Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B8-0393/2015Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B8-0393/2015

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl ISIL / „Da'esh“ vykdomo kultūros objektų naikinimo

27.4.2015 - (2015/2649(RSP))

pateiktas uždavus klausimus, į kuriuos atsakoma žodžiu, B8‑0115/2015 ir B8‑0116/2015
pagal Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį

Michèle Alliot-Marie, Andrea Bocskor, Lara Comi, Raffaele Fitto, Elisabetta Gardini, Marc Joulaud, Giovanni La Via, Barbara Matera, Alessandra Mussolini, Claude Rolin, Tokia Saïfi, Michaela Šojdrová, Davor Ivo Stier, Dubravka Šuica, Pavel Svoboda, Giovanni Toti, Sabine Verheyen, Elissavet Vozemberg, Theodoros Zagorakis, Tomáš Zdechovský, Bogdan Andrzej Zdrojewski, Joachim Zeller, Milan Zver, Roberta Metsola PPE frakcijos vardu

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0375/2015

Procedūra : 2015/2649(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B8-0393/2015
Pateikti tekstai :
B8-0393/2015
Debatai :
Priimti tekstai :

B8‑0393/2015

Europos Parlamento rezoliucija dėl ISIL / „Da'esh“ vykdomo kultūros objektų naikinimo

(2015/2649(RSP))

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 167 straipsnį, kuriame nustatyta, kad „Sąjunga veikia siekdama skatinti valstybes nares bendradarbiauti“, taip pat ir „europinės reikšmės kultūros paveldo išsaugojimo ir apsaugos“ srityje, ir kad „Sąjunga ir valstybės narės skatina bendradarbiavimą kultūros srityje su trečiosiomis šalimis ir kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis“,

–       atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 116/2009 dėl kultūros vertybių eksporto[1],

–       atsižvelgdamas į 2003 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1210//2003 dėl tam tikrų konkrečių ekonominių ir finansinių santykių su Iraku apribojimo ir panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 2465/96[2],

–       atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1332/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje[3], priimtą remiantis į 2013 m. gruodžio 13 d. Tarybos sprendimu 2013/760/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2013/255/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai[4],

–       atsižvelgdamas į 2001 m. liepos 20 d. Tarybos bendruosius veiksmus 2001/555/BUSP dėl Europos Sąjungos palydovų centro sukūrimo[5], iš dalies pakeistus Tarybos bendraisiais veiksmais 2009/834/BUSP[6],

–       atsižvelgdamas į 2012 m. spalio mėn. Tarybos rezoliuciją dėl neoficialaus kultūros vertybių srityje veikiančių teisėsaugos institucijų ir ekspertų tinklo (ES CULTNET) sukūrimo,

–       atsižvelgdamas į 1954 m. gegužės 14 d. Hagoje priimtą Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvenciją,

–       atsižvelgdamas į 1970 m. lapkričio 14 d. UNESCO Nelegalaus kultūros vertybių įvežimo, išvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo uždraudimo priemonių konvenciją,

–       atsižvelgdamas į 1972 m. lapkričio 16 d. UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvenciją,

–       atsižvelgdamas į 2003 m. spalio 17 d. UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją,

–       atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 20 d. UNESCO Konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo,

–       atsižvelgdamas į 1995 m. birželio 24 d. Tarptautinio privatinės teisės unifikavimo instituto (UNIDROIT) Konvenciją dėl pavogtų ar neteisėtai išvežtų kultūros objektų,

–       atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 12 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2199 dėl grėsmės tarptautinei taikai ir saugumui, kurią kelia grupuotės „Al-Qaeda“ teroro aktai[7],

–       atsižvelgdamas į 1964 m. Venecijos chartiją dėl paminklų ir jų kompleksų konservavimo ir restauravimo, pagal kurią sukuriama tarptautinė senovinių pastatų išsaugojimo ir restauravimo sistema,

–       atsižvelgdamas į 1998 m. liepos 17 d. priimtą Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą, ypač į 8 straipsnio 2 dalies b punkto ix papunktį, kuriame „tyčinis religijos, švietimo, meno, mokslo ar labdaros objektų, istorijos paminklų, ligoninių ir kitų vietų, kur laikomi ligoniai ir sužeistieji, užpuldinėjimas, jei šie objektai nėra kariniai“ pripažįstamas karo nusikaltimu,

–       atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2013 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje, kurios 211 punkte pažymima, kad už tyčinį kultūros ir meno paveldo naikinimą, kuris šiuo metu vyksta Irake ir Sirijoje, turėtų būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn kaip už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui[8],

–       atsižvelgdamas į klausimus Tarybai ir Komisijai dėl grupuotės „Irako ir Levanto islamo valstybė / Daesh“ vykdyto kultūros paveldo vietovių naikinimo (O-000031/2015 – B8–0115/2015 ir O–000032/2015 – B8–0116/2015),

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.     primindamas, kad pastaruoju metu ekstremistų grupuotės, susijusios būtent su Islamo valstybe Irake ir Sirijoje (ISIL / „Da'esh“), tikslingai niokojo daugybę Sirijos, Irako ir Tuniso archeologinių, religinių ir kultūrinių vietovių ir kad UNESCO generalinė direktorė Irina Bokova šiuos sistemingus išpuolius prieš kultūros paveldą pavadino kultūriniu valymu;

B.     pabrėždamas, kad, pasak UNESCO, vartojant kultūrinio valymo sąvoką kalbama apie iš anksto apgalvotą strategiją, kuria siekiama sunaikinti kultūros įvairovę sąmoningai taikantis į asmenis, kurių tapatybė apibrėžiama pagal jų kultūrą, etninę kilmę arba religiją, kartu vykdant suplanuotus išpuolius prieš jų religinių apeigų, atminties ir ugdymo vietas, ir kadangi kultūrinio valymo strategiją, kurią matome Irake ir Sirijoje, atspindi išpuoliai prieš kultūros paveldą – jie gali būti nukreipti prieš fiziškai, materialiai ir statiniais įkūnijamą kultūros raišką, pvz., paminklus ir pastatus, taip pat prieš mažumas ir nematerialiąją kultūros raišką, pvz., papročius, tradicijas ir tikėjimą[9];

C.     primindamas, kad kai kurie kultūros paveldo naikinimo aktai konkrečiomis aplinkybėmis buvo laikomi nusikaltimais žmoniškumui[10]; kadangi Tarptautinio baudžiamojo teismo statuto 7 straipsnio 1 dalies h punkte nustatyta, kad, kai tokie aktai yra nukreipti prieš religinės ar etninės grupės narius, jie gali būti prilyginami persekiojimo nusikaltimams;

D.     pabrėždamas, kad tokie kultūrinių ir istorinių kompleksų ir objektų naikinimo aktai nėra nauji ir su tuo susidurta ne tik Irake ir Sirijoje ir kad, pasak UNESCO, kultūros paveldas yra svarbi bendruomenių, grupių ir asmenų kultūrinės tapatybės bei socialinės sanglaudos sudedamoji dalis, taigi tyčinis jo naikinimas gali turėti neigiamų pasekmių žmogaus orumui ir žmogaus teisėms[11]; pabrėždamas, kad UNESCO ir kitos organizacijos teigia, jog kultūrinių ir religinių kompleksų plėšimas ir kultūrinių ir religinių objektų kontrabanda Irake ir Sirijoje, ypač vykdomi ISIL / „Da’esh“, yra būdas padėti finansuoti ISIL / „Da’esh“ vykdomą teroristinę veiklą, taigi galiausiai meno ir kultūros vertybės tampa karo ginklais;

E.     primindamas, kad ES skyrus finansavimą 2014 m. kovo 1 d. UNESCO kartu su kitais strateginiais partneriais pradėjo trejų metų trukmės projektą „Skubi Sirijos paveldo apsauga“, kurio pirmutinis tikslas – skubiai užtikrinti Sirijos kultūros paveldo apsaugą;

F.     primindamas, kad ES ratifikavo 2005 m. spalio 20 d. pasirašytą Konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo – pirmą tarptautinį dokumentą, kuriame pripažįstamas dvejopas – ekonominis ir kultūrinis – kultūros vertybių pobūdis, „todėl neturėtų būti manoma, kad jos turi vien tik komercinę vertę“;

G.     pabrėždamas, kad 1970 m. lapkričio 17 d. pasirašyta UNESCO Nelegalaus kultūros vertybių įvežimo, išvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo uždraudimo priemonių konvencija ir 1995 m. birželio 24 d. pasirašyta UNIDROIT Konvencija dėl pavogtų ar neteisėtai išvežtų kultūros objektų yra dokumentai, itin svarbūs pasaulio kultūros paveldo apsaugai stiprinti;

H.     primindamas, kad neteisėta prekyba kultūros vertybėmis pagal savo mastą šiuo metu yra trečia po prekybos narkotikais ir ginklais ir kad šioje neteisėtoje prekyboje įsivyravo organizuoti nusikaltėlių tinklai, taip pat dabartinės nacionalinės ir tarptautinės priemonės neturi nei tinkamos įrangos, nei jos yra pakankamai remiamos, kad būtų galima spręsti šią problemą[12];

I.      atkreipdamas dėmesį į tai, kad kova su neteisėta prekyba kultūros vertybėmis nėra konkreti Europos Sąjungos kompetencijos sritis, nes kaip tokia nėra apibrėžta Sutartyse, tačiau, nepaisant šio fakto, kova su neteisėta prekyba patenka į keletą ES kompetencijos sričių, pvz., į vidaus rinkos, laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės, kultūros, taip pat bendros užsienio ir saugumo politikos sritis;

J.      pripažindamas, kad nedelsiant būtina geriau koordinuoti kovą su neteisėta prekyba kultūros artefaktais ir glaudžiai bendradarbiauti skatinant didesnį informuotumą bei informacijos mainus, taip pat stiprinti teisines sistemas; tuo pačiu primindamas, kad 2011 m. gruodžio mėn. Tarybos išvadose dėl kovos su nusikaltimais kultūros vertybių srityje ir jų prevencijos valstybėms narėms, be kita ko, rekomenduojama stiprinti bendradarbiavimą tarp teisėsaugos pareigūnų, kultūros institucijų ir privačių organizacijų;

K.     primindamas, kad 2012 m. spalio mėn. Tarybos rezoliucija buvo sukurtas neoficialus kultūros vertybių srityje veikiančių teisėsaugos institucijų ir ekspertų tinklas (ES CULTNET), kurio pagrindinis tikslas yra gerinti keitimąsi informacija, susijusia su neteisėtos prekybos kultūros vertybėmis prevencija, ir nustatyti bei keistis informacija apie nusikalstamus tinklus, kurie, kaip įtariama, dalyvauja vykdant neteisėtą prekybą;

L.     primindamas, kad 2015 m. kovo 28 d. UNESCO generalinė direktorė Irina Bokova Bagdade pradėjo kampaniją „#Unite4Heritage“, kuria siekiama sutelkti pasaulinę paramą kultūros paveldui apsaugoti išnaudojant socialinių tinklų potencialą;

1.      griežtai smerkia tai, kad ISIS Sirijoje ir Irake naikina kultūrines, archeologines ir religines vietas;

2.      ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai, vadovaujantis 2015 m. vasario 12 d. JT Saugumo Tarybos rezoliucija 2199, imtis reikiamų politinio lygmens veiksmų siekiant sustabdyti neteisėtą prekybą iš Sirijos ir Irako teritorijos išvežamomis kultūros vertybėmis, kol šiose teritorijose vyksta karas, ir taip užkirsti kelią naudojimuisi jomis kaip teroristų veiklos finansavimo šaltiniu;

3.      ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę pasinaudoti kultūros diplomatija ir kultūrų dialogu kaip skirtingų bendruomenių sutaikymo ir sunaikintų vietų atstatymo priemone;

4.      šiuo atveju siūlo Komisijai, vadovaujantis 2015 m. vasario 12 d. JT Saugumo Tarybos rezoliucijos 2199 17 punktu, dėmesį sutelkti į neteisėtos prekybos kultūros artefaktais, ypač kultūros paveldo objektais, neteisėtai išvežtais iš Irako nuo 1990 m. rugpjūčio 6 d., o iš Sirijos – nuo 2011 m. kovo 15 d., prevenciją ir kovą su ja; mano, kad Komisija, dirbdama kartu su atsakingais nacionalinio lygmens tyrimų tarnybų pareigūnais ir glaudžiai bendradarbiaudama su UNESCO ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis, pvz., su Tarptautine muziejų taryba (ICOM), ICOM Tarptautinio mėlynojo skydo komitetu (ICBS), Europolu, Interpolu, Tarptautiniu privatinės teisės unifikavimo institutu (UNIDROIT) ir Pasaulio muitinių organizacija (WCO), turėtų suformuluoti koordinuotą kovos su šia neteisėta prekyba principą;

5.      ragina Komisiją, siekiant stebėti archeologines ir kultūros vietas Sirijoje ir Irake ir sudaryti jų sąrašą, taip pat padėti Sirijos archeologams vykdyti veiklą, taip užkertant kelią plėšikavimui ir išsaugant civilių gyvybę, paprašyti Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės į veiklą įtraukti ES palydovų centrą Torechone, kuris padeda Sąjungai sprendimų priėmimų procese bendros užsienio ir saugumo politikos klausimais, teikdamas informaciją, parengtą analizuojant palydovinius vaizdus;

6.      ragina Komisiją sukurti sparčių ir saugių valstybių narių informacijos mainų bei keitimosi geriausia patirtimi sistemą siekiant veiksmingai kovoti su neteisėta prekyba kultūros artefaktais, neteisėtai išvežtais iš Irako ir Sirijos, taip pat apsvarstyti galimybę parengti Europos mokymų programas, skirtas teisėjams, policijos ir muitinės pareigūnams, vyriausybių administracijoms ir, kalbant bendriau, rinkos veikėjams, kad kovojantieji su neteisėta prekyba kultūros vertybėmis galėtų plėtoti ir tobulinti savo ekspertines žinias;

7.      ragina Komisiją paremti UNESCO kampaniją „#Unite4Heritage“ inicijuojant informavimo kampaniją, kurios metu ypatingas dėmesys būtų skirtas Irakui ir Sirijai, siekiant didinti informuotumą apie šių šalių kultūros paveldo svarbą, apie tai, kaip plėšikavimas naudojamas teroristų veiklai finansuoti, ir apie galimas bausmes už neteisėtą kultūros vertybių, atvežtų iš šių arba trečiųjų šalių, importą;

8.      ragina Komisiją, siekiant užtikrinti didesnį veiksmingumą ir numatyti kultūros vertybių importo į ES kontrolės priemonės sukūrimą, peržiūrėti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 116/2009 dėl kultūros vertybių eksporto;

9.      ragina Tarybą Eurojusto ir Europolo struktūrose numatyti sukurti padalinį, kuris specializuotųsi neteisėtos prekybos kultūros vertybėmis srityje ir būtų atsakingas už įvairių nacionalinių institucijų vykdomų baudžiamojo persekiojimo procesų ir atliekamų tyrimų koordinavimą ES lygmeniu, nes specializuoti padaliniai yra būtina sąlyga siekiant geriau naudotis neteisėtos prekybos ir gabenimo prevencijos ir kovos su jais ištekliais;

10.    ragina ES, bendradarbiaujant su UNESCO ir Tarptautiniu baudžiamuoju teismu, imtis reikiamų veiksmų siekiant išplėsti pagal tarptautinę teisę apibrėžtą nusikaltimų žmoniškumui kategoriją ir į ją įtraukti veiksmus, kuriais dideliu mastu sąmoningai gadinamas arba naikinamas žmonijos kultūros paveldas;

11.    ragina valstybes nares, dar neratifikavusias 1970 m. UNESCO Nelegalaus kultūros vertybių įvežimo, išvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo uždraudimo konvencijos ir 1995 m. UNIDROIT konvencijos, tai padaryti;

12.    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, UNESCO generalinei direktorei, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Nacionalinei Sirijos koalicijai ir Irako vyriausybei ir parlamentui.