Procedūra : 2015/2573(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0223/2015

Pateikti tekstai :

B8-0223/2015

Debatai :

Balsavimas :

PV 12/03/2015 - 8.7
CRE 12/03/2015 - 8.7
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0077

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 137kWORD 75k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0215/2015
4.3.2015
PE550.025v01-00
 
B8-0223/2015

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį


dėl ES ir Arabų Lygos valstybių susitarimo memorandumo bendradarbiauti kovos su terorizmu srityje (2015/2573(RSP))


Fabio Massimo Castaldo, Laura Ferrara, Rolandas Paksas EFDD frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl ES ir Arabų Lygos valstybių susitarimo memorandumo bendradarbiauti kovos su terorizmu srityje (2015/2573(RSP))  
B8‑0223/2015

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–       atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2, 3 ir 6 straipsnius,

–       atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl kovos su terorizmu, visų pirma į 2015 m. vasario 9 d. išvadas,

–       atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Arabų Lygos valstybių užsienio reikalų ministrų susitikimus, visų pirma į 2014 m. birželio mėn. Atėnuose vykusį susitikimą,

–       atsižvelgdamas į Europos išorės veiksmų tarnybos ir Arabų Lygos generalinio sekretoriaus susitarimo memorandumą, pasirašytą 2015 m. sausio 19 d.,

–       atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos pastabas, pateiktas per spaudos konferenciją, vykusią po 2015 m. sausio 19 d. Užsienio reikalų tarybos susitikimo;

–       atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos 2014 m. rugsėjo 24 d. rezoliuciją Nr. 2178 (2014) dėl teroristinių aktų keliamos grėsmės tarptautinei taikai ir saugumui,

–       atsižvelgdamas į 2005 m. Europos Sąjungos kovos su terorizmu strategiją,

–       atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją „ES kovos su terorizmu politika: svarbiausi laimėjimai ir ateities uždaviniai“(1),

–       atsižvelgdamas į patikslintą ES strategiją dėl kovos su radikalizacija ir verbavimu teroristinei veiklai,

–       atsižvelgdamas į ES vidaus saugumo strategiją,

–       atsižvelgdamas į Kovos su terorizmu strategiją Sirijos ir Irako atžvilgiu, ypač daug dėmesio skiriant užsienio teroristams kovotojams (priimtą 2014 m. spalio 20 d.) ir ES komunikatą dėl Magribo,

–       atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Teroristinio radikalėjimo ir smurtinio ekstremizmo prevencija. Stiprinamas ES atsakas“,

–       atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 29–30 d. Rygoje vykusį neoficialų Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos susitikimą,

–       atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl kovos su terorizmu priemonių, kadangi terorizmas kelią didelę grėsmę tarptautinei taikai, saugumui ir demokratijai ir jo tikslas – pakenkti pliuralistinėms piliečių visuomenėms,

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.     kadangi terorizmas ir smurtinis ekstremizmas yra pagrindinė saugumui ir laisvėms visame pasaulyje iškilusi grėsmė ir kadangi pagarba pagrindinėms teisėms yra esminė veiksmingos kovos su terorizmu politikos dalis;

B.     kadangi terorizmo keliama grėsmė pasaulyje dar labiau padidėjo; kadangi Europa, arabų pasaulis ir Arabų lygos valstybės atsidūrė teroristinių atakų taikinyje;

C.     kadangi Europa ir arabų pasaulis susiduria su tokiais pat uždaviniais, įskaitant dabartinę padėtį arabų pasaulyje, visų pirma susijusius su Libija, Iraku, Jemenu ir Artimųjų Rytų taikos procesu, ypač grupuotės „Islamo valstybė“ (arab. Da'ish) keliama teroristine grėsme;

D.     kadangi ES susiduria su didele ir vis augančia grėsme, kurią kelia vadinamieji ES užsienio kovotojai, t. y. asmenys, kurie vyksta į kitas nei jų gyvenimo ar pilietybės valstybes siekdami vykdyti ar planuoti teroristinius aktus arba teroristų mokymo ar mokymosi, įskaitant su ginkluotais konfliktais susijusius mokymus, tikslais; kadangi apytikriais skaičiavimais 3 500–5 000 ES piliečių paliko savo namus, norėdami tapti užsienio kovotojais po to, kai Sirijoje, Irake ir Libijoje prasidėjo karas ir smurtas, taip sukeldami didelę ES piliečių saugumo problemą; kadangi pastarojo meto teroristinius aktus Paryžiuje ir Kopenhagoje įvykdė ES piliečiai;

E.     kadangi ES ir Arabų Lygos bendras interesas yra rasti ilgalaikius sprendimus, siekiant užtikrinti regiono taiką ir stabilumą;

F.     kadangi būtina užtikrinti tvirtesnį bendradarbiavimą ir aktyvesnį dialogą politiniais ir saugumo klausimais, bendradarbiavimo kovojant su terorizmu, kovos su organizuotu nusikalstamumu ir krizės valdymo klausimais, taip pat aktyvesnį kultūrinį ES ir Arabų Lygos dialogą;

G.     kadangi 2015 m. sausio 19 d. Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Arabų Lygos generalinis sekretorius pasirašė susitarimo memorandumą, kuriuo plėtojamas EIVT ir Arabų Lygos bendradarbiavimas;

H.     kadangi ne tik Europa, bet ir arabų ir musulmonų pasaulis kenčia nuo terorizmo pasekmių;

I.      kadangi Arabų Lygos regione toliau vykdomi sunkūs sistemingi žmogaus teisių pažeidimai, įskaitant sunkius žodžio laisvės apribojimus, masinį valstybės vykdomą žmogaus teisių gynėjų ir opozicijos aktyvistų sekimą ir bauginimą, teisėsaugos sistemos piktnaudžiavimą, nepriklausomos teismų sistemos nebuvimą ir tinkamo proceso principo pažeidimus;

1.      pabrėžia, kad padidėjus grėsmei būtina aktyviau kovoti su terorizmu, tačiau pakartoja, kad veiksmingos kovos su terorizmu priemonės ir pagarba žmogaus teisėms vienos kitoms neprieštarauja, priešingai, tai vienas kitą papildantys ir sustiprinantys tikslai;

2.      ypač pabrėžia, kad ES, jos valstybėms narėms ir šalims partnerėms reikia pagrįsti savo kovos su tarptautiniu terorizmu strategiją teisinės valstybės principais ir pagrindinių teisių laikymusi; be to, pabrėžia, kad kovos su tarptautiniu terorizmu srityje Sąjungos išorės veiksmais visų pirma turėtų būti siekiama prevencijos, ir pažymi, kad būtina skatinti skirtingų kultūrų ir religijų dialogą, toleranciją ir tarpusavio supratimą;

3.      pabrėžia, kad terorizmas yra daugelį dimensijų apimanti grėsmė daugeliui šalių, todėl atkirtį jam reikia duoti pasitelkiant partnerystę su pagrindiniais sąjungininkais ir šalimis; teigiamai vertina tai, kad 2015 m. sausio 19 d. ES ir Arabų Lyga pasirašė susitarimo memorandumą, ir mano, kad tai yra svarbus žingsnis į priekį sprendžiant bendrus šių dviejų veikėjų uždavinius;

4.      mano, kad būtina parengti išsamią strategiją, kuri apimtų vidaus ir išorės saugumą kovojant su terorizmu; ragina vykdyti kovos su terorizmu politikos demokratinę ir teisminę priežiūrą ir mano, kad šį vaidmenį turi atlikti Europos Parlamentas; pabrėžia, kad represiniai veiksmai nėra išeitis ir kad diskriminacija gali sustiprinti radikalizaciją ir prievartos modelius;

5.      ragina ES ir Arabų Lygą spręsti pagrindines ekstremizmo priežastis, kurios dažnai glūdi socialinėje ir ekonominėje, kultūrinėje ir politinėje šalių padėtyje, ne skatinti ir ne remti represines tendencijas, o didinti savo pastangas remti įtraukias, pliuralistines ir veikiančias valstybes, kurios galėtų užtikrinti teisingumą ir saugumą savo piliečiams bei spręsti religinio ekstremizmo problemą taip, kad būtų paisoma žmogaus teisių teisės;

6.      mano, kad Arabų Lyga kartu su ES turėtų atlikti svarbiausią vaidmenį tarpininkaujant arabų pasaulyje vykstančių konfliktų sprendimo procese ir turėtų bendradarbiauti su savo šalimis narėmis, kad sumažintų įtampą tarp sunitų ir šiitų;

7.      įspėja dėl polinkio grįžti prie ankstesnės, trumparegiškos ir neveiksmingos slaptų susitarimų su autoritarinių režimų valstybėmis praktikos saugumo, stabilumo ir kovos su ekstremizmu vardan; mano, kad svarbu didžiausią dėmesį skirti paramos toms šalims ir veikėjams, kurie iš tiesų įsipareigoję saugoti bendras vertybes ir vykdyti reformas, pavyzdžiui, Tunisui, teikimui;

8.      teigiamai vertina geresnį bendradarbiavimą saugumo srityje su trečiosiomis šalimis ir pabrėžia, kad toks bendradarbiavimas – nuo keitimosi žvalgybine informacija iki teisinės valstybės principų, teismų reformos ir baudžiamojo teisingumo programų – turėtų griežtai atitikti tarptautinę teisę ir nebūti viršesnis už kitus išorės politikos tikslus, visų pirma žmogaus teisių, teisinės valstybės principų ir demokratizavimo rėmimą;

9.      ypač pabrėžia, kad būtina, jog ES, jos valstybės narės ir šalys partnerės savo kovos su tarptautiniu terorizmu strategiją grįstų teisinės valstybės principais ir pagrindinių teisių laikymusi; be to, pabrėžia, kad Sąjungos kovos su tarptautiniu terorizmu išorės veiksmais pirmiausia turėtų būti siekiama užkirsti kelią terorizmui, su juo kovoti ir patraukti už jį baudžiamojon atsakomybėn;

10.    ragina vykdyti aktyvesnį ES vystymosi ir saugumo ekspertų ir Arabų lygos dialogą; primena, kad nepaprastai svarbu atsižvelgti į priežastinius smurto ir nestabilumo veiksnius, kaip antai konfliktus, skurdą, ginklų platinimą ir valstybės silpnumą, nes jie suteikia galimybę klestėti teroristinėms grupuotėms; pabrėžia, kad veiksmų planuose ir ES ir Arabų Lygos politiniuose dialoguose reikia dėmesį sutelkti į radikalizacijos prevenciją ir kovą su ja ir nustatyti politiką siekiant išvengti socialinės atskirties ir sudaryti palankesnes sąlygas integracijai tam, kad būtų užkirstas kelias radikalizacijos procesui; šios politikos priemonės turėtų taip pat apimti bendradarbiavimą su pilietinės visuomenės veikėjais kovojant su terorizmu ir radikaliąja propaganda;

11.    palankiai vertina Tarybos ketinimą į ES užsienio politiką visapusiškai įtraukti kovą su terorizmu; prašo kiek įmanoma greičiau ir gerbiant žmogaus teises bei laikantis Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijų įgyvendinti visas susijusias iniciatyvas;

12.    mano, kad dalijimasis informaciją yra itin svarbus kovojant su terorizmu, tačiau turi būti laikomasi tarptautinės teisės ir žmogaus teisių standartų; teigiamai vertina tvirtesnį ES ir Arabų lygos bendradarbiavimą ir ragina EIVT, Komisiją ir ES agentūras kurti informacijos mainų sistemas ir nustatyti būdus, kaip ES agentūros galėtų strategiškiau veikti su regiono šalimis vadovaujantis Tarybos išvadomis dėl terorizmo;

13.    ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę pateikti ataskaitą apie ex ante ir ex post vertinimus, įvykdytus Komisijos tarnybų dėl jos kovos su terorizmu programų, kuriose dalyvauja Arabų Lygos šalys, poveikio žmogaus teisėms, taip pat apie saugiklius, įtrauktus į šias programas siekiant užtikrinti, kad jos atitiktų žmogaus teisių standartus;

14.    mano, kad itin svarbu kovoti su teroristų finansavimu šią kovą koordinuojant su atitinkamais veikėjais, įskaitant Arabų Lygą ir jos nares; ragina ES nustatyti sankcijas visiems subjektams (vyriausybėms, viešosioms ar privačioms bendrovėms), susijusiems su grupuotės „Islamo valstybė“ (arab. Da'ish) kontroliuojamoje teritorijoje išgaunamos naftos transportavimu, perdirbimu, rafinavimu ir prekyba, ir griežtai kontroliuoti finansinius srautus, siekiant užkirsti kelią grupuotės „Islamo valstybė“ vykdomai ekonominei veiklai ir naudojimuisi mokesčių rojais; ragina Arabų Lygą dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti, kad subjektai jos valstybėse narėse netiesiogiai nefinansuotų teroristinių grupuočių, ir stebėti, kaip jos valstybės narės laikosi JT Saugumo Tarybos rezoliucijų Nr. 2161 (2014) ir 2170 (2014), kuriose smerkiama bet kokia, nesvarbu, tiesioginė ar netiesioginė, prekyba su grupuote „Islamo valstybė“ ar susijusiomis grupuotėmis;

15.    ragina Arabų Lygą bendradarbiauti su savo narėmis siekiant užkirsti kelią tiesioginei ar netiesioginei įtakai, kuri galėtų apsunkinti Libijoje, Sirijoje, Irake ir Jemene įsiplieskusio konflikto šalių pastangas rasti politinį sprendimą; pabrėžia, kad reikia bet kokia kaina išvengti kitų šalių remiamų karų trečiųjų šalių teritorijoje (angl. proxy war);

16.    mano, kad keleivio duomenų įrašai (angl. PNR) gali būti papildoma naudinga kovos su terorizmu priemonė, jei ji naudojama nepažeidžiant pagrindinių teisių ir jei visiškai laikomasi duomenų apsaugos taisyklų ir nepažeidžiama piliečių teisė į privatumą;

17.    mano, kad Artimųjų Rytų taikos proceso pažanga būtų naudinga visam regionui, taip pat mano, kad ES ir Arabų Lyga turėtų bendradarbiauti, kad padėtų rasti dviejų valstybių sambūviu grindžiamą sprendimą, kaip teigiama jo 2014 m. gruodžio 17 d. rezoliucijoje dėl Palestinos valstybingumo pripažinimo;

18.    prašo ES ir Arabų Lygą bendradarbiauti siekiant atmesti civilizacijų konflikto tarp islamo pasaulio ir Vakarų sąvoką, nes toks apibūdinimas gali skatinti jaunimo radikalizaciją ir paskatinti jį prisijungti prie teroristinių organizacijų; todėl ragina tvirčiau bendradarbiauti, kad būtų suformuota politika ir parengtos socialinės integracijos ir įtraukties programos siekiant sudaryti palankesnes sąlygas kultūrų dialogui;

19.    mano, kad ES turėtų glaudžiau bendradarbiauti su visa musulmonų bendruomene ir kitais svarbiais veikėjais, pavyzdžiui, Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba, Afrikos Sąjunga ir Islamo bendradarbiavimo organizacija;

20.    palankiai vertina sprendimą turėti saugumo atašė Europos Sąjungos delegacijose atitinkamose šalyse, taip pat sprendimą gerinti ryšius su arabiškai kalbančiais gyventojais; šiuo kausimu mano, kad nepaprastai svarbu bendradarbiauti su pilietine visuomene, kad būtų išklausytos žinios, ateinančios iš arabų pasaulio;

21.    laikosi tvirtos nuomonės, kad, vykdant bet kokį ES ir Arabų Lygos bendradarbiavimą ar iniciatyvas, pagrindinis dėmesys turėtų būti telkiamas į pagarbą žmogaus teisėms, teisinės valstybės principų ir atitinkamų JT rezoliucijų laikymąsi;

22.    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių ir Arabų Lygos valstybių vyriausybėms ir parlamentams.

(1)

Priimti tekstai, P7_TA(2011)0577.

Teisinė informacija - Privatumo politika