Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B8-0369/2015Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B8-0369/2015

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl krikščionių persekiojimo pasaulyje, atsižvelgiant į islamo teroristų grupuotės „Al-Šabab“ įvykdytas studentų žudynes Kenijoje

27.4.2015 - (2015/2661(RSP))

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį

Manfred Weber, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, György Hölvényi, Cristian Dan Preda, Davor Ivo Stier, Ildikó Gáll-Pelcz, Antonio Tajani, Elisabetta Gardini, Lorenzo Cesa, Arnaud Danjean, Tokia Saïfi, Maurice Ponga, Michèle Alliot-Marie, Tunne Kelam, Claude Rolin, Barbara Matera, Jan Olbrycht, Traian Ungureanu, Dubravka Šuica, Raffaele Fitto, Philippe Juvin, Massimiliano Salini, László Tőkés, Roberta Metsola, Lara Comi PPE frakcijos vardu

Procedūra : 2015/2661(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B8-0369/2015
Pateikti tekstai :
B8-0369/2015
Debatai :
Priimti tekstai :

B8‑0369/2015

Europos Parlamento rezoliucija dėl krikščionių persekiojimo pasaulyje, atsižvelgiant į islamo teroristų grupuotės „Al-Šabab“ įvykdytas studentų žudynes Kenijoje

(2015/2661(RSP))

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į savo 2011 m. sausio 20 d. rezoliuciją dėl krikščionių padėties atsižvelgiant į religijos laisvę[1],

–       atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 10 d. rezoliuciją dėl naujausių smurto prieš krikščionis ir jų persekiojimo atvejų, ypač Maluloje (Sirija) ir Pešavare (Pakistane), ir pastoriaus Saeedo Abedini (Iranas) atvejo[2], į 2014 m. rugsėjo 18 d. rezoliuciją dėl padėties Irake bei Sirijoje ir grupuotės „Islamo valstybė“ (IS) agresijos, įskaitant mažumų persekiojimą[3], į 2015 m. vasario 12 d. rezoliuciją dėl humanitarinės krizės Irake ir Sirijoje, ypač susijusios su grupuote „Islamo valstybė“[4] ir į 2015 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl pastarųjų grupuotės „ISIS/Da'esh“ išpuolių ir žmonių, ypač asirų, grobimų Artimuosiuose Rytuose[5],

–       atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Kenijos,

–       atsižvelgdamas į metines ataskaitas dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje, ypač į savo 2015 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2013 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje[6],

–       atsižvelgdamas į 18 m. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 1948 straipsnį,

–       atsižvelgdamas į 1950 m. Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) 9 straipsnį,

–       atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (TPPTP) 18 straipsnį,

–       atsižvelgdamas į 1981 m. JT deklaraciją dėl visų formų netolerancijos ir diskriminacijos religijos ir tikėjimo pagrindu panaikinimo,

–       atsižvelgdamas į 1981 m. JT tautinėms arba etninėms, religinėms arba kalbinėms mažumoms priklausančių asmenų teisių deklaraciją,

–       atsižvelgdamas į JT Nepriklausomos tarptautinės tyrimų Sirijos Arabų Respublikoje komisijos 2014 m. lapkričio 14 d. ataskaitą „Teroro valdžia. gyvenimas Sirijoje valdant ISIS“,

–       atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus 2014 m. sausio 9 d. ataskaitą apie JT darbą padedant valstybėms ir subregioniniams bei regioniniams subjektams Afrikoje kovoti su terorizmu,

–       atsižvelgdamas į metines ir tarpines JT specialiojo pranešėjo religijos ar tikėjimo laisvės klausimais ataskaitas,

–       atsižvelgdamas į ES religijos ar tikėjimo laisvės skatinimo ir apsaugos gaires,

–       atsižvelgdamas į Tarptautinę konvenciją dėl visų asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo,

–       atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos 2015 m. vasario 25 d. pareiškimą, kuriame smerkiamas grupuotės „Irako ir Levanto islamo valstybė“ įvykdytas daugiau nei 100 asirų pagrobimas,

–       atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimą dėl smurto ir krikščionių ir kitų bendruomenių persekiojimo Artimuosiuose Rytuose,

–       atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai 2015 m. balandžio 3 d. pareiškimą dėl teroristinių išpuolių Garisoje (Kenija),

–       atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 3 d. JT Saugumo Tarybos pirmininko pareiškimą dėl grupuotės „Al-Šabab“ išpuolio Garisoje (Kenija),

–       atsižvelgdamas į 2012 m. Kenijos terorizmo prevencijos aktą,

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.     kadangi per pastaruosius mėnesius visame pasaulyje labai padidėjo išpuolių prieš religines mažumas, ypač krikščionis, skaičius; kadangi kasdien krikščionys žudomi, mušami ir sulaikomi, daugiausia džihado teroristų arabų pasaulio dalyse;

B.     kadangi JT rezoliucijoje 1373 (2001) smerkiamas teroristinių išpuolių finansavimas ir visų valstybių prašoma aktyviai arba pasyviai neremti subjektų arba asmenų, įtrauktų į teroristinius išpuolius, paskelbti teroristinių grupuočių verbavimą neteisėtu ir nutraukti visų ginklų teikimą teroristams;

C.     kadangi, anot tarptautinių pranešimų, pvz., 2014 m. pranešimo pavadinimu „Parama stokojančiai pagalbos bažnyčiai. Religijos laisvė pasaulyje“, krikščionys – labiausiai persekiojama religinė grupė; kadangi ekstremizmas ir tokio pobūdžio persekiojimas tampa svarbiu veiksniu, lemiančiu masinės migracijos reiškinį;

D.     kadangi, ESBO duomenimis, kasmet pasaulyje nužudoma daugiau kaip 150000 krikščionių;

E.     kadangi kadaise klestinti irakiečių krikščionių bendruomenė, kuriai priklausė 1,5 mln. žmonių, daugiausia chaldėjai katalikai ir asirai, ir kuri egzistuoja nuo I amžiaus po Kr., pagal apskaičiavimus sumažėjo iki 450000, o daugiau kaip 70 proc. irakiečių krikščionių buvo priversti bėgti iš šalies;

F.     kadangi krikščionių gyventojų dalis Sirijoje labai sumažėjo nuo 30 proc. 1920-iais ir 2015 m. nesiekė net 10 proc., tai reiškia, kad jie atsidūrė ant išnykimo ribos gimtojoje šalyje;

G.     kadangi 2015 m. vasario 15 d. grupuotė „Irako ir Levanto islamo valstybė“/Da'esh“ Libijoje nukirto galvas 21 Egipto koptų krikščioniui;

H.     kadangi 2015 m. kovo 15 d. 14 žmonių žuvo per sprogimus katalikų bažnyčiose Pakistane;

I.      kadangi 2015 m. balandžio 19 d. grupuotė „Irako ir Levanto islamo valstybė“/Da'esh“ žiauriai nužudė 30 Etiopijos krikščionių, nukirsdama jiems galvas Libijoje;

J.      kadangi neseniai iš Libijos laivu vykstantys musulmonai migrantai išmėtė už borto 12 krikščionių už jų tikėjimą;

K.     kadangi 2015 m. balandžio 2 d. Somalio islamistų grupuotė „Al-Šabab“ įvykdė teroristinį išpuolį Garisos universiteto koledže (šiaurės-rytų Kenija), per 15 valandų trunkančią apgultį 148 žmonės, daugiausia studentai krikščionys, buvo nužudyti ir daug kitų žmonių buvo sužeisti;

L.     kadangi, atsakydama į Kenijos dalyvavimą Afrikos Sąjungos misijoje Somalyje, per pastaruosius dvejus metus grupuotė „Al-Šabab“ įvykdė daugiau išpuolių Kenijoje, pagal apskaičiavimus per tą laiką Kenijos teritorijoje buvo nužudyta apie 600 asmenų, įskaitant 67 asmenis, žuvusius per įsiveržimą į Nairobio „Westgate“ prekybos centrą 2013 m.;

M.    kadangi apskaičiuota, kad Kenijos kilmės kovotojai sudaro apie 10 proc. visų grupuotės „Al-Šabab“ pajėgumų;

N.     kadangi grupuotė „Al-Šabab“ nuolat vykdo išpuolius ir sprogdinimus, daugiausia Šiaurės-Rytų Kenijos provincijoje, taikiniu dažniausiai pasirinkdama policijos nuovadas ir humanitarinius konvojus, taip pat bažnyčias ir religinius susibūrimus;

O.     kadangi Garisoje užpuolikai tyčia parinko ne musulmonus ir atskyrė krikščionis, kuriuos žiauriai nužudė; kadangi grupuotė „Al-Šabab“ atvirai ir viešai paskelbė karą prieš regione gyvenančius krikščionis;

P.     kadangi Kenija – tai šalis, pasižyminti etnine, kultūrine, lingvistine ir religine įvairove; kadangi per pastaruosius metus labai paaštrėjo religinių bendruomenių nesutarimai, kuriais plačiai pasinaudojo teroristų grupuotės;

1.      smerkia prieš krikščionių bendruomenes nukreiptus išpuolius skirtingose šalyse ir išreiškia solidarumą su aukų šeimomis, ypač atsižvelgiant į tai, kad neseniai 12 krikščionių, laivu vykstantys iš Libijos, buvo išmesti už borto ir į 2015 m. balandžio 19 d. įvykdytas 30 Etiopijos krikščionių žudynes;

2.      primena, kad 82 iš 196 pasaulio šalių (42 proc.) pažeidžiama religijos ir įsitikinimų laisvė, o krikščionys – tai labiausiai persekiojama religinė mažuma pasaulyje;

3.      išreiškia savo didelį susirūpinimą dėl to, kad keliose pasaulio vietose surengtų terorizmo aktų kaltininkai piktnaudžiauja religija; smerkia manipuliavimą religija įvairiuose politiniuose konfliktuose; smerkia tai, kad visame pasaulyje bažnyčios vis dažnai tampa teroristinių išpuolių taikiniu, pvz., 2015 m. kovo 15 d. Pakistane per tokį išpuolį žuvo 14 žmonių; griežtai smerkia krikščionių sulaikymus, dingimus, kankinimus, pavergimą ir viešuosius mirties bausmės vykdymus Šiaurės Korėjoje;

4.      reiškia didelį susirūpinimą dėl paplitusių krikščionių netolerancijos, represijų ir prieš juos nukreipto smurto atvejų, ypač kai kuriose Arabų pasaulio dalyse; patvirtina ir remia neatimamą visų Irake ir Sirijoje gyvenančių religinių ir etninių mažumų, įskaitant krikščionis, teisę oriai, lygiateisiškai ir saugiai gyventi savo istorinėse ir tradicinėse tėvų žemėse; pažymi, kad regione ištisus amžius įvairių religinių grupių nariai taikiai sugyveno;

5.      smerkia tai, kad grupuotė „Irako ir Levanto islamo valstybė“/Da'esh“ taiko Sirijoje ir Irake senovinį įstatymą, vad. „dhimmi paktą“, siekdama apiplėšti krikščionis, nustatydama mokesčius už religiją ir apribojimus bei grasindama mirties bausme už jų nesilaikymą;

6.      pritaria tarptautinės bendruomenės veiksmams prieš grupuotę „Irako ir Levanto islamo valstybė“/Da'esh“, įskaitant karinius tarptautinės koalicijos veiksmus, kuriais siekiama sustabdyti džihadistų plitimą;

7.      ragina Komisiją, tarptautinę bendruomenę ir tarptautines organizacijas, pvz., JT, laikytis aktyvaus ir į prevenciją orientuoto principo kalbant apie bet kokius religijos ir įsitikinimų laisvės pažeidimus, kaip įtvirtinta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje;

8.      pabrėžia, kad tarptautinį džihado terorizmą finansuojamas iš neteisėto pinigų plovimo, išpirkų, turto prievartavimo, prekybos narkotikais ir korupcijos; ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis ir dalintis kompetencija, susijusia su pinigų plovimu terorizmui finansuoti ir griežtesniais įstatymais dėl įtariamųjų turto įšaldymo;

9.      teigiamai vertina tarpininkų ir kultūrų bei religijų dialogo ekspertų delegacijos steigimą, kuris turėtų būti įtrauktas į JT taikos palaikymo misijas, kad JT pasiuntiniai skatintų derybas ir konfliktų tarpininkavimą;

10.    primygtinai ragina ES institucijas laikytis SESV 17 straipsnyje numatyto įsipareigojimo palaikyti atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su bažnyčiomis ir religinėmis, filosofinėmis ir nereliginėmis organizacijomis, taip užtikrinant, kad krikščionių ir kitų religinių bendruomenių persekiojimas būtų laikomas pirminės ES reikšmės klausimu, dėl kurio būtų diskutuojama sistemingai;

11.    smerkia ir atmeta visus klaidingus islamo idėjos interpretavimus, kuriais siekiama sukurti žiaurią, smurtinę, totalitarinę, represinę ir ekspansyvią ideologiją, pateisinančią krikščionių mažumų naikinimą;

12.    griežtai smerkia barbariškas masines žudynes, įvykdytas Garisos universiteto miestelyje, kurių taikiniu tapo nekalti studentai-keniečiai ir savo pareigas atliekantys darbuotojai; reiškia giliausią užuojautą ir solidarumą aukų artimiesiems;

13.    smerkia švietimo įstaigų ir patalpų pasirinkimą kaip teroristinių išpuolių taikinį kaip būdą pakenkti švietimui ir sumenkinti visų piliečių orumą, taip pat išprovokuoti bendruomenių susiskaldymą ir tarpusavio nepasitikėjimą; primena, kad praeitais metais visas pasaulis pasmerkė džihado teroristų grupuotės „Boko Haram“ mergaičių krikščionių pagrobimą Nigerijos Chiboko mieste ir jų dingimą;

14.    ragina Kenijos valdžios institucijas dėti daugiau pastangų kovojant su terorizmu, ekstremizmu ir radikalizavimu; pabrėžia Kenijos vaidmenį užtikrinant stabilumą regione ir šiomis aplinkybėmis pakartoja, kad ES remia Afrikos Sąjungos misiją Somalyje;

15.    primena, kad politinių, ekonominių, institucinių ir saugumo srities reformų įgyvendinimas yra būtinas susitaikymui ir tolesnių konfliktų prevencijai Kenijoje; ragina Kenijos vyriausybę toliau stiprinti demokratiją ir stabilumą ir užtikrinti gerą valdymą, teisės viršenybę ir žmogaus teisių laikymąsi visoje šalyje;

16.    ragina Kenijos vyriausybę skubiai atlikti tyrimą ir patraukti atsakomybėn visus šių neteisėtų žudynių kaltininkus;

17.    pritaria Kenijos politinių ir religinių lyderių nacionalinės vienybės raginimui; ragina vyriausybę imtis konkrečių priemonių siekiant paremti dialogo tarp etninių ir religinių grupių iniciatyvas ir veiksmus, kuriais skatinamas taikus visų bendruomenių sambūvis;

18.    primena apie vyriausybės atsakomybę užtikrinti piliečių apsaugą ir kovoti su nebaudžiamumu; pabrėžia, kad svarbu apsaugoti terorizmo aukas, teikti psichologinę pagalbą aukoms ir jų šeimos nariams bei garantuoti jiems laisvę praktikuoti savo religiją ir laikytis savo įsitikinimų;

19.    pabrėžia, kad, norint išsaugoti krikščionių ir kitų religinių mažumų atstovų gyvybes konfliktų zonose ir pabėgėlių stovyklose, reikia teikti daugiau humanitarinės pagalbos ir tarptautinės paramos; šiomis aplinkybėmis ragina JT kartu su Kenijos valdžios institucijomis pasirūpinti tuo, kad vis labiau nerimo kelia saugumo padėtis Dadaab'o pabėgėlių stovykloje Šiaurės Kenijoje, kurioje šiuo metu apsigyveno 335000 pabėgėlių iš Somalio;

20.    dar kartą patvirtina savo solidarumą su krikščioniais, kuriuos persekioja skirtingose Afrikos dalyse, ypač atsižvelgiant į naujausius džihadistų žiaurumus Libijoje, Nigerijoje ir Sudane;

21.    ragina musulmonų lyderius besąlygiškai pasmerkti visus teroristinius išpuolius, įskaitant išpuolius prieš religines bendruomenes ir mažumas, visų pirma krikščionis;

22.    dar kartą pakartoja, kad remia visas iniciatyvas, kurių tikslas – skatinti dialogą ir abipusę religinių ir kitų bendruomenių pagarbą; ragina visas religines institucijas skatinti toleranciją ir imtis iniciatyvos kovojant su neapykanta ir smurtiniu bei ekstremistiniu radikalizavimu;

23.    dar kartą pabrėžia, kad teisė į minties, sąžinės ir religijos laisvę yra pagrindinė teisė;

24.    paveda savo Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Kenijos vyriausybei ir parlamentui, Afrikos Sąjungos institucijoms, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui ir Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai.