Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B8-0385/2015Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B8-0385/2015

    PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl krikščionių persekiojimo pasaulyje, atsižvelgiant į islamo teroristų grupuotės „Al-Šabab“ įvykdytas studentų žudynes Kenijoje

    27.4.2015 - (2015/2661(RSP))

    pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo
    pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį

    Lidia Senra Rodríguez, Javier Couso Permuy, Malin Björk, Paloma López Bermejo, Marina Albiol Guzmán, Ángela Vallina, Sabine Lösing, Neoklis Sylikiotis, Takis Hadjigeorgiou, Inês Cristina Zuber GUE/NGL frakcijos vardu

    Procedūra : 2015/2661(RSP)
    Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
    Dokumento priėmimo eiga :  
    B8-0385/2015
    Pateikti tekstai :
    B8-0385/2015
    Debatai :
    Priimti tekstai :

    B8‑0385/2015

    Europos Parlamento rezoliucija dėl krikščionių persekiojimo pasaulyje, atsižvelgiant į islamo teroristų grupuotės „Al-Šabab“ įvykdytas studentų žudynes Kenijoje

    (2015/2661(RSP))

    Europos Parlamentas,

    –       atsižvelgdamas į 2007 m. priimtą bendrą Afrikos ir ES strategiją,

    –       atsižvelgdamas į ES ir Afrikos bendradarbiavimo veiksmų planą (2014 – 2017 m.), 2014 m. balandžio mėn. priimtą ketvirtajame ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikime,

    –       atsižvelgdamas į ES pirmąją Panafrikos programą 2014–2020 m. laikotarpiui,

    –       atsižvelgdamas į septintąją metinį Afrikos Sąjungos Komisijos ir Europos Komisijos susitikimą, kuris įvyko balandžio 22 d. Briuselyje,

    –       atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimus dėl grupuotės „Al-Šabab“ išpuolių Kenijoje, ypač į 2015 m. balandžio 3 d., 2014 m. lapkričio 23 d. ir gegužės 5 d. pareiškimus,

    –       atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinio sekretoriaus Ban Ki-Moono pareiškimus dėl „Al-Šabab“ išpuolių, ypač į 2015 m. balandžio 2 d., 2014 m. gruodžio 2 d., lapkričio 22 d., birželio 4 d. bei 2013 m. rugsėjo 21 d. pareiškimus,

    –       atsižvelgdamas į atitinkamas JT Saugumo Tarybos rezoliucijas, ypač į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 733 (1992), kuria nustatomas ginklų embargas Somaliui ir kuri buvo patvirtinta keletu JT Saugumo Tarybos rezoliucijų (vėliausia iš jų – Nr. 2182 (2014)),

    –       atsižvelgdamas į Afrikos Sąjungos specialiojo įgaliotinio Somaliui ir Afrikos Sąjungos misijos Somalyje atstovo 2015 m. balandžio 2 d. pareiškimą,

    –       atsižvelgdamas į ES Užsienio reikalų tarybos 2015 m. vasario 9 d. išvadas dėl kovos su terorizmu,

    –       atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

    –       atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

    –       atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją,

    –       atsižvelgdamas į 1981 m. Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,

    –       atsižvelgdamas į 1951 m. Jungtinių Tautų konvenciją dėl pabėgėlių statuso, kurią Kenija ratifikavo,

    –       atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą,

    –       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

    A.     kadangi teroristinė grupuotė „Al-Šabab“ balandžio 2 d. išpuolyje prieš universiteto miestelį Kenijos mieste Garisoje (apie 200 km nuo Somalio sienos) nužudė 148 žmones (daugiausia studentus); kadangi 2014 m. birželio mėn. „Al-Šabab“ įvykdė išpuolį Kenijos pakrantėje ir nužudė 48 žmones; kadangi 2013 m. rugsėjo mėn. ji užpuolė Nairobio „Westage“ prekybos centrą, kuriame žuvo bent 67 žmonės;

    B.     kadangi grupuotė „Al-Šabab“ savo išpuolių Kenijoje taikiniais sąmoningai pasirinko Kenijos krikščionis; kadangi dauguma Somalio gyventojų yra musulmonai, tačiau daugiau kaip 80 % Kenijos gyventojų yra krikščionys, o musulmonai (daugiausia Kenijos somaliai) joje sudaro maždaug 11 %;

    C.     kadangi grupuotė neseniai įvykdė kitus mirtinus išpuolius Somalyje, pavyzdžiui, balandžio 14 d. 10 asmenų žuvo per įvykdytą sprogimą Somalio švietimo ministerijoje, kitu atveju nužudyti 9 žmonės, įskaitant JT darbuotojus; kadangi Kenijoje (tiek pasienyje, kur esama daug Kenijos somalių, tiek Nairobyje) taip pat nuolat vykdomi „Al-Šabab“ priskiriami išpuoliai naudojant šaunamuosius ginklus ir granatas;

    D.     kadangi 2011 m. Kenijos kariuomenė kovai su „Al-Šabab“ grupuote įžengė į Pietų Somalį; kadangi Kenijos kariuomenė vėliau prisijungė prie Afrikos Sąjungos pajėgų, kurias sudaro 22 000 karių; kadangi teroristinė grupuotė „Al-Šabab“ pareiškė, kad tikrasis jos atakų Kenijoje tikslas yra daryti spaudimą Kenijos vyriausybei išvesti savo kariuomenę iš Somalio;

    E.     kadangi 2012 m. vasario mėn. buvęs „Al-Šabab“ lyderis Ahmed Abdi Godane prisiekė ištikimybę grupuotei „Al-Kaida“; kadangi pranešama, jog grupuotė „Al-Šabab“ susijusi su kitomis islamistų grupuotėmis Afrikoje, pvz., su grupuote „Boko Haram“ Nigerijoje ir su Islamiškojo Magribo „Al-Kaida“ (AQMI); kadangi grupuotė „Al-Šabab“ taip pat sukūrė verbavimo tinklą Kenijoje, ypač Mombasos uostamiestyje; kadangi pranešama apie užsienio džihadistus, atvykstančius įstoti į „Al-Šabab“ Somalyje ne tik iš kaimyninių šalių, bet ir iš JAV bei ES;

    F.     kadangi Somalyje daugiau kaip 20 metų nebuvo veiksmingos nacionalinės vyriausybės; kadangi po 1992 m. JAV karinės intervencijos („Restore Hope“) šalis buvo karo zona;

    G.     kadangi „Al-Šabab“ yra islamistų grupuotė, kilusi iš Islamo teismų sąjungos – netvirtai susietos islamo teismų sistemų struktūros, kuri toliau radikalizavosi po JAV remiamo Etiopijos kariuomenės 2006 m. įsiveržimo į Somalį;

    H.     kadangi grupuotei „Al-Šabab“ tuo metu pavyko kontroliuoti didelę šalies dalį, tačiau ji prarado didesnę dalį Somalio visuomenės paramos, kai ji atmetė Vakarų pagalbą maistu, skirtą kovoti su 2011 m. sausra ir badu; kadangi ji 2011 m. rugpjūčio mėn. buvo išstumta iš Mogadišo, o 2012 m. rugsėjo mėn. – iš Kismajo uostamiesčio, kadangi, nors „Al-Šabab“ jau prarado kontrolę daugumoje Somalio miestelių ir miestų, ji vis dar dominuoja daugelyje kaimo vietovių;

    I.      kadangi konfliktas tarp Somalio, Etiopijos ir Kenijos didele dalimi kilo dėl nustatytų kolonijinių sienų, nes somaliai daugiausia buvo padalinti tarp šių trijų šalių, o tai sukėlė įvairių konfliktų, įskaitant XX amžiaus 9-ajame dešimtmetyje Kenijos kariuomenės įvykdytas keleto tūkstančių Kenijos somalių žudynes;

    J.      kadangi Kenijos ekonomikos apimtys yra didžiausios Rytų Afrikoje, tačiau, nepaisant jos didelių išteklių, ji užima vieną iš žemiausių vietų Žmogaus socialinės raidos indekse; kadangi dauguma Kenijos žmonių gyvena žemiau skurdo ribos; kadangi Kenijoje esama nuolatinių ekonominių problemų dėl išteklių sutelkimo mažumos rankose ir didelės buvusių kolonijinių valstybių atsakomybės už gamtinių išteklių grobimą šioje šalyje;

    K.     kadangi Kenija kartojasi sausros, daugiausiai paplitusios sausringose ir pusiau sausringose žemėse, esančiose šiaurinėje šalies dalyje, kurioje gyvena 5,5 mln. žmonių (daugiausia gyvulių augintojai, kurie ypač pažeidžiami dėl nuolatinio skurdo);

    L.     kadangi Kenijoje maži ūkiai sudaro 94,8 % visų ūkių, tačiau jie turi prieigą tik prie 11,7 % žemės ūkio paskirties žemės šalyje; kadangi Afrika nukentėjo dėl naujausio žemės grobimo etapo, kurio metu didelėms bendrovėms jau perduota milijonai hektarų derlingos žemės ūkio paskirties žemės, taip iš dešimčių tūkstančių ūkininkų bendruomenių atimant pragyvenimo šaltinį; kadangi Kenijos pagrindinės žemės ūkio produktų eksporto į ES prekės yra arbata, kava, rožės ir gvazdikai, pupelės, žirniai, avokadai, didžiųjų niliniai ešeriai ir tunai; kadangi Kenijoje 500 000 ha žemės naudojama agrodegalų gamybai įmonėse iš Kanados, Japonijos ir Belgijos, o tai turi didelę įtaką aplinkai ir vietos bendruomenėms;

    M.    kadangi urbanizacija, gavybos pramonė, hidroelektrinių užtvankos ir daugelis kitų stambių pramonės projektų vis labiau plinta žemės ūkio paskirties ir miško žemėje, vandens telkiniuose, žemės ūkio bendruomenių ir čiabuvių teritorijose; kadangi po 2012 m. kovo mėn. pranešimo apie pirmą atrastą naftos telkinį Kenijoje aptikta daugiau didelių naftos ir dujų telkinių; kadangi 2013 m. lapkričio mėn. Jungtinės Karalystės įmonė „Tullow Oil“ ir jo žvalgybos partnerė, Kanadoje įsteigta įmonė „Africa Oil“, paskelbė, kad penktajame žvalgybos gręžinyje Turkanos apskrityje (Pietų Lokičaro baseine) rasta naftos; kadangi šalis yra pasirengusi pradėti masinę šių gamtos išteklių gavybą, o naftos gavybą numatoma pradėti 2016 m.;

    N.     kadangi šiuo metu moterys Kenijoje atlieka didžiąją dalį žemės ūkio darbų ir pagamina bei pateikia į rinką didesnę dalį maisto produktų, tačiau jos gauna tik nedidelę sukurtų pajamų dalį ir nuosavybės teise valdo labai menką turto dalį; kadangi išsilavinimą gaunančių moterų dalis tebėra mažesnė nei vyrų, o tai didina jų priklausomybę nuo vyrų, be to, nepriklausomai nuo moterų socialinės klasės, religijos arba etninės grupės, jų galimybės turėti nuosavybės, įsigyti turtą ir jį valdyti yra ribotos visoje Kenijoje; kadangi Kenijoje nuo 2011 m. pagal teisę draudžiamas lytinių organų žalojimas, o kaltininkams numatytos trejų metų laisvės atėmimo bausmės ir baudos; kadangi lyties organų žalojimas išlieka tradicine praktika;

    O.     kadangi Somalio pusiasalis – vienas iš labiausiai nuo maisto trūkumo kenčiančių regionų pasaulyje, o milijonai šiame regione gyvenančių žmonių maitinasi nepakankamai ir jiems kyla bado pavojus; kadangi Somalio pusiasalis, nepaisant didelių jo gamtos išteklių, yra vienas iš skurdžiausių regionų pasaulyje ir jame yra šalių, kurių sveikatos standartai yra vieni iš žemiausių pasaulyje; kadangi tarptautinė bendruomenė ne išsprendė regiono žmonių saugumo, sausros ir bado problemas, o tik pablogino jame padėtį;

    P.     kadangi pilietinio karo subjektų gausa, valstybės valdymo Somalyje trūkumas, Somalio žvejų pragyvenimo šaltinių praradimas ir piratų veikla Somalio pakrantėje, įtampa tarp Sudano ir Pietų Sudano, tarp Etiopijos, Eritrėjos ir Somalio, taip pat tarp Eritrėjos ir Džibučio, Kenijos ir kitų kaimyninių šalių dalyvavimas Afrikos Sąjungos pajėgose, dislokuotose Somalyje, išorinių subjektų kišimasis ir intervencija, ES ir kitų Vakarų šalių ekonominiai bei geostrateginiai interesai yra veiksniai, kurių visuma paverčia Somalio pusiasalį vienu iš labiausiai konfliktų draskomų regionų pasaulyje, sukelia daugybė kančių žmonėms, asmenų perkėlimą šalių viduje, didina humanitarines krizes, kliudo užtikrinti tvarų socialinį ir ekonominį vystymąsi, demokratiją ir teisės viršenybę; kadangi daugelis subjektų pažeidė JT ginklų embargą;

    Q.     kadangi Kenijoje apsistojo beveik 600 000 pabėgėlių iš konfliktų draskomų kaimyninių šalių, ypač iš Somalio; kadangi 2011 m. sustiprėjęs konfliktas ir badas tam tikrose vietovėse privertė milijonus žmonių palikti Somalį, o tai sukėlė didelį pabėgėlių antplūdį į Dadaabą, kuriame šiuo metu daugiau kaip 350 000 somalių gyvena pabėgėlių stovykloje;

    R.     kadangi pagrindinės kovos su fundamentalizmu, smurtu ir netolerancija priemonės yra švietimas, raštingumas, moterų teisės, socialinis teisingumas ir teisingas valstybės įplaukų paskirstymas visuomenėje, nelygybės mažinimas ir kova su korupcija;

    S.     kadangi 2014–2020 m. ES Kenijai skirs 435 mln. EUR; kadangi ES yra didžiausia Afrikos Sąjungos misijos Somalyje finansinė rėmėja (per Afrikos taikos priemonę); kadangi ES regione vykdo keletą civilinių ir karinių operacijų, pavyzdžiui, BSGP misiją Europos Sąjungos regioninių jūrinių pajėgumų stiprinimo Somalio pusiasalyje misiją (nuo 2012 m.), EU NAVFOR (nuo 2008 m.) ir Mokymo misiją Somalyje (nuo 2010 m.); kadangi JAV Kenijoje Mandos įlankoje turi karinio jūrų laivyno bazę;

    T.     kadangi reaguodama į grupuotės „Al-Šabab“ išpuolius Kenijos vyriausybė 2014 m. gruodžio mėn. priėmė kovos su terorizmu įstatymą; kadangi jame pateikiami pasiūlymai, kuriais nuo 90 dienų iki beveik metų pratęsiamas laikotarpis, kuriam policija gali sulaikyti įtariamus teroristine veikla asmenis, padidinamos bausmės, suteikiama daugiau galių tyrėjams slaptai klausytis telefoninių pokalbių, būsto savininkai įpareigojami pateikti informaciją apie savo nuomininkus; kadangi žurnalistai gali būti įkalinti laikotarpiui iki trejų metų, jei jų pranešimai tariamai pakenkia tyrimams arba saugumo operacijoms, susijusioms su terorizmu; kadangi Kenijos vyriausybė taip pat nusprendė uždaryti daugiau kaip 500 nevyriausybinių organizacijų (15 iš jų dėl tariamo lėšų rinkimo teroristinei veiklai); kadangi žmogaus teisių aktyvistai teigia, jog šios priemonės kelia grėsmę piliečių laisvėms ir žodžio laisvei;

    U.     kadangi pagarba pagrindinėms teisėms ir piliečių laisvėms yra esminė veiksmingos kovos su terorizmu politikos dalis; kadangi valstybių ir kitų tarptautinių subjektų bendradarbiavimas saugumo klausimais turi vykti visapusiškai laikantis žmogaus teisių ir tarptautinės teisės;

    V.     kadangi po teroristinių išpuolių prieš Garisos universitetą šalies viceprezidentas William Ruto pateikė ultimatumą Jungtinėms Tautoms primygtinai ragindamas Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurą per tris mėnesius uždaryti Dadaabo pabėgėlių stovyklą arba Kenija ją uždarys pati; kadangi Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras įspėjo, kad tai turės itin didelių humanitarinių ir praktinių pasekmių; kadangi Jungtinių Tautų konvencija dėl pabėgėlių statuso draudžiama versti pabėgėlius grįžti į teritorijas, kuriose jų gyvybei arba laisvei gresia pavojus; kadangi taip pat pasiūlyta skiriamosios sienos statyba tarp Somalio ir Kenijos;

    W.    kadangi Tarptautinis baudžiamasis teismas apkaltino dabartinį Kenijos Prezidentą Uhuru Kenyattą ir jo viceprezidentą Williamą Ruto įvykdžius nusikaltimus žmoniškumui 2007 m. porinkiminio smurto metu, dėl kurio žuvo daugiau kaip 1 000 Kenijos gyventojų; kadangi 2014 m. gruodžio 5 d. vyriausiasis prokuroras atsiėmė kaltinimus prieš U. Kenyattą, tačiau apkaltino Kenijos vyriausybę potencialių liudytojų persekiojimu ir bauginimu;

    1.      kuo griežčiausiai smerkia sistemingus žmogaus teisių pažeidimus, įvykdytus dėl grupuotės „Al-Šabab“ teroristinių išpuolių; reiškia giliausią užuojautą visų aukų, ypač nužudytų Garisos universitete, šeimoms; pabrėžia, kad asmenys, atsakingi už tokius nusikaltimus, turi būti patraukti atsakomybėn taikant atitinkamas priemones;

    2.      atkreipia dėmesį į tai, kad dėl didėjančio piliečių skurdo, mažėjančių ekonominių galimybių, didėjančios nelygybės ir ribotų švietimo galimybių padaugėjo bedarbių, o tai savo ruožtu yra socialinis ir ekonominis grupuotės „Al-Šabab“ plėtros pagrindas; taip pat su susirūpinimu pažymi, kad daugelyje regionų Somalio ir Kenijos valstybės gyventojams neteikia pagrindinių viešųjų paslaugų, pavyzdžiui, vandens tiekimo, sanitarijos, sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugų; šiomis aplinkybėmis primygtinai ragina Kenijos ir Somalio valdžios institucijoms spręsti socialinio ir ekonominio „Al-Šabab“ plėtros pagrindo problemą ir kovoti su gyvenimo sąlygomis nuosmukiu siekiant socialinio teisingumo;

    3.      perspėja apie pavojų įsivelti į religinį karą; mano, kad grupuotės „Al-Šabab“ veiksmais pažeidžiami islamo principai; yra įsitikinęs, kad kovos su terorizmu strategija negali būti traktuojama kaip civilizacijų arba religijų kova, nes tai sukeltų išankstines rasistines ir ksenofobines nuostatas;

    4.      labai kritiškai vertina per pastaruosius metus vykdytų įvairių Vakarų šalių intervencijų vaidmenį sudarant sąlygas pavienių asmenų radikalizavimuisi Somalio pusiasalyje; pabrėžia, kad vykdant tokią politiką terorizmas skatinamas, o ne su juo kovojama, todėl jos reikėtų atsisakyti; yra susirūpinęs tuo, kad ES kovos su terorizmu politika visų pirma orientuota į karinius „sprendimo metodus“ ir dėl to vykdoma daugybė karinės pagalbos Somalio pusiasalio šalims programų; teigia, kad konfliktai regione negali būti išspręsti karinėmis priemonėmis; nepritaria principo „atsakomybė užtikrinti apsaugą‟ taikymui, nes juo pažeidžiama tarptautinė teisė ir nesuteikiamas tinkamas teisinis pagrindas, kuriuo būtų galima pagrįsti vienašalį jėgos naudojimą;

    5.      ypač pabrėžia, kad ES, jos valstybėms narėms ir jos partnerėms, Afrikos Sąjungos valstybėms, savo kovos su tarptautiniu terorizmu ir kitų formų nusikaltimais strategiją reikia pagrįsti teisinės valstybės principu ir pagarba pagrindinėms teisėms; be to, pabrėžia, kad Sąjungos išorės politika kovos su tarptautiniu terorizmu srityje visų pirma turėtų būti siekiama prevencijos ir politikos, kuria nepritariama visų rūšių karinei intervencijai, kruopščiai permąstant ES poziciją tarptautinėse derybose, taip pat pabrėžia poreikį skatinti skirtingų kultūrų ir religijų tarpusavio supratimą, toleranciją bei politinį dialogą;

    6.      ragina ES ir tarptautinę bendruomenę bendradarbiauti su Afrikos šalimis, regiono ir tarptautiniais subjektais siekiant išskirtinai taikiomis priemonėmis išspręsti konfliktus, be kita ko, šalinant jų pagrindines priežastis; ragina ES nustatyti naują santykių su Kenija ir visomis Afrikos valstybėmis sistemą, paremtą ne asociacijos susitarimais, kurie visų pirma nukreipti į Europos bendrovių interesams naudingų laisvosios prekybos zonų kūrimą, o nesikišimu į tų valstybių vidaus reikalus ir pagarba jų suverenitetui, taip pat skirtą kaimyninių regionų vystymuisi remti ir užimtumui bei švietimui skatinti;

    7.      reiškia savo ryžtingą nepritarimą ES karinei strategijai, įgyvendinamai vykdant saugumo sektoriaus reformą ir Mokymo misiją Somalyje, taip pat nepritaria bet kokiai tolesnei Europos saugumo ir gynybos politikos (ESGP) misijai regione, pavyzdžiui, Europos Sąjungos regioninių jūrinių pajėgumų stiprinimo Somalio pusiasalyje misijai; ragina Tarybą ir Komisiją nutraukti Mokymo misiją Somalyje, nes atrodo, jog neįmanoma išvengti, kad joje apmokyti asmenys neprisijungtų prie įvairių ginkluotų grupuočių (pavyzdžiui, „Al-Šabab“), o taip ES labai prisideda prie konflikto ir regiono militarizacijos;

    8.      pabrėžia, kad paramos vystymuisi ištekliai (pavyzdžiui, EPF) neturi būti naudojami jokiems kariniams tikslams; griežtai prieštarauja tam, kad EPF lėšos būtų naudojamos karinių pajėgų mokymams; griežtai prieštarauja tam, kad parama vystymuisi būtų naudojama strateginiams interesams įgyvendinti; laikosi nuomonės, kad EPF turi likti priemone, skirta vien tik pastangoms panaikinti skurdą ir badą besivystančiose šalyse finansuoti;

    9.      mano, kad kova su neteisėta ginklų prekyba turėtų būti prioritetinė sritis ES kovojant su rimtu organizuotu tarptautiniu nusikalstamumu; mano, kad visų pirma reikia toliau stiprinti bendradarbiavimą keitimosi informacija mechanizmų bei draudžiamų ginklų atsekamumo ir sunaikinimo srityse;

    10.    reikalauja padedant Jungtinėms Tautoms atlikti tarptautinį tyrimą, norint nustatyti trečiųjų šalių atsakomybę už teroristinių grupuočių regione veiklos organizavimą ir finansavimą, taip pat daugiašalių įmonių ir vyriausybių atsakomybę už turto kaupimą bei ekonominės ir socialinės nelygybės didinimą;

    11.    ragina ES laikytis tik civilinio ir taikaus konfliktų sprendimo metodo ir prisiimti neutralų taikintojos ir (arba) tarpininkės vaidmenį, kad Somalyje ir visame Somalio pusiasalio regione būtų pasiekta tvari taika; ragina ES ir jos valstybes nares teikti neutralią, nešališką ir nepriklausomą humanitarinę pagalbą pažeidžiamiems gyventojams;

    12.    pakartoja, kad ES ir Somalio pusiasalio valstybės turėtų užsiimti smurtinio ekstremizmo atsiradimo priežastimis, šią problemą spręsdamos tokiu būdu, kuris neprieštarauja žmogaus teisėms ir tarptautinei teisei, o ne skatindamos ir remdamos represinius režimus arba grupuotes Somalio pusiasalyje;

    13.    reiškia didelį susirūpinimą dėl spekuliacijų maisto kainomis ir žemės grobimo Afrikoje, taip pat dėl agrodegalų, keliančių vietinio apsirūpinimo maistu nesaugumo ir bado plitimo pavojų; ragina Somalio pusiasalio ir ES valstybių vyriausybes įvertinti dabartinį žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo poveikį kaimo skurdui ir bado krizei; primygtinai ragina Komisiją įtraukti žemės grobimo klausimą į savo politinį dialogą su besivystančiomis šalimis, kad būtų nutraukta parama tokiai politikai; ragina ES padidinti oficialios paramos vystymuisi, skiriamos žemės ūkiui bei investicijoms į mažus tvarius ūkius ir klajoklinį gyvulių auginimą, dalį siekiant užtikrinti smulkių ūkininkų prieigą prie žemės, taip stiprinant vietos rinką, užtikrinti apsirūpinimo maistu savarankiškumą Somalio pusiasalyje ir padėti atkurti vandens išteklius regione, siekiant užtikrinti pragyvenimo šaltinį žvejams ir jų šeimoms;

    14.    ragina Kenijos vyriausybę ir gavybos įmonių kilmės šalių vyriausybes reikalauti, kad šios įmonės taikytų geriausią praktiką siekiant užtikrinti skaidrumą, atskaitomybę ir visuomenės dalyvavimą, taip pat kovoti su korupcija gavybos pramonės sektoriuje;

    15.    ragina Kenijos vyriausybę propaguoti moterų svarbą visuomenėje, šalies ekonomikoje, maisto gamyboje ir aplinkos apsaugoje, be kita ko, skatinant moterų dalyvavimą visuomeniniame ir politiniame gyvenime; taip pat ragina vyriausybę priimti veiksmingas priemones, skirtas panaikinti moterų lyties organų apipjaustymo praktiką šalyje;

    16.    reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad Kenijos vyriausybė daugiau dėmesio skiria vidaus saugumui, o ne žmogaus teisėms ir piliečių laisvėms; ragina šalį vykdyti savo įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę, visų pirma apgyvendinti ir apsaugoti pabėgėlius;

    17.    ragina ES ir Somalio pusiasalio šalių valdžios institucijas laikytis kankinimų draudimo, visų pirma įtvirtinto JT konvencijoje prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą; pakartoja, kad prievartinis prisipažinimas kankinant negalioja, ir smerkia šią praktiką; tvirtai nepritaria bepiločių orlaivių naudojimui vykdant neteismines ir ekstrateritorines egzekucijas ir reikalauja uždrausti bepiločių orlaivių naudojimą šiuo tikslu;

    18.    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos išorės veiksmų tarnybai, Komisijai ir Tarybai, Europos Sąjungos valstybėms narėms, Somalio pusiasalio valstybėms, Panafrikos Parlamentui bei JT Generalinės Asamblėjos narėms.