PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl nepaprastosios padėties, susidariusios dėl bakterijos Xylella fastidiosa plitimo
13.5.2015 - (2015/2652(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį
Rosa D’Amato EFDD frakcijos vardu
Eleonora Forenza, Marisa Matias, Curzio Maltese, Kateřina Konečná, Lidia Senra Rodríguez, Ángela Vallina, Paloma López Bermejo, Neoklis Sylikiotis, Takis Hadjigeorgiou, Jean-Luc Mélenchon, Emmanouil Glezos, Kostadinka Kuneva, Dimitrios Papadimoulis, Miguel Viegas, João Ferreira, Inês Cristina Zuber GUE/NGL frakcijos vardu
B8‑0450/2015
Europos Parlamento rezoliucija dėl nepaprastosios padėties, susidariusios dėl bakterijos Xylella fastidiosa plitimo
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2015 m. Komisijos įgyvendinimo sprendimą dėl bakterijos Xylella fastidiosa įvežimo į Sąjungą ir išplitimo joje prevencijos priemonių,
– atsižvelgdamas į Tarybos direktyvą 2002/89/EB, iš dalies keičiančią Direktyvą 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje,
– atsižvelgdamas į 2000 m. gegužės 8 d. Tarybos direktyvą 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje[1],
– atsižvelgdamas į Europos ir Viduržemio jūros regiono augalų apsaugos organizacijos (EPPO) reglamentuojamų kenksmingųjų organizmų diagnostikos protokolus,
– atsižvelgdamas į 2014 m. paskelbtas gaires dėl kovos su Xylella fastidiosa porūšio pauca – štamo, sukeliančio spartų alyvmedžių džiūvimą – plitimu Bendrijoje,
– atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 16 d. paskelbtą Komisijos nario G. Silletti planą dėl nepaprastosios padėties, susidariusios dėl bakterijos Xylella fastidiosa plitimo,
– atsižvelgdamas į Apulijos regiono vykdomąjį sprendimą Nr. 10 dėl priemonių, taikytinų siekiant panaikinti bakteriją X. fastidiosa – sprendime, be kita ko, numatyta dideliu mastu gausiai naudoti pesticidus ir pateiktas tam tikrų naudotinų pesticidų sąrašas,
– atsižvelgdamas į Direktyvą 2009/128/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo,
– atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl alyvmedžiams kenkiančios bakterijos Xylella fastidiosa protrūkio (O-000038/2015 – B8-0117/2015),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi pagal minėtojo įgyvendinimo sprendimo 5 straipsnį infekuotose zonose draudžiama sodinti augalus šeimininkus;
B. kadangi, kaip teigiama minėto įgyvendinimo sprendimo 6 straipsnyje, demarkacinėje zonoje, įskaitant infekuotą ir buferinę zoną, „100 m spinduliu aplink augalus, kurie buvo patikrinti ir nustatyta, kad jie yra infekuoti nurodytu organizmu, nedelsiant pašalinti:
a) augalus šeimininkus, neatsižvelgiant į jų sveikatos būklę;
b) augalus, apie kuriuos žinoma, kad jie infekuoti nurodytu organizmu;
c) augalus, kuriuose pasireiškia simptomai, rodantys galimą infekciją tuo organizmu arba leidžiantys įtarti, kad augalas yra infekuotas tuo organizmu“;
C. kadangi daugelyje įgyvendinimo sprendimo dalių nurodomas privalomas fitosanitarinis apdorojimas, atliekamas ir prieš pašalinant augalus;
D. kadangi naujausioje mokslinėje nuomonėje dėl X. fastidiosa rizikos vertinimo Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) nurodė, kad esama kelių elementų, dėl kurių išnaikinimas yra nepraktiškas. Pirmiausia EFSA nurodė, jog nėra požymių, kad išnaikinimo variantas būtų sėkmingas, kai liga išplinta tam tikroje zonoje ir todėl pirmenybė turėtų būti teikiama infekcijos prevencijai, o sustabdymo strategijų, kurių nebeįmanoma taikyti, kai liga plačiai išplinta, veiksmingumas sumažėja nuo nežymaus ir vidutiniško;
E. kadangi naujausioje mokslinėje nuomonėje dėl X. fastidiosa rizikos vertinimo Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) nurodė, kad intensyvus insekticidų naudojimas ligos perdavimui apriboti ir užkratą pernešančių vabzdžių kontrolei vykdyti gali turėti tiesioginių ir netiesioginių padarinių – tai gali pakeisti visą mitybos tinklą, turėti pakopinių padarinių ir atitinkamą poveikį įvairiems trofiniams lygmenims. Pavyzdžiui, šiuo metu didelį rūpestį kelia netiesioginis pesticidų poveikis apdulkinimui (EFSA, 2013 m.). Be to, didelio masto apdorojimas insekticidais taip pat kelia pavojų žmonių ir gyvūnų sveikatai;
F. kadangi ES žemės ūkio modelis vis labiau grindžiamas nesveikomis, neatspariomis žemės ūkio sistemomis, kuriose labai mažai dėmesio skiriama biologinei įvairovei ir sėjomainai, kai sėjamos nenuolatinės monokultūros, trūksta naudingų organizmų ir apskritai mažėja biologinė įvairovė, todėl lengvai plinta egzotiniai augalai ir persikelia gyvūnai;
G. kadangi atsparumas pesticidams, naudojamiems kaip insekticidai, stiprėja, kai nekontroliuojamai naudojama pernelyg daug šių produktų ir taip menkinami pasiekti fitosanitariniai rezultatai;
H. kadangi netinkamai ir neracionaliai naudojant pesticidus dėl antimikrobinių savybių sudaromos palankios sąlygos atsirasti, plisti ir išlikti atsparioms bakterijoms, o žemės ūkio ekosistemos lieka pažeidžiamos atėjus kitai invazinių kenksmingųjų organizmų antpuolio bangai;
I. kadangi atsparumas insekticidams yra akivaizdžių tarpvalstybinių padarinių turintis reiškinys, kurio tikriausiai neįmanoma suvaldyti turimais ištekliais ir mokslinėmis žiniomis, jo negalima atmesti ir dėl jo gali atsirasti nenuspėjamų medicinos, socialinio ir ekonominio pobūdžio kliūčių;
J. kadangi pesticidų naudojimas, net ir mažais kiekiais, kelia grėsmę daugelio Italijos ir Europos alyvuogių aliejaus gamintojų „biologiniam ženklui“;
K. kadangi ne viena Italijos ir Europos aplinkosaugos organizacija ir prekybos asociacija išreiškė didelį nerimą dėl medžių naikinimo ir pesticidų naudojimo dideliu mastu;
L. kadangi minėtame įgyvendinimo sprendime cituojamame Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) 9 Tarptautiniame fitosanitarijos priemonių standarte nurodyta, kad vienas iš pirmųjų veiksmų, kurių reikia imtis – parengti tinkamiausių naikinimo būdų sąrašą. Reikėtų apytiksliai įvertinti bendras kiekvienos strategijos sąnaudas ir jos sąnaudų ir naudos santykį trumpuoju ir ilguoju laikotarpiais. Kartu su naikinimo galimybėmis turėtų būti apsvarstyta ir galimybė nesiimti veiksmų arba taikyti kenksmingųjų organizmų kontrolės metodus. Visos tinkamos galimybės turėtų būti aprašytos arba aptartos su sprendimus priimančiais asmenimis. Turėtų būti kuo aiškiau bendrais bruožais išdėstyti numatomi pranašumai ir trūkumai, įskaitant sąnaudų ir naudos santykį. Turėtų būti rekomenduojama viena arba daugiau galimybių, pripažįstant, kad priimant galutinį sprendimą teks atsižvelgti į technines galimybes, sąnaudų ir naudos santykį, išteklių prieinamumą, politinius ir socialinius bei ekonominius veiksnius;
M. kadangi, Kalifornijos alyvmedžių komiteto RAPD analizės „Krugner et al. Evaluation of pathogenity and insect transmission of X. fastidiosa strains to olive plants “ duomenimis, alyvmedžius infekavusi X. fastidiosa štamas priklauso A genotipo grupei, kuri žinoma kaip sukelianti migdolų lapų degligę, tačiau nesukelianti vynmedžių Pirso ligos;
N. kadangi žemės ūkio ir maisto sektorius Apulijoje yra viena iš svarbiausių regiono pramonės šakų; kadangi profesinės sąjungos prognozuoja, kad darbo vietas praras 8000 alyvmedžių sektoriaus darbuotojų;
O. kadangi svarbiausia rasti sprendimus, apsaugančius Apulijos alyvmedžių sektoriaus konkurencingumą ir kompetenciją, taip pat padėti išlaikyti nukentėjusių darbuotojų užimtumą ir pajamas;
P. kadangi toliau vykdomas policijos tyrimas, kaip administruojama nepaprastoji padėtis, susidariusi dėl bakterijos Xylella fastidiosa plitimo – per šį tyrimą konfiskuoti Nacionalinio tyrimų centro ir universiteto „Aldo Moro“ dokumentai ir kompiuteriai; kadangi Lacijaus regioninis administracinis teismas priėmė kooperatyvinės bendrovės skundą, kuriuo skundžiamas regioninių priemonių, taikomų dėl nepaprastosios padėties, susidariusios dėl bakterijos Xylella fastidiosa plitimo, įgyvendinimas;
1. reiškia susirūpinimą dėl pastaruoju metu plačiu mastu vykdomos Europos Komisijos patvirtintos naikinimo programos, nes kyla dykumėjimo rizika ir naikinamas žemės ūkio paveldas, nesant aiškių mokslinių įrodymų, kad tokiu būdu veiksmingai užkertamas kelias patogeno plitimui; ragina Europos Komisiją apsvarstyti alternatyvius sprendimus, kuriais taip pat būtų išsaugotas žemės ūkio sektorius ir regiono aplinka;
2. ragina Komisiją atlikti naikinimo strategijos sąnaudų ir naudos analizę trumpuoju ir ilguoju laikotarpiais.
3. ragina Komisiją persvarstyti įgyvendinimo sprendimą, ypač minėtojo 6 straipsnio nuostatą dėl 100 m spindulio aplink infekuotus augalus, ir pirmenybę teikti ne naikinimui, o stebėjimui ir izoliavimui, taip pat persvarstyti 5 straipsnį, kad būtų galima sodinti galimus augalus šeimininkus, kurie turi būti patikrinti, ar neturi patogeno, ir turi būti stebimi – tai turėtų būti derinama su atitinkama žemės ūkio praktika (ravėjimu, genėjimu, tinkamu dirvos tvarkymu, visapusiškai laikantis biologinės pusiausvyros) ir pakankamu, tvariu fitosanitariniu apdorojimu;
4. ragina Komisiją apsvarstyti įvairias priemones, įgyvendintinas atsižvelgiant į bakterijos plitimo mastą, užkrėstus augalus ir bakterijų štamą;
5. ragina Komisiją apriboti pesticidų naudojimą dideliu mastu ir įgyvendinti Direktyvą 2009/128/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo;
6. ragina Komisiją į įgyvendinimo sprendimą įtraukti ir mokslines publikacijas bei analizę, rodančius, kad toks X. fastidiosa štamas nesukelia vynmedžių Pirso ligos, ir atitinkamai neįtraukti Vitis į augalų, kurių polinkis užsikrėsti Europos ir ne Europos X. fastidiosa izoliatais žinomas, sąrašą (1 priedas);
7. ragina Komisiją užtikrinti, kad atitinkamoms strategijoms įgyvendinti būtų skiriama pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių, įskaitant finansinę paramą ūkininkams, skirtą žemės ūkio praktikai, kuri būtų tinkama kovoti su X. fastidiosa ir jos užkrato pernešėjais, taikyti, taip pat užtikrinti, kad būtų pakankamai kompensuota už praprastus medžius, pragyvenimo šaltinį bei pajamas tais atvejais, kai sunaikinami alyvmedžiai ir kiti galimi šeimininkai;
8. ragina Komisiją ir Italijos vyriausybę padėti išlaikyti nuo Xylella bakterijos nukentėjusių mažųjų ir vidutinių įmonių pajamas ir užimtumo lygį;
9. ragina Komisiją numatyti, pavyzdžiui, programoje „Horizontas 2020“, pakankamą X. fastidiosa ir jos užkrato pernešėjų mokslinių tyrimų, analizės ir kovos su ja priemonių finansavimą;
10. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.
- [1] OL L 169, 2000 7 10, p. 1.