Procedūra : 2015/2573(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0222/2015

Pateikti tekstai :

B8-0222/2015

Debatai :

Balsavimas :

PV 12/03/2015 - 8.7
CRE 12/03/2015 - 8.7
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0077

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 140kWORD 75k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0215/2015
4.3.2015
PE550.023v01-00
 
B8-0222/2015

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį


dėl ES ir Arabų Valstybių Lygos susitarimo memorandumo bendradarbiauti kovos su terorizmu srityje (2015/2573(RSP))


Knut Fleckenstein, Tanja Fajon, Victor Boștinaru, Richard Howitt, Birgit Sippel, Claude Moraes, Liisa Jaakonsaari, Jeppe Kofod, Marlene Mizzi, Alessia Maria Mosca, Kashetu Kyenge, Victor Negrescu, Viorica Dăncilă S&D frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl ES ir Arabų Valstybių Lygos susitarimo memorandumo bendradarbiauti kovos su terorizmu srityje (2015/2573(RSP))  
B8‑0222/2015

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Arabų valstybių

–       atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijas dėl Jungtinių Tautų pasaulinės kovos su terorizmu strategijos (2006 m. rugsėjo 20 d. rezoliucija Nr. 60/288, 2008 m. rugsėjo 5 d. rezoliucija Nr. A/RES/62/272 ir 2010 m. rugsėjo 8 d. rezoliucija Nr. 64/297);

–       atsižvelgdamas į 1966 m. patvirtintą JT Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–       atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl kovos su terorizmu, visų pirma į 2015 m. vasario 9 d. išvadas,

–       atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Arabų Valstybių Lygos užsienio reikalų ministrų susitikimus, visų pirma į 2014 m. birželio mėn. Atėnuose vykusius susitikimus,

–       atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimus dėl kovos su ekstremizmu ir terorizmu,

–       atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 19 d. Briuselyje pasirašytą Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) ir Arabų Valstybių Lygos generalinio sekretoriato susitarimo memorandumą, taip pat į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės pareiškimus po susitikimo su Arabų Valstybių Lygos generaliniu sekretoriumi dr. Nabilu El Araby,

–       atsižvelgdamas į ES Sirijos ir Irako ir 2014 m. spalio 20 d. priimtą Kovos su terorizmu strategiją Sirijos ir Irako atžvilgiu, ypač daug dėmesio skiriant užsienio kovotojams, ypatingą dėmesį skiriant užsienio kovotojams su terorizmu ir ES komunikatą dėl Magribo,

–       atsižvelgdamas į bendrą komunikatą dėl Sirijai ir Irakui, taip pat Da'esh keliamos grėsmės klausimui skirtos ES regioninės strategijos,

–       atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos narių pareiškimus, visų pirma į pareiškimus, padarytus po neoficialaus 2015 m. vasario 12 d. vykusio valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimo,

–       atsižvelgdamas į atitinkamas JT Saugumo Tarybos rezoliucijas, visų pirma į 2014 m. rezoliuciją 2170 ir rezoliuciją 2178,

–       atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 5 d. NATO aukščiausiojo lygio susitikimo deklaraciją,

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.     kadangi terorizmas ir smurtinis ekstremizmas yra pagrindinė saugumui ir laisvėms visame pasaulyje iškilusi grėsmė;

B.     kadangi terorizmo taikiniu tapo ne tik žmonių saugumas, bet ir žodžio laisvė ir visuomenės įvairovė;

C.     kadangi terorizmas kelia visuotinę grėsmę, su kuria būtina kovoti koordinuotai nacionalinių vyriausybių ir regioninių bei tarptautinių organizacijų lygmeniu; pabrėžia, kad tik pasaulinis aljansas gali su šia grėsme kovoti veiksmingai, visapusiškai laikantis tarptautinės teisės, pagrindinių vertybių ir tarptautinių žmogaus teisių standartų;

D.     kadangi pastaraisiais metais saugumo padėtis Europoje labai pasikeitė dėl ES artimiausios kaimynystės šalyse kilusių naujų konfliktų ir perversmų, greitos naujųjų technologijų plėtros ir bauginančiai augančio radikalizmo, dėl kurio kyla smurtas ir atsiranda terorizmas tiek pačioje ES, tiek kaimyninėse valstybėse, tiek ir pasauliniu mastu;

E.     kadangi ES išorės santykiais taip pat turi būti prisidedama prie kovos su terorizmo grėsme, kuri didėja tam tikrose ES kaimyninėse šalyse, visų pirma Sirijoje ir Libijoje; kadangi kovai su terorizmu skirtas prevencijos strategijas reikėtų pagrįsti įvairialypiu požiūriu, kuriuo būtų tiesiogiai kovojama su išpuolių Sąjungos teritorijoje ruošimu, tačiau kuris taip pat apimtų poreikį reaguoti į terorizmo priežastis;

F.     kadangi EIVT ir Arabų Valstybių Lygos generalinio sekretoriato susitarimo memorandumas pasirašytas 2015 m. sausio 19 d., inter alia, siekiant stiprinti bendradarbiavimą politiniais ir su saugumu susijusiais klausimais ankstyvojo įspėjimo ir atsako į krizę, kovos su terorizmu ir tarptautinio organizuoto nusikalstamumo, taip pat kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu srityse;

G.     kadangi ES susiduria su nuolatine ir didėjančia terorizmo grėsme, kuri pastaruoju dešimtmečiu gerokai pakenkė keletui valstybių narių, užpuolant jos piliečius bei keliant grėsmę vertybėms ir laisvėms, sudarančioms Sąjungos pagrindą;

H.     kadangi teroristinė propaganda sparčiau plinta naudojantis internetu ir socialine žiniasklaida; kadangi kibernetinis terorizmas sudaro sąlygas teroristų grupėms užmegzti ir palaikyti ryšius be fizinių kliūčių, kurias sudaro valstybių sienos, – taip mažėja poreikis turėti bazes ar prieglaudos vietas konkrečiose šalyse;

I.      kadangi ES susiduria su didele ir vis augančia grėsme, kurią kelia vadinamieji ES užsienio kovotojai, t. y. asmenys, kurie vyksta į kitas nei jų gyvenimo ar pilietybės valstybė siekdami vykdyti ar planuoti teroristinius aktus arba teroristų mokymo ar mokymosi, įskaitant su ginkluotais konfliktais susijusius mokymus, tikslais; kadangi apytikriais skaičiavimais 3 500–5 000 ES piliečių paliko savo namus, norėdami tapti užsienio kovotojais po to, kai Sirijoje, Irake ir Libijoje prasidėjo karas ir smurtas, taip sukeldami didelę ES piliečių saugumo problemą;

1.      džiaugiasi dėl nuolatinių ir bendrų ES ir Arabų valstybių pastangų dirbti kartu siekiant spręsti bendro intereso klausimus, paminėdamas reguliarius Europos Sąjungos ir Arabų Valstybių Lygos užsienio reikalų ministrų posėdžius bei susitarimo memorandumą pasirašytą tarp Europos išorės veiksmų tarnybos ir Arabų Valstybių Lygos generalinio sekretoriato;

2.      džiaugiasi dėl ES ir Arabų Valstybių Lygos strateginio dialogo sukūrimo, kuris numato apsikeitimą politiniais ir saugumo klausimais, apsikeitimą vykdant nuolatinius ES Politinio ir saugumo komiteto bei nuolatinių Arabų Valstybių Lygos atstovų posėdžius bei gerai vertina pažangą, padarytą ankstyvojo perspėjo ir atsako į krizes srityje, ypač visapusišką Ankstyvojo perspėjimo ir atsako į krizes projekto įgyvendinimą;

3.      džiaugiasi dėl vis didesnio visoje Europoje įvairiose bendruomenėse ir religinėse grupėse pradėtų iniciatyvų, skirtų kovai su ekstremizmu ir pagrindinių vertybių, laisvių ir saugumo piliečiams užtikrinimo skaičiui bei dėl ES ir Arabų Valstybių Lygos memorandumo, kuriuo dialogas ir bendradarbiavimas buvo pakelti į daugiašalį lygmenį;

4.      pastebi, kad dabartinė terorizmo ES ir Arabų valstybėse grėsmė be daugelio priežasčių yra skatinama ir džihado kovotojų ekstremizmo; pritaria požiūriui, kad politika, skirta radikalizmo mažinimui ir kovai su terorizmu negali būti veiksminga be aktyvios Europos musulmonų bendruomenių veiklos ir dialogo bei glaudaus bendradarbiavimo su musulmoniškomis šalimis už Europos ribų;

5.      pabrėžia bendradarbiavimo humanitarinės pagalbos klausimais svarbą, keičiantis informacija apie krizinę padėtį; pabrėžia, kad yra svarbu tinkamai dalintis vertinimų rezultatais ir geriausia patirtimi, bendradarbiauti nustatant praktinius veiksmus, kurie padėtų užkirsti kelią grėsmėms, įskaitant veiksmingesnę kovą su radikalizacija, verbavimu, teroristų ir užsienio kovotojų keliavimu ir imtis priemonių dėl kovotojų, kurie po išvykimo grįžta į išvykimo vietą;

6.      ragina bendradarbiauti kovojant su tarpvalstybiniu organizuotu nusikalstamumu, įskaitant prekybą žmonėmis ir narkotikais bei gerinant sienų apsaugą; ragina laikytis Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 2133 dėl išpirkos mokėjimo teroristų grupuotėms;

7.      dar kartą primena apie ES ir Arabų Valstybių Lygos bendradarbiavimo žmogaus teisių srityje svarbą, akcentuojant žmogaus teisių skatinimo ir apsaugos tęstinumą, puoselėti visų asmenų žmogaus teises, įskaitant teisę į ekonominę ir socialinę raidą, išraiškos laisvę ir religijos bei tikėjimo laisvą, tuo pat metu skatinant tolerancijos ir skirtingų religijų sambūvį, atsisakant atskirties, ekstremizmo bei neapykantos ir prievartos kurstymo ir platinimo;

8.      griežtai smerkia neseniai teroristinių grupuočių ir atskirų asmenų įvykdytus išpuolius Europoje, Artimuosiuose Rytuose, Afrikoje ir Azijoje; pabrėžia grėsmę, kurią terorizmas kelia visoms šalims ir visiems žmonėms, neatsižvelgiant į jų etninę kilmę, religiją ar tikėjimą;

9.      palaiko poreikį akcentuoti kovą su terorizmu vykdant ES politinį dialogą su trečiosiomis šalimis, ypač Arabų pasaulyje ir Afrikoje bei skatinti tarptautinį bendradarbiavimą ir atitinkamų JT Saugumo Tarybos rezoliucijų įgyvendinimą;

10.    primena, kad tarptautinė bendruomenė įsipareigojo patvirtinti priemones, kuriomis būtų užtikrinama pagarba visų asmenų žmogaus teisėms bei teisinės valstybės principams kaip esminiam kovos su terorizmu pagrindui, Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai savo rezoliucija Nr. 60/288 patvirtinus Pasaulinę kovos su terorizmu strategiją, kuria valstybės narės įsipareigoja imtis priemonių, skirtų naikinti sąlygas, skatinančias terorizmo plėtrą, įskaitant teisinės valstybės principų trūkumą bei žmogaus teisių pažeidimus bei užtikrinti, kad visos kovos su terorizmu priemonės derės su įsipareigojimais tarptautinei teisei, ypač žmogaus teisėms, pabėgėlių teisei ir tarptautinei humanitarinei teisei;

11.    palaiko poreikį ES dėti pastangas kovojant su terorizmu, taip pat tinkamai identifikuoti ir susitelkti ties esminėmis šio reiškinio socialinėmis ir ekonominėmis bei kultūrinėmis priežastimis; aktyviai remiai politinės sistemos prigimties analizę bendradarbiavimą vykdančiose šalyse, siekiant užtikrinti žmogaus teisių, teisinės valstybės ir demokratijos principų laikymąsi;

12.    ragina ES, bendradarbiaujant su Arabų Valstybių Lyga, sukurti specialų mechanizmą, skirtą pažaboti prekybos ginklais reiškinį, ypač terorizmo kaip reiškinio kilmės šalyse arba šalyse, kuriose teroristai yra apmokomi; ragina ES glaudžiai stebėti ginklų eksportą, ypač dvejopo naudojimo technologijų eksportą, kurios gali būti panaudotos teroristų;

13.    ragina vykdyti tikslinius ir sustiprintus dialogus saugumo bei kovos su terorizmu klausimais su Alžyru, Egiptu, Iraku, Izraeliu, Jordanija, Maroku, Libanu, Saudo Arabija, Tunisu ir Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba; ragina stiprinti politinį dialogą su Arabų Valstybių Lyga, Islamo bendradarbiavimo organizacija, Afrikos Sąjunga ir kitomis atitinkamomis regioninėmis veiksmų koordinavimo struktūromis, pavyzdžiui, Sahelio G5 šalimis;

14.    ragina bendradarbiauti kovojant su terorizmu, ypatingą dėmesį skiriant grupuotės „Islamo valstybė“ keliamai grėsmei, kuri virto pagrindine terorizmo rėmėja savo kontroliuojamose teritorijose ir už jų ribų; pabrėžia, kad kova su terorizmu reiškia kovą su šia grupuote bet kurioje vietoje, kurioje ji aktyviai veikia;

15.    remia kovos su radikalizacija ir terorizmu tarptautines iniciatyvas, tokias kaip pirmasis Tarptautinis kovos su smurtiniu ekstremizmu kompetencijos centras („Hedayah“) Abu Dabyje ir Pasaulinis bendruomenių dalyvavimo ir atsparumo fondas (GCERF) Ženevoje; atkreipia dėmesį į sėkmingai veikiantį ES informacijos apie radikalizaciją tinklą (RAN), kuris teikia ekspertinių žinių, kaip bendradarbiauti su vietos bendruomenėmis ir trečiosiomis šalimis;

16.    ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą, glaudžiai bendradarbiaujant su savo tarptautiniais partneriais, veikti mažinant terorizmo grėsmę ir grėsmę stabilumui, taikant visapusišką metodą, paremtą diplomatinėmis, socialinėmis ir ekonominėmis, plėtros, konfliktų prevencijos, taikos kūrimo ir krizių valdymo priemonėmis;

17.    ragina vykdyti glaudesnį bendradarbiavimą su pagrindiniais partneriais ir šalimis, kovojant su terorizmo finansavimu; ragina ES su šalimis partnerėmis vykdyti dialogą, skirtą kovai su terorizmo finansavimu, ypač Da'esh finansavimu, ir glaudžiai bendradarbiaus su partneriais, įskaitant kovos su ISIL koaliciją;

18.    dar kartą primena poreikį spręsti su radikalizacijos priežastimis susijusias problemas, remiant iniciatyvas visame arabų pasaulyje, skirtas jaunimui, švietimui, profesiniam mokymui, darbo galimybėms, pilietinei visuomenei, saugumo sektoriaus reformai ir moterų vaidmeniui;

19.    pabrėžia kaip svarbu yra gerinti strateginė komunikaciją, plėtoti arabų pasauliui skirtą informavimo strategiją, įskaitant atsvaros prieš teroristinę propagandą pranešimų kūrimą, propaguoti pagrindines teises ir atsižvelgti į tai, kad skatinant radikalizaciją vis dažniau netinkamai naudojamas internetas, pasitelkti komunikaciją socialiniuose tinkluose ir gerinti komunikaciją arabų kalba;

20.    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir Tarybai, Europos išorės veiksmų tarnybai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Arabų Valstybių Lygos šalių vyriausybėms ir parlamentams, Islamo bendradarbiavimo organizacijai ir Afrikos Sąjungai.

 

Teisinė informacija - Privatumo politika