PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus internete
4.3.2015 - (2015/2564(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
Birgit Sippel, Miriam Dalli, Silvia Costa, Viorica Dăncilă S&D frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0217/2015
B8‑0218/2015
Europos Parlamento rezoliucija dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus internete
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 1989 m. lapkričio 20 d. JT vaiko teisių konvenciją ir jos protokolus,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 23 d. Europos Tarybos konvenciją dėl elektroninių nusikaltimų,
– atsižvelgdamas į Europos Tarybos vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos konvenciją,
– atsižvelgdamas į ES vaiko teisių propagavimo ir apsaugos gaires,
– atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/92/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR,
– atsižvelgdamas į JT Vaiko teisių komiteto bendrąją pastabą Nr. 14 (2013) dėl vaiko teisės į tai, kad pirmenybė būtų teikiama jo interesams,
– atsižvelgdamas į 2011 m. vasario mėn. patvirtintą ES darbotvarkę vaiko teisių srityje,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Ypatingas dėmesys vaikų klausimui ES vykdant išorės veiksmus“ (COM(2008) 0055),
– atsižvelgdamas į 2012–2016 m. ES strategiją, kuria siekiama panaikinti prekybą žmonėmis, pirmiausia į jos nuostatas dėl finansavimo, reikalingo vaikų apsaugos sistemų ir geriausios praktikos mainų gairėms parengti,
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. vasario 12 d. plenarinio posėdžio diskusijas dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus internete,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. seksualinė prievarta prieš vaikus ir jų seksualinis išnaudojimas, įskaitant prievartos prieš vaikus medžiagą, yra sunkūs pagrindinių teisių pažeidimai, pirmiausia – vaikų teisių į apsaugą ir globą, būtinų jų gerovei, kaip numatyta 1989 m. JT vaiko teisių konvencijoje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, pažeidimai;
B. kadangi sunkiai nusikalstamai veikai, kaip antai seksualinis vaikų išnaudojimas ir prievartos prieš vaikus medžiaga, reikia taikyti visapusišką strategiją, kuri aprėptų nusikaltėlių baudžiamąjį persekiojimą, nukentėjusių vaikų apsaugą ir nusikalstamos veikos prevenciją;
C. kadangi įgyvendinant bet kokias priemones siekiant kovoti su minėtomis nusikalstamomis veikomis pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir JT vaiko teisių konvenciją visų pirma turi būti atsižvelgiama į vaiko interesus;
D. kadangi internetas vaikams gali kelti tam tikrą pavojų, nes jie gali susipažinti ar gali būti priversti susipažinti su vaikų seksualinio išnaudojimo medžiaga arba gali būti priversti keistis medžiaga apie smurtą, būti bauginami, prie jų gali būti priekabiaujama ar jie gali būti viliojami;
E. kadangi nepilnamečių apsaugos skaitmeniniame pasaulyje klausimas turi būti sprendžiamas reguliavimo ir piliečių lygmeniu – panaudojant veiksmingesnes priemones per teisėsaugos bendradarbiavimą su pramonės atstovais remiantis teisingo teisinio proceso principu, o taip pat švietimo ir lavinimo lygmeniu – mokant vaikus, tėvus ir mokytojus, kad nepilnamečiai būtų apsaugoti internete ir mokant juos saugiai naudotis internetu;
F. kadangi dėl savo tarptautinio pobūdžio ir dėl to, kad vaikų išnaudojimas ir vaikų seksualinis išnaudojimas internetu apima šimtus šalių ir šimtus teisinių jurisdikcijų, gana akivaizdu, kad ši problema turi būti sprendžiama tarptautiniu lygmeniu;
G. kadangi vis dar trūksta duomenų apie tikrą nusikaltimų skaičių nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis ir kadangi tai reiškia, kad atitinkamas politikos vertinimas nebūtinai atspindi tikrąjį problemos mastą;
H. kadangi vaikų išnaudojimas ir vaikų seksualinis išnaudojimas internetu, įskaitant vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos plitimą internetu ir agresiją internete, toliau kelia didžiulį susirūpinimą teisėsaugos institucijoms: nusikaltimai yra įvairūs, pradedant lytiniu prievartavimu ir viliojimu, baigiant savo pasigaminta vaikų išnaudojimo medžiaga ir tiesioginiu jos transliavimu; dėl to atliekant tyrimus susiduriama su ypatingais iššūkiais, nes naudojant naujoviškas technologijas nusikaltėliai prieigą prie medžiagos gauna lengviau ir greičiau;
I. kadangi vis daugiau nusikaltėlių naudoja tinklą „Darknet“, kuriame yra sukūrę anonimines bendruomenes ir naudoja prievartos prieš vaikus medžiagai skirtus slaptus forumus, paslaugas, socialinių tinklų platformas ir saugojimo paslaugas;
J. kadangi valstybių narių pastangos užkirsti kelią nelegaliam turiniui internete nebuvo pakankamai veiksmingos;
K. kadangi Direktyvą 2011/92/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija valstybės narės turėjo perkelti į nacionalinę teisę iki 2013 m. gruodžio 18 d. ir kadangi iki šiol ją visiškai įgyvendino mažiau nei pusė valstybių narių;
1. tvirtai pabrėžia, kad vaikų ir jų vystymosi apsauga ir saugios aplinkos užtikrinimas yra vienas svarbiausių Europos Sąjungos ir valstybių narių uždavinių;
2. mano, kad vaikų asmens duomenys internete turi būti tinkamai saugomi ir kad vaikus būtina nesudėtingai ir jiems suprantamai informuoti apie savo asmens duomenų naudojimo internete pavojus ir pasekmes; pakartoja, kad šiuo požiūriu reikia skubiai užbaigti Europos duomenų apsaugos reformą;
3. pabrėžia, kad reikalingas išsamus ES mastu suderintas požiūris siekiant užtikrinti politikos formavimo ir pagal ją įgyvendinamų veiksmų nuoseklumą apimant kovą su nusikalstamumu, pagrindines teises, privatumą ir duomenų apsaugą, kibernetinį saugumą, vartotojų apsaugą ir e. prekybą;
4. mano, kad reikia imtis tolesnių kovos su viliojimu elektroninėje erdvėje veiksmų ir kad Komisija kartu su nacionalinėmis vyriausybėmis, pilietine visuomene, socialinių tinklų bendrovėmis, mokytojais, mokyklų slaugytojais, socialiniais darbuotojais, vaikų apsaugos pareigūnais, pediatrais ir jaunimo bei vaikų organizacijomis turi aktyviai didinti informuotumą šiuo klausimu pateikdami apibrėžtas gaires, taip pat keisdamiesi gerąja patirtimi ir kurdami socialines bendradarbiavimo ir teisėto keitimosi informacija platformas siekiant nustatyti galimus pavojus ir grėsmes vaikams;
5. pabrėžia, kad reikalingas tarptautinis bendradarbiavimas su ES strateginiais partneriais ir teisėsaugos institucijomis visame pasaulyje siekiant kovoti su prievartos prieš vaikus medžiaga; pabrėžia, kad reikia tobulinti tarptautinį bendradarbiavimą ir tarpvalstybinius tyrimus šioje srityje sudarant abipusės teisinė pagalbos ir bendradarbiavimo susitarimus ir sudarant sąlygas teisėtai keistis teisėsaugos duomenimis apie šiuos nusikaltimus ir nusikaltėlius tarptautiniu mastu, įskaitant per Europolą
6. atsižvelgdamas į tai, pritaria bendrai ES ir 55 viso pasaulio šalių, susirinkusių į Pasaulinę kovos su seksualine prievarta prieš vaikus internete sąjungą, iniciatyvai, kurios tikslas – išgelbėti daugiau aukų, užtikrinti veiksmingesnį baudžiamąjį persekiojimą ir bendrai sumažinti seksualinės prievartos prieš vaikus vaizdų internete skaičių; ragina Komisiją reguliariau pranešti apie pažangą, padarytą šios sąjungos pagalba;
7. ragina Komisiją ir valstybes nares sustiprinti teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą, įskaitant per Europolą ir Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centru (EC3), siekiant veiksmingiau ištirti ir išardyti vaikus seksualiai išnaudojančių nusikaltėlių tinklus bei šiuos nusikaltėlius patraukti baudžiamojon atsakomybėn, prioritetą teikiant į juos įtrauktų vaikų teisėms ir saugumui;
8. mano, kad itin svarbu naudoti teisingą nusikaltimų prieš vaikus terminologiją, įskaitant vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdų aprašymą, ir naudoti tinkamą terminą „seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga“, o ne terminą „vaikų pornografija“;
9. ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti ir stiprinti išteklius, skirtus aukų tapatybės nustatymui ir aukoms skirtoms tarnyboms, bei ragina skubiai sukurti susijusias platformas;
10. primena, kad valstybės narės turėtų imtis būtinų priemonių, kad užtikrintų, kad asmenys, kurie baiminasi galintys įvykdyti bet kokį su seksualine prievarta ir seksualiniu išnaudojimu susijusį nusikaltimą, jei reikia, galėtų naudotis veiksmingomis intervencijos programomis arba priemonėmis, sukurtomis įvertinti tokių nusikaltimų įvykdymo riziką ir užkirsti jiems kelią;
11. ragina valstybes nares tinkamai aprūpinti nacionalinius kontaktinius centrus, kurie praneštų apie nusikalstamą ir žalingą turinį bei elgesį;
12. ragina valstybes nares suteikti savo teisėsaugos institucijoms reikiamų lėšų, žmogiškųjų išteklių, tiriamųjų įgaliojimų ir techninių pajėgumų, įskaitant tinkamus mokymus sukurti pajėgumus teismo ir policijos skyriuose, kad jos galėtų tinkamai ištirti nusikaltimus ir ir patraukti nusikaltėlius baudžiamojon atsakomybėn;
13. su susirūpinimu atkreipia dėmesį į dabartines komercinio vaikų išnaudojimo internete tendencijas ir plėtrą, įskaitant naujas prievartos prieš vaikus medžiagos platinimo verslo modelius ir naujas sandorių, susijusių su prievartos prieš vaikus medžiaga, rūšis, ypač per tinklą „Darknet“, ir visų pirma į tiesioginių prievartos medžiagos transliacijų už užmokestį reiškinį;
14. ragina Komisiją ir valstybes nares palaikyti ryšius su alternatyvių mokėjimo sistemų atstovais, kad galėtų nustatyti geresnio bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis priemones, įskaitant mokymus, kurie padėtų veiksmingiau nustatyti mokėjimo procesus, susijusius su komerciniu prievartos prieš vaikus medžiagos platinimu;
15. ragina kurti veiksmingą teisėsaugos institucijų, teisminių institucijų, informacinių ir ryšių technologijų (IRT) pramonės, interneto paslaugų teikėjų, bankų sektoriaus ir nevyriausybinių organizacijų, įskaitant jaunimo ir vaikų organizacijas, partnerystę ir teisėto tarpusavio keitimosi informacija sistemą, siekiant užtikrinti vaiko teises ir apsaugą internete ir nusikalstamos veikos tyrimus bei traukimą baudžiamojon atsakomybėn už ją; ragina Komisiją imtis iniciatyvos ir kreiptis į visas valstybes nares su prašymu veikti siekiant kovoti su visų formų agresija ir priekabiavimu internete;
16. pabrėžia, kad visos pagrindines teises internete ribojančios priemonės turi būti reikalingos ir proporcingos bei atitinkančios ES ir valstybių narių teisės aktus; primena, kad internete skelbiamas neteisėtas turinys pagal teisėtas procedūras turi būti nedelsiant pašalintas; pabrėžia IRT ir interneto paslaugų teikėjų vaidmenį užtikrinant greitą ir veiksmingą neteisėto turinio internete pašalinimą atsakingai teisėsaugos institucijai paprašius;
17. tvirtai ragina valstybes nares, kurios dar ne visiškai perkėlė Direktyvą 2011/92/ES, nedelsiant tai padaryti; todėl ragina Komisiją griežtai stebėti, ar direktyva įgyvendinama visapusiškai ir veiksmingai, laiku pranešti apie savo išvadas Parlamentu ir visų pirma jo atsakingam komitetui;
18. paveda savo Piliečių teisių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui toliau stebėti, kaip įgyvendinama Direktyva 2011/92/ES ir atlikti išsamią dabartinės kovos su seksualine prievarta prieš vaikus internete politikos sistemos analizę, pateikiant direktyvos įgyvendinimo ataskaitą, ir per metus atsiskaityti apie tai per plenarinį posėdį;
19. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai ir valstybių narių parlamentams.