Procedūra : 2015/2590(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0343/2015

Pateikti tekstai :

B8-0343/2015

Debatai :

Balsavimas :

PV 15/04/2015 - 16.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0094

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 131kWORD 66k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0342/2015
13.4.2015
PE555.095v01-00
 
B8-0343/2015

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų

pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį


dėl armėnų genocido šimtųjų metinių minėjimo Europoje (2015/2590(RSP))


Fabio Massimo Castaldo, Laura Agea, Rolandas Paksas, Robert Jarosław Iwaszkiewicz, Ignazio Corrao EFDD frakcijos vardu

Europos Parlemento rezoliucija dėl armėnų genocido šimtųjų metinių minėjimo Europoje (2015/2590(RSP))  
B8‑0343/2015

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į ankstesnes savo 2005 m. rugsėjo 28 d.(1), 2002 m. vasario 28 d.(2), 2000 m. lapkričio 15 d.(3), 1987 m. birželio 18 d.(4) rezoliucijas ir 2009 m. balandžio 2 d. rezoliuciją dėl Europos sąžinės ir totalitarizmo(5),

–       atsižvelgdamas į 1948 m. JT konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį,

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.     kadangi viena didžiausių motyvacijų Europos vienijimosi judėjimui yra siekis užkirsti kelią karų ir nusikaltimų žmonijai pasikartojimui Europoje;

B.     kadangi Europos Parlamentas savo 1987 m. birželio 18 d. rezoliucijoje oficialiai pripažino, kad tragiški 1915–1917 m. įvykiai, į kuriuos buvo įtraukti Osmanų imperijos teritorijoje gyvenę armėnai, vadintini genocidu, kaip apibrėžta konvencijoje dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį;

C.     kadangi Europos Parlamentas savo 2009 m. balandžio 2 d. rezoliucijoje pabrėžė, kad svarbu išsaugoti gyvą praeities atminimą, nes be tiesos ir atminties negali būti susitaikymo;

D.     kadangi šis genocidas ilgam laikui giliai paveikė pabėgusius gyventojus, ypač Europos Sąjungoje;

E.     kadangi armėnų genocidas įgauna dar didesnę reikšmę Pirmo pasaulinio karo minėjimo kontekste;

F.     kadangi Turkija ratifikavo 1950 m. JT konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį;

G.     kadangi armėnų genocidas buvo sumanytas ir vykdomas Osmanų imperijos nuo 1915 m. iki 1923 m., kurio rezultatas buvo beveik 2 000 000 armėnų deportavimas, iš kurių 1 500 000 vyrų, moterų ir vaikų buvo nužudyti, o 500 000 likusių gyvų – išvaryti iš namų; kadangi po genocido armėnai buvo išnaikinti iš savo istorinės tėvynės, kurioje gyveno daugiau kaip 2 500 metų;

H.     kadangi 2015 m. gegužės 24 d. Sąjungininkų pajėgos – Britanija, Prancūzija ir Rusija – kartu paskelbė pareiškimą, kuriame pirmą kartą kaltino kitą vyriausybę padarius „nusikaltimą žmonijai“; kadangi šiame bendrame pareiškime buvo teigiama, kad „atsižvelgdamos į naujus Turkijos nusikaltimus žmonijai ir civilizacijai, Sąjungininkų vyriausybės viešai pareiškia Aukštajai Portai, kad jos asmeniškai laikys kaltais už šiuos nusikaltimus visus Osmanų vyriausybės narius ir jos agentus, kurie bus prisidėję prie šių žudynių“;

I.      kadangi po Pirmojo pasaulinio karo Turkijos vyriausybė nurodė, kurie aukšto rango vadovai buvo susiję su armėnų genocido „organizavimu ir vykdymu“ ir „armėnų žudymu ir naikinimu“;

J.      kadangi Jaunųjų turkų režimo pareigūnai ne viename karo teisme buvo teisiami ir nuteisti už armėnų žudymo organizavimą ir vykdymą; kadangi pagrindiniai armėnų genocido organizatoriai – karo reikalų ministras Enver, vidaus reikalų ministras Talaat, jūrų reikalų ministras Djemal – visi už savo nusikaltimus buvo nuteisti mirties bausme, bet teismų nuosprendžiai nebuvo įvykdyti;

K.     kadangi Raphael Lempkin, kuris 1944 m. sukūrė terminą „genocidas“ ir buvo vienas pirmųjų JT Genocido konvencijos šalininkų, minėjo Armėnijos atvejį kaip tikrą XX amžiuje vykusio genocido pavyzdį;

L.     kadangi pirmoje rezoliucijoje dėl genocido Jungtinių Tautų priimtoje R. Lemkino raginimu – 1946 m. gruodžio 11 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje 96(1) – ir pačioje Jungtinių Tautų Genocido konvencijoje armėnų genocidas buvo pripažintas tokio pobūdžio nusikaltimu, kuriems Jungtinės Tautos siekė užkirsti kelią sistemindamos jau buvusius standartus;

1.      smerkia genocido veiksmus prieš armėnų tautą, kuriuos planavo ir nuolat vykdė Osmanų imperija ir įvairūs režimai Turkijoje tarp 1894 ir 1923 m., žemės atėmimą, žudymus ir etninį valymą, kuriuo siekė išnaikinti armėnus, sunaikinti armėnų paveldą ir smerkia genocido neigimą, visus bandymus išvengti atsakomybės ir bandymus nustumti užmarštin įvykdytus nusikaltimus ir jų pasekmes;

2.      vadovaudamasis Europos brolybės, solidarumo ir teisingumo principais prisideda prie armėnų genocido šimtųjų metinių minėjimo; prisimena 1,5 mln. nekaltų armėnų genocido aukų ir žemai lenkiasi prieš kankintus ir išgyvenusius didvyrius, kurie kovojo už savo gyvybę ir žmogišką orumą;

3.      palankiai vertina visų teisiųjų, tiek Osmanų, tiek užsieniečių, laisvės ir drąsos veiksmus, kurie rizikuodami savo laisve ir gyvybe bandė gelbėti armėnus, kuriems grėsė Osmanų imperijos genocidas;

4.      ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai, pilietinę visuomenę, renkamuosius ir nerenkamuosius pareigūnus, asociacijas ir žiniasklaidą prisijungti prie šio minėjimo ir suvienyti pastangas siekiant atkurti istorinį teisingumą ir išreikšti pagarbą armėnų genocido aukų atminimui;

5.      ragina Komisiją ir Tarybą kaip ES institucijų atstoves prisijungti prie Parlamento minint šimtąsias metines, kad būtų nuosekliau siekiama pagrindinio genocido ir nusikaltimų žmoniškumui prevencijos tikslo;

6.      dėkoja visiems, kurie prisidėjo ir prisideda prie oficialaus armėnų genocido pripažinimo ir atminimo vadovaudamiesi atvirumo ir solidarumo principais ir ragina juos laikytis šios krypties; reiškia tvirtą paramą Armėnijos ir armėnų tautos įsipareigojimui tęsti tarptautinę kovą dėl genocidų prevencijos, teisinio genocido pripažinimo, genocidą patyrusių tautų teisių atkūrimą ir istorinio teisingumo užtikrinimo;

7.      siūlo paskelbti Europos genocido atminimo dieną, kad būtų priminta visų žmonių, be rasinės ar religinės diskriminacijos, ir tautų pasaulyje teisė į taiką ir orumą;

8.      primena, kad armėnų genocido ir kitų nusikaltimų žmoniškumui, taip pat rasizmo, ksenofobijos ir religinės neapykantos aktų neigimas yra akivaizdus žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimas ir savaime turėtų būti smerkiamas;

9.      prieš šimtąsias Armėnijos genocido metines ragina visas ES valstybes nares teisiškai jį pripažinti ir ragina jas bei ES institucijas dar labiau prisidėti prie Armėnijos genocido pripažinimo;

10.    ragina Turkiją atvirai pažvelgti į istoriją ir oficialiai pripažinti Armėnijos genocidą bei jį lydėjusius turto atėmimus, siekti išpirkti kaltę ir tinkamai atlyginti žalą kaip pridera europinių siekių turinčiai valstybei, įskaitant teisę, bet ja neapsiribojant, armėnų tautai sugrįžti į jų tautinius namus ir atkurti saugius ryšius su jais, siekiant, kad visa tai išplauktų iš pagrindinio imperatyvo – siekiant tiesos siekti susitaikymo;

11.    ragina Turkijos vyriausybę laikytis teisinių įsipareigojimų, kuriuos ji prisiėmė, ir visapusiškai juos įgyvendinti, įskaitant nuostatas, susijusias su kultūrinio paveldo apsauga, ir, visų pirma, sąžiningai atlikti integruotą armėnų, graikų, asirų ir kito kultūros paveldo, sunaikinto ar pranykusio per pastarąjį amžių, inventorizaciją; ragina remiantis jomis parengti prioritetinio senųjų ir viduramžių sostinių, bažnyčių, mokyklų, tvirtovių, kapinių ir kitų istorinėje Vakarų Armėnijoje esančių vertingų objektų restauravimo strategiją ir padaryti, kad išvardyti kultūros ir religiniai objektai veiktų visu pajėgumu;

12.    ragina Turkijos vyriausybę pripažinti ir pasmerkti armėnų genocidą ir pradėti ilgai lauktą armėnų nacionalinio palikimo pagerbimą, grindžiamą visišku Turkijos ir Armėnijos santykių normalizavimu, kuris būtų paremtas istorinės naštos įvertinimu, taikiu visų neišspręstų klausimų sprendimu ir visiška savo santykių europeizacija, kuri būtų išeities taškas istoriniams armėnų ir turkų tautų susitaikymui;

13.    ragina Turkijos vyriausybę kartu su Armėnija atgaivinti ir ratifikuoti du 2009 m. spalio 9 d. Ciuriche pasirašytus protokolus dėl diplomatinių santykių užmezgimo ir dėl santykių normalizavimo;

14.    primena, kad oficialus armėnų genocido pripažinimas taip pat atkuria armėnų genocido aukų ir jį išgyvenusių asmenų palikuonių orumą; primena, kad paskutinis genocido veiksmas yra pastarojo neigimas;

15.    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, ES valstybių narių vyriausybėms, Turkijos vyriausybei, Armėnijos vyriausybei ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai.

 

(1)

OL C 227 E, 2006 9 21, p. 163.

(2)

OL C 293 E, 2002 11 28, p. 89.

(3)

OL C 223, 2001 8 8, p. 182.

(4)

OL C 190, 1987 7 20, p. 119.

(5)

OL C 137 E, 2010 5 27, p. 25.

Teisinė informacija - Privatumo politika