Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B8-0219/2015Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B8-0219/2015

    PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus internete

    4.3.2015 - (2015/2564(RSP))

    pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo
    pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį

    Timothy Kirkhope, Julie Girling, Jørn Dohrmann, Helga Stevens, Beatrix von Storch, Emma McClarkin, Jussi Halla-aho, Ruža Tomašić, Daniel Dalton, Vicky Ford, Evžen Tošenovský, Kazimierz Michał Ujazdowski, Marek Józef Gróbarczyk, Anna Elżbieta Fotyga, Zdzisław Krasnodębski, Janusz Wojciechowski, Jadwiga Wiśniewska, Branislav Škripek, Beata Gosiewska ECR frakcijos vardu

    Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0217/2015

    Procedūra : 2015/2564(RSP)
    Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
    Dokumento priėmimo eiga :  
    B8-0219/2015

    B8‑0219/2015

    Europos Parlamento rezoliucija dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus internete

    (2015/2564(RSP))

    Europos Parlamentas,

    –       atsižvelgdamas į 1989 m. lapkričio 20 d. JT vaiko teisių konvenciją ir jos protokolus,

    –       atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnį,

    –       atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnį,

    –       atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 23 d. Europos Tarybos konvenciją dėl elektroninių nusikaltimų,

    –       atsižvelgdamas į Europos Tarybos vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos konvenciją,

    –       atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/92/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR,

    –       atsižvelgdamas į JT Vaiko teisių komiteto bendrąją pastabą Nr. 14 (2013) dėl vaiko teisės į tai, kad pirmenybė būtų teikiama jo interesams,

    –       atsižvelgdamas į 2011 m. vasario mėn. patvirtintą ES vaiko teisių darbotvarkę,

    –       atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Ypatingas dėmesys vaikų klausimui ES vykdant išorės veiksmus“ (COM(2008) 0055),

    –       atsižvelgdamas į ES vaiko teisių propagavimo ir apsaugos gaires,

    –       atsižvelgdamas į Prekybos žmonėmis panaikinimo ES strategija 2012–2016 m., pirmiausia į nuostatas dėl finansavimo vaikų apsaugos sistemų ir keitimosi geriausia patirtimi gairėms parengti,

    –       atsižvelgdamas į savo 2015 m. vasario 12 d. plenarinio posėdžio diskusijas dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus internete,

    –       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

    A.     kadangi seksualinė prievarta prieš vaikus ir jų seksualinis išnaudojimas, įskaitant prievartos prieš vaikus medžiagą, yra sunkūs pagrindinių teisių pažeidimai, pirmiausia – vaikų teisių į apsaugą ir globą, būtinų jų gerovei, kaip numatyta 1989 m. JT vaiko teisių konvencijoje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, pažeidimai;

    B.     kadangi sunkiai nusikalstamai veikai, kaip antai seksualinis vaikų išnaudojimas ir prievartos prieš vaikus medžiaga, reikia taikyti visapusišką strategiją, kuri aprėptų nusikaltėlių baudžiamąjį persekiojimą, nukentėjusių vaikų apsaugą ir nusikalstamos veikos prevenciją,

    C.     kadangi įgyvendinant bet kokias priemones siekiant kovoti su minėtomis nusikalstamomis veikomis pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir JT vaiko teisių konvenciją visų pirma turi būti atsižvelgiama į vaiko interesus;

    D.     kadangi internetas vaikams gali kelti tam tikrą pavojų dėl tokių reiškinių, kaip prievartos prieš vaikus vaizdai, keitimasis smurtine medžiaga, elektroniniai nusikaltimai, gąsdinimas, priekabiavimas, vaikų viliojimas, galimybė vaikams gauti ar įsigyti teisiškai ribojamų arba pagal amžių netinkamų prekių ir paslaugų; kadangi šių pavojų poveikį vaikams didina plačiai paplitęs naudojimasis mobiliosiomis technologijomis ir internetu bei plati jų prieiga;

    E.     kadangi nepilnamečių apsaugos skaitmeniniame pasaulyje klausimas turi būti sprendžiamas reguliavimo ir piliečių lygmeniu – panaudojant veiksmingesnes priemones, taip pat taikant savireguliaciją, skatinant pramonės atstovus prisiimti bendrą atsakomybę, ir švietimo ir lavinimo lygmeniu – mokant vaikus, tėvus ir mokytojus, kad nepilnamečiai negalėtų pasiekti neteisėto turinio;

    F.     kadangi dėl savo tarptautinio pobūdžio ir dėl to, kad vaikų išnaudojimas ir vaikų seksualinis išnaudojimas internetu apima šimtus šalių ir šimtus teisinių jurisdikcijų bei teisėsaugos institucijų, ši problema turi būti sprendžiama tarptautiniu lygmeniu;

    G.     kadangi daugelyje vaikų seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos prieš vaikus sričių – didesniu mastu nei kitų nusikaltimų atveju – teisėsaugos institucijoms paprastai nepranešama apie patirtus nusikaltimus; kadangi dėl šios priežasties turimi duomenys apie padarytų nusikaltimų skaičių tiksliai neatspindi problemos masto;

    H.     kadangi daug nusikaltėlių naudoja tinklą „Darknet“, kuriame yra sukūrę anonimines bendruomenes ir naudoja prievartos prieš vaikus medžiagai skirtus slaptus forumus, interneto svetainių paslaugas, socialinių tinklų platformas ir saugojimo paslaugas, taip sudarydami ir palengvindami sąlygas praktiškai neatsekamam seksualiniam vaikų išnaudojimui;

    I.      kadangi daugelis nusikaltėlių, siekdami užtikrinti savo veiklos saugumą, naudojasi šifravimu, virtualiomis valiutomis ir kitomis apsaugos priemonėmis, o tai kelia didelį iššūkį atliekant teisėsaugos tyrimus;

    J.      kadangi Direktyvą 2011/92/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija valstybės narės turėjo perkelti į nacionalinę teisę iki 2013 m. gruodžio 18 d. ir kadangi iki šiol ją visiškai įgyvendino mažiau nei pusė valstybių narių;

    K.     kadangi Europolo naujausias pranešimas dėl elektroninių nusikaltimų rodo, kad dauguma prievartos prieš vaikus medžiagos vis dar platinama nekomerciniu būdu atvirame tinkle naudojantis lygiarangių (angl. peer-to-peer, P2P) technologija; kadangi tiesioginės prievartos medžiagos transliacijos už užmokestį yra nauja didelį rūpestį kelianti tendencija, kuriai teisėsaugos institucijos turėtų skirti didesnį dėmesį ir dėl kurios reikėtų nuolat rinkti žvalgybos informaciją ir veiksmingiau bendradarbiauti prevencinių priemonių klausimais;

    L.     kadangi Europolas pastebėjo, kad aptariamose amžiaus grupėse esama nerimą keliančios tendencijos, nes nukentėjusieji yra jaunesni nei ankstesniais metais, ir kadangi vaizdų, apie kuriuos pranešama agentūrai, skaičius ir sudėtingas jų užšifravimas rodo, kad Europolas turi nepakankamai techninių žinių ir išteklių, kad galėtų atremti problemos mastą; kadangi šiuo požiūriu nusikaltėliai lenkia teisėsaugos institucijas;

    M.    kadangi Interneto stebėjimo fondo atlikta analizė rodo, kad 2012 m. vos aštuoni aukščiausio lygio platintojai buvo atsakingi už 513 komercinių prievartos prieš vaikus medžiagos platinimo prekių ženklų ir kad visi dešimt 2012 m. užregistruotų populiariausių prekių ženklų buvo susiję su vienu aukščiausio lygio platintoju;

    1.      tvirtai pabrėžia, kad vaikų ir jų vystymosi apsauga ir saugios aplinkos užtikrinimas yra vienas svarbiausių Europos Sąjungos ir valstybių narių uždavinių;

    2.      mano, kad vaikų asmens duomenys internete turi būti tinkamai saugomi ir kad vaikus būtina nesudėtingai ir jiems suprantamai informuoti apie savo asmens duomenų naudojimo internete pavojus ir pasekmes;

    3.      stipriai akcentuoja, kad reikia užtikrinti vaikų teisės ir apsaugą internete ir kad reikia imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad skubiai būtų pašalintas bet koks neteisėtas turinys ir apie jį būtų pranešta teisėsaugos institucijoms, ir kad esama pakankamai teisinių priemonių, kad būtų galima ištirti nusikaltimus ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn nusikaltėlius;

    4.      pabrėžia, kad reikalingas išsamus ES mastu suderintas požiūris siekiant užtikrinti politikos formavimo ir veiksmų nuoseklumą apimant kovą su nusikalstamumu, kibernetinį saugumą, vartotojų apsaugą, pagrindines teises, duomenų apsaugą ir e. prekybą;

    5.      mano, kad reikia imtis tolesnių kovos su viliojimu elektroninėje erdvėje veiksmų ir kad Komisija kartu su nacionalinėmis vyriausybėmis, pilietine visuomene, socialinių tinklų bendrovėmis, mokytojais, socialiniais darbuotojais, vaikų apsaugos pareigūnais, pediatrais ir jaunimo bei vaikų organizacijomis turi aktyviai didinti informuotumą šiuo klausimu pateikdami apibrėžtas gaires, taip pat keisdamiesi gerąja patirtimi ir kurdami socialines bendradarbiavimo ir keitimosi informacija šiuo klausimu platformas siekiant nustatyti galimus pavojus ir grėsmes vaikams;

    6.      pabrėžia, kad reikalingas tarptautinis bendradarbiavimas su ES strateginiais partneriais ir teisėsaugos institucijomis visame pasaulyje siekiant kovoti su prievartos prieš vaikus vaizdais; pabrėžia, kad reikia tobulinti šios srities tarptautinį bendradarbiavimą ir tarpvalstybinius tyrimus sudarant bendradarbiavimo susitarimus ir sąlygas tarptautiniu mastu, įskaitant per Europolą, keistis duomenimis apie šiuos nusikaltimus ir nusikaltėlius;

    7.      atsižvelgdamas į tai, pritaria bendrai ES ir 55 viso pasaulio šalių, susirinkusių į Pasaulinę kovos su seksualine prievarta prieš vaikus internete sąjungą, iniciatyvai, kurios tikslas – mažinti aukų skaičių, užtikrinti veiksmingesnį baudžiamąjį persekiojimą ir bendrai sumažinti vaikų seksualinės prievartos vaizdų internete skaičių; ragina Komisiją reguliariau pranešti apie pažangą, padarytą šiai sąjungai padedant;

    8.      mano, kad itin svarbu naudoti teisingą nusikaltimų prieš vaikus terminologiją, įskaitant vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdų aprašymą, ir naudoti tinkamą terminą „seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga“, o ne terminą „vaikų pornografija“;

    9.      ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti ir stiprinti išteklius, skirtus nukentėjusiųjų tapatybės nustatymui ir nukentėjusiesiems skirtoms tarnyboms, ir ragina skatinti skubiai sukurti su tuo susijusias platformas bei sustiprinti esančią Europolo platformą;

    10.    mano, kad, siekiant užtikrinti vaikų saugumą ir teises, teisėsaugos institucijos, įskaitant Europolą, turi įgyti techninių žinių ir pagerinti gebėjimus atlikti tyrimus, kad įgytų naujus modernius pajėgumus ir galėtų atremti iššūkius, susijusius su daugybės prievartos prieš vaikus vaizdų ar užšifruotos arba „tamsiajame tinkle“ paslėptos medžiagos analizavimu, ir atsekti bei patraukti baudžiamojon atsakomybėn nusikaltėlius;

    11.    primygtinai ragina valstybes nares, kurios dar neperkėlė į nacionalinę teisę Direktyvos 2011/92/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, tai padaryti; todėl ragina Komisiją griežtai stebėti, ar direktyva įgyvendinama visapusiškai ir veiksmingai, laiku pranešti apie savo išvadas Parlamentui ir visų pirma jo atsakingam komitetui;

    12.    ragina valstybes nares suteikti savo teisėsaugos institucijoms reikiamų lėšų, žmogiškųjų išteklių, tiriamųjų įgaliojimų ir techninių pajėgumų, įskaitant tinkamus mokymus siekiant sukurti pajėgumus teismo ir policijos skyriuose, kad jos galėtų ryžtingai kovoti su nusikaltėliais ir patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn;

    13.    su susirūpinimu atkreipia dėmesį į komercinio vaikų išnaudojimo internete plėtrą ir plintančias tendencijas, įskaitant naujas prievartos prieš vaikus medžiagos platinimo ir prekybos ja priemones, ypač per tinklus „Deep Web“ ir „Darknet“, ir visų pirma į tiesioginių prievartos medžiagos transliacijų už užmokestį reiškinį; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares palaikyti ryšius su alternatyvių mokėjimo sistemų atstovais, kad galėtų nustatyti geresnio bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis galimybes, įskaitant bendrus mokymus, kurie padėtų geriau nustatyti mokėjimo procesus, susijusius su komerciniu prievartos prieš vaikus medžiagos platinimu.

    14.    ragina ES, valstybes nares ir Pasaulinę sąjungą glaudžiau bendradarbiauti su interneto pramonės ir socialinės žiniasklaidos įmonėmis, kaip „Google“ ir „Yahoo“, ir socialiniais tinklais, kaip „Facebook“, kad jie galėtų padėti dirbant šį darbą;

    15.    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai ir valstybių narių parlamentams.