teisių laikymusi; be to, pabrėžia, kad kovos su tarptautiniu terorizmu srityje Sąjungos išorės veiksmais visų pirma turėtų būti siekiama prevencijos ir politikos, kuria priešinamasi visų rūšių karinei intervencijai, kruopščiai permąstant ES poziciją tarptautinėse derybose, ir pabrėžia, kad būtina skatinti skirtingų kultūrų ir religijų dialogą, toleranciją ir tarpusavio supratimą;

5.      nurodo, kad, kaip ir ankstesnių išpuolių atveju, išpuolių Paryžiuje vykdytojai jau buvo žinomi saugumo tarnyboms ir buvo tyrimų bei priežiūros priemonių objektai; primygtinai teigia, kad dėl to kyla klausimų dėl to, kaip šios tarnybos galėjo geriau panaudoti savo turimus duomenis apie šiuos asmenis;

6.      dar kartą ragina Komisiją ir Tarybą, pasinaudojant SESV 70 straipsnyje numatyta procedūra, atlikti išsamų galiojančių ES kovos su terorizmu ir saugumo priemonių vertinimą, visų pirma, susijusį su pagarba Sutartyse, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintoms žmogaus teisėms ir piliečių teisėms, ir paskelbti šį vertinimą kartu su Europos saugumo darbotvarke;

7.      pakartoja savo tvirtą reikalavimą dėl demokratinės ir teisminės kontrolės ir atskaitomybės mechanizmų, susijusių su kovos su terorizmu politika, ir pabrėžia, kad priemonės, kurios, žvelgiant atgal, buvo nereikalingos, neveiksmingos ir neproporcingos, turėtų būti panaikintos; taip pat pabrėžia, kad reikia ištirti pagrindinių teisių pažeidimus bei atlyginti dėl jų kilusią žalą ir sukurti naujas demokratinės kontrolės formas remiantis Lisabonos sutartimi Europos Parlamentui ir nacionaliniams parlamentams suteiktomis galiomis;

Visapusiškas požiūris į kovą su radikalizacija ir terorizmu

8.      įsitikinęs, kad, siekiant užkirsti kelią smurtinei radikalizacijai, pirminis bet kokios visuomenės tikslas turėtų būti integracijos ir kultūrinio, etninio ir religinio tarpusavio supratimo siekimas, taip skatinant ilgalaikę toleranciją;

9.      ragina valstybes nares investuoti į švietimo sistemas, kuriomis būtų užtikrintos lygios galimybės, ir sumažinti socialinę diskriminaciją pradedant jau nuo ankstyvo mokyklinio amžiaus, įskaitant mokytojų mokymą socialiniais ir įvairovės klausimais;

10.    įspėja, kad trūksta ilgalaikių perspektyvų dėl skurdo, nedarbo ir getų kūrimosi priemiesčiuose ir kad visų priemiesčių kaimynysčių susvetimėjimas gali lemti tai, kad asmenys jausis neturintys galių ir net imtis destruktyvių, save įgalinančių veiksmų įstodami į džihadistų organizacijas ar dalyvaudami kraštutinių dešiniųjų pažiūrų judėjimuose; ragina valstybes nares padidinti skurdo mažinimo pastangas suteikiant užimtumo perspektyvas, asmenims suteikiant galių ir juos gerbiant, sustabdant socialinės gerovės ir viešųjų paslaugų finansavimo mažinimą, kuris drastiškai paveikė vietos, regionų ir valstybinių institucijų gebėjimą siekti resocializacijos, bei teikti tinkamą socialinę paramą asmenims ir šeimoms, gyvenančioms labiausiai apleistose priemiesčio vietose;

11.    pabrėžia, kad diskriminacija sustiprina radikalizaciją ir prievartos modelius; pabrėžia, kad lygybės ir nediskriminavimo standartus turėtų papildyti konkrečios politikos strategijos, kad būtų kovojama su visų formų rasizmu, įskaitant antisemitizmą ir islamofobiją;

12.    nepritaria bet kokiam skirstymui pagal rasę, etninę kilmę ar religiją siekiant išskirti tam tikras grupes dėl kovos su terorizmu priemonių, nes jis prieštarauja esminiams lygybės prieš įstatymą ir nediskriminavimo principams; pabrėžia neproporcingus po 2001 m. rugsėjo 11 d. įvykių vykdytos praktikos padarinius musulmonų bendruomenėms;

13.    reiškia paramą programoms, kurias finansuoja valstybės bendradarbiaudamos su vietos pilietinės visuomenės asociacijomis ir kurios įgalina etnines ir religines mažumas prisidėti prie savo atitinkamų bendruomenių socialinio ir ekonominio statuso gerinimo vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu;

Tikslingos saugumo priemonės, kuriomis užtikrinamas teisinės valstybės principų laikymasis

14.    nepritaria klaidingam supratimui, kad reikia rinktis arba saugumą, arba laisvę; mano, kad asmens laisvė ir pagarba pagrindinėms teisėms yra bet kokios visuomenės saugumo pagrindas ir išankstinė sąlyga;

15.    primena, kad bet kokia saugumo priemonė, įskaitant kovos su terorizmu priemones, turėtų būti suprantama atsižvelgiant į asmens laisvės užtikrinimą, turi visiškai atitikti teisinės valstybės principus ir jas įgyvendinant turi būti laikomasi pagrindinių teisių įsipareigojimų, įskaitant susijusius su privatumu ir duomenų apsauga, ir jomis turi būti visuomet užtikrinama galimybė naudotis teisminėmis teisių gynimo priemonėmis;

16.    pabrėžia, kad norint patikrinti bet kokios priemonės, kuria apribojamos pagrindinės teisės ir laisvės, reikalingumą ir proporcingumą, reikia atsižvelgti į chartijoje nustatytus teisinius reikalavimus; todėl nepritaria tendencijai kiekvieną saugumo priemonę be išlygų pateisinti bendro pobūdžio nuorodomis į kovą su terorizmu ar sunkiais nusikaltimais;

17.    pakartoja, kad visos duomenų rinkimo priemonės turi būti grindžiamos tik nuoseklia duomenų apsaugos teisės sistema, kuri numatytų teisiškai privalomus asmens duomenų apsaugos standartus, visų pirma tikslų apribojimo, duomenų kiekio mažinimo, informavimo, teisės susipažinti su duomenimis, juos taisyti, ištrinti ir gauti ir teisminių teisių gynimo priemonių standartus;

18.    nepritaria dabartinei aplinkai, kurioje kuriama paranojiška baimė siekiant nustatyti dar daugiau kovos su terorizmu priemonių, pvz., priemonės, susijusios su ES keleivio duomenų įrašais (angl. PNR), prieš įvertinant jų teisinį reikalingumą ar prieš įvertinant visas dabartines kovos su terorizmu priemones; pabrėžia, kad visose valstybėse narėse jau yra pakankamai teisės aktų dėl kovos su terorizmu ir susijusių priemonių, įskaitant dėl:

–  keleivių pasų duomenų, kurie turi būti patikrinami žinomų nusikaltėlių ir leidimo įvažiuoti negavusių asmenų duomenų bazėse;

–  teisėsaugos institucijų, kurios gali susipažinti su telefoniniais ir keleiviniais įtariamų asmenų ar net įtariamų asmenų grupių duomenimis, jei jie susiję su konkrečia grėsme;

–  Šengeno informacinės sistemos, kuri sudaro sąlygas stebėti asmenis ir juos greitai sulaikyti bei išsiųsti tais atvejais, kai jie kelia grėsmę saugumui ar ketina įvykdyti nusikaltimą;

19.    todėl pabrėžia, kad teisėsaugos institucijos turi pasinaudoti jau turimomis galimybėmis ir pirmumo tvarka tobulinti savo bendradarbiavimą;

20.    mano, kad kova su neteisėta ginklų prekyba turėtų būti prioritetinė sritis ES kovojant su rimtu organizuotu tarptautiniu nusikalstamumu; mano, kad visų pirma reikia stiprinti bendradarbiavimą keitimosi informacija mechanizmų ir draudžiamų ginklų atsekamumo ir sunaikinimo srityse; todėl pabrėžia, kad keletas valstybių narių taiko niekingus dvigubus standartus, nes parduoda ginklus ir karinę įrangą tam tikroms grupėms tam tikrose konflikto zonose ir tuo pat metu smerkia jėgos naudojimą;

21.    ragina skubiai įgyvendinti neseniai suderintą Kovos su pinigų plovimu direktyvą;

22.    pabrėžia, kad tam tikrą laikotarpį, tam tikruose maršrutuose ar tam tikruose sienos perėjimo punktuose, atsižvelgiant į grėsmės lygį, galima vykdyti tikslingą asmenų, besinaudojančių laisvo judėjimo teise, tikrinimą jiems pereinant išorės sienas; primygtinai reikalauja, kad valstybės narės visapusiškai ir aktyviau naudotųsi esama Šengeno sistema užuot bandžiusios vėl nustatyti sienų kontrolę nepasinaudojant jau turimomis galimybėmis;

23.    ragina Komisiją, atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendime dėl Duomenų saugojimo direktyvos nustatytus reikalingumo ir proporcingumo kriterijus, oficialiai peržiūrėti pasiūlymą dėl ES keleivio duomenų įrašų (angl. PNR); paveda savo Teisės tarnybai per šešias savaites nuo šios rezoliucijos priėmimo atlikti atitinkamą peržiūrą;

24.    atsižvelgdamas į tai primena, kad nėra bendros terorizmo apibrėžties, ir dėl to tik kyla daugiau neaiškumo dėl siūlomų kovos su terorizmu priemonių;

IT saugumas

25.    primena, kad priemonės, ribojančios pagrindines teises internete kovos su terorizmu tikslais, turi būti reikalingos ir proporcingos; pabrėžia, kad bet koks tariamai nusikalstamas turinys gali būti pašalinamas tik remiantis aiškiais įstatymo nustatytais kriterijais, gavus teismo leidimą ir laikantis atitinkamų procedūrinių apsaugos priemonių, o ne taikant privačią internetinių paslaugų teikėjų politiką; atsižvelgdamas į tai, primena chartijoje numatytą teisę į žodžio laisvę ir pavojingą cenzūros naudojimą trečiosiose šalyse ir valstybėse narėse, kuris paprastai daro atgrasomąjį poveikį laisvam ir atviram demokratiniam piliečių dalyvavimui;

26.    pabrėžia, kad vyriausybių, įmonių ir piliečių naudojamas šifravimas yra esminis Europos IT saugumo ramstis; ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares susilaikyti nuo bet kokių mėginimų susilpninti IT saugumą nustatant šifravimo naudojimo reguliavimą; pabrėžia, kad uždraudus naudoti šifravimą kyla pavojus sumažinti saugumą ir padidinti mūsų pažeidžiamumą kibernetinių išpuolių atžvilgiu;

27.    pabrėžia, kad svarbu naudotis laisvąja atviro kodo programine įranga atsižvelgiant į IT saugumą, kai viešai prieinamą pirminį programos tekstą galima lengvai ir nepriklausomai patikrinti;

28.    primena ES ir jos valstybių narių įsipareigojimą įgyvendinti privatumo apsaugos visą ciklą principą duomenų apsaugos teisės aktuose;

29.    ragina skubiai priimti duomenų apsaugos teisės aktų rinkinį, Taryboje taip pat nustatant bendrą požiūrį, kuris atitiktų būtinuosius Direktyvoje 95/46/ES nustatytus standartus;

Teisminis aspektas

30.    ragina valstybes nares, naudojantis turimomis ES priemonėmis, pvz., Europos nuosprendžių registrų informacine sistema (ECRIS), Europos arešto orderiu ir Europos tyrimo orderiu, padidinti tarpusavio teisminį bendradarbiavimą, sykiu laikantis proporcingumo principo ir paisant pagrindinių teisių; ragina valstybes nares skubiai pritarti visoms pasiūlytoms priemonėms pagal procesinių teisių veiksmų planą ir vėliau priimti sprendimus dėl kardomojo kalinimo ir kalinimo sąlygų;

31.    reiškia įsitikinimą, kad mūsų baudžiamojo teisingumo sistemos tikslas turėtų būti reabilituoti asmenis taip, kad jie grįžę nebekeltų pavojaus visuomenei; ragina valstybes nares investuoti reikalingus žmogiškuosius išteklius siekiant padėti reabilituoti ir resocializuoti asmenis, kurie paliko kalinimo vietas;

32.    ragina valstybes nares ir Komisiją įdiegti ar sustiprinti informatorių apsaugos sistemas, visų pirma nacionalinio saugumo ir žvalgybos veiklos srityse;

Išorės aspektas

33.    įspėja dėl polinkio grįžti prie ankstesnės, trumparegiškos ir neveiksmingos slaptų susitarimų su autoritarinių režimų valstybėmis praktikos saugumo, stabilumo ir kovos su smurtiniu ekstremizmu vardan;

34.    kritiškai vertina įvairių pastarųjų metų Vakarų intervencijų vaidmenį skatinant asmenų radikalizaciją, visų pirma Artimuosiuose Rytuose ir pietų kaimynystės šalyse; pabrėžia, kad vykdant tokią politiką terorizmas skatinamas, o ne su juo kovojama, todėl tokia politikos politikos nereikėtų vykdyti;

35.    susirūpinęs dėl to, kad ES kovos su terorizmu politikos strategijose didžiausias dėmesys skiriamas kariniams „sprendimams“, todėl kuriama daug autoritariniams režimams skirtų karinės paramos programų, kuriomis siekiama stiprinti jų karinius pajėgumus ir taip remiama jų represinė politika;

36.    nurodo, kad karinių pajėgų naudojimas šalies viduje yra apskritai uždraustas daugelyje valstybių narių; pabrėžia, kad solidarumo sąlyga (SESV 222 straipsnis) neturi būti naudojama kaip priemonė apeiti tokius nacionalinius apribojimus; nurodo, kad kyla pavojus, jog solidarumo sąlyga taip pat galėtų būti naudojama kaip priemonė dislokuoti karius valstybėje narėje prisidengiant kova su terorizmu norint kovoti su žmogaus sukeltomis nelaimėmis, kuriose galėtų dalyvauti ir protestuotojai ar pan.; pabrėžia, kad toks solidarumo sąlygos aiškinimas turi būti aiškiai atmestas;

37.    mano, kad ES turėtų smarkiai pakeisti savo išorės politiką, visų pirma savo pietų Viduržemio jūros strategiją, šiuo metu peržiūrint Europos kaimynystės politiką, nes jį neveikia; ragina ES, užuot sudarius naujus asociacijos susitarimus, kurie visų pirma nukreipti į laisvosios prekybos zonų, naudingų Europos bendrovių interesams, kūrimą, nustatyti naują santykių su šiomis šalimis ir regionais sistemą, paremtą nesikišimu į vidaus reikalus ir pagarba jų suverenumui ir skirtą kaimyninių regionų vystymuisi remti ir užimtumui bei švietimui skatinti;

38.    pakartoja, kad valstybės narės ir prireikus ES, užuot skatindamos ir remdamos represinius režimus ar grupes šiose šalyse, turėtų pašalinti esmines smurtinio ekstremizmo priežastis ir spręsti religinio ekstremizmo problemas taip, kad būtų laikomasi žmogaus teisių ir tarptautinės teisės;

39.    primygtinai teigia, kad bendradarbiavimas saugumo srityje – nuo keitimosi žvalgybine informacija iki teisinės valstybės principų, nuo teismų reformos ir baudžiamojo teisingumo programų iki prieglobsčio politikos priemonių vykdymo trečiosiose šalyse (kaip vykstant Chartumo procesui) – turėtų griežtai atitikti tarptautinę teisę;

40.    įsitikinęs, kad saugumo srityje ES turėtų apsiriboti bendradarbiavimo programomis, kuriose didžiausias dėmesys būtų skiriamas radikalizavimo panaikinimui ir kovai su smurtiniu ekstremizmu, kai laikoma, kad tai reikalinga, tačiau susilaikyti nuo ekonominių ar politinių idėjų primetimo savarankiškoms valstybėms įgyvendinant savo išorės politikos priemones;

41.    atsižvelgdamas į tai, primena tai, kad Europos Parlamentas nepritarė ES ir Izraelio asociacijos susitarimui dėl dvigubo vaidmens, kurį atlieka ES ir daugelis jos valstybių narių Izraelio ir Palestinos konflikte ir dėl kurio toliau skatinami dvigubi standartai ir prieš musulmonus (arabus) nukreipta darbotvarkė;

42.    reikalauja daugiau skaidrumo ir atskaitomybės priimant užsienio politikos sprendimus, susijusius su kova su terorizmu; pabrėžia, kad reikia nustatyti tinkamas teismines procedūras asmenims ar organizacijoms reikalauti, kad teismas peržiūrėtų bet kurį bendros užsienio ir saugumo (BUSP) srities sprendimą, kuris daro jiems poveikį;

43.    tvirtai nepritaria nepilotuojamų orlaivių naudojimui vykdant neteismines teroristine veikla įtariamų asmenų egzekucijas ir reikalauja uždrausti nepilotuojamų orlaivių naudojimą civilių stebėjimo ir kontroliavimo tikslais;

44.    prašo, kad Komisija ir valstybės narės kruopščiau išnagrinėtų Europos dalyvavimą JAV parengtoje kankinimų ir perdavimo programoje ir supažindintų visuomenę su savo vyriausybių dalyvavimu ir bendradarbiavimu vykdant šią baisią neteisėtą veiklą, remiantis JAV Senato žvalgybos ataskaitoje pateiktu pavyzdžiu;

45.    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

 

(1)

OL C 168 E, 2013 6 14, p. 45.

(2)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0418.

(3)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0173.

(4)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0230.

(5)

OL L 315, 2012 11 14, p. 57.

(6)

Žr. ES pagrindinių teisių agentūros ataskaitą „Patiriama diskriminacija, socialinė marginalizacija ir smurtas: trijų ES valstybių narių musulmonų ir kitų religinių grupių jaunimo palyginamoji studija“.

 

Teisinis pranešimas - Privatumo politika