Procedūra : 2015/2572(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0234/2015

Pateikti tekstai :

B8-0234/2015

Debatai :

Balsavimas :

PV 12/03/2015 - 8.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0079

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 173kWORD 128k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0228/2015
4.3.2015
PE552.209v01-00
 
B8-0234/2015

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį


dėl ES prioritetų Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryboje 2015 m. (2015/2572(RSP))


Elena Valenciano, Soraya Post, Pier Antonio Panzeri, Josef Weidenholzer, Tanja Fajon, Victor Negrescu, Liisa Jaakonsaari, Viorica Dăncilă, Alessia Maria Mosca S&D frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl ES prioritetų Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryboje 2015 m. (2015/2572(RSP))  
B8‑0234/2015

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, taip pat į JT žmogaus teisių konvencijas ir fakultatyvinius protokolus, įskaitant Vaiko teisių konvenciją ir Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

–       atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 60/251, kuria įsteigiama Žmogaus teisių taryba,

–       atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją, Europos socialinę chartiją ir ES pagrindinių teisių chartiją,

–       atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 25 d. priimtą ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje,

–       atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl JT žmogaus teisių tarybos,

–       atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant skubias rezoliucijas šiais klausimais,

–       atsižvelgdamas į savo [...] rezoliuciją dėl 2013 m. metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje(1),

–       atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos 2015 m. vasario 9 d. išvadas, susijusias su ES prioritetais JT žmogaus teisių forumuose,

–       atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį, 3 straipsnio 5 dalį, 18, 21, 27 ir 47 straipsnius,

–       atsižvelgdamas į artėjančią 28-ąją JT žmogaus teisių tarybos sesiją, kuri vyks 2015 m. kovo 2–27 d.,

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.     kadangi pagarba žmogaus teisių visuotinumui, jo skatinimas ir išsaugojimas yra Europos Sąjungos etinio ir teisinio acquis dalis ir vienas iš Europos vienybės ir vientisumo ramsčių;

B.     kadangi žmogaus teisės įgimtos visiems žmonėms – nesvarbu, kokia jų tautybė, rasė, lytis, etninė kilmė, religija ar bet kuris kitas statusas – ir kadangi pagarba šioms teisėms įtvirtinta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte, Tarptautiniame ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakte, taip pat vėlesnėse tarptautinėse žmogaus teisių konvencijose, deklaracijose ir rezoliucijose;

C.     kadangi visos žmogaus teisės – pilietinės, politinės, ekonominės, socialinės ar kultūrinės – yra nedalomos, tarpusavyje susijusios ir viena nuo kitos priklausomos ir kadangi atėmus bet kurią iš šių teisių tiesiogiai ir neigiamai paveikiamos kitos teisės;

D.     kadangi žmogaus teisių negerbimas ir teisėto demokratinio dalyvavimo nebuvimas veda į nestabilumą, valstybių žlugimą, humanitarines krizes ir ginkluotus konfliktus;

E.     kadangi Sąjungos veiksmai jai palaikant santykius su trečiosiomis valstybėmis grindžiami Lisabonos sutarties 21 straipsniu – jame patvirtinamas žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumas ir nedalumas bei įtvirtinama pagarba žmogiškajam orumui, lygybės ir solidarumo principams – taip pat Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės principais;

F.     kadangi visos valstybės privalo gerbti pagrindines savo gyventojų teises, imtis konkrečių veiksmų, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos šias teises gerbti nacionaliniu lygmeniu, ir bendradarbiauti tarptautiniu lygmeniu siekiant panaikinti kliūtis žmogaus teisių užtikrinimui visose srityse;

G.     kadangi reguliarios JT žmogaus teisių tarybos sesijos, specialiųjų pranešėjų skyrimas, visuotinio periodinio vertinimo mechanizmas ir pagal specialiąsias procedūras įgalioti asmenys, sprendžiantys su konkrečia šalies padėtimi susijusius arba teminius klausimus, padeda skatinti ir gerbti žmogaus teises, demokratiją ir teisinės valstybės principą;

H.     kadangi kai kurios dabartinės JT žmogaus teisių tarybos narės, deja, pripažintos vienomis didžiausių žmogaus teisių pažeidėjų, o jų rodikliai bendradarbiaujant su pagal JT specialiąsias procedūras įgaliotais asmenimis ir laikantis ataskaitų teikimo pagal JT žmogaus teisių sutartis įsteigtiems organams yra prasti;

JT žmogaus teisių taryba

1.      palankiai vertina ES prioritetus, nustatytus rengiantis būsimai 28-ai eilinei JT žmogaus teisių tarybos sesijai ir išdėstytus Tarybos 2015 m. vasario 9 d. išvadose;

2.      teigiamai vertina ambasadoriaus Joachimo Rückerio paskyrimą JT žmogaus teisių tarybos pirmininku 2015 m. laikotarpiu;

3.      sveikina Zeidą Ra'adą Zeidą Al-Husseiną, paskirtą JT vyriausiuoju žmogaus teisių komisaru, ir pakartoja kuo tvirčiausiai remiąs jo pastangas ir įgaliojimus;

4.      teigiamai vertina Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai F. Mogherini dalyvavimą JT žmogaus teisių tarybos aukšto lygio sesijoje, kadangi tai teisingas tvirto ES įsipareigojimo daugiašalei žmogaus teisių sistemai ženklas;

5.      teigiamai vertina metinę Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro JT Generalinei Asamblėjai pateiktą ataskaitą, kuri apima laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio iki 2014 m. lapkričio mėn., ir pareiškia tvirtai remiąs šio biuro veiklos savarankiškumą ir principingumą; pabrėžia, jog svarbu saugoti šį savarankiškumą siekiant užtikrinti, kad Vyriausiasis žmogaus teisių komisaras galėtų toliau veiksmingai ir objektyviai vykdyti savo užduotis; pakartoja, kad Vyriausiasis žmogaus teisių komisaras turi gauti pakankamą finansavimą;

6.      primena, kad Europos Parlamentas ir jo Žmogaus teisių pakomitetis įsipareigoję remti tvirtą daugiašalę žmogaus teisių sistemą, globojamą Jungtinių Tautų, įskaitant Generalinės Asamblėjos Trečiąjį komitetą, JT žmogaus teisių tarybą ir Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurą, ir susijusių specializuotų JT agentūrų, pvz., Tarptautinės darbo organizacijos (TDO), darbą, taip pat darbą, kuri atlieka pagal JT specialiąsias procedūras įgalioti asmenys;

7.      ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) didinti ES veiksmų nuoseklumą laiku ir iš esmės konsultuojantis – pirmiausia įtraukiant ES delegacijas Niujorke ir Ženevoje – kad ES pateiktų vieningą poziciją; pakartoja, kad, siekiant užtikrinti nuoseklumą, svarbu integruoti Niujorke ir Ženevoje atliekamą darbą, susijusį su JT Generalinės Asamblėjos, Trečiojo komiteto ir JT žmogaus teisių tarybos veikla, į atitinkamus ES vidaus ir išorės veiksmus;

8.      mano, kad nuolatinis žmogaus teisių gynėjų ir opozicijos veikėjų bauginimas ir sulaikymas įvairiose JT žmogaus teisių tarybos narėse, pvz., Alžyre, Kinijoje, Kuboje, Etiopijoje, Saudo Arabijoje, Rusijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Gabone, Kazachstane, Katare ir Vietname, verčia abejoti JT žmogaus teisių tarybos patikimumu; pakartoja savo poziciją, kad JT žmogaus teisių tarybos narės turėtų būti renkamos iš valstybių, kurios puoselėja pagarbą žmogaus teisėms, teisinės valstybės principui ir demokratijai ir kurios sutiko pratęsti nuolatinį kvietimą visiems pagal specialiąsias procedūras įgaliotiems asmenims, ir primygtinai ragina valstybes nares populiarinti ir priimti veiksmingo žmogaus teisių užtikrinimo kriterijus, kurie būtų taikomi bet kuriai naujai išrinktai JT žmogaus teisių tarybos narei; ragina valstybes nares skatinti skaidrius, atvirus ir konkurencingus JT žmogaus teisių tarybos narių rinkimo procesus;

9.      pakartoja, kad remia visuotinio periodinio vertinimo mechanizmą ir vertina vertingą darbą, kuris atliekamas jį taikant, ir ragina nares aktyviai dalyvauti rengiant savo visuotinį periodinį vertinimą, be kita ko, įtraukiant pilietinę visuomenę, įsitraukti į interaktyvų dialogą per visuotinio periodinio vertinimo posėdį ir į diskusijas dėl visuotinio periodinio vertinimo rezultatų patvirtinimo, įgyvendinti rekomendacijas, pateiktas atlikus visuotinį periodinį vertinimą, ir imtis konkrečių priemonių savo įsipareigojimams žmogaus teisių srityje gerinti ir vykdyti;

10.    toliau nepritaria vadinamajam balsavimui blokais JT žmogaus teisių taryboje; primygtinai ragina JT žmogaus teisių tarybos valstybes nares visuomet balsuoti skaidriai;

11.    ragina ES ir ES valstybes nares toliau atsižvelgti į visuotinio periodinio vertinimo rekomendacijas dalyvaujant visuose ES politiniuose dialoguose su atitinkamomis valstybėmis, kad būtų rasti būdai, kaip paremti rekomendacijas įgyvendinančias valstybes;

12.    pakartoja remiąs pagal specialiąsias procedūras įgaliotus asmenis ir nepriklausomą įgaliojimų turėtojų statusą, kuris jiems reikalingas savo funkcijoms visiškai nešališkai atlikti, ir kviečia visas valstybes bendradarbiauti su pagal šias procedūras įgaliotais asmenimis;

13.    mano, kad svarbu į JT žmogaus teisių tarybą ir kitas susijusias JT Generalinės Asamblėjos sesijas siųsti parlamentines delegacijas;

14.    apgailestauja dėl to, kad pilietinės visuomenės ir JT žmogaus teisių tarybos sąveikos erdvė toliau siaurėja ir kad nevyriausybinėms organizacijoms (NVO) siūloma mažiau galimybių kalbėti per šias sesijas; primygtinai ragina ES ir JT žmogaus teisių tarybą užtikrinti, kad pilietinės visuomenės atstovai galėtų kuo labiau prisidėti prie 28-osios JT žmogaus teisių tarybos sesijos darbo, taip pat prie visuotinio periodinio vertinimo proceso ir kitų JT žmogaus teisių užtikrinimo mechanizmų, nebijodami, kad jiems bus taikomi atsakomieji veiksmai, kai grįš į savo tėvynę;

Pilietinės ir politinės teisės

15.    pakartoja, kad žodžio laisvė – kiekvienos laisvos ir demokratinės visuomenės kertinis akmuo – yra visų žmonių pagrindinė teisė; griežtai smerkia 2015 m. sausio mėn. Prancūzijoje įvykdytą 12 asmenų, įskaitant savaitraščio „Charlie Hebdo“ karikatūristus, ir 4 asmenų žydų maisto prekių parduotuvėje nužudymą, taip pat kino režisieriaus ir sinagogos apsaugos pareigūno nužudymą Kopenhagoje, kuriuos įvykdžiusių teroristų taikinys buvo žodžio ir religijos laisvė;

16.    smerkia tai, kad ekstremistų ir džihadistų grupės visose šalyse, ypač Sirijoje, Irake, Libijoje, Mianmare, Nigerijoje ir Centrinės Afrikos Respublikoje, naudojasi religija, o jų veiksmai apima ginkluotus išpuolius ir sprogdinimus, savižudžių vykdomus sprogdinimus, pagrobimus ir kitus smurto aktus, kuriais terorizuojami gyventojai; laikosi nuomonės, kad, norint kovoti su terorizmu, būtina imtis veiksmų šalinant esmines jo priežastis, įskaitant socialinę atskirtį, politinę marginalizaciją ir nelygybę; ragina dėti daugiau pastangų siekiant apsaugoti religinėms mažumoms priklausančių asmenų teises; primygtinai ragina, kad vykdant visus kovos su terorizmu veiksmus būtų gerbiamos žmogaus teisės ir laikomasi teisinės valstybės principų;

17.    reiškia susirūpinimą dėl visų susirinkimų ir asociacijų laisvės suvaržymų, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijų draudimus, agresyvų baudžiamųjų įstatymų dėl garbės ir orumo įžeidimo ir kitų ribojamųjų įstatymų naudojimą, perteklinius registracijos ir atskaitomybės reikalavimus, pernelyg griežtas užsienio finansavimui taikomas taisykles, ir pakartoja, kad taikių susirinkimų ir asociacijų laisvė yra esminiai žmogaus teisių elementai;

18.    ragina visas vyriausybes skatinti ir remti pilietinės visuomenės organizacijas ir žmogaus teisių gynėjus, taip pat leisti jiems veikti be baimės, represijų ar bauginimo ir bendradarbiauti su JT žmogaus teisių taryba taikant visuotinio periodinio vertinimo mechanizmą ir užtikrinti, kad valstybės, atsakingos už susidorojimą su žmogaus teisių aktyvistais, turėtų prisiimti šią atsakomybę, ypač mirtino susidorojimo atvejais (pvz., su Kinijos žmogaus teisių aktyvistu Cao Shunli susidorota dėl to, kad 2013 m. rugsėjį jis pabandė išskristi į Ženevoje vykusį JT žmogaus teisių tarybos posėdį. 2014 m. kovą jis mirė);

19.    pakartoja smerkiąs mirties bausmės taikymą ir tvirtai remia mirties bausmės moratoriumo paskelbimą kaip žingsnį į jos panaikinimą;

20.    pakartoja, kad svarbu kovoti su kankinimu ir kitų formų netinkamu elgesiu, be to, svarbu tai, kad ES yra įsipareigojusi teikti prioritetą šiam klausimui – taip pat ir vaikų atveju – ir padėti dirbti JT specialiajam pranešėjui kankinimų klausimu; primygtinai ragina EIVT, Komisiją ir ES valstybes nares parodyti, kad jos bendrai pasiryžusios panaikinti kankinimus ir remti aukas, visų pirma toliau tęsti savo paramą JT savanoriškam kankinimo aukų fondui ir specialiam fondui, įsteigtam pagal Konvencijos prieš kankinimą fakultatyvinį protokolą, arba, jei taikoma, pradėti teikti tokią paramą;

21.    reiškia susirūpinimą dėl nenutrūkstamos plačiai paplitusios migrantų, įskaitant prieglobsčio prašytojus ir pabėgėlius, diskriminacijos ir jų teisių pažeidimų; ragina ES ir valstybes nares remti JT specialiojo pranešėjo migrantų žmogaus teisių klausimais darbą ir įgyvendinti jo rekomendacijas; ragina vyriausybes gerbti migrantų žmogaus teises ir prigimtinį orumą, užkirsti kelią savavališkiems suėmimams ir sulaikymams ir, siekiant išvengti pernelyg dažno nelegalių migrantų sulaikymo, prireikus peržiūrėti sulaikymo laiką ir taikyti sulaikymo alternatyvas; ragina vyriausybes bet kokiomis aplinkybėmis paisyti negrąžinimo principo ir visapusiškai vykdyti savo tarptautinius teisinius įsipareigojimus, susijusius su migrantų išsiuntimo klausimu; jei valstybės narės dar nėra parengusios sistemų ir procedūrų, kuriomis būtų užtikrinama, kad įgyvendinant visas jų programas ir visoms jų institucijoms vykdant veiklą migracijos srityje būtų visapusiškai vykdomi jų įsipareigojimai tarptautinės žmogaus teisių teisės srityje, ragina jas tai padaryti;

22.    pritaria naujausiai JT žmogaus teisių tarybos specialiojo pranešėjo ataskaitai ir išvadoms dėl šiuolaikinių rasizmo, rasinės diskriminacijos, ksenofobijos ir susijusios netolerancijos formų; ragina ES ir valstybes nares vykdyti specialiojo pranešėjo rekomendacijas įgyvendinant savo vidaus politiką, siekiant kovoti su rasinės, etninės neapykantos, taip pat neapykantos ksenofobijos pagrindu plitimu internetu ir socialinės žiniasklaidos tinklais, imantis reikiamų teisėkūros priemonių ir visapusiškai gerbiant kitas pagrindines teises, pvz., žodžio ir nuomonės laisves;

23.    pripažįsta, kad greita informacinių ir ryšių technologijų raida visame pasaulyje pakeitė naudojimosi žodžio laisve aplinką ir atnešė tiek didelių privalumų, tiek rimtų problemų; atsižvelgdamas į tai palankiai vertina, kad 2014 m. gegužės mėn. Taryba patvirtino ES žmogaus teisių gaires dėl saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime, ir smerkia visus skaitmeninės komunikacijos apribojimus, įskaitant tuos, kurie nukreipti prieš pilietinės visuomenės veikėjus; pakartoja, kad ypatingą dėmesį būtina skirti žurnalistų ir tinklaraštininkų teisėms;

24.    ragina JT žmogaus teisių tarybą tęsti diskusiją dėl teisės į privatumą ir šiuo tikslu paskirti JT specialųjį pranešėją teisės į privatumą klausimu, ypač atsižvelgiant į skaitmeninės komunikacijos problemos kontekstą;

Socialinės ir ekonominės teisės

25.    atkreipia dėmesį į tai, kad JT vystymosi po 2015 m. darbotvarkėje siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų nustatytas skurdo panaikinimo iki 2030 m. tikslas, kurio turi būti siekiama laikantis holistinio požiūrio į ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos klausimus; teigiamai vertina JT generalinio sekretoriaus apibendrinamąją ataskaitą, parengtą ruošiantis JT specialiam aukščiausiojo lygio susitikimui tvaraus vystymosi tikslų po 2015 m. darbotvarkės klausimu; pritaria JT generalinio sekretoriaus raginimams siekti skurdo panaikinimo vadovaujantis į žmonių poreikius ir teises orientuotu požiūriu;

26.    mano, kad apskritai siekiant kovoti su skurdu svarbu išspręsti augančios ir nepaprastai didelės nelygybės problemą ir, konkrečiai, propaguoti socialines ir ekonomines teises sudarant palankesnes sąlygas gauti maisto, vandens, švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat tinkamą būstą; atsižvelgdamas į tai atkreipia dėmesį į aštrėjančią žemės grobimo problemą, kurią būtina spręsti;

27.    laikosi nuomonės, kad korupcija, mokesčių slėpimas, netinkamas viešųjų gėrybių valdymas ir atskaitomybės stoka skatina piliečių teisių pažeidinėjimą, kadangi netenkama lėšų, reikalingų investuoti į tokias nepaprastai svarbias viešąsias paslaugas, kaip švietimas, pagrindinės sveikatos priežiūros paslaugos ir kita socialinė infrastruktūra, taigi gyventojai pasmerkiami amžinam skurdui; primena, jog, remiantis Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto nuostatomis, vyriausybės turi pareigą gerbti savo piliečių teises užtikrindamos, kad būtų prieinami pakankami ištekliai; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas žmogaus teisių gynėjų, kurių darbas susijęs su ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių propagavimu, apsaugai;

28.    pakartoja savo raginimą ES ir valstybėms narėms remti JT specialiojo pranešėjo finansinių nusikaltimų, korupcijos ir žmogaus teisių klausimais paskyrimą;

Verslas ir žmogaus teisės

29.    tvirtai remia veiksmingą ir visapusišką JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų sklaidą ir įgyvendinimą ES ir už jos ribų ir pabrėžia, jog būtina imtis visų reikiamų politinių ir teisinių priemonių, kad būtų užpildytos JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų veiksmingo įgyvendinimo spragos, įskaitant susijusią su galimybe kreiptis į teismą; ragina visas suinteresuotąsias šalis aktyviai dalyvauti JT darbo grupės žmogaus teisių ir tarptautinių bendrovių bei kitų įmonių klausimu 11-oje sesijoje ir paremti pastangas suderinti jų politiką atsižvelgiant į EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms ir JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus; pakartoja savo prašymą Komisijai iki 2015 m. pabaigos pateikti ataskaitą apie tai, kaip ES valstybės narės įgyvendina JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus;

30.    prašo Komisijos ir EIVT paraginti ES delegacijas visame pasaulyje megzti ryšius su ES įmonėmis, siekiant propaguoti pagarbą žmogaus teisėms, ir užtikrinti, kad vietos kvietimuose teikti paraiškas pagal Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę verslo ir žmogaus teisių klausimas būtų vienas iš svarbiausių; ragina ES ir jos valstybes nares įsitraukti į JT sistemoje prasidedančias diskusijas dėl teisiškai įpareigojančio tarptautinio dokumento verslo ir žmogaus teisių klausimais rengimo;

Moterų teisės

31.    ragina ES aktyviai dalyvauti Moterų padėties komisijos 59-oje sesijoje ir toliau kovoti su visais bandymais trukdyti veikti JT Pekino veiksmų platformai, kuri bus persvarstyta Ketvirtosios pasaulio moterų konferencijos dvidešimtųjų metinių proga, be kita ko, atsižvelgiant į prieigą prie švietimo ir sveikatos, nes tai pagrindinės žmogaus teisės, ir lytines ir reprodukcines teises;

32.    kritikuoja tai, kad, nors buvo padaryta pažanga siekiant užtikrinti lyčių lygybę ir moterų įgalėjimą, daugelyje šalių ir toliau galioja diskriminacinio pobūdžio įstatymai, visų pirma su šeima ir nuosavybės įsigijimu susijusiais klausimais; pažymi, kad vis dar labai mažai moterų eina su sprendimų priėmimu susijusias pareigas ir kad smurtas prieš moteris – vis dar labai paplitęs reiškinys, o galimybės kreiptis į teismą vis dar ribotos, nors dėl smurto šeimoje kasdien miršta nemažai moterų; reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad kai kuriose šalyse pastebimas regresas, visų pirma, lytinių ir reprodukcinių teisių srityje;

33.    griežtai smerkia prieš moteris naudojamą seksualinį smurtą, įskaitant tokius nusikaltimus, kaip masinis prievartavimas, seksualinė vergovė, vertimas užsiimti prostitucija, įvairios rūšies persekiojimą dėl lyties, įskaitant moterų lytinių organų žalojimą, prekybą žmonėmis, ankstyvas ir priverstines santuokas, žudymą dėl garbės ir visų kitų rūšių seksualinį smurtą, įskaitant atvejus, kai naudojama tokia karo taktika; ragina ES ir visas jos valstybes nares pasirašyti ir ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo;

34.    taip pat primena ES įsipareigojimą žmogaus teisių ir lyties aspektus įtraukti į bendros saugumo ir gynybos politikos misijų veiklą, atsižvelgiant į šioje srityje svarbias JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1325 ir Nr. 1820 dėl moterų, taikos ir saugumo; į tai atsižvelgdamas, dar kartą ragina ES ir jos valstybes nares, kad jos, siekiant tvaraus susitaikymo proceso, remtų sistemingą moterų dalyvavimą kaip būtiną taikos procesų elementą ir pripažintų, kad lyčių lygybės aspektus reikia integruoti į veiklą vykdant konfliktų prevenciją, taikos palaikymo operacijas, teikiant humanitarinę pagalbą, atkuriant šalį po konfliktų, taip pat į perėjimo prie demokratijos procesus;

Vaikų teisės

35.    reiškia susirūpinimą, kad nepaisant pažangos, padarytos nuo tada, kai 1989 m. priimta Vaiko teisių konvencija, bent 58 milijonai vaikų, visų pirma mergaičių, vaikų iš neturtingų šeimų, neįgalių vaikų ir konfliktų vietovėse gyvenančių vaikų, nelanko mokyklos, daug vaikų vis dar serga ligomis, kurių galima lengvai išvengti, dar kiti dirba;

36.    ragina visas šalis įsipareigoti panaikinti itin nepriimtinų formų vaikų darbą, apibrėžtą TDO konvencijos Nr. 182 3 straipsnyje, įskaitant vaikų vergiją, prekybą vaikais, prostituciją ir pavojingą darbą, kuris kenkia vaikų fizinei ir psichinei sveikatai;

37.    primena, kad viena iš pagrindinių visų valstybių pareigų yra pareiga užtikrinti visų vaikų švietimą, taip jiems sudarant daugiau galimybių, sukuriant tinkamas institucijas ir pašalinant struktūrines pagrindinių kliūčių, trukdančių įgyvendinti visuotinį pradinį ugdymą, priežastis, įskaitant mokyklą palikusių asmenų skaičiaus mažinimą – mokyklos nelankymas ir toliau yra pagrindinė visuotinio pradinio ugdymo kliūtis;

38.    ragina ES tinkamai finansuoti ginkluotuose konfliktuose dalyvavusių vaikų ir buvusių vaikų karių demobilizacijos ir reintegracijos programas; primena, kad tvirtai remia kampaniją „Vaikai, ne kareiviai“, kaip jau minėta per klausymą šia tema, surengtą Žmogaus teisų pakomitetyje 2014 m. gruodžio 3 d.; teigiamai vertina JT specialiosios įgaliotinės vaikų ir ginkluotų konfliktų klausimais ir JT specialiosios įgaliotinės smurto prieš vaikus klausimais metines ataskaitas, pateiktas kartu su JT specialiosios įgaliotinės prekybos vaikais, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos klausimais ataskaita;

LGBTI asmenų teisės

39.    reiškia susirūpinimą dėl to, kad pastaruoju metu padaugėjo diskriminacinių įstatymų, padažnėjo tokia praktika ir smurtiniai išpuoliai prieš asmenis dėl jų seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės; ragina atidžiai stebėti LGBTI asmenų padėtį, be kita ko, Nigerijoje ir Gambijoje, nes dėl šiose šalyse neseniai priimtų prieš LBGTI asmenis nukreiptų įstatymų kyla grėsmė seksualinėms mažumoms priklausančių asmenų gyvybei; reiškia didelį susirūpinimą dėl žodžio ir susirinkimų laisvę ribojančių vadinamųjų kovos su propaganda įstatymų, priimtų Rusijoje ir Lietuvoje ir šiuo metu svarstomų Kirgizijos parlamente; palankiai vertina 2014 m. rugsėjo 26 d. priimtą JT žmogaus teisių tarybos rezoliuciją dėl kovos su smurtu ir diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės; apgailestauja dėl to, kad 2014 m. birželio 26 d. priimta JT žmogaus teisių tarybos rezoliucija dėl šeimos apsaugos, nes ta rezoliucija gali pakenkti žmogaus teisių visuotinumo ir nedalomumo principui; dar kartą patvirtina, kad pritaria tęsiamai JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro veiklai (konkrečiai kalbant, pareiškimams ir ataskaitoms), kuria siekiama skatinti ir apsaugoti LGBTI asmenų galimybes naudotis visomis žmogaus teisėmis; ragina JT vyriausiąjį žmogaus teisių komisarą ir toliau kovoti su diskriminaciniais įstatymais ir praktika;

Klimato kaita ir žmonių teisės

40.    pabrėžia, kad klimato kaitos poveikis pažeidžiamoms grupėms ir atskiriems asmenims yra didelis, ypač mažas pajamas gaunančiose šalyse, pakrantės valstybėse ir žemumose esančiose salose, kurios dėl ekonominių išteklių stokos negali prisitaikyti prie didelių aplinkos pokyčių;

41.    palankiai vertina tai, kad JT žmogaus teisių taryba pripažino, jog aplinkos pokyčiai turi neigiamą poveikį gyventojų pragyvenimo šaltiniams ir yra kliūtis siekiant užtikrinti pagrindines tarptautiniu mastu pripažintas žmogaus teises; todėl primygtinai ragina susitarimus pasirašiusias šalis Paryžiuje vyksiančioje 2015 m. klimato kaitos konferencijoje priimti neatidėliotinas ir plataus užmojo klimato kaitos poveikio mažinimo ir prisitaikymo prie jos priemones;

42.    ragina Komisiją ir EIVT aktyviai dalyvauti diskusijose dėl sąvokos „pabėgėlis dėl klimato kaitos“, įskaitant galimą šio termino apibrėžties nustatymo tarptautinėje teisėje ar teisiškai privalomame tarptautiniame susitarime procesą;

Kova su nebaudžiamumu ir Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT)

43.    pakartoja, kad visiškai palaiko Tarptautinio baudžiamojo teismo veiklą, kuria siekiama panaikinti tarptautinei bendruomenei nerimą keliantį sunkiausius nusikaltimus įvykdžiusių nusikaltėlių nebaudžiamumą ir užtikrinti teisingumą nukentėjusiesiems nuo karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir genocido; toliau budriai stebi bet kokius mėginimus mažinti jo teisėtumą ir nepriklausomumą; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu ir jam teikti tvirtą diplomatinę, politinę ir finansinę paramą, taip pat Jungtinėse Tautose; ragina ES, jos valstybes nares ir ES specialiuosius įgaliotinius aktyviai remti Tarptautinio baudžiamojo teismo veiklą, skatinti užtikrinti jo sprendimų vykdymą ir remti kovą su nebaudžiamumu už Romos statute nurodytus nusikaltimus;

Čiabuvių tautos

44.    ragina EIVT, Komisiją ir valstybes nares pritarti tam, kad būtų persvarstyti Institucinės ekspertų grupės čiabuvių tautų teisių klausimais įgaliojimai, atsižvelgiant į Pasaulinės čiabuvių tautų konferencijos baigiamąjį dokumentą (JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija Nr. 69/2), kad būtų galima stebėti, vertinti ir gerinti Čiabuvių tautų teisių deklaracijos įgyvendinimą; primygtinai ragina valstybes nares reikalauti, kad visi pagal specialiąsias procedūras įgalioti asmenys atkreiptų dėmesį į problemas, su kuriomis susiduria čiabuvių moterys ir mergaitės, ir nuolat apie šias problemas informuotų JT žmogaus teisių tarybą; primygtinai ragina EIVT ir valstybes nares aktyviai prisidėti, kad būtų parengtas sisteminis veiksmų planas dėl čiabuvių tautų, kaip reikalaujama JT Generalinės Asamblėjos 2014 m. rugsėjo mėn. rezoliucijoje, ypač dėl reguliarių konsultacijų su čiabuvių tautomis vykstant šiam procesui;

Tarptautiniai kultūros ir sporto renginiai ir žmogaus teisės

45.    smerkia vis dažniau taikomą autoritarinių valstybių praktiką rengti didelius sporto ar kultūros renginius, siekiant labiau įtvirtinti savo teisėtumą tarptautiniu mastu ir sykiu toliau varžyti opoziciją šalies viduje; ragina ES ir jos valstybes nares aktyviai kelti šį klausimą, taip pat JT žmogaus teisių taryboje, ir užmegzti dialogą su nacionalinėmis sporto federacijomis, organizaciniais subjektais ir pilietinės visuomenės organizacijomis, siekiant aptarti praktinius jų dalyvavimo tokiuose renginiuose, įskaitant 2015 m. Baku vyksiančias pirmąsias Europos žaidynes ir 2018 m. Rusijoje vyksiantį FIFA Pasaulio futbolo taurės čempionatą, aspektus;

Bepiločiai orlaiviai

46.    primena raginimą parengti ES bendrą poziciją dėl ginkluotų bepiločių orlaivių naudojimo, teikiant ypač didelę reikšmę žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės laikymuisi ir sprendžiant tokius klausimus kaip teisinė sistema, proporcingumas, atskaitomybė, civilių apsauga ir skaidrumas; dar kartą primygtinai ragina ES uždrausti kurti, gaminti ir naudoti visiškai autonominius ginklus, kurie suteikia galimybę vykdyti išpuolius žmogui nedalyvaujant; ragina ES remti regionines ir tarptautines pastangas priešintis neteisminio ir tikslinio žudymo praktikai ir ją uždrausti; primygtinai ragina įtraukti žmogaus teises į visus dialogus su trečiosiomis valstybėmis kovos su terorizmu klausimais;

Žmogaus teisių aspekto integravimas ES

47.    ragina ES propaguoti žmogaus teisių, įskaitant pilietines, politines, ekonomines, socialines ir kultūrines teises, visuotinumą ir nedalomumą, kaip nustatyta Lisabonos sutarties 21 straipsnyje ir Europos Sąjungos sutartyje išdėstytose bendrosiose nuostatose dėl Sąjungos išorės veiksmų;

48.    ragina ES, valstybes nares, Komisiją ir EIVT žmogaus teises integruoti į visas išorės politikos, vykdomos trečiosiose šalyse, sritis; taip pat pabrėžia, kad įgyvendinant ES žmogaus teisų politiką reikia užtikrinti vidaus ir išorės politikos suderinamumą, kaip to reikalaujama pagal ES sutartį, siekiant išvengti dvigubų standartų žmogaus teisių srityje;

49.    ragina ES laikytis teisėmis pagrįsto požiūrio ir pagarbą žmogaus teisėms integruoti į prekybos, investicijų ir vystomojo bendradarbiavimo sritis, taip pat į bendrą saugumo ir gynybos politiką;

ES prioritetai sprendžiant problemas, susijusias su konkrečiomis šalimis

Ukraina

50.    reiškia didelį susirūpinimą dėl tolesnio smurto ir ginkluoto konflikto eskalavimo atsiskirti siekiančiuose pietrytiniuose regionuose; smerkia visų konflikto šalių daromus didelio masto žmogaus teisių pažeidimus ir visapusiškai remia JT žmogaus teisių stebėjimo misiją ir ESBO specialiąją stebėjimo misiją Ukrainoje; pakartotinai reiškia susirūpinimą dėl diskriminacijos ir plačiai paplitusių žmogaus teisių pažeidimų, nukreiptų prieš Krymo vietos gyventojus, visų pirma Krymo totorius; ragina ES valstybes nares remti visas galimas pastangas JT lygmeniu siekiant kovoti su nebaudžiamumu ir atlikti nešališkus smurtinių įvykių ir žmogaus teisių pažeidimų, susijusių su demonstracijomis Maidano aikštėje, Krymo aneksija ir ginkluotu konfliktu pietrytiniuose regionuose, tyrimus;

Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika (KLDR)

51.    palankiai vertina ketinimą pratęsti specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje (KLDR) klausimais įgaliojimus; be to, teigiamai vertina JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją, kurioje JT Saugumo Taryba raginama imtis reikiamų veiksmų siekiant užtikrinti atskaitomybę, taip pat apsvarstyti galimybę Tarptautiniam baudžiamajam teismui perduoti padėties Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje klausimą; ragina Žmogaus teisių tarybą pakartoti savo raginimą dėl atskaitomybės, įskaitant tuos, kurie atsakingi už nusikaltimus žmoniškumui, vykdomus remiantis aukščiausiu valstybės lygmeniu įtvirtinta politika; palankiai vertina tai, kad Korėjos Respublikoje steigiamas vietinis biuras, siekiant gerinti padėties stebėseną ir dokumentuoti įrodymus, kad būtų užtikrinta atskaitomybė, ir primygtinai ragina visas valstybes bendradarbiauti su šiuo biuru; ragina Žmogaus teisių tarybą dar įdėmiau stebėti padėtį Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje ir per būsimą Žmogaus teisių tarybos sesiją sušaukti oficialią komisiją, kuri atstovautų teisių pažeidimų aukoms;

Iranas

52.    palankiai vertina 2014 m. kovo mėn. JT žmogaus teisių tarybos rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Irano Islamo Respublikoje ir tai, kad pratęsti specialiojo pranešėjo įgaliojimai; ragina Iraną leisti JT specialiajam pranešėjui atvykti į šalį, nes tai būtų itin svarbus šios šalies pasirengimo imtis veiksmų, siekiant pradėti dialogą žmogaus teisių klausimais, ženklas; pakartoja, jog smerkia tai, kad Irane taikoma mirties bausmė ir kad daug tokių bausmių įvykdoma; pritaria pagal JT specialiąsias procedūras įgaliotų asmenų 2014 m. rugpjūčio mėn. pateiktam bendram pareiškimui, kuriame smerkiama pilietinės visuomenės veikėjų suėmimų ir jų nuteisimo atvejų banga Irane; ragina ES ir JT žmogaus teisių tarybą toliau atidžiai stebėti žmogaus teisių padėtį ir užtikrinti, kad palaikant santykius su Irano vyriausybe žmogaus teisėms ir toliau būtų visada skiriamas pagrindinis prioritetas;

Mianmaras / Birma

53.    pritaria JT specialiojo pranešėjo 69-ai JT Generalinės Asamblėjos sesijai pateiktam pranešimui dėl žmogaus teisių padėties Mianmare; šiame pranešime pripažįstama padaryta pažanga ir nurodomi neišspręsti didžiausią susirūpinimą keliantys klausimai; ragina Mianmaro vyriausybę žmogaus teises integruoti į šalies institucinę ir teisinę sistemą ir visas politikos sritis, gerbti žodžio ir susirinkimų laisvę, kad žmonės galėtų laisvai, nepatirdami baimės, bauginimų ar priekabiavimo, reikšti savo nuomonę apie vyriausybės politiką; ragina Žmogaus teisių tarybą pratęsti specialiojo pranešėjo įgaliojimus pagal 4 punktą, primygtinai paraginti Mianmaro vyriausybę žmogaus teises integruoti į šalies institucinę ir teisinę sistemą ir visas politikos sritis, gerbti žodžio ir susirinkimų laisvę, kad žmonės galėtų laisvai, nepatirdami baimės, bauginimų ar priekabiavimo, reikšti savo nuomonę apie vyriausybės politiką, dar kartą išreikšti didelį susirūpinimą dėl rohinjų mažumos padėties Rachinų valstijoje ir paraginti atlikti visapusiškus, skaidrius ir nepriklausomus visų pranešimų apie žmogaus teisių pažeidimus ir smurtą prieš rohinjų mažumą tyrimus, sparčiau įsteigti vietinį Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro padalinį šalyje ir jam suteikti visus stebėjimo ir pranešimų įgaliojimus;

Baltarusija

54.    reiškia didelį susirūpinimą dėl nuolatinių žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje; smerkia tris 2014 m. įvykdytus mirties nuosprendžius, žmogaus teisių gynėjų bauginimą, nepriklausomų žurnalistų persekiojimą, visų internetinių pranešimų cenzūrą ir pernelyg varžančius nevyriausybines organizacijas reglamentuojančius teisės aktus; ragina per 29-ą JT žmogaus teisių tarybos sesiją pratęsti JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Baltarusijoje klausimais įgaliojimus ir ragina Baltarusijos vyriausybę pagal JT specialiąsias procedūras įgaliotiems asmenims, įskaitant specialųjį pranešėją, suteikti visapusišką prieigą;

Bahreinas

55.    ne pirmą kartą reiškia savo susirūpinimą dėl pilietinės nesantaikos Bahreine ir žmogaus teisių gynėjų bei politinės opozicijos aktyvistų padėties šalyje; ragina visus suinteresuotuosius subjektus Bahreine pradėti konstruktyvias ir įtraukias derybas, siekiant užtikrinti tikrą susitaikymą ir žmogaus teisių laikymąsi visose Bahreino bendruomenėse; ragina nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus sąžinės kalinius, žurnalistus, žmogaus teisių gynėjus ir taikius protestuotojus ir pritaria 2015 m. vasario 4 d. pagal JT specialiąsias procedūras įgaliotų asmenų bendram pareiškimui dėl pagrindinio politinės opozicijos atstovo sulaikymo ir po to įvykusių demonstracijų išvaikymo; ragina ES valstybes nares ir kitas JT žmogaus teisių tarybos nares toliau atidžiai stebėti žmogaus teisių padėtį Bahreine, atkreipiant dėmesį į tai, kaip Bahreinas vykdo įsipareigojimus, prisiimtus per visuotinio periodinio vertinimo procesą, ir kaip įgyvendinamos Bahreino nepriklausomos tyrimų komisijos rekomendacijos, kurioms pritarė Bahreino karalius;

Egiptas

56.    teigiamai vertina 2014 m. lapkričio mėn. atliktą Egipto visuotinio periodinio vertinimo procesą ir tikisi, kad šis vertinimas bus patvirtintas ateinančioje JT žmogaus teisių tarybos sesijoje; primygtinai ragina Egiptą nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus asmenis, kurie kalinami dėl to, kad taikiai naudojosi savo teise į žodžio ir susirinkimų laisvę ir teise jungtis į asociacijas; be to, prašo Egipto vyriausybės priimti teisės aktus, kurie atitiktų tarptautinius standartus, ir apsaugoti Egipto Konstitucijoje įtvirtintą teisę jungtis į asociacijas, įskaitant teisę gauti ir skirti finansavimą, atšaukti 2013 m. lapkričio mėn. priimtą Protestų įstatymą ir priimti naują teisės aktą, kuriuo būtų garantuota susirinkimų laisvė; primygtinai ragina Egipto vyriausybę pradėti teisminį tyrimą siekiant nustatyti, kas įsakė vykdyti ir įvykdė neteisėtas žudynes, kai buvo malšinamos daugiausia taikios demonstracijos, kurios vyko nuo 2013 m. liepos 3 d., įskaitant 2013 m. rugpjūčio 14 d. Rabos ir Nahdos aikštėse vykusių demonstracijų išvaikymą, per kurį žuvo ne mažiau kaip 1 000 protestuotojų;

Malis

57.    teigiamai vertina JT nepriklausomo eksperto žmogaus teisių padėties Malyje klausimais veiklą ir ragina Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybą pratęsti jo įgaliojimus; teigiamai vertina Malio vyriausybės pažangą, padarytą kai kuriose šalies dalyse atkuriant teismų sistemą ir tiriant 21 elitiniam būriui priklausiusio kario kankinimą ir nužudymą 2012 m., taip pat įsteigus Tiesos, teisingumo ir susitaikymo komisiją; tebėra susirūpinęs dėl blogėjančios saugumo padėties ir nuolatinio naudojimosi vaikais kariais bei jų verbavimo ir ragina Malio vyriausybę atlikti tyrimus, patraukti atsakomybėn visų kovojančių grupuočių narius, kurie per 2012‒2013 m. ginkluotą konfliktą vykdė karo nusikaltimus, ir užtikrinti, kad pagal bet kokį būsimą taikos susitarimą būtų reikalaujama atskaitomybės, tiesą atskleidžiančios komisijos stiprinimo ir saugumo pajėgų narių patikimumo patikrinimo;

Pietų Sudanas

58.    ragina Afrikos Sąjungą paskelbti žmogaus teisių pažeidimų ir prievartos, kuriuos vykdė visos konflikto šalys Pietų Sudane, tyrimo komisijos ataskaitą ‒ tai būtų dar vienas žingsnis siekiant teisingumo nuo pat konflikto pradžios įvykdytų žmogaus teisių pažeidimų atžvilgiu; primygtinai ragina Žmogaus teisių tarybą priimti rezoliuciją, kurioje būtų pabrėžta, kad sąžiningi ir patikimi nusikaltimų tyrimai ir persekiojimas už juos pagal tarptautinę teisę yra svarbiausia sąlyga Pietų Sudanui siekiant nutraukti žiaurumus, kuriuos dar labiau pakursto nebaudžiamumas, todėl būtų raginama apsvarstyti galimybę sukurti mišrų teisminį mechanizmą, be to, Pietų Sudanas būtų primygtinai raginamas prisijungti prie Romos statuto, taip pat būtų raginama suteikti įgaliojimus specialiajam pranešėjui Pietų Sudano klausimais, siekiant padėti vykdyti sąžiningą ir patikimą persekiojimą ir platesnio masto atskaitomybės priemones, tarptautinei bendruomenei remiant;

Šri Lanka

59.    atkreipia dėmesį į naujai išrinktos Šri Lankos vyriausybės pažadus ir ragina ją imtis konkrečių veiksmų, kad nuo dabar iki 2015 m. rugsėjo mėn. JT žmogaus teisių tarybos sesijos būtų užtikrinta atskaitomybė ir būtų vykdomi pažadai pagerinti žmogaus teisių padėtį šalyje ir užkirsti kelią regresui, be kita ko, vykdant patikimus tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą, taip pat imtis kitų veiksmų siekiant spręsti platesnę nebaudžiamumo ir žmogaus teisių pažeidimų problemą ir visapusiškai bendradarbiauti su JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuru prisidedant prie jo atliekamo tarptautinio tyrimo, susijusio su Šri Lanka;

*

*         *

60.    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Saugumo Tarybai, JT Generaliniam Sekretoriui, 69-osios JT Generalinės Asamblėjos pirmininkui, JT žmogaus teisių tarybos pirmininkui ir JT vyriausiajam žmogaus teisių komisarui.

(1)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)….

Teisinė informacija - Privatumo politika