PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl ES ir Arabų Lygos valstybių susitarimo memorandumo bendradarbiauti kovos su terorizmu srityje
4.3.2015 - (2015/2573(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
Alyn Smith, Barbara Lochbihler, Judith Sargentini, Eva Joly Verts/ALE frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0215/2015
B8‑0216/2015
Europos Parlamento rezoliucija dėl ES ir Arabų Lygos valstybių susitarimo memorandumo bendradarbiauti kovos su terorizmu srityje
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į ankstesnes rezoliucijas dėl Arabų Valstybių Lygos šalių,
– atsižvelgdamas į rezoliucijas dėl CŽV veiklos įtraukiant Europą į kalinių pervežimą ir neteisėtą kalinimą,
– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl kovos su terorizmu, visų pirma į 2015 m. vasario 9 d. išvadas,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Arabų Valstybių Lygos valstybių užsienio reikalų ministrų susitikimus, visų pirma į 2014 m. birželio mėn. Atėnuose vykusius susitikimus,
– atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimus dėl kovos su ekstremizmu ir terorizmu,
– atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 19 d. Briuselyje pasirašytą Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) ir Arabų Valstybių Lygos generalinio sekretoriato susitarimo memorandumą, taip pat į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės pareiškimus po susitikimo su Arabų Valstybių Lygos generaliniu sekretoriumi dr. Nabilu El Araby,
– atsižvelgdamas į ES gaires dėl tarptautinės humanitarinės teisės, žmogaus teisių gynėjų, kovos su kankinimu ir netinkamu elgesiu, taip pat ES religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo ir apsaugos gaires,
– atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 20 d. priimtą ES Kovos su terorizmu strategiją Sirijos ir Irako atžvilgiu, ypač daug dėmesio skiriant užsienio teroristams kovotojams, ir ES komunikatą dėl Magribo,
– atsižvelgdamas į bendrą komunikatą dėl Sirijai ir Irakui, taip pat Da'esh keliamos grėsmės klausimui skirtos ES regioninės strategijos,
– atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos narių pareiškimus, visų pirma į pareiškimus, padarytus po neoficialaus 2015 m. vasario 12 d. vykusio valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimo,
– atsižvelgdamas į atitinkamas JT Saugumo Tarybos rezoliucijas, visų pirma į 2014 m. rezoliuciją 2170 ir rezoliuciją 2178,
– atsižvelgdamas į 2004 m. priimtą ir 2008 m. ratifikuotą Arabų žmogaus teisių chartiją,
– atsižvelgdamas į JT pasaulinę kovos su terorizmu strategiją,
– atsižvelgdamas į 2014 m. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 2178, kurioje smerkiamas smurtinis ekstremizmas,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi terorizmas ir smurtinis ekstremizmas yra pagrindinė saugumui ir laisvėms visame pasaulyje iškilusi grėsmė;
B. kadangi demokratijos ir įtraukaus valdymo trūkumas, plačiai paplitę žmogaus teisių pažeidimai, visuotinė korupcija ir socialinė ir ekonominė marginalizacija padeda tarpti terorizmui;
C. kadangi terorizmo taikiniu tapo ne tik žmonių saugumas, bet ir žodžio laisvė ir visuomenės įvairovė;
D. kadangi pagarba pagrindinėms teisėms yra esminė veiksmingos kovos su terorizmu politikos dalis;
E. kadangi 2015 m. vasario 11 d. rezoliucijoje dėl kovos su terorizmu priemonių Parlamentas pabrėžė, „kad visų pirma ES, jos valstybėms narėms ir šalims partnerėms reikia pagrįsti savo kovos su tarptautiniu terorizmu strategiją teisinės valstybės principu ir pagrindinių teisių laikymusi“;
F. kadangi dėl ES artimiausios kaimynystės šalyse kilusių naujų konfliktų ir perversmų bei augančio radikalizmo, dėl kurio kyla smurtas ir atsiranda terorizmas tiek pačioje ES, tiek kaimyninėse valstybėse, taip pat visame pasaulyje, pastaraisiais metais saugumo padėtis Europoje labai pasikeitė; kadangi jau kurį laiką kelios Arabų Valstybių Lygos šalys patiria terorizmo poveikį;
G. kadangi pastaruosius teroristų išpuolius Europoje ir Da'esh populiarėjimą pietinėse ES kaimyninėse šalyse reikia vertinti kaip naują terorizmo bangą po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristų išpuolių JAV, taip pat Madride ir Londone;
H. kadangi kovos su terorizmu priemonės, kurių imtasi po 2001 m. rugsėjo 11 d., lėmė daugybinius sunkius žmogaus teisų ir humanitarinės teisės pažeidimus, kuriuos vykdė ir kuriuos vykdyti palankesnes sąlygas sudarė ir Europos Sąjungos vyriausybės ir jų slaptosios tarnybos, kaip paaiškėjo vykdant veiklą Parlamento laikinajam komitetui dėl tariamo CŽV vykdyto Europos šalių panaudojimo gabenti kalinius ir juos neteisėtai kalinti, taip pat iš panašių tiriamųjų Europos Tarybos iniciatyvų;
I. kadangi ES išorės santykiais taip pat turi būti prisidedama kovojant su visuotine terorizmo grėsme; kadangi kovai su terorizmu skirtas prevencijos strategijas reikėtų pagrįsti įvairialypiu požiūriu, kuriuo būtų tiesiogiai kovojama su išpuolių Sąjungos teritorijoje ruošimu, tačiau kuris taip pat apimtų poreikį reaguoti į terorizmo priežastis;
J. kadangi 2015 m. vasario mėn. ES Užsienio reikalų taryba nusprendė skubiai suintensyvinti savo kovos su terorizmu išorės veiksmus, visų pirma Viduržemio jūros šalių regione, Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje; kadangi Užsienio reikalų taryba taip pat nusprendė įgyvendinti įvairias iniciatyvas, be kita ko, pradėti ar stiprinti su saugumu ir kova su terorizmu susijusius dialogus, taip pat pradėti įgyvendinti ar tobulinti kovos su terorizmu veiksmų planus, dalyvaujant daugumai regiono šalių;
K. kadangi EIVT ir Arabų Valstybių Lygos generalinio sekretoriato susitarimo memorandumas pasirašytas 2015 m. sausio 19 d., inter alia, siekiant stiprinti bendradarbiavimą politiniais ir su saugumu susijusiais klausimais ankstyvojo įspėjimo ir reagavimo krizės metu, kovos su terorizmu ir tarptautinio organizuoto nusikalstamumo, taip pat kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu srityse; kadangi susitarimo memorandumas viešai nepaskelbtas;
L. kadangi Komisija ir valstybės narės šiuo metu teikia pagalbą įvairioms Arabų Valstybių Lygos narėms kovos su terorizmu ir baudžiamosios teisenos reformos srityje; kadangi valstybės narės susijusios su pasiūlymų teikti paslaugas kalėjimams ar kitoms saugumo tarnyboms teikimu šalyse, dėl kurių žinoma, jog jos sistemingai pro pirštus žiūri į netinkamą elgesį ar pačios įvairiais būdais pažeidinėja žmogaus teises, arba teikia pasiūlymus teikti tokias paslaugas (pvz., Jungtinės Karalystės teisingumo ministerijos neseniai pateiktas pasiūlymas Saudo Arabijos kalėjimų tarnybai); kadangi šis bendradarbiavimas tęsiasi dėl viešojo skaidrumo trūkumo;
M. kadangi ES susiduria su didele grėsme, kurią kelia vadinamieji ES užsienio kovotojai, t. y. asmenys, kurie vyksta į kitas nei jų gyvenimo ar pilietybės valstybes siekdami vykdyti ar planuoti teroristinius aktus arba teroristų mokymo ar mokymosi, įskaitant su ginkluotais konfliktais susijusius mokymus, tikslais; kadangi pranešama, kad apie 3 000 ES piliečių išvyko iš namų norėdami tapti užsienio kovotojais po to, kai Sirijoje, Irake ir Libijoje prasidėjo karas ir prasiveržė smurtas, taip sukeldami papildomų iššūkių ES piliečių saugumui; kadangi pastaruosius teroristinius aktus Paryžiuje ir Kopenhagoje įvykdė ES piliečiai;
N. kadangi nevyriausybinės organizacijos „Freedom House“ paskelbtoje 2015 m. laisvės pasaulyje ataskaitoje pateikiame reitinge nurodyta, kad nei vienoje Arabų Valstybių Lygos narėje, išskyrus Tunisą, nėra užtikrinama laisvė; kadangi Arabų Valstybių Lygos regioną toliau darko sunkūs sistemingi žmogaus teisių pažeidimai, įskaitant sunkius žodžio laisvės apribojimus, masinį valstybės vykdomą žmogaus teisių gynėjų ir opozicijos aktyvistų sekimą ir bauginimą, teisėsaugos sistemos piktnaudžiavimą, nepriklausomos teismų sistemos nebuvimą ir tinkamo proceso principo pažeidimus;
O. kadangi Arabų Valstybių Lygos šalyse kova su terorizmu plačiai naudojama kaip pasiteisinimas slopinant žmogaus teisių gynėjų ir politinių aktyvistų nuomonių skirtumus ir teisėtą veiklą, pvz., Egipte ar Bahreine; kadangi vietos ir tarptautinės žmogaus teisių grupės nuolat praneša apie Arabų Valstybių Lygos šalyse vykdant kovos su terorizmu operacijas saugumo organų padarytus sunkius pažeidimus; kadangi su pažeidimais vykdomos kovos su terorizmu operacijos šiose šalyse dažnai padeda kurstyti terorizmą sukeliančius veiksnius;
P. kadangi parlamentinė ir visuomenės vykdoma saugumo tarnybų ir kitų teisėsaugos organų kontrolė Arabų Valstybių Lygos šalyse geriausiu atveju yra ypač ribota;
Q. kadangi visuotinį susitarimą dėl kovą su terorizmu reglamentuojančių teisės aktų taikymo srities ir taikymo dar reikia pasiekti;
1. yra tvirtai įsitikinęs, kad pastarieji teroristiniai aktai Paryžiuje ir Kopenhagoje akivaizdžiai parodo būtinybę stiprinti visų ES piliečių saugumą ir didinti kovos su terorizmu pastangas, taip pat imantis dvišalių ir daugiašalių iniciatyvų visame pasaulyje, visų pirma bendradarbiaujant su arabų šalių regionu;
2. šiuo atveju palankiai vertina pastangas plėsti ES ir Arabų Valstybių Lygos dialogą politiniais ir su saugumu susijusiais klausimais; atkreipia dėmesį į tai, kad 2015 m. sausio 19 d. buvo pasirašytas EIVT ir Arabų Valstybių Lygos generalinio sekretoriato susitarimo memorandumas, kuriuo siekiama stiprinti dialogą ir bendradarbiavimą norint skatinti ES ir Arabų Valstybių Lygos strateginį dialogą, inter alia, kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu organizuotu nusikalstamumu srityje;
3. pabrėžia, kad siekiant tvirtesnio ES ir Arabų Valstybių Lygos bendradarbiavimo kovos su terorizmu srityje būtina šį bendradarbiavimą grįsti teisinės valstybės principais ir pagarba pagrindinėms teisėms;
4. ragina Tarybą imtis veiksmų siekiant su visomis Arabų Valstybių Lygos valstybėmis narėmis nustatyti suderintą vienareikšmę terorizmo apibrėžtį;
5. pabrėžia, kad būtina užkirsti kelią tam, jog pasikartotų rimtos klaidos, padarytos po 2001 m. rugsėjo 11 d. imantis veiksmų kovojant su terorizmu, visų pirma bendradarbiavimo ir bendrininkavimo kankinimo, neteisėto perdavimo, grobimų ir neteisminio mirties bausmės vykdymo atvejais, kai buvo sunkiai pamintos esminės ES vertybės ir normos, įskaitant žmogaus teises, teisinės valstybės principus, privatinės ir humanitarinės teisės principus;
6. pabrėžia, kad ES tarptautiniais kovos su terorizmu veiksmais reikėtų tinkamai nustatyti gilias socialines ir ekonomines, kultūrines ir politines šio reiškinio priežastis ir susitelkti ties jomis, taip pat šiuos veiksmus susieti su įtraukios, atskaitingos ir demokratinės santvarkos skatinimu, užsitęsusių konfliktų ES kaimyninėse šalyse sprendimu, visų pirma dėl Palestinos okupacijos ir karo Sirijoje, taip pat reikėtų atsižvelgti į visų susijusių šalių gyventojų interesus;
7. įspėja dėl polinkio grįžti prie ankstesnės trumparegiškos ir neveiksmingos slaptų susitarimų su autoritarinių režimų valstybėmis sudarymo praktikos norint užtikrinti saugumą ir stabilumą; primygtinai ragina ES iš esmės persvarstyti savo pietinių Viduržemio jūros regiono šalių strategiją (šiuo metu persvarstant Europos kaimynystės politiką) ir didžiausią dėmesį skirti paramos toms šalims ir veikėjams, kurie iš tiesų įsipareigoję saugoti bendras vertybes ir vykdyti reformas, ypač Tunisui, teikimui;
8. yra giliai susirūpinęs dėl to, kad EIVT ir Arabų Valstybių Lygos susitarimo memorandume visiškai nenurodomos pagrindinės Europos ir visuotinės normos ir vertybės, pvz., žmogaus teisės, kai kalbama apie klausimus, susijusius su planuojamu tvirtesniu keitimuisi patirtimi, informacija ir geriausia patirtimi; primena, kad dauguma Arabų Valstybių Lygos šalių pasižymi dideliu autoritarizmu, ir pakartoja, kad labai smerkia nuolatinius plačiai paplitusius žmogaus teisių pažeidimus ir kitus pažeidimus, kuriuos vykdo dauguma šių šalių, dažnai netinkamai pasiteisindamos kova su terorizmu;
9. yra taip pat susirūpinęs, kad numatytas saugumo srityje sukauptos praktinės patirties ir informacijos perdavimas iš ES į Arabų Valstybių Lygos šalis kelia grėsmę, kad pablogės pilietinės visuomenės organizacijų, žurnalistų, opozicijos aktyvistų ir kitų veikėjų šiose šalyse padėtis;
10. primena valstybėms narėms ir ES agentūroms, įskaitant Europolą ir Eurojustą, apie jų įpareigojimus pagal Pagrindinių teisių chartiją, tarptautinę žmogaus teisių teisę ir ES išorės politikos tikslus, pagal kuriuos joms draudžiama dalytis žvalgybos duomenimis, dėl kurių gali būti pažeistos žmogaus teisės trečiosiose šalyse, arba naudotis informacija, gauta kankinimais už ES ribų; primygtinai ragina, kad ES valstybėms narėms ar agentūroms dalijantis informacija su trečiąja šalimi apie įtariamus asmenis jos iš tiesų rūpintųsi atitinkamo asmens likimu siekiant išvengti kalinimo vienutėse ar kankinimų rizikos;
11. atkreipia dėmesį į Parlamento per pirmąjį svarstymą priimtoje pozicijoje dėl Europolo reglamento nustatytą reikalavimą, kad nebūtų naudojamasi pažeidžiant pagrindines teises trečiosios šalies, tarptautinės organizacijos ar privačios šalies gauta bet kokia informacija, kaip įtvirtinta ES pagrindinių teisių chartijoje;
12. primygtinai ragina užtikrinti, kad bet kokio pobūdžio ES ir valstybių narių kovos su terorizmu srityje vykdomas bendradarbiavimas su Arabų Valstybių Lygos šalimis atitiktų žmogaus teises ir, kai taikoma, tarptautinę humanitarinę teisę, visų pirma kalbant apie tinkamo proceso reikalavimus, kad būtų galima užkirsti kelią galimam Europos bendrininkavimui pažeidinėjant žmogaus teises;
13. primena EIVT ir Komisijos prisiimtą įpareigojimą 2015 m. vasario 6 d. bendrame komunikate dėl Da'esh keliamos grėsmės klausimui skirtos ES strategijos atsižvelgti į šalių partnerių gebėjimą atitikti žmogaus teisių ir pilietinių bei politinių laisvių standartus teikiant pajėgumams stiprinti skirtą ES pagalbą kovos su terorizmu srityje; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę F. Mogherini paaiškinti šiuos standartus ir pasekmes bendradarbiavimui, jei jų nebus laikomasi;
14. ragina ES ir valstybes nares užtikrinti, kad su Arabų Valstybių Lygos valstybėmis susijusios baudžiamosios teisenos reformos srityje vykdomos pagalbos programos padėtų vykdyti su žmogaus teisių laikymuisi susijusius tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą; apgailestauja, kad įgyvendinant tam tikras ES ir valstybių narių šios srities programas trūksta skaidrumo, ir ragina ES ir valstybes nares viešai paskelbti, kokių veiksmų imtasi siekiant užtikrinti, kad Europos parama tokioms programoms nebūtų prisidedama prie žmogaus teisių pažeidimų atitinkamose tikslinėse šalyse, taip pat paskelbti dvišalių susitarimų, pvz., EIVT ir Arabų Valstybių Lygos susitarimo memorandumo ir Jungtinės Karalystės teisingumo ministro ir jo lygiavertes pareigas užimančio Saudo Arabijos kolegos susitarimo, tekstą;
15. primena ES ilgalaikę poziciją prieš mirties bausmę ir ragina ES ir valstybes nares griežtai susilaikyti nuo bet kokio pobūdžio pagalbos teikimo užsienio teismų sistemoms, kuri gali padėti sparčiau skirti mirties bausmes už terorizmo aktus; ragina sustabdyti visas vykdomas Komisijos programas, kuriomis siekiama stiprinti baudžiamosios teisenos sistemų pajėgumus atlikti tyrimus ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą terorizmo bylose, visų pirma Magribo šalyse, kol pagalbą gaunančios šalys nepriims moratoriumo dėl mirties bausmės;
16. pabrėžia, kad veiksmų planuose ir vykdant ES ir Arabų Valstybių Lygos partnerių politinius dialogus dėmesį reikia sutelkti į radikalizacijos prevenciją ir kovą su ja, taip pat stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą, naudojantis dabartinėmis programomis ir turimais pajėgumais, dirbant su pilietinės visuomenės veikėjais šalyse, kurioms svarbi kova su terorizmu ir internetu ir kitomis komunikacijos priemonėmis vykdoma radikalizmo propaganda;
17. primygtinai pabrėžia pilietinės visuomenės aspekto išplėtimo svarbą Europos ir arabų šalių dialoge kaip neišvengiamą atsvarą tvirtesnei tarpvyriausybinei ES ir Arabų Valstybių Lygos veiklai; reiškia gilų susirūpinimą dėl to, kad pilietinės visuomenės organizacijas vis dažniau baugina ir puldinėja Arabų Valstybių Lygos valstybių narių, ypač Egipto, saugumo pareigūnai; primena, kad nepriklausoma ir stipri pilietinė visuomenė yra ypač svarbi stiprinant valstybės institucijas;
18. primena, kad dauguma Sąjungos išorės kovos su terorizmu priemonių ir programų kuriamos ir įgyvendinamos pagal 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusios priemonės, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos (IcSP), 5 straipsnį; primena, kad reglamento dėl IcSP 10 straipsnyje Komisija įpareigojama parengti su žmogaus teisėmis susijusias veiklos gaires su kova su terorizmu susijusiems projektams; labai apgailestauja dėl to, kad Komisija ir EIVT beveik vienus metus įsigaliojus reglamentui dėl IcSP (2014 m. kovo 15 d.) nesugebėjo įgyvendinti IcSP 10 straipsnio; pareiškia, kad yra labai susirūpinęs dėl to, jog ankstesnėse stabilumo priemonėse ir dabartiniuose su IcSP susijusiuose kovos su terorizmu projektuose, kuriuose dalyvauja tokios institucijos, kaip Afrikos terorizmo studijų ir mokslinių tyrimų centras (ACSRT/CAERT) Alžyre ir Tarptautinis kovos su smurtiniu ekstremizmu kompetencijos centras („Hedayah“) Abu Dabyje, nėra pagrindinių žmogaus teisių užtikrinimo priemonių;
19. ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę pateikti ataskaitą apie ex ante ir ex post vertinimus, įvykdytus Komisijos tarnybų dėl jos kovos su terorizmu programų, kuriose dalyvauja Arabų Valstybių Lygos šalys, poveikio žmogaus teisėms, taip pat apie užtikrinimo priemones, įtrauktas į šias programas siekiant užtikrinti, kad jos atitiktų žmogaus teisių standartus;
20. nusprendžia atlikti įgyvendinant ES ir valstybių narių kovos su terorizmu projektus, ypač arabų šalių regiono šalyse, taikomų žmogaus teisių apsaugos priemonių ir gairių vertinimą; nusprendžia surengti klausymą kovos su terorizmu veiksmų ir teisės aktų parlamentinės kontrolės klausimais, kuriame dalyvautų Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių parlamentų ir pilietinės visuomenės atstovai;
21. primena EIVT, ES kovos su terorizmu koordinatoriui ir valstybės narėms apie jų įpareigojimą pagal 2012 m. birželio mėn. priimtą ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje užtikrinti, kad visuose kovos su terorizmu klausimais vykdomuose dialoguose su trečiosiomis šalimis būtų keliamas žmogaus teisių klausimas;
22. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Arabų Valstybių Lygos šalių vyriausybėms ir parlamentams.