PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto patvirtinto klausimų sąrašo, susijusio su pirmine Europos Sąjungos ataskaita
13.5.2015 - (2015/2684(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
Ádám Kósa, David Casa, Marek Plura, Roberta Metsola, Barbara Matera, Rosa Estaràs Ferragut, Elisabeth Morin-Chartier, Davor Ivo Stier, Elissavet Vozemberg, József Nagy, Miroslav Mikolášik, Ivan Štefanec, Anna Záborská, Danuta Jazłowiecka, Anne Sander, Claude Rolin, Daniel Buda, Lara Comi, Michaela Šojdrová, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Jeroen Lenaers, Norbert Erdős, László Tőkés, Andor Deli, Andrea Bocskor, György Hölvényi, Ramón Luis Valcárcel Siso PPE frakcijos vardu
Birgit Sippel, Vilija Blinkevičiūtė, Soledad Cabezón Ruiz, Sylvie Guillaume, Tanja Fajon, Marlene Mizzi, Caterina Chinnici, Miriam Dalli, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Kashetu Kyenge, Soraya Post, Brando Benifei, Siôn Simon, Jutta Steinruck, Hugues Bayet, Miltiadis Kyrkos, Luigi Morgano, Sergio Gutiérrez Prieto, Michela Giuffrida, Demetris Papadakis, Viorica Dăncilă, Victor Negrescu, Inés Ayala Sender, Nikos Androulakis, José Blanco López, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández S&D frakcijos vardu
Helga Stevens, Timothy Kirkhope, Angel Dzhambazki ECR frakcijos vardu
Marian Harkin, Cecilia Wikström, Dita Charanzová, Marielle de Sarnez, Filiz Hyusmenova, Pavel Telička, Martina Dlabajová, Juan Carlos Girauta Vidal ALDE frakcijos vardu
Kostadinka Kuneva, Malin Björk, Kostas Chrysogonos, Pablo Iglesias, Martina Anderson, Matt Carthy, Liadh Ní Riada, Lynn Boylan, Lola Sánchez Caldentey, Tania González Peñas, Kateřina Konečná, Paloma López Bermejo, Ángela Vallina, Marina Albiol Guzmán, Lidia Senra Rodríguez GUE/NGL frakcijos vardu
Tatjana Ždanoka, Tamás Meszerics, Karima Delli, Pascal Durand, Michael Cramer, Margrete Auken, Helga Trüpel, Claude Turmes, Bart Staes, Judith Sargentini, Ska Keller, Bronis Ropė, Monika Vana, Philippe Lamberts, Terry Reintke, Rebecca Harms, Ulrike Lunacek, Igor Šoltes, Heidi Hautala Verts/ALE frakcijos vardu
Tiziana Beghin, Laura Agea, Laura Ferrara, Ignazio Corrao, Eleonora Evi EFDD frakcijos vardu
B8-0460/2015
Europos Parlamento rezoliucija dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto patvirtinto klausimų sąrašo, susijusio su pirmine Europos Sąjungos ataskaita
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją ir jos įsigaliojimą Europos Sąjungoje 2011 m. sausio 21 d. pagal 2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos sprendimą 2010/48/EB dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos sudarymo Europos bendrijos vardu[1],
– atsižvelgdamas į Tarybos, valstybių narių ir Komisijos elgesio kodeksą, kuriuo nustatoma Europos Sąjungos vykdomo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo ir atstovavimo jai vidaus tvarka[2],
– atsižvelgdamas Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą,
– atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo Europos Sąjungoje ataskaita“ (SWD(2014) 0182,
– atsižvelgdamas į JT neįgaliųjų teisių komiteto patvirtintą klausimų sąrašą, susijusį su pirmine Europos Sąjungos ataskaita[3],
– atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 15 d. Komisijos komunikatą „2010–2020 m. Europos strategija dėl negalios. Tolesnis siekis kurti Europą be kliūčių“ (COM(2010) 0636),
– atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl žmonių su negalia judumo ir įtraukties ir 2010–2020 m. Europos strategijos dėl negalios[4],
– atsižvelgdamas į 2013 m. Europos ombudsmeno metinį pranešimą,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 2, 9, 10, 19 ir 168 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 3, 15, 21, 23 ir 26 straipsnius,
– atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/27/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus[5],
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi kaip visaverčiai piliečiai neįgalieji turi lygias teises ir teisę į neatimamą orumą, vienodą požiūrį, nepriklausomą gyvenimą ir visapusišką dalyvavimą visuomenės gyvenime;
B. kadangi apskaičiuota, kad 80 mln. Europos Sąjungos gyventojų turi negalią;
C. kadangi ES pagrindinių teisių agentūra nuolat pateikia duomenų apie tai, kad neįgalieji patiria diskriminaciją ir susiduria su kliūtimis, kai siekia pasinaudoti savo teisėmis vienodomis sąlygomis su kitais asmenimis;
D. kadangi neįgalieji – tai viena pažeidžiamiausių mūsų visuomenės grupių ir jų integracija į darbo rinką yra vienas iš didžiausių iššūkių formuojant socialinę ir darbo rinkos politiką;
E. kadangi neįgaliųjų visapusiška įtrauktis ir dalyvavimas lygiomis teisėmis gali būti pasiekti tik tuomet, kai visais ES politikos formavimo, įgyvendinimo ir stebėjimo lygmenimis, įskaitant pačių institucijų lygmenį, laikomasi žmogaus teisėmis grindžiamo požiūrio į negalią, ir kadangi Komisija, ateityje teikdama pasiūlymus, turi tinkamai į šį aspektą atsižvelgti;
F. kadangi 2008 m. Komisija pasiūlė ES kovos su diskriminacija direktyvą, tačiau ją vis dar blokuoja Taryba;
G. kadangi Neįgaliųjų teisių konvencijos principai apima ne tik diskriminaciją, bet daug platesnius klausimus, ir jais numatomos sąlygos visiems neįgaliesiems visapusiškai naudotis žmogaus teisėmis įtraukioje visuomenėje, taip pat jais siekiama suteikti reikiamą apsaugą ir pagalbą, kad šeimos galėtų padėti neįgaliesiems visapusiškai ir vienodomis sąlygomis naudotis teisėmis;
H. kadangi ES oficialiai ratifikavo Neįgaliųjų teisių konvenciją, kurią taip pat pasirašė visos 28 ES valstybės narės, o 25 – ratifikavo;
I. kadangi kasmet Parlamento Peticijų komitetas gauna peticijų, kuriose pranešama apie diskriminacijos dėl negalios atvejus ieškant darbo, dirbant savarankiškai, naudojantis viešosiomis ir švietimo paslaugomis;
J. kadangi neįgalieji nėra vientisa grupė ir kadangi planuojant jiems skirtą politiką ir veiksmus reikėtų atsižvelgti į tai, kad jie labai skirtingi ir kad kai kurios grupės, pvz., neįgalios moterys, neįgalūs vaikai ir asmenys, kuriems reikia intensyvesnės pagalbos, patiria papildomų sunkumų ir įvairių formų diskriminaciją;
K. kadangi Parlamentas turi atsižvelgti į tai, kad Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatos – tai būtiniausi standartai, kurie sudaro sąlygas ES institucijoms juos išplėsti, kad būtų apsaugoti neįgalieji ir kovojama su diskriminacija;
L. kadangi galimybė įsidarbinti ir nediskriminavimo darbo vietoje principas – tai pagrindiniai elementai siekiant savarankiško ir nepriklausomo gyvenimo; kadangi, nepaisant visų turimų programų, iniciatyvų ir strategijų ES lygmeniu, 20–64 metų amžiaus žmonių užimtumo lygis siekia daugiau nei 70 %, o neįgaliųjų užimtumo lygis yra žemesnis nei 50 %; kadangi sveikų moterų užimtumo lygis yra 65 %, palyginti su 44 % neįgalių moterų užimtumo lygiu;
M. kadangi, siekiant sudaryti sąlygas neįgaliesiems gyventi nepriklausomai, būtina užtikrinti jiems mokamą darbą ir kadangi todėl valstybės narės turėtų dėti pastangas ir neįgaliesiems sudaryti daugiau galimybių gauti darbą, kad jie galėtų prisidėti prie juos supančios visuomenės gyvenimo, ir visų pirma turėtų suteikti visiems neįgaliems vaikams, įskaitant sunkiai besimokančius vaikus, švietimo paslaugas, siekiant jau nuo pradinės mokyklos suteikti jiems gerą žinių bagažą, kad jie galėtų dalyvauti jų mokymosi gebėjimus atitinkančioje mokymo programoje, ir taip užtikrinti jiems galimybę įgyti pakankamai žinių, kurios padėtų jiems siekiant karjeros arba gaunant gerą darbą ir dėl to vėliau gyventi nepriklausomai;
N. kadangi negalia yra kintanti sąvoka, priklausanti nuo neįgaliųjų sąveikos su kliūtimis, iškylančiomis dėl požiūrio ir aplinkos, kurios trukdo jiems vienodomis sąlygomis su kitais asmenimis ir išlaikant tokį patį orumą visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenės gyvenime;
O. kadangi, ypač remiantis Bendrųjų nuostatų reglamento 7 straipsniu, rengiant ir įgyvendinant Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšomis finansuojamas programas reikia atsižvelgti į neįgaliųjų galimybes pasinaudoti šiomis programomis ir kadangi į šiuos klausimus reikia atsižvelgti rengiant ir įgyvendinant kitomis ES lėšomis finansuojamus veiksmus;
P. kadangi kai kuriose valstybėse narėse socialinių paslaugų poreikis auga dėl demografinių ir visuomeninių pokyčių, kai didėja nedarbo, skurdo ir socialinės atskirties lygiai, įskaitant kokybiškų neįgaliesiems skirtų paslaugų stoką, o dėl to daromas neigiamas poveikis neįgaliųjų gebėjimui gyventi nepriklausomai, įsitraukus į visuomenės veiklą ir vienodomis su kitais sąlygomis;
Q. kadangi galiojantys ES teisės aktai, susiję su neįgaliųjų teisėmis, turėtų būti geriau įgyvendinami ir jų įgyvendinimas turėtų būti geriau užtikrinamas, kad visoje ES būtų padidintos galimybės visiems neįgaliesiems šiomis teisėmis pasinaudoti;
R. kadangi, laikantis Neįgaliųjų teisių konvencijos 33 straipsnio 2 dalies, Parlamentas yra ES struktūros, pagal kurią skatinamas, apsaugomas ir kontroliuojamas Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimas, dalis;
S. kadangi kelios pilietinės visuomenės organizacijos Neįgaliųjų teisių komitetui pateikė informaciją, susijusią su klausimų sąrašu;
T. kadangi Komisija, kaip pagrindinė institucija pagal Neįgaliųjų teisių konvencijos 33 straipsnio 1 dalį, buvo paskirta atsakyti į klausimų sąrašo, kurį patvirtino Neįgaliųjų teisių komitetas, klausimus;
U. kadangi Parlamentas – tai vienintelė Europos Sąjungos tiesiogiai renkama institucija, atstovaujanti ES piliečiams, todėl visiškai atitinka Paryžiaus principus, kaip nurodyta Neįgaliųjų teisių konvencijos 33 straipsnyje;
1. patikina Neįgaliųjų teisių komitetą, kad Europos Parlamentas atsakys į jam tiesiogiai užduotus klausimus, ir taip pat primygtinai ragina Komisiją, formuluojant savo atsakymus komitetui, atsižvelgti į Parlamento nuomonę;
2. apgailestauja dėl to, kad Komisija ir Taryba priėmė elgesio kodeksą nedalyvaujant Parlamentui, taip apribodami Parlamento kompetenciją Neįgaliųjų teisių konvencijos stebėsenos požiūriu;
3. ragina Komisiją dėl savo atsakymo į klausimų sąrašą oficialiai konsultuotis su visomis atitinkamomis institucijomis ir agentūromis, įskaitant Europos Parlamentą, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą, Regionų komitetą, Europos ombudsmeną ir ES pagrindinių teisių agentūrą;
4. ragina Komisiją pakviesti ES struktūrą sudarančius organus oficialiai dalyvauti vykdant konstruktyvų dialogą;
5. pažymi, kad dėl suskirstytų ir statistinių duomenų apie konkrečias neįgaliųjų grupes trūkumo atsiranda kliūčių siekiant formuoti tinkamą politiką; todėl ragina Komisiją rinkti ir platinti statistinius duomenis apie negalią, kurie būtų suskirstyti pagal amžių ir lytį, siekiant stebėti neįgaliųjų padėtį visoje ES atitinkamose kasdienio gyvenimo srityse, o ne tik užimtumo srityje;
6. pažymi, kad kelios pilietinės visuomenės organizacijos Neįgaliųjų teisių komitetui pateikė informaciją, susijusią su klausimų sąrašu; todėl primygtinai ragina Komisiją, vykdant peržiūros procesą, toliau plėtoti struktūrinį dialogą ir konsultuotis bei bendradarbiauti su neįgaliesiems atstovaujančiomis organizacijomis, taip pat ir formuluojant atsakymą Neįgaliųjų teisių komitetui pagal jo klausimų sąrašą ir rengiant, įgyvendinant ir kontroliuojant ES politiką šioje srityje;
7. ragina tas valstybes nares, kurios dar neratifikavo Neįgaliųjų teisių konvencijos, nedelsiant ją ratifikuoti;
8. ragina Komisiją pateikti plataus užmojo pasiūlymą dėl Europos prieinamumo akto, į visą teisėkūros ciklą visapusiškai įtraukiant neįgaliuosius, ir pabrėžia, jog reikia, kad šis pasiūlymas apimtų įvairiausias politikos sritis, susijusias su visų ES piliečių galimybėmis pasinaudoti prekėmis ir paslaugomis, skatinant neįgaliųjų nepriklausomą gyvenimą ir visapusišką įtrauktį ir sukuriant nuolat taikomą, veiksmingą ir nepriklausomą stebėsenos ir vykdymo užtikrinimo mechanizmą;
9. primygtinai ragina Tarybą paspartinti savo darbą, susijusį su pasiūlymu dėl direktyvos dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių prieinamumo, siekiant susitarti dėl bendrosios pozicijos ir dar labiau priartėti prie šio teisės akto priėmimo, kad pagal jį būtų padidintos galimybės pasinaudoti dokumentais, vaizdo medžiaga ir interneto svetainėmis ir nustatytos alternatyvios komunikacijos formos ir būdai;
10. rekomenduoja, kad ES lėšos būtų naudojamos siekiant skatinti prieinamumą ir e. prieinamumą neįgaliesiems, propaguoti perėjimą nuo institucinės prie bendruomene grindžiamos priežiūros, kurti kokybiškas socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas ir investuoti į organizacijų, atstovaujančių neįgaliesiems, gebėjimų stiprinimą;
11. atkreipia dėmesį į savo atsaką ir veiksmus, susijusius su klausimų, iškeltų rengiant pirminę Europos Sąjungos ataskaitą per Neįgaliųjų teisių konvencijos peržiūrą, sąrašu:
a. sukūrė komitetų veiksmų koordinavimo darbo grupę, kurią sudaro kiekvieno atitinkamo komiteto nariai ir kuri surengė informuotumo didinimo renginius darbuotojams ir EP nariams, įskaitant gestų kalbos kursus, kurie organizuojami kaip kvalifikacijos kėlimo kursai;
b. savo 2011 m. liepos 5 d. rezoliucijoje[6], taip pat savo rašytiniame pareiškime Nr. 35/2011, kuris tapo labai svarbiu dokumentu kuriant pagalbos iškvietos sistemą „eCall“ transporto priemonėse, atkreipė dėmesį į prieinamumo poreikį atsižvelgiant į universaliąją paslaugą ir pagalbos telefono numerį 112;
c. neįgalių EP narių skaičius po 2014 m. rinkimų labai išaugo;
d. įsipareigoja aktyviai bendradarbiauti su atitinkamais subjektais, kad būtų surastas pragmatiškas sprendimas dėl prisijungimo prie Marakešo sutarties;
e. pabrėžia poreikį gerinti ES teisės aktų įgyvendinimą, kad būtų užtikrinta neįgaliųjų galimybė keliauti savarankiškai, naudojantis visomis transporto rūšimis, įskaitant viešąjį transportą;
f. ragina Komisiją, kaip prašyta, pateikti paaiškinimą, kaip ji galėtų galiojančiuose ir būsimuose teisės aktuose užtikrinti, kad neįgaliesiems būtų garantuojamos lygios galimybės, pagrindinės teisės, vienoda prieiga prie paslaugų ir darbo rinkos ir tokios pačios socialinės apsaugos teisės ir prievolės, kurios taikomos valstybės narės, kurioje jie apdrausti, piliečiams, laikantis vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principo, kad visi neįgalieji galėtų naudotis visiems ES piliečiams suteikta laisvo judėjimo teise;
g. ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti, kad teisė kreiptis į teismą ES teisės aktų atžvilgiu visapusiškai atitiktų Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas, taip visiems asmenims užtikrinant galimybę naudotis pagrindinėmis teisėmis;
12. pabrėžia, kad reikia didinti ES struktūros politinį tarpusavio bendradarbiavimą, įskaitant reikiamus finansinius ir žmogiškuosius išteklius, kad būtų užtikrinta, jog struktūra galėtų vykdyti savo užduotis, nurodytas anksčiau minėtame Tarybos sprendime, ir primygtinai ragina visus ES struktūros subjektus skirti išteklių, būtinų šiai užduočiai vykdyti;
13. palankiai vertina EP narių iniciatyvą, pagal kurią prašoma, kad Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas, Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ir Peticijų komitetas, reaguodami į Neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijas, reguliariai rengtų bendrą pranešimą;
14. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Neįgaliųjų teisių komitetui ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.