Procedūra : 2015/2574(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0360/2015

Pateikti tekstai :

B8-0360/2015

Debatai :

PV 30/04/2015 - 4
CRE 30/04/2015 - 4

Balsavimas :

PV 30/04/2015 - 10.8
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0184

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 154kWORD 91k
22.4.2015
PE555.118v01-00
 
B8-0360/2015

pateiktas uždavus klausimą, į kurį atsakoma žodžiu, B8‑0109/2015

pagal Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį


dėl Milane vyksiančios pasaulinės parodos „EXPO 2015“ tema „Pamaitinti planetą. Gyvybės energija“ (2015/2574(RSP))


Paolo De Castro Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl Milane vyksiančios pasaulinės parodos „EXPO 2015“ tema „Pamaitinti planetą. Gyvybės energija“ (2015/2574(RSP))  
B8‑0360/2015

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į Tarptautinio parodų biuro sprendimą Milane 2015 m. gegužės 1 d.–spalio 30 d. surengti pasaulinę parodą tema „Pamaitinti planetą. Gyvybės energija“,

–       atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 3 d. Komisijos sprendimą dėl Komisijos dalyvavimo Milane vyksiančioje pasaulinėje parodoje „EXPO 2015“ (C(2013)2507),

–       atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 3 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui pavadinimu „ES dalyvavimas Milane vyksiančioje pasaulinėje parodoje „EXPO 2015“ tema „Pamaitinti planetą. Gyvybės energija“ (COM(2013) 0255),

–       atsižvelgdamas į darbą, kurį atliko Europos Sąjungos Mokslo iniciatyvinis komitetas, remiamas Komisijos ir Parlamento, įsteigtas 2014 m. kovo 21 d., kad teiktų ekspertų konsultacijas apsirūpinimo maistu bei mitybos saugumo problemos klausimais ir parengtų gaires dėl parodos „EXPO 2015“ renginių programos,

–       atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo mėn. Jungtinių Tautų patvirtintus Tūkstantmečio vystymosi tikslus ir tvaraus vystymosi tikslų projektą, kurį 2015 m. rugsėjo mėn. turi patvirtinti Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja,

–       atsižvelgdamas į Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) leidinį „Pasaulio žemės ūkis iki 2030 ir 2050 m.: 2012 m. peržiūra“ (angl. World agriculture towards 2030/2050: the 2012 revision),

–       atsižvelgdamas į tai, kad 2014-ieji FAO paskelbti Tarptautiniais šeimos ūkininkavimo metais,

–       atsižvelgdamas į tai, kad 2015-ieji FAO paskelbti Tarptautiniais dirvožemio metais,

–       atsižvelgdamas į savo 2011 m. sausio 18 d. rezoliuciją dėl žemės ūkio pripažinimo strateginiu sektoriumi atsižvelgiant į aprūpinimą maistu(1),

–       atsižvelgdamas į savo 2012 m. sausio 19 d. rezoliuciją „Kaip išvengti maisto švaistymo: ES maisto grandinės veiksmingumo gerinimo strategijos“(2),

–       atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, ypač į jos 25 straipsnį, kuriame pripažįstama, kad teisė į maistą neatskiriama nuo teisės į tinkamą gyvenimo lygį,

–       atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl Milane vyksiančios pasaulinės parodos „EXPO 2015“ tema „Pamaitinti planetą. Gyvybės energija“ (Nr. O-000016/2015 – B8-0109/2015),

–       atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.     kadangi Milane vyksiančios pasaulinės parodos „EXPO 2015“ tema – „Pamaitinti planetą. Gyvybės energija“, šis renginys gali rimtai paskatinti diskusijas apie maisto gamybos ir paskirstymo tobulinimą, maisto švaistymo problemos sprendimą, skatinti ir plėtoti jau taikomus pozityvius metodus, skirtus maisto stygiaus ir netinkamos bei mitybos problemoms spręsti, ir pusiausvyros tarp turimo ir suvartojamo išteklių kiekio radimą;

B.     kadangi Milane vyksiančios pasaulinės parodos „EXPO 2015“ tema suteikia galimybę apmąstyti ir aptarti įvarius būdus išspręsti globalizuoto pasaulio, kuriame yra apie 870 mln. nuo neprievalgio ir bado kenčiančių žmonių ir tuo pat metu apie 2,8 mln. žmonių miršta nuo sveikatos sutrikimų, susijusių su prasta mityba, nutukimu ir antsvoriu, paradoksus;

C.     kadangi Milane vyksianti pasaulinė paroda „EXPO 2015“ sutampa su metais, kai turi būti įvykdyti Tūkstantmečio vystymosi tikslai, bei JT Tarptautiniais dirvožemio metais ir turėtų paskatinti diskusiją dėl naujų tvaraus vystymosi tikslų, dėl kurių galutinio projekto šiuo metu vyksta derybos; kadangi svarbiausios šios parodos temos yra žemės ūkis, apsirūpinimo maistu ir mitybos saugumas;

D.     kadangi Milane vyksiančios pasaulinės parodos „EXPO 2015“ proga rengiama „Milano chartija“ – dokumentas, kuris bus įteiktas Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, kaip „EXPO 2015“ palikimas ir indėlis į tarptautinę diskusiją dėl Tūkstantmečio vystymosi tikslų;

E.     kadangi parodos „EXPO 2015“ temos visų pirma susijusios su žemės ūkio sektoriumi, kuris vis dar yra Sąjungos ekonomikos kertinis akmuo, kadangi žemės ūkio produkcijos eksportas sudaro du trečdalius jos visos išorės prekybos apimties, Sąjunga tebėra didžiausia žemės ūkio produktų eksportuoja pasaulyje, o metinė ES maisto sektoriaus apyvarta siekia beveik 1 trln. eurų ir šioje šakoje dirba daugiau nei 4 mln. žmonių;

F.     kadangi ES Mokslo iniciatyvinis komitetas, įsteigtas parodos „EXPO 2015“ kontekste, mato poreikį siekti naujų žinių tam tikrose konkrečiose srityse ir skatinti visuomenės maisto ir maisto gamybos žemės ūkio sektoriuje suvokimą pasitelkiant švietimą ir komunikaciją, kad žmonės pripažintų savo individualių maisto pasirinkimo sprendimų pasekmes pasauliniu mastu;

G.     kadangi pilietinės visuomenės patirtis ir jos indėlis į diskusijas parodos „EXPO 2015“ klausimais yra labai svarbūs, o jos patirtis bei iniciatyvos turi būti skatinamos, kad būtų galima surengti esmines tarptautines diskusijas ir parengti gaires, kurių tikslas – sušvelninti pasaulines krizes, kylančias dėl maisto ir mitybos;

H.     kadangi sveikas dirvožemis yra ne tik maisto, kuro, pluoštų ir vaistų gamybos pagrindas, bet ir yra gyvybiškai svarbus mūsų ekosistemoms, nes atlieka labai svarbų vaidmenį anglies cikle, kaupia ir filtruoja vandenį bei padeda kovoti su potvyniais ar sausromis;

I.      kadangi platformoje „Open Expo“, siekiant užtikrinti visišką parodos „EXPO 2015“ skaidrumą, atvirai skelbiama visa informacija, susijusi su šio renginio planavimu, organizavimu bei vykdymu, ir tai gali būti laikoma gera skaidrumo praktika;

J.      kadangi FAO prognozuoja, kad dėl pasaulio gyventojų prieaugio nuo 7 iki 9,1 mlrd. iki 2050 m. maisto reikės 70 proc. daugiau, tačiau tose pačiose prognozėse teigiama, kad siekiant užtikrinti visų žmonių aprūpinimą maistu, neužteks vien padidinti gamybą;

K.     kadangi, pasak FAO, 2010 m. 925 mln. žmonių kentė badą ir daugiau nei trečdalis jaunesnių nei 5 metų vaikų mirė nuo neprievalgio;

L.     kadangi, FAO vertinimu, 2050 m. dirbamos žemės padaugės tik 4,3 proc.;

M.    kadangi vienam gyventojui apskaičiuotas pajamų padidėjimas besivystančiose šalyse nulemia mitybos pokyčius: pereinama prie maisto produktų, kurių sudėtyje daugiau baltymų, įskaitant gyvulinius baltymus, ir perdirbtų produktų, o tai skatina viso pasaulio mitybos modelių konvergencijos procesą pagal turtingesnėms gyventojų grupėms būdingus modelius;

N.     kadangi mitybai, kurios didelę dalį sudaro gyvūniniai produktai, reikalingi gerokai didesni ištekliai negu mitybai, kuriai būdinga didelė dalis augalinių produktų;

O.     kadangi žemės ūkis darbu ir pragyvenimu aprūpina daugiau negu 70 proc. besivystančių šalių darbo jėgos, daugiausia moterų; kadangi, remiantis Pasaulio banko skaičiavimais, augimas žemės ūkio sektoriuje mažinti skurdą padeda du kartus veiksmingiau negu augimas kituose sektoriuose;

P.     kadangi ES yra vietovių, kuriose patiriamas maisto stygius, 79 mln. žmonių ES vis dar gyvena žemiau skurdo ribos, o 124,2 mln. žmonių (arba 24,8 proc.) gresia skurdas arba socialinė atskirtis (palyginti su 24,3 proc. 2011 m.);

Q.     kadangi TVT pasieks tik pusė visų besivystančių šalių (62 iš 118);

R.     kadangi pasaulinė teisė į maistą ir tinkamą mitybą yra itin svarbi siekiant įgyvendinti TVT; kadangi mityba yra susijusi su dauguma (jei ne visais) TVT, kurie patys yra labai glaudžiai tarpusavyje susiję;

S.     kadangi įvairiuose tarptautiniuose teisiniuose dokumentuose teisė į maistą siejama su kitomis žmogaus teisėmis, įskaitant teisę į gyvybę, pragyvenimą, sveikatą, nuosavybę, švietimą ir vandenį;

T.     kadangi tarptautiniu mastu žemės ūkiui skiriama oficialios paramos vystymuisi (OPV) dalis per pastaruosius tris dešimtmečius labai stipriai sumažėjo;

U.     kadangi apsirūpinimo maistu bei mitybos saugumo sąvoka reiškia ne tik aprūpinimą maistu, bet apima ir teisę į maistą, tikslią informaciją apie tai, ką valgome, ir visuotinę, tvarią galimybę sveikai maitintis, kuri apima kitus veiksnius, kaip antai sanitarija, higiena, skiepai ir kirmėlių naikinimas;

V.     kadangi badas ir netinkama mityba yra pagrindinės žmonijos mirtingumo priežastys, taip pat didžiausia grėsmė pasaulio taikai ir saugumui;

W.    kadangi aprūpinimo maistu saugumui ir maisto tiekimo grandinei neigiamą poveikį daro kintančios maisto kainos;

X.     kadangi pasaulio ekonomikos nuosmukis ir kylančios maisto bei kuro kainos pablogino su maistu susijusią padėtį daugelyje besivystančių šalių, ypač mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, taip iš dalies sustabdydamas paskutinio dešimtmečio pažangą skurdo mažinimo srityje;

Y.     kadangi dėl silpnų žemės ūkio rinkų besivystančiose šalyse maisto tiekimas yra pernelyg neatsparus gaivalinėms nelaimėms, konfliktams ar visuomenės sveikatos krizėms;

Z.     kadangi maisto sistema prisideda prie klimato kaitos ir susiduria su jos padariniais, o tai daro poveikį gamtos išteklių prieinamumui ir žemės ūkio veiklos bei pramoninės gamybos sąlygoms;

AA.  kadangi dėl klimato kaitos kylančios gaivalinės nelaimės daro didelį neigiamą poveikį ES valstybėms narėms ir užsienio valstybėms, kelia pavojų aprūpinimo maistu saugumui ir apsirūpinimo maistu savarankiškumui, ypač jau ir taip pažeidžiamose situacijose;

AB.  kadangi Europos Komisija apskaičiavo, kad visame pasaulyje prarandama arba išmetama apie 30 proc. maisto, o Europos Sąjungoje maisto švaistymas per metus siekia apie 89 mln. tonų arba 179 kg vienam žmogui ir, jei nebus imamasi prevencijos veiksmų ar priemonių, iki 2020 m. gali išaugti dar apie 40 proc., t. y. iki maždaug 126 mln. tonų;

AC.  kadangi geriau valdant maisto sektorių būtų veiksmingiau panaudojama žemė, geriau valdomi vandens ištekliai ir atsirastų teigiamas poveikis visam žemės ūkio sektoriui visame pasaulyje, sykiu taip pat stiprinama kova su neprievalgiu ir prasta mityba besivystančiose šalyse;

AD.  kadangi badas, prasta mityba ir neprievalgis egzistuoja greta paradoksalaus nutukimo ir ligų, kurias sukelia nesubalansuota mityba, masto, o dėl to atsiranda socialinių ir ekonominių pasekmių, kurios tam tikrais atvejais sukelia labai sunkius padarinių žmogaus sveikatai;

AE.   kadangi investicinės prekybos sutartys gali turėti neigiamą poveikį apsirūpinimo maistu saugumui ir netinkamai mitybai, jei dėl ariamosios žemės nuomos ar pardavimo privatiems investuotojams vietos gyventojai netenka gamybos išteklių, kurie yra būtini jų pragyvenimui, arba didelė dalis maisto būna eksportuojama ir parduodama tarptautinėse rinkose ir todėl eksportuojančioji šalis tampa labiau priklausoma nuo prekių kainų svyravimų (ir jų požiūriu labiau pažeidžiama) tarptautinėse rinkose;

AF.   kadangi bado problemos tvariai išspręsti neįmanoma vien tik tiekiant pakankamai maisto kiekvienam žmogui; kadangi vienintelis šios problemos sprendimo būdas – sudaryti sąlygas smulkiesiems ūkininkams išsaugoti ir dirbti savo žemę, išsaugoti sąžiningos prekybos sistemas, dalytis žiniomis, inovacijomis ir tvariais metodais;

AG.  kadangi derėtų pripažinti esminį ūkininkų ir ypač šeimos ūkininkavimo vaidmenį užtikrinant pasaulio apsirūpinimo maistu saugumą;

AH.  kadangi derėtų pripažinti įvairias funkcijas, kurias atlieka žemės ūkis ir miškininkystė, kurie be to, kad tai yra maisto gamybos sektoriai, yra ypač svarbūs visuomenės gerovei kraštovaizdžio kokybės, biologinės įvairovės, klimato stabilumo ir gaivalinių nelaimių, pvz., potvynių, sausros ir gaisrų, padarinių švelninimo atžvilgiu;

1.      pabrėžia, kad siekiant išspręsti su apsirūpinimo maistu saugumu susijusią problemą ypač svarbūs šie klausimai: patikima, teisingesne ir tarptautiniu lygmeniu tvaria ir deramai finansuojama bendra žemės ūkio politika pagrįsti stiprus ir tvarus žemės ūkio sektorius visoje ES, klestinti ir diversifikuota kaimo ekonomika, švari aplinka ir šeimos ūkiai;

2.      mano, kad užtikrinti aplinkos tvarumą bus galima ir pastangos prisitaikyti prie klimato kaitos ir ją švelninti bus sėkmingos tik tuomet, jei ūkiams bus sudaromos ekonominiu požiūriu tvarios sąlygos ir ūkininkams bus suteikta teisė naudotis žeme, gauti kreditus ir dalyvauti mokymuose;

3.      primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares pasinaudoti Milane vykstančios pasaulinės parodos „EXPO 2015“ tema „Pamaitinti planetą. Gyvybės energija“ tam, kad būtų nustatyti įsipareigojimai užtikrinti teisę į tinkamą, sveiką, tvarią ir žiniomis paremtą maisto vartojimą;

4.      ragina Komisiją užtikrinti, kad ES paviljone pasaulinėje parodoje „EXPO 2015“ būtų didinamas informuotumas apie būtinybę spręsti neatidėliotinas problemas visoje maisto tiekimo grandinėje, įskaitant ilgalaikį maisto gamybos, paskirstymo ir vartojimo tvarumą, taip pat kovoti su maisto švaistymu ir netinkama, prasta mityba ir nutukimu;

5.      pabrėžia, kad teisė į maistą yra pagrindinė žmogaus teisė ir ją galima užtikrinti tik tuomet, kai visi žmonės turės galimybių gauti tinkamo, saugaus ir maistingo maisto savo mitybos poreikiams patenkinti siekiant gyventi aktyvų ir sveiką gyvenimą;

6.      pabrėžia, kad galimybė gauti maisto yra būtina skurdo ir nelygybės sumažinimo bei TVT įgyvendinimo sąlyga;

7.      pabrėžia, kad kova su neprievalgiu ir visuotinės galimybės gauti pakankamai maistingo maisto užtikrinimas turėtų likti vienas iš svarbiausių tikslų laikotarpio po 2015 m. darbotvarkėje, siekiant panaikinti badą ir ypač raginant iki 2030 m. išspręsti visų pavidalų netinkamos mitybos problemą;

8.      mano, kad padidėjęs nepastovumas maisto rinkose kelia sunkumų siekiant tvarumo ir dėl to reikia greičiau imtis priemonių, kuriomis būtų didinamas aprūpinimo maistu užtikrinimas ir maisto gamybos tvarumas aplinkos požiūriu, sprendžiant gamtos išteklių stygiaus problemą ir skatinant mokslinius tyrimus ir inovacijas žemės ūkyje;

9.      mano, kad deramos institucijų, reguliavimo ir stebėjimo sistemos gali būti paskata atsirasti patikimų, tvarių, teisingų, prieinamų ir diversifikuotų žemės ūkio rinkos sistemų kūrimo aplinkai;

10.    mano, kad smulkusis ūkininkavimas ir ekologinių, aukštos gamtinės vertės arba mediena grįsta žemės ūkio veikla turėtų būti populiarinami kaip pavyzdiniai, ypač veiksmingi įgyvendinant tvarumo principus pasaulinėje maisto gamybos sistemoje;

11.    ragina Komisiją skatinti veiksmingesnius agronominius metodus, pvz., ekologiško ūkininkavimo ir diversifikavimo metodus, geresnį tvarų žemės ūkio išteklių valdymą, siekiant mažinti žemės ūkio produktų gamybos sąnaudas ir maisto medžiagų švaistymą, didinti žinių ir inovacijų perdavimą, skatinti efektyvų išteklių naudojimą, taip pat didinti pasėlių rūšių įvairovę ir tvarumą ūkininkavimo sistemose;

12.    ragina Komisiją remti žemės valdymo ir tvaraus intensyvinimo srities mokslinius tyrimus skatinant veiksmingesnį maisto medžiagų, vandens ir energijos vartojimą, daugiau dėmesio skiriant vandens ir dirvožemio išteklių išsaugojimui, plačiau pritaikant biologines priemones kenkėjų naikinimui (integruotai kenksmingųjų organizmų kontrolei, angl. IPM) ir skatinant mokslinius tyrimus siekiant padidinti derlių ir kartu mažinant poveikį aplinkai;

13.    yra susirūpinęs dėl iškilusios žemių užgrobimo problemos ir jos padarinių apsirūpinimo maistu saugumui besivystančiose šalyse, žemės ūkio ateičiai ir ūkininkams;

14.    ragina Komisiją didinti informuotumą valstybėse narėse ir skatinti jas tvariai naudoti žemės „išteklių“, nes tai būtina norint užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą ir tinkamą mitybą, prisitaikyti prie klimato kaitos ir ją švelninti, taip pat apskritai užtikrinti tvarų vystymąsi;

15.    pabrėžia, kad svarbu spręsti dirvožemio blogėjimo problemą, dėl kurios toliau gilėja skurdas ir didėja maisto stygius;

16.    ragina Komisiją skatinti investuotojus ir tikslines šalis visame pasaulyje įgyvendinti JT FAO Neprivalomas atsakingo žemės, žuvininkystės ir miškų išteklių valdymo gaires;

17.    ragina Komisiją pasauliniu lygmeniu padėti siekti FAO nustatytų tikslų, skirtų tvariam šeimos ūkininkavimui palankios žemės ūkio, aplinkos ir socialinės politikos vystymui remti;

18.    pabrėžia, kad dėl dabartinių pusiausvyros sutrikimų maisto tiekimo grandinėje kyla grėsmė maisto gamybos tvarumui, ir ragina užtikrinti daugiau skaidrumo ir sąžiningumo šioje grandinėje, išnaikinti nesąžiningus prekybos metodus ir kitus rinkos iškraipymo būdus siekiant užtikrinti teisingą atlygį ūkininkams, teisingą pelną ir kainas maisto tiekimo grandinėje, taip pat užtikrinti perspektyvų žemės ūkio sektorių, kuris garantuos apsirūpinimo maistu saugumą; todėl ragina Komisiją imtis visų būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad šie tikslai būtų pasiekti kuo anksčiau;

19.    mano, kad Komisija ir valstybės narės turėtų skatinti politiką, kuria siekiama kovoti su nesąžiningais metodais, kurių egzistavimą pripažino Komisijos veiksmingesnės maisto produktų tiekimo grandinės aukšto lygio forumas;

20.    pabrėžia, kad norint užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą reikia ryžtingai kovoti su dirvožemio praradimu ir nederlingų žemių apleidimu;

21.    atkreipia dėmesį į pagrindinį kaimo plėtros vaidmenį teritorijų ekonomikos augimui ir socialiniam vystymuisi ir ragina remti jaunuosius ūkininkus;

22.    ragina Komisiją siekti sudaryti plataus užmojo tarptautinį susitarimą, į kurį maistas būtų įtrauktas kaip klimato kaitos švelninimo priemonė, atsižvelgiant į tarptautines diskusijas Paryžiuje per 2015 m. 21-ąją Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją;

23.    ragina Tarybą pripažinti viso žemės ūkio sektoriaus vaidmenį švelninant klimato kaitą ir prisitaikant prie jos;

24.    ragina Komisiją kovoti su maisto švaistymu nustatant plataus užmojo aiškiai apibrėžtus privalomus tikslus, kuriais valstybės narės skatinamos imtis veiksmų prieš maisto švaistymą visais maisto tiekimo grandinės lygmenimis, „nuo lauko iki šakutės“;

25.    ragina valstybes nares, 2016 m. nustačius Europos kovos su maisto švaistymu metais, lavinti piliečius, skatinti ir skleisti geriausią patirtį, atlikti tyrimus ir mokyklose inicijuoti socialines ir šviečiamąsias kampanijas apie maisto švaistymą ir sveikos ir subalansuotos mitybos svarbą, pirmenybę teikiant vietos žemės ūkio produktams;

26.    mano, kad svarbu pradėti dialogą su suinteresuotaisiais subjektais siekiant užtikrinti, kad neparduotas saugus valgomas maistas būtų sistemingai tiekiamas labdaringoms organizacijoms;

27.    primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją, pradedant mokyklose nuo pat vaikystės, toliau skatinti sveiką ir sąmoningą mitybą, taip pat taikyti su mityba susijusius kokybės ir tvarumo standartus mokslinių tyrimų ir švietimo srityje (propaguojant atsakingą ir sveiką gyvenimo būdą) ir toliau plėtoti politiką, kuria siekiama panaikinti netinkamą ir prastą mitybą, taip pat užkirsti kelią nutukimui;

28.    pabrėžia, kad svarbu skatinti švietimą sveikos ir subalansuotos mitybos klausimais ir didinti informuotumą apie vietos produktus ir tradicinius maitinimosi režimus, taip pat populiarinti tokius produktus ir režimus;

29.    primygtinai siūlo, kad visa maisto sistema, kurią sudaro žemės ūkis ir prekybos, sveikatos, švietimo, klimato ir energetikos politika, veiktų taikant žmogaus teisėmis pagrįstus metodus, ir šioje srityje Sąjunga turėtų pirmauti;

30.    todėl ragina įtraukti lyčių aspektą ir skatinti moterų įgalinimą visose politikos srityse, kuriose kovojama su maisto stygiumi;

31.    pakartoja, kad svarbu skatinti besivystančių šalių žemės ūkį ir žemės ūkio sektoriui skirti deramą ES užjūrio vystymosi paramos dalį; apgailestauja, kad nuo 9-ojo dešimtmečio žemės ūkiui skiriamos paramos vystymuisi lygis itin sumažėjo, ir palankiai vertina tai, kad pripažįstama, jog reikia keisti šią tendenciją;

32.    mano, kad svarbu gerinti moterų padėtį žemės ūkio srityje, ypač Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalyse, nes įrodyta, kad kaimo moterų įgalinimas ir su jomis susijusios investicijos labai padidina našumą ir mažina bado ir netinkamos mitybos lygį;

33.    ragina Komisiją ir valstybes nares pirmenybę teikti bendradarbiavimo programoms, pagrįstoms mikrokreditais, siekiant remti mažus, aplinkos požiūriu tvarius ūkius, tiekiančius maistą vietos gyventojams;

34.    ragina Komisiją formuoti ES maisto produktų politiką siekiant didinti visos maisto tiekimo grandinės tvarumą, pirmenybę teikiant ekologiškiems ir biodinaminiams produktams bei jų pardavimui vietoje;

35.    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir Tarybai, taip pat Komisijos nariams iš dalyvaujančių valstybių narių, atsakingų už Milane vyksiančią pasaulinę parodą „EXPO 2015“.

 

(1)

OL C 136 E, 2012 5 11, p. 8.

(2)

OL  C 227, 2013 8 6, p. 25.

Teisinis pranešimas - Privatumo politika