Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B8-0217/2015/REV1Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B8-0217/2015/REV1

    PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus internete

    4.3.2015 - (2015/2564(RSP))

    pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo
    pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį

    Roberta Metsola, Monika Hohlmeier, Tadeusz Zwiefka, Elissavet Vozemberg, Michał Boni, Jeroen Lenaers, Anna Maria Corazza Bildt, Kinga Gál, Traian Ungureanu, József Nagy, Lara Comi, Theodoros Zagorakis, Maria Spyraki, Barbara Matera, Alessandra Mussolini, Emil Radev PPE frakcijos vardu

    Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0217/2015

    Procedūra : 2015/2564(RSP)
    Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
    Dokumento priėmimo eiga :  
    B8-0217/2015
    Pateikti tekstai :
    B8-0217/2015
    Debatai :
    Priimti tekstai :

    B8‑0217/2015/rev.

    Europos Parlamento rezoliucija dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus internete

    (2015/2564(RSP))

    Europos Parlamentas,

    –       atsižvelgdamas į 1989 m. lapkričio 20 d. JT vaiko teisių konvenciją ir jos protokolus,

    –       atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnį,

    –       atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnį,

    –       atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 23 d. Europos Tarybos konvenciją dėl elektroninių nusikaltimų,

    –       atsižvelgdamas į Europos Tarybos vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos konvenciją,

    –       atsižvelgdamas į ES vaiko teisių propagavimo ir apsaugos gaires,

    –       atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/92/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR,

    –       atsižvelgdamas į savo 2014 m. lapkričio 27 d. rezoliuciją dėl JT vaiko teisių konvencijos 25-ųjų metinių[1],

    –       atsižvelgiant į Europolo 2014 m. Organizuoto nusikalstamumo internete grėsmės vertinimo ataskaitą (angl. iOCTA),

    –       atsižvelgdamas į savo 2015 m. vasario 12 d. plenarinio posėdžio diskusijas dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus internete,

    –       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

    A.     kadangi vaikai yra pati pažeidžiamiausia mūsų visuomenės grupė ir įstatymų rengėjai turėtų atkreipti į juos ypatingą dėmesį, kad juos apsaugotų;

    B.     kadangi seksualinė prievarta prieš vaikus ir jų seksualinis išnaudojimas yra sunkūs pagrindinių teisių pažeidimai ir todėl reikalinga visapusiška strategija, apimanti nusikaltėlių baudžiamąjį persekiojimą, nukentėjusių vaikų apsaugą ir nusikalstamos veikos prevenciją;

    C.     kadangi reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį į tinkamos su viešai atskleistu vaikų seksualiniu išnaudojimu susijusios terminologijos vartojimą;

    D.     kadangi dėl savo tarptautinio pobūdžio vaikų seksualinis išnaudojimas ir seksualinė prievarta prieš vaikus internete, įskaitant vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos plitimą internetu ir agresiją internete, toliau kelia didžiulį susirūpinimą teisėsaugos institucijoms: nusikaltimai yra įvairūs, pradedant lytiniu prievartavimu ir viliojimu, baigiant savo pasigaminta prievartos prieš vaikus medžiaga ir tiesioginiu jos transliavimu; kadangi juos tiriant susiduriama su ypatingais iššūkiais, nes naudodami naujoviškas technologijas nusikaltėliai, įskaitant interneto agresorius, prieigą prie medžiagos gauna lengviau ir greičiau;

    E.     kadangi daugelyje vaikų seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos prieš vaikus sričių – didesniu mastu nei kitų nusikaltimų atveju – nukentėjusieji paprastai nepraneša apie patirtus nusikaltimus ir nusikaltimai dažnai nėra nuosekliai registruojami baudžiamosios teisenos procesuose; kadangi dėl to sunku tiksliai nustatyti prievartos mastą ir tiek nukentėjusiųjų , tiek nusikaltėlių skaičių ES;

    F.     kadangi duomenys apie vaikų seksualinį išnaudojimą ir seksualinę prievartą prieš vaikus internete yra netikslūs, neišsamūs, yra paslėpti kitose prievartos ar nusikaltimų kategorijose arba apie juos nepranešama;

    G.     kadangi internete vykstantis seksualinis išnaudojimas gali būti įvairių formų: jauni žmonės gali būti įtikinami arba verčiami siųsti arba skelbti atvirai seksualinius savo atvaizdus, dalyvauti atliekant seksualinius veiksmus naudojantis internetine vaizdo kamera ar išmaniuoju telefonu, dalyvauti seksualinio pobūdžio pokalbiuose SMS žinutėmis arba internetu, ir dėl to vaikų išnaudotojai ir interneto agresoriai gali grasinti nusiųsti atvaizdus, vaizdo įrašus ar pokalbių kopijas jaunuolio draugams ar šeimos nariams, jei šis atsisakys dalyvauti tolesnėje seksualinėje veikloje; kadangi atvaizdais ir (arba) vaizdo įrašais gali būti dalijamasi dar ilgai po to, kai seksualinė prievarta pasibaigia, ir visi juos gali laisvai pamatyti internete, todėl išlieka nuolatinis pavojus, kad nukentėjusieji nukentės iš naujo ir bus stigmatizuojami;

    H.     kadangi NVO reiškia susirūpinimą plintančiu viliojimo internetu reiškiniu, kuris apibūdinimas kaip suaugusiųjų mėginimai naudojantis socialinės žiniasklaidos svetainėmis, tikralaikių pokalbių programomis, įskaitant paauglių pažinčių programas, arba internetinių žaidimų platformomis užmegzti ryšius su jaunais žmonėmis ar vaikais ir pradėti santykius su vaiku prievartos tikslais;

    I.      kadangi remiantis Interneto stebėjimo fondo pateikta informacija dėl interneto puslapių, kuriuose yra prievartos prieš vaikus medžiagos, daugiau nei 80 proc. nukentėjusiųjų yra jaunesni nei 10 m.; kadangi, Tarptautinės karštųjų interneto linijų asociacijos duomenimis, nuo seksualinės prievartos bei sunkaus ir sadistinio pobūdžio prievartos nukentėjusiųjų vaikų skaičius padidėjo;

    J.      kadangi pastebėta ypač brutali ir nerimą kelianti prieš kamerą Vakarų gyventojų prašymu vykstančios prievartos prieš vaikus tiesioginio transliavimo, ypač iš užjūrio, tendencija ir manoma, kad ji gali stiprėti;

    K.     kadangi reikia reikšti susirūpinimą dėl to, kad prekiautojai žmonėmis naudojasi teisinės tapatybės neturinčiais vaikais, kurie seksualinės prievartos internete institucijoms yra „nematomi“;

    L.     kadangi dabar internetas ir informacinės ir ryšių technologijos platesniąja reikšme yra tvirtai įaugę į ES vaikų kasdienį gyvenimą ir yra ypač svarbi jų pramogų, ugdymo ir socialinio gyvenimo dalis; kadangi vaikams ES šiuo metu gresia didesnis pavojus, kad su jais internetu užmegs ryšį nusikaltėliai, nes 91 proc. iš jų gyvena prieigą prie interneto turinčiuose namų ūkiuose; kadangi 12–15 amžiaus asmenų kiekvieną savaitę internete praleidžiamų valandų skaičius padidėjo nuo 14,9 2011 m. iki 17,1 2012 m., t. y. beveik 15 proc.;

    M.    kadangi internetas taip pat suteikia galimybę vaikams susikurti atskirą tapatybę, kuria prisidengę jie gali būti tokie, kokie nori, ir imtis rizikos, kurios niekada nesiimtų neprisijungę prie interneto, o tai padidina bet kokio nusikaltėlių išnaudojimo poveikį, nes šie naudojasi aiškiai apibrėžta ir tariamai anonimine interneto erdve, kad paslėptų savo tapatybę, apsimesdami, kad yra vaikai, o tada plepėdami ir „susidraugaudami“ su vaikais, į kuriuos taikosi;

    N.     kadangi daug nusikaltėlių naudoja tinklą „Darknet“, kuriame yra sukūrę anonimines bendruomenes ir naudoja prievartos prieš vaikus medžiagai skirtus slaptus forumus, interneto svetainių paslaugas, socialinių tinklų platformas ir saugojimo paslaugas, taip sudarydami ir palengvindami sąlygas praktiškai neatsekamam seksualiniam vaikų išnaudojimui; kadangi daugelis iš jų, siekdami užtikrinti savo veiklos saugumą, naudojasi šifravimu, virtualiomis valiutomis ir kitomis apsaugos priemonėmis, o tai kelia didelį iššūkį atliekant teisėsaugos tyrimus;

    O.     kadangi Direktyvą 2011/92/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija valstybės narės turėjo perkelti į nacionalinę teisę iki 2013 m. gruodžio 18 d. ir kadangi iki šiol ją visiškai įgyvendino mažiau nei pusė valstybių narių;

    1.      mano, kad vaikų apsauga ir saugios aplinkos jiems užtikrinimas yra vienas svarbiausių Europos Sąjungos ir valstybių narių tikslų;

    2.      mano, kad vaikų asmens duomenys internete turi būti tinkamai saugomi ir kad vaikus būtina nesudėtingai ir jiems suprantamai informuoti apie savo asmens duomenų naudojimo internete pavojus ir pasekmes; pabrėžia, kad vaikų internetinis profiliavimas turėtų būti draudžiamas; mano, kad visi vaikai turėtų turėti teisę į sveiką ir saugią interneto aplinką ir prieigą prie interneto;

    3.      mano, kad apibūdinant seksualinės prievartos prieš vaikus vaizdus derėtų nustoti vartoti klaidinantį terminą „vaikų pornografija“ ir vietoj jo vartoti tinkamą terminą „seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga“;

    4.      ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti ir stiprinti išteklius, skirtus nukentėjusiųjų tapatybės nustatymui ir nukentėjusiesiems skirtoms tarnyboms, ir ragina skatinti skubiai sukurti su tuo susijusias platformas bei sustiprinti esančią Europolo platformą; be to, pabrėžia skubią būtinybę pagerinti prievartą patyrusiems vaikams teikiamą pagalbą taikant individualizuotas programas, kurios padėtų atsigauti ir iš naujo integruotis; ragina valstybes įgyvendinti Direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai;

    5.      mano, kad reikia imtis tolesnių kovos su viliojimu elektroninėje erdvėje veiksmų ir kad Komisija kartu su valstybėmis narėmis ir pilietine visuomene, įskaitant mokytojus ir jaunimo bei vaikų organizacijas, privalo aktyviai informuoti šiuo klausimu, rengdami gaires, taip pat keisdamiesi gerąja patirtimi ir kurdami socialines bendradarbiavimo ir teisėto keitimosi informacija šiuo klausimu platformas;

    6.      labai apgailestauja dėl to, kad daug valstybių narių dar neperkėlė į nacionalinę teisę Direktyvos 2011/92/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija; taigi ragina Komisiją griežtai stebėti visapusišką ir veiksmingą jos įgyvendinimą, laiku pranešti apie savo išvadas Parlamentui, visų pirma jo atsakingam komitetui, ir imtis visų tinkamų priemonių ją pažeidžiančių valstybių narių atžvilgiu; pasižada parengti šio teisės akto įgyvendinimo ataskaitą, kad būtų galima imtis tolesnių veiksmų;

    7.      ragina Komisiją gerinti teisėsaugos institucijų, įskaitant Europolą ir Eurojustą, teisinius pajėgumus, technines galimybes ir didinti jų finansinius išteklius, kad jos galėtų daugiau bendradarbiauti, siekdamos veiksmingiau tirti ir ardyti vaikus seksualiai išnaudojančių nusikaltėlių tinklus, pirmenybę teikiant į juos įtrauktų vaikų teisėms ir saugumui; todėl pabrėžia, kad reikia gerinti ir plėsti specializuotų centrų, pvz., Europolo Kovos su elektroniniu nusikalstamumu centro, veiklą, kad būtų puoselėjamas vertingas jų atliekamas darbas nustatant šiurpaus vaikų seksualinio išnaudojimo ir prievartos prieš juos internete nusikaltimo grėsmes ir tendencijas;

    8.      ragina valstybes nares suteikti savo teisėsaugos institucijoms reikiamų lėšų, žmogiškųjų išteklių, tyrimo įgaliojimų ir techninių pajėgumų, kad jos galėtų ryžtingai ir veiksmingai kovoti su nusikaltėliais ir patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn, taip pat organizuoti tinkamus mokymus siekiant stiprinti gebėjimus teismo ir policijos skyriuose; be to, ragina Komisiją imtis visų tinkamų priemonių siekiant, kad valstybėse narėse būtų užtikrinti darnūs tyrimo pajėgumai ir laikomasi būtiniausių baudžiamojo persekiojimo standartų, kad būtų veiksmingai persekiojama už šiuos nusikaltimus, kaip numatyta Direktyvoje 2011/92/ES;

    9.      pabrėžia, kad reikia tobulinti šios srities tarptautinį bendradarbiavimą ir tarpvalstybinius tyrimus sudarant bendradarbiavimo susitarimus ir sąlygas tarptautiniu mastu, įskaitant per Europolą, keistis duomenimis apie šiuos nusikaltimus ir nusikaltėlius; atsižvelgdamas į tai, pritaria bendrai ES ir 55-ių pasaulio šalių, susirinkusių į Pasaulinę kovos su seksualine prievarta prieš vaikus internete sąjungą, iniciatyvai, kurios tikslas – mažinti aukų skaičių, užtikrinti veiksmingesnį baudžiamąjį persekiojimą, didinti informuotumą ir bendrai mažinti vaikų seksualinės prievartos vaizdų internete skaičių; ragina Komisiją reguliariau pranešti apie pažangą, padarytą padedant šiai sąjungai;

    10.    ragina vadovautis veiksmingos teisėsaugos institucijų, teisminių institucijų, informacinių ir ryšių technologijų (IRT) pramonės, interneto paslaugų teikėjų, bankų sektoriaus ir nevyriausybinių organizacijų, įskaitant jaunimo ir vaikų organizacijas, partnerystės požiūriu, taip pat ragina šiuos subjektus keistis informacija, kad būtų užtikrintos vaiko teisės ir jo apsauga internete, neteisėtas turinys būtų skubiai pašalintas ir prireikus apie jį pranešta teisėsaugos institucijoms; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Generalinių direktorių (CEO) koaliciją, kurios tikslas – užtikrinti, kad internetas taptų geresnė vieta vaikams, taip pat Europos finansinę koaliciją prieš komercinį seksualinį vaikų išnaudojimą internete (EFC);

    11.    ragina Komisiją ir valstybes nares imtis tinkamų priemonių siekiant gerinti pačių vaikų pranešimų apie prievartą sistemą ir skatinti vaikus apie juos pranešti, taip pat apsvarstyti galimybę, visapusiškai bendradarbiaujant su atitinkamomis pramonės šakomis ir privačiomis bendrovėmis, kompiuteriuose ir mobiliuosiuose prietaisuose įdiegti nuolatinio pranešimo mechanizmus, pvz., „panikos mygtuko“ programas; remia vaikų karštųjų linijų, kuriomis jie gali anonimiškai pranešti apie prievartą, kūrimą;

    12.    mano, kad teisėsaugos institucijos privalo įgyti techninės kompetencijos ir tyrimo meistriškumo, kad galėtų kurti naujus aukštųjų technologijų pajėgumus ir gebėti analizuoti labai daug prievartos prieš vaikus vaizdų ar medžiagos, šifruotų ar paslėptų „tamsiajame internete“, taip pat surasti kaltininkus ir, gavus teismo leidimą, patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn, didžiausią dėmesį skiriant daugiausiai nusikaltimų darantiems kaltininkams , kurie kelia neišvengiamą pavojų vaiko neliečiamumui;

    13.    ragina Komisiją pradėti padėtį atitinkančią informavimo kampaniją, į ją įtraukiant visus susijusius subjektus, siekiant suteikti daugiau galių vaikams, padėti tėvams ir auklėtojams geriau suprasti internete slypinčius pavojus ir juos valdyti ir taip užtikrinti vaikų saugumą internete, padėti valstybėms narėms rengti seksualinės prievartos internete prevencijos programas, skatinti vykdyti informuotumo apie atsakingą elgesį socialinėje žiniasklaidoje didinimo kampanijas ir raginti dideles paieškos sistemas bei socialinės žiniasklaidos tinklus imtis iniciatyvos užtikrinti vaikų saugumą internete;

    14.    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai ir valstybių narių parlamentams.