Procedūra : 2015/2530(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0127/2015

Pateikti tekstai :

B8-0127/2015

Debatai :

Balsavimas :

PV 11/02/2015 - 9.18
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0032

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 155kWORD 94k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0122/2015
4.2.2015
PE547.532v01-00
 
B8-0127/2015

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį


dėl kovos su terorizmu priemonių (2015/2530(RSP))


Birgit Sippel, Jörg Leichtfried, Claude Moraes, Enrique Guerrero Salom, Juan Fernando López Aguilar, Miriam Dalli, Ana Gomes, Christine Revault D’Allonnes Bonnefoy, Viorica Dăncilă S&D frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl kovos su terorizmu priemonių (2015/2530(RSP))  
B8‑0127/2015

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2, 3, 6, 7 ir 21 straipsnius ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 4, 16, 20, 67, 68, 70, 71, 72, 75, 82, 83, 84, 85, 86, 87 ir 88 straipsnius,

–       atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 6, 7, 8 straipsnius, 10 straipsnio 1 dalį, 11, 12, 21, 47–50, 52 ir 53 straipsnius,

–       atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl ES kovos su terorizmu politikos: svarbiausi laimėjimai ir ateities uždaviniai(1),

–       atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 10 d. rezoliuciją dėl tariamo CŽV vykdyto kalinių gabenimo ir neteisėto kalinimo Europos šalyse(2),

–       atsižvelgdamas į 29 straipsnio duomenų apsaugos darbo grupės nuomonę 01/2014 dėl būtinumo ir proporcingumo sąvokų ir duomenų apsaugos reikalavimų taikymo teisėsaugos sektoriuje,

–       atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 27 d. rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje (2012 m.)(3),

–       atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl JAV Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) sekimo programos, sekimo tarnybų įvairiose valstybėse narėse ir jų poveikio ES piliečių pagrindinėms teisėms ir transatlantiniam bendradarbiavimui teisingumo ir vidaus reikalų srityje(4),

–       atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR(5),

–       atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl ES vidaus saugumo strategijos atnaujinimo(6),

–       atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „ES teisingumo rezultatų suvestinė. Veiksmingo teisingumo ir plėtros skatinimo priemonė“ (COM(2013) 0160),

–       atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 3 d. Komisijos parengtą ES kovos su korupcija ataskaitą,

–       atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 19 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl kovos su terorizmu, ypač jos sprendimą stiprinti keitimąsi informacija su šalimis partnerėmis ir siekti tvirtesnio bendradarbiavimo su arabų ir Viduržemio jūros regiono šalimis, įskaitant susitarimo memorandumą su Arabų Valstybių Lyga,

–       atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 25 d. priimtą ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje,

–       atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 8 d. Teisingumo Teismo sprendimą Sujungtose bylose C-293/12 ir C-594/12 Digital Rights Ireland Ltd ir Seitlinger ir kiti, taip pat į Teisės tarnybos nuomonę dėl šio sprendimo išaiškinimo(7),

–       atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 24 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2178 (2014),

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.     kadangi terorizmas, radikalizacija ir smurtinis ekstremizmas kelia itin didelę grėsmę mūsų saugumui ir laisvei; kadangi Europos Sąjunga ir jos valstybės narės bendrai atsakingos už ES piliečių apsaugą;

B.     kadangi pagarba pagrindinėms teisėms yra esminė veiksmingos kovos su terorizmu politikos dalis;

C.     kadangi keletas po 2001 m. rugsėjo 11-osios Europos teritorijoje įvykdytų žiaurių teroristinių išpuolių, iš kurių paskutinis – 2015 m. sausio mėn., smarkiai paveikė ES piliečių ir gyventojų saugumo jausmą;

D.     kadangi visame pasaulyje vykstantys teroristiniai išpuoliai ir jų metu žūstantys civiliai gyventojai kelia didelį susirūpinimą taip pat ir ES;

E.     kadangi šiais laikais terorizmo grėsmė apima ir valstybės remiamą bei valstybės finansuojamą terorizmą, ekonominį terorizmą, informacinį terorizmą ir karą, taip pat kibernetinius išpuolius;

F.     kadangi stiprėjantis rasizmas, įskaitant antisemitizmą ir islamofobiją, dar labiau didina ES piliečių nesaugumo jausmą;

G.     kadangi nuo 2001 m. rugsėjo 11-osios įvykių ES pateikė 239 kovos su terorizmu priemones: 26 veiksmų planus ir strategijos dokumentus, 25 reglamentus, 15 direktyvų, 11 pamatinių sprendimų, 25 sprendimus, 1 bendrąjį veiksmą, 3 bendrąsias pozicijas, 4 rezoliucijas, 111 Tarybos išvadų ir 8 tarptautinius susitarimus(8);

H.     kadangi būtina kuo skubiau sukurti vienodą teisinę „terorizmo“ sąvokos apibrėžtį, siekiant padidinti teisinį tikrumą;

I.      kadangi siekiant mažinti neapibrėžtumą dėl veiklos, kuri draudžiama ir kurią leidžiama vykdyti, būtina kuo skubiau sukurti vienodą teisinę „profiliavimo“ sąvokos apibrėžtį, kuri būtų pagrįsta atitinkamomis pagrindinėmis teisėmis ir duomenų apsaugos standartais;

J.      kadangi, remiantis Europos veiksmingo teisingumo komisijos (CEPEJ) paskelbtais duomenimis, valstybių narių investicijų į savo baudžiamojo teisingumo sistemas lygis yra labai nevienodas (9);

1.      reiškia gilią užuojautą neseniai Paryžiuje, Il de Franso regione ir visame pasaulyje įvykdytų teroristinių išpuolių aukoms ir jų artimiesiems;

2.      pabrėžia, kad svarbiausias kovos su terorizmu aspektas yra aukų ir jų artimųjų apsaugos ir paramos jiems politika; todėl ragina visas valstybes nares tinkamai įgyvendinti Direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai;

3.      griežtai ir kategoriškai smerkia visus teroristinius išpuolius, terorizmo skatinimą, tų, kurie dalyvauja teroristinėje veikloje, šlovinimą ir smurtinių ekstremistinių ideologijų propagavimą, nepriklausomai nuo to, kurioje pasaulio vietoje tai vyksta ar yra propaguojama; pabrėžia, kad be saugumo nėra laisvės, o be laisvės nėra saugumo;

4.      dar kartą patvirtina, kad visų formų ir išraiškų terorizmas yra vienas iš didžiausių pavojų tarptautinei taikai ir saugumui ir kad bet koks teroro aktas, nesvarbu, kada ir kas jį įvykdė, yra nusikaltimas ir jo negalima pateisinti jokiais motyvais;

5.      dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą remti piliečių pagrindinę teisę į laivę ir saugumą;

6.      dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą puoselėti saviraiškos laisvę, pagrindines teises, demokratiją, toleranciją ir teisinės valstybės principus;

7.      pabrėžia, kad visų pirma ES, jos valstybėms narėms ir šalims partnerėms reikia pagrįsti savo kovos su tarptautiniu terorizmu strategiją teisinės valstybės principu ir pagrindinių teisių laikymusi, kaip įtvirtinta Europos pagrindinių teisių acquis ir tarptautinėje žmogaus teisių teisėje; be to, pabrėžia, kad kovos su tarptautiniu terorizmu srityje ES išorės veiksmais turėtų būti siekiama užkirsti kelią terorizmui, su juo kovoti ir patraukti už jį baudžiamojon atsakomybėn;

8.      atkreipia dėmesį į tai, kad dažnai teroristinių išpuolių vykdytojai jau yra žinomi saugumo tarnyboms ir yra tyrimų bei priežiūros priemonių objektai; reiškia susirūpinimą dėl to, kokiu mastu saugumo tarnybos ir, kai reikia, jų kolegos iš kitų valstybių narių galėjo pasikeisti turimais duomenimis apie šiuos asmenis; ragina valstybes nares gerinti keitimąsi informacija, reikalinga kovai su terorizmu, tiek tarpusavyje, tiek, jei reikia, su trečiosiomis šalimis, veiksmingai panaudojant ES duomenų bazes ir glaudžiau bendradarbiaujant su ES agentūromis;

9.      ragina valstybes nares užtikrinti visapusišką bendradarbiavimą su specializuotosiomis agentūromis, ypač Eurojustu ir Europolu, siekiant kiek įmanoma labiau remti vykdomus teroristinių išpuolių Europoje tyrimus; yra susirūpinęs tuo, kad, valstybės narės, remiantis turimomis žiniomis, Europolui ir Eurojustui perduoda tik 50 proc. savo turimos informacijos, susijusios su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu;

10.    ragina Komisiją ir Tarybą, pasinaudojant SESV 70 straipsnyje numatyta procedūra, atlikti išsamų galiojančių ES kovos su terorizmu ir susijusių priemonių vertinimą, visų pirma, susijusį su jų įgyvendinimu valstybių narių teisėje ir praktikoje ir tuo, kaip jos šioje srityje bendradarbiauja su ES agentūromis, ypač Europolu ir Eurojustu, taip pat įvertinti likusias spragas ir paskelbti vertinimą kartu su Europos saugumo darbotvarke; ragina Komisiją taip pat įvertinti galimas likusias spragas baudžiamojo persekiojimo srityje;

11.    ragina užtikrinti griežtą demokratinę ir teisminę kovos su terorizmu politikos ir žvalgybos veiklos priežiūrą; atkreipia dėmesį į tai, kad reikėtų aiškiai atskirti teisėsaugos ir žvalgybos informacijos rinkimo veiklą; pabrėžia, kad, remiantis pagal Lisabonos sutartį Europos Parlamentui ir nacionaliniams parlamentams suteiktais įgaliojimais, reikia atšaukti kovos su terorizmu priemones, kurios, pažvelgus į praeitį, nebuvo būtinos, veiksmingos ar proporcingos, reikia ištirti pagrindinių teisių pažeidimus bei atlyginti dėl jų patirtą žalą ir sukurti naujas demokratinės priežiūros formas; primygtinai reikalauja į tokias priemones ir susitarimus įtraukti laikinojo galiojimo arba pakartotinio leidimo išdavimo išlygas;

12.    mano, kad atsižvelgiant į naujas nusikalstamas veikas, susijusias su nerimą keliančiu reiškiniu, kai ES piliečiai išvyksta į užsienį mokytis teroristinėse organizacijose ir už jas kovoti, būtina skatinti suderintą požiūrį visoje ES;

Visapusiškas požiūris į kovą su radikalizacija ir terorizmu

13.    atkreipia dėmesį į tai, kad visose valstybėse narėse jau taikomi atitinkami kovos su terorizmu teisės aktai ir susijusios priemonės:

– keleivių pasų duomenys (išankstinės informacijos apie keleivius sistema (APIS)) jau tikrinami naudojant žinomų nusikaltėlių ir leidimo įvažiuoti negavusių asmenų duomenų bazes,

– teisėsaugos institucijos gali susipažinti su telefoniniais ir keleiviniais įtariamųjų ar net įtariamųjų grupių duomenimis, jei jie susiję su konkrečia grėsme, ir

– Šengeno informacinė sistema sudaro sąlygas diskretiškai stebėti asmenis ir juos greitai sulaikyti bei išsiųsti tuo atveju, kai jie kelia grėsmę saugumui, ketina įvykdyti nusikaltimą ar yra įtariami įvykdę nusikaltimą;

ragina teisėsaugos institucijas visoje ES visapusiškai išnaudoti šias galimybes ir stiprinti bendradarbiavimą, be kita ko, įsteigiant jungtines tyrimų grupes ir naudojantis ES agentūrų, pvz., Europolo, Eurojusto ir Europos policijos koledžo (CEPOL) pagalba;

14.    mano, kad kova su neteisėta ginklų prekyba turėtų būti prioritetinė sritis ES kovojant su rimtu organizuotu tarptautiniu nusikalstamumu; mano, kad visų pirma reikia stiprinti bendradarbiavimą keitimosi informacija mechanizmų ir draudžiamų ginklų atsekamumo ir sunaikinimo srityse; be to, laikosi nuomonės, kad valstybės narės turėtų griežtai laikytis bendrosios pozicijos, kuria nustatomos bendros karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę reglamentuojančios taisyklės (2008/944/CFSP); ragina persvarstyti Direktyvą dėl šaunamųjų ginklų (Direktyva 91/477/EEB, iš dalies pakeista Direktyva 2008/51/EB);

15.    ragina tinkamai įgyvendinti Kovos su pinigų plovimu direktyvas, kad būtų galima anksti identifikuoti terorizmo finansavimo ir kriminalinius tinklus ir organizacijas;

16.    pabrėžia, kad tam tikrą laikotarpį, tam tikruose maršrutuose ar tam tikruose sienos perėjimo punktuose, atsižvelgiant į grėsmės lygį, galima vykdyti tikslingą asmenų, besinaudojančių laisvo judėjimo teise, tikrinimą jiems pereinant išorės sienas; primygtinai reikalauja, kad valstybės narės visapusiškai ir geriau naudotųsi esama Šengeno sistema ir jai skirtų reikalingus išteklius, užuot bandžiusios vėl nustatyti sienų kontrolę nepasinaudojant jau turimomis galimybėmis;

17.    ragina Komisiją, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo sprendime dėl Duomenų saugojimo direktyvos nustatytus kriterijus, oficialiai peržiūrėti pasiūlymą dėl ES keleivio duomenų įrašų; paveda savo Teisės tarnybai per šešias savaites nuo šios rezoliucijos priėmimo atlikti atitinkamą peržiūrą; primygtinai ragina valstybes nares ir ES institucijas peržiūrėti leidimų suteikimo civiliams privatiems lėktuvams įskristi į Šengeno erdvę sistemas;

18.    ragina Komisiją atkreipti dėmesį į pavojų, kylantį kai kurioms valstybėms narėms nustačius vadinamosios auksinės vizos politiką, dėl kurios kriminalinės organizacijos gali paprasčiau patekti į ES ir joje įsitvirtinti ir kuri gali būti naudojama terorizmo tikslais;

19.    pabrėžia, kad, vadovaujantis ES ir valstybių narių teisės aktais, priemonės, kuriomis kovos su terorizmu tikslais ribojamos pagrindinės teisės naudotis internetu, yra reikalingos ir proporcingos, kad ir šias priemones visų pirma reikia grįsti tinkama terorizmo apibrėžtimi, kurios šiuo metu trūksta; taip pat pabrėžia, kad kriminalinį turinį reikėtų šalinti gavus teisminės institucijos leidimą, o ne vadovaujantis privačia interneto paslaugų teikėjų politika;

20.    nesutinka, kad kovojant su terorizmu būtų naudojamas šifravimo draudimas; pakartoja savo raginimą remti perduodamos informacijos, įskaitant e. laiškus ir SMS žinutes, šifravimą apskritai(10); pabrėžia, kad šifravimo draudimas turėtų itin sunkių padarinių saugant asmens duomenis, perduodamus bendravimo, komerciniais ir finansiniais tinklais, taip pat vyriausybės ir ypač svarbios infrastruktūros sistemoms, paversdamas jas atviras kriminaliniam ir kitokio pobūdžio poveikiui iš šalies;

21.    ragina skubiai priimti duomenų apsaugos teisės aktų paketą, Taryboje taip pat nustatant bendrą požiūrį, kuris atitiktų būtinuosius Direktyvoje 95/46/ES nustatytus standartus;

22.    ragina valstybes nares, naudojantis turimomis ES priemonėmis, pvz., Europos nuosprendžių registrų informacine sistema (ECRIS), Europos arešto orderiu ir Europos tyrimo orderiu, išplėsti tarpusavio teisminio bendradarbiavimo mastą, sykiu laikantis proporcingumo principo ir paisant pagrindinių teisių; ragina valstybes nares skubiai pritarti visoms pasiūlytoms priemonėms pagal procesinių teisių veiksmų planą ir vėliau priimti sprendimus dėl kardomojo kalinimo ir kalinimo sąlygų;

23.    atkreipia dėmesį į tai, kad plačiai pritariama nuomonei, jog kalėjimai yra radikalizacijos ir ekstremizmo idėjų skleidimo inkubatoriai, ir ragina valstybes nares investuoti daugiau lėšų ir žmogiškųjų išteklių užtikrinant, kad jų kalėjimų sistemomis – ir baudžiamojo teisingumo sistemomis bendrai – būtų siekiama reabilituoti nusikaltusius asmenis ir padėti jiems atitolti nuo nusikalstamos veiklos ir smurtinio ekstremizmo, o ne leisti, kad šie reiškiniai juos giliau įtrauktų;

24.    pabrėžia tai, kad ekonominė ir socialinė politika gali padėti mažinti atskirtį, segregaciją ir sparčių socialinių ir ekonominių sąlygų pokyčių poveikį, dėl kurių atsiranda nuoskaudų, kuriais dažnai pasinaudoja smurtinio ekstremizmo propaguotojai; todėl ragina ieškoti politinių sprendimų, kuriais būtų siekiama rasti naujų būdų skatinti ekonominę ir socialinę įtraukti, integraciją ir lygybę;

25.    ragina valstybes nares investuoti į švietimo sistemas, kuriomis nuo mažų dienų būtų ugdoma pagarba žmogaus orumui, tolerancija ir skatinamos vienodos galimybės, taip pat mažinama socialinė diskriminacija; pabrėžia, kad tam reikia mokytojų mokymų socialinių klausimų ir įvairovės temomis;

26.    įspėja, kad dėl skurdo, nedarbo ir socialinės atskirties trūkstant ilgalaikių perspektyvų asmenys gali jaustis neturintys galių ir net imtis destruktyvių save įgalinančių veiksmų įstojant į džihadistų organizacijas ar dalyvaujant kraštutinių dešiniųjų pažiūrų judėjimuose; ragina valstybes nares padidinti savo pastangas siekiant sumažinti skurdą, sudaryti galimybių įsidarbinti ir suteikti galių asmenims ir bendruomenėms bei juos gerbti;

27.    pabrėžia, kad diskriminacija gali sustiprinti radikalizacijos ir smurto modelius; pabrėžia, kad lygybės ir nediskriminavimo standartus turėtų papildyti konkrečios politikos strategijos, kuriomis būtų kovojama su visų formų rasizmu, įskaitant antisemitizmą ir islamofobiją, taip pat neapykantą kurstančiomis kalbomis; todėl prašo Komisijos atidžiai išnagrinėti, ar nereikia persvarstyti Tarybos pamatinio sprendimo 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis, siekiant veiksmingiau kovoti su sunkių formų neapykantą kurstančių kalbų skleidimu, visų pirma religijų ar kitų mažumų atžvilgiu ES;

28.    reiškia susirūpinimą dėl neproporcingo veiksmų, kurių buvo imtasi po 2001 m. rugsėjo 11-osios dienos įvykių, poveikio tam tikroms bendruomenėms, visų pirma dėl skirstymo rasiniu pagrindu;

29.    pabrėžia, kad kiekvienoje valstybėje narėje būtina nustatyti bendradarbiavimo su susijusiomis bendruomenėmis sistemą ir ją stiprinti, tiek siekiant nustatyti tam tikras grėsmes, tiek vykdant bendras deradikalizacijos strategijas; pabrėžia, kad būtina daug investuoti į tokias programas; reiškia paramą programoms, kurios leidžia etninėms ir religinėms mažumoms padėti pagerinti jų bendruomenių socialinį ir ekonominį statusą vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu vietos ir regionų lygmenimis; atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atžvilgiu radikalizacija ES neapsiriboja tam tikromis etninėmis ar religinėmis grupėmis;

30.    pabrėžia, kad būtina sukurti daugiau specializuotų priemonių, skirtų kovoti su problema, kai ES piliečiai į užsienį išvyksta kovoti teroristinių organizacijų gretose; patvirtina, kad nors kai kuriais atvejais galima vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, tačiau siekiant užkirsti kelią radikalizacijai, europiečių ir kitų užsienio kovotojų keliavimui ir spręsti su grįžusiais asmenimis susijusius klausimus, reikėtų taikyti kitas priemones; ragina valstybes nares ir Komisiją nustatyti geriausios patirties pavyzdžius, pagrįstus sėkmingas šios srities strategijas, veiksmų planus ir programas sukūrusių valstybių narių geriausia patirtimi;

Išorės dimensija

31.    pabrėžia, kad kova su terorizmu yra visuotinis iššūkis ir kad ES, kartu su kitais svarbiais subjektais ir regioniniais partneriais, turėtų būti varomoji jėga kovojant su šia grėsme visame pasaulyje;

32.    pabrėžia, kad reikia nuoseklios, suderintos ir iniciatyvą skatinančios bendros užsienio politikos, kurioje ypač daug dėmesio būtų skiriama bendradarbiavimui su trečiosiomis šalimis, kurios gali tapti vertingomis partnerėmis kovojant su terorizmu;

33.    pabrėžia, kad, siekiant panaikinti terorizmo ir religijos sąsajas, apie kurias šiuo metu ypač daug diskutuojama visuomenėje, ES turėtų stiprinti savo politinį dialogą su įvairiomis religinėmis bendruomenėmis; pakartoja, kad kovą su terorizmu reikia glaudžiau susieti su pažeidžiamumo, vystymosi ir socialinės įtraukties klausimais;

34.    patvirtina, kad pagal bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP) mums reikia susitarti dėl bendro požiūrio, taikomo kovoje su terorizmu siekiant panaikinti jo ideologines šaknis, ir sutvirtinti tokį požiūrį, taip pat reikia nustatyti aiškią poziciją dėl būdų, kaip sustabdyti terorizmo finansavimą; todėl ragina ES mastu glaudžiau bendradarbiauti užtikrinant teisingumą ir saugumą ir tokiu būdu, kuris atitiktų ES standartus ir žmogaus teisių teisę, kovoti su religiniu ekstremizmu visa ES išorės veikla, t. y. per bendrą užsienio ir saugumo politiką, BSGP, vystymosi politiką, humanitarinę pagalbą ir prekybos politiką;

35.    pabrėžia, kad būtina didinti išorės pajėgumų stiprinimo pastangas, dėmesį sutelkiant radikalizacijos prevencijai ir kovai su ja, taip pat užtikrinti, kad ši veikla būtų įtraukiama į veiksmų planus ir politinius dialogus, kuriuose dalyvauja ES ir jos šalys partnerės, nustatant tarptautinio bendradarbiavimo sistemą, naudojantis dabartinėmis programomis ir turimais pajėgumais, taip pat dirbant su pilietinės visuomenės veikėjais šalyse, kurioms svarbi kova su terorizmu ir radikalizmo propaganda internetu ir kitomis komunikacijos priemonėmis;

36.    primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares tarptautiniu lygmeniu gerinti keitimąsi informacija apie neteisėtus šaunamuosius ginklus;

37.    pabrėžia, kad svarbu į tradicines vystymosi priemones ir mechanizmus, taip pat mokymo programas, įtraukti radikalizacijos ir smurtinio ekstremizmo prevencijos strategijas, ypač tose valstybėse, kuriose susiduriama su didžiausiais smurtinio ekstremizmo keliamais iššūkiais;

38.    ragina Komisiją ir valstybes nares įvertinti galimybę nustatyti sankcijas toms valstybėms ir vyriausybėms, kurios finansuoja teroristus ir (ar) teroristų organizacijas;

39.    pabrėžia, kad būtina nustatyti tinkamas ir laiku atliekamas procedūras, taikomas sprendimams į ES sudaromą teroristų sąrašą įtraukti asmenį ar grupę; primygtinai ragina nustatyti tinkamą teisminę tokių sprendimų kontrolės sistemą, taikomą poveikį patyrusiems asmenims ar organizacijoms, taip siekiant suderinti šią procedūrą su Teisingumo Teismo praktika;

40.    pabrėžia, kad per kovos su terorizmu priemones taip pat reikėtų skirti dėmesio teroristinių išpuolių prieš ES valstybių narių ne ES teritorijoje objektus galimybei nustatyti;

41.    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

 

(1)

OL C 168 E, 2013 6 14, p. 45.

(2)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0418.

(3)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0173.

(4)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0230.

(5)

OL L 315, 2012 11 14, p. 57.

(6)

Priimti tekstai, P8_TA(2014)0102.

(7)

SJ-0890/14.

(8)

Žr. http://secile.eu/catalogue-eu-counter-terrorism-measures/

(9)

Teismų sistemų veikimo valstybėse narėse tyrimą rasite čia: http://ec.europa.eu/justice/effective-justice/files/cepj_study_scoreboard_2014_en.pdf

(10)

Žr. minėtos Parlamento 2014 m. kovo 12 d. rezoliucijos 107 dalį.

Teisinė informacija - Privatumo politika