PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl 2016 m. Komisijos darbo programos
1.7.2015 - (2015/2729(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 37 straipsnio 3 dalį ir Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių
Vicky Ford ECR frakcijos vardu
B8‑0661/2015
Europos Parlamento rezoliucija dėl 2016 m. Komisijos darbo programos
(2015/2729(RSP))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko ir pirmininko pirmojo pavaduotojo 2014 m. gruodžio 16 d. pareiškimą dėl 2015 m. Komisijos darbo programos,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 37 straipsnio 3 dalį,
A. kadangi Europos Sąjungos valstybės narės patiria gilią konkurencingumo krizę pasaulinėje ekonomikoje, keliančioje vis daugiau iššūkių; kadangi tik esant konkurencingai ekonomikai galima kurti darbo vietas, gerinti piliečių gyvenimo lygį ir sukurti gerovę, kurios dėka ateityje bus galima investuoti ir teikti viešąsias paslaugas; kadangi daugiau dėmesio reikia skirti laisvai ir sąžiningai konkurencijai, jei norima pasiekti plačių užmojų tikslus darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo, investicijų ir pasaulio mastu konkurencingos Europos ekonomikos srityse;
B. kadangi daugumos kitų pasaulio regionų ekonomika auga daug sparčiau, kartu didėjant našumui ir inovacijų mastui;
C. kadangi euro zonos valstybių skolos krizė itin pakenkė Europos Sąjungos ekonomikai ir padarė didelę milijonus siekiančią žalą;
D. kadangi Europa turi būti pasiryžusi sukurti tokią ekonomiką, kuria būtų užtikrintas tvarus augimas, siekiant būsimoms kartoms kurti darbo vietas, o ne skolas;
E. kadangi politiniai prioritetai turėtų būti derinami atsižvelgiant į turimus finansinius išteklius;
F. kadangi įgyvendinant ES politiką ir veiklos sritis turi būti siekiama paremti ir palengvinti valstybių narių veiksmus, kad būtų galima įveikti konkurencingumo krizę laikantis svarbiausių subsidiarumo ir proporcingumo principų;
G. kadangi Europos Sąjungos piliečiai akivaizdžiai siekia sukurti tokią Europos Sąjungą, kuri palengvintų bendradarbiavimą tarp valstybių narių tose srityse, kuriose tai gali suteikti pridėtinės vertės, tačiau, kita vertus, susilaikytų nuo tokių veiksmų, kurių turėtų atitinkamai imtis valstybės narės, regioninės ir vietos vyriausybės, šeimos ir atskiri piliečiai;
1. palankiai vertina pradines Komisijos pastangas daugiau svarbos teikti priemonėms, kuriomis būtų skatinamas darbo vietų kūrimas, ekonomikos augimas ir investicijos; ragina Komisiją ir toliau sutelkti dėmesį į šių tikslų siekimą ir siekti plačių užmojų įgyvendinant reformų darbotvarkę savo 2016 m. darbo programoje; palankiai vertina Komisijos geresnio reglamentavimo priemonių paketo, į kurį įtrauktos priemonės biurokratizmui mažinti, konkurencingumui skatinti ir smulkiojo verslo poreikiams tenkinti, pagrindines kryptis; pabrėžia, kad labai svarbu sukurti tokią aplinką, kurioje verslininkai ir įmonės galėtų kurti naujas darbo vietas, išlaikyti darbo vietas Europoje ir susigrąžinti darbo vietas, kurios buvo perkeltos į užsienio šalis; pabrėžia, kad svarbu sukurti tokią aplinką, kurioje klestėtų naujovės ir privačiojo sektoriaus investicijos; mano, kad politikos kūrėjai turi užtikrinti, kad teisės aktais būtų skatinama kurti naujoves, įvertindami rizikos veiksnių valdymo srities teisės aktų poveikį naujovėms;
2. pabrėžia, kad administracinę naštą piliečiams ir įmonėms galima gerokai sumažinti tik apribojant būsimų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų skaičių ir vietoj to visą dėmesį sutelkiant į pagrindinius prioritetus; ragina Komisiją 2016 m. laikytis šio požiūrio ir sumažinti būsimų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų skaičių iki minimumo; ragina Komisiją 2016 m. imtis tolesnių veiksmų mažinant su biurokratine našta susijusias išlaidas siekiant iki 2030 m. šią naštą sumažinti 50 proc. ir nustatyti tikslą sumažinti reikalavimų laikymosi sąnaudas; ragina atlikti nepriklausomą vertinimą ir įvertinti administracinės naštos dydį bei susijusias naujų pasiūlymų išlaidas;
3. yra tvirtai įsitikinęs, kad visas pastangas reikia skirti keliems svarbiausiems prioritetams, ir ragina Komisiją nesiimti nesvarbių iniciatyvų; pabrėžia, kad svarbu sutelkti dėmesį į tas sritis, kuriose kuriama didelė Europos pridėtinė vertė, vadovaujantis subsidiarumo ir proporcingumo principais; ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant nustatyti priemones, kuriomis būtų užtikrintas veiksmingesnis šių principų įgyvendinimas; ragina Komisiją, iškilus problemoms, aiškiai įsipareigoti nuodugniai įvertinti nacionalinių parlamentų ir, prireikus, regioninių parlamentų nuomonę; todėl pritaria Komisijos pastangoms įtraukti nacionalinius parlamentus ir, prireikus, regioninius parlamentus į ankstyvąjį teisėkūros proceso etapą, taip pat daugiau reikšmės teikti raudonosios kortelės procedūrai, tuo siekiant užtikrinti visapusišką subsidiarumo principo laikymąsi;
4. pabrėžia privalomo poveikio MVĮ tyrimo svarbą visų būsimų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų atvejais, siekiant užtikrinti, kad šis sektorius, kuris labai svarbus Europos šalių ekonomikos ateities plėtrai ir klestėjimui, būtų puoselėjamas ir nepatirtų naštos; ragina kuo labiau stengtis netaikyti pernelyg apsunkinančių teisės aktų labai mažoms įmonėms, visų pirma siekiant skatinti naujai įsikūrusias įmones ir verslininkus;
5. reikalauja visiems būsimiems pasiūlymams dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų atlikti privalomą konkurencingumo tyrimą, siekiant užtikrinti, kad pagrindinis tikslas išlaikyti Europos šalių ekonomiką konkurencinga pasaulio rinkose būtų pagrindinis kriterijus vertinant visas pasiūlytas iniciatyvas;
6. pakartoja, kad svarbu plėtoti poveikio vertinimų, kurie turėtų būti atliekami per visą politikos ciklą ir tapti tikrais dokumentais, atnaujinamais teisėkūros procese priėmus naujus svarbius pakeitimus, naudojimą; pabrėžia, kad išsamus poveikio vertinimas turėtų apimti išsamų atitikties subsidiarumo principui įvertinimą, nes tai labai svarbu siekiant pagerinti piliečių, kurie dažnai laiko subsidiarumo principą vienu pagrindinių demokratinio proceso aspektu, pasitikėjimą; ragina imtis tolesnių veiksmų siekiant užtikrinti, kad būtų atliekamas veiksmingas nepriklausomas poveikio vertinimų tikrinimas, ir ypač ragina atskirti Reglamentavimo patikros valdybą nuo Komisijos, kad ji iš tikrųjų būtų nepriklausoma ir galėtų siekti nustatyto tikslo užtikrinti nepriklausimus poveikio vertinimus ir pagerinti ES teisės aktų kokybę;
7. ragina reguliariai vertinti, peržiūrėti ir prireikus pritaikyti esamas politikos sritis, siekiant užtikrinti, kad jos atitiktų ateities poreikius ir sparčiai besikeičiančią technologinę ir ekonominę aplinką;
8. ypač palankiai vertina priemones, kurios skirtos kovoti su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių vengimu; pabrėžia, kad būtina veiksmingiau naudoti mokesčių mokėtojų pinigus, ir valstybės narės turi visapusiškai įsitraukti sprendžiant netinkamo valdymo ir sukčiavimo klausimus; pabrėžia, kaip svarbu vykdyti sistemingus, reguliarius ir nepriklausomus vertinimus siekiant užtikrinti, kad pageidaujamų rezultatų visomis išlaidomis būtų siekiama ekonomiškai; ragina Komisiją 2016 m. išleisti žaliąją knygą, kurioje būtų sprendžiama, ar Europos Sąjungoje turėtų būti įkurta įstaiga, paremta JK biudžetinės atsakomybės biuro, Prancūzijos „Haut Conseil des finances publiques“ ar JAV vyriausybės atskaitomybės biuro modeliais, papildant Audito Rūmų jau atliktą darbą; apgailestauja, kad naujoji Komisija nepaskyrė tam skirto, tik už biudžeto kontrolę atsakingo Komisijos nario, kaip pakartotinai prašė Europos Parlamentas, ir ragina 2016 m. iš naujo apsvarstyti šį klausimą;
9. pabrėžia, kad siekiant plėtoti į išorę nukreiptą, konkurencingą Europos ekonomikos sistemą, kuri galėtų vartotojams suteikti apčiuopiamą naudą, lemti žemesnes kainas ir sukurti naujas darbo vietas, labai svarbu siekti naujų prekybos susitarimų sudarymo; mano, kad sparti pažanga derantis dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo, kuriame būtų atsižvelgta į ES socialinius, aplinkos apsaugos ir vartotojų standartus, yra svarbi siekiant užtikrinti naujas augimo galimybes;
ANTRA DALIS. KONKRETŪS PASIŪLYMAI DĖL DARBO PROGRAMOS
„Naujas darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir investicijų postūmis“
10. pabrėžia, kad, siekiant sukurti vienodas veiklos sąlygas, kurios skatintų visų bet kokius verslo modelius taikančių ir bet kur bendrojoje rinkoje veikiančių subjektų, įskaitant MVĮ, inovacijas, našumą, darbo vietų kūrimą ir investicijas, kartu visapusiškai atsižvelgiant į nacionalinę įvairovę, labai svarbus konkurencijos politikos vykdymo užtikrinimas; prašo Komisijos griežtai užtikrinti, kad būtų vykdomos antimonopolinės, valstybės pagalbos ir susijungimų kontrolės taisyklės, siekiant sukurti tinkamai veikiančią ES vidaus rinką;
11. primena, kad su teisėkūra nesusijusios priemonės, įskaitant rinka grindžiamų sprendimų skatinimą ir veiksmingą konkurencijos ir bendrosios rinkos sričių teisės aktų įgyvendinimą, gali būti tinkamiausia priemonė siekiant pažangos daugelyje sričių;
12. pabrėžia subsidiarumo ir proporcingumo principą; ragina Komisiją užtikrinti griežtą SESV 9 straipsnio aiškinimą ir vengti jį naudoti kaip užimtumo ir socialinės teisės harmonizavimo ES lygmeniu pateisinimą;
13. pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad Europos strateginių investicijų fondo tinkamumo kriterijai tam tikrais atvejais būtų suderinti su galiojančiais ES transeuropinio transporto tinklo (TEN-T), Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) ir struktūrinių ir investicijų fondų teisės aktais;
14. palankiai vertina naująjį geresnio reglamentavimo priemonių paketą, kuris yra svarbus žingsnis mažinant reguliavimo naštą, ir skatina turėti platesnių užmojų šioje srityje siekiant pašalinti kliūtis verslui augti ir kurti darbo vietas; remia Komisijos geresnio reglamentavimo priemonių pakete numatytas priemones, skirtas biurokratizmui mažinti, konkurencingumui skatinti – įskaitant konkurencingumo tyrimą – ir smulkiojo verslo poreikiams tenkinti;
15. tačiau ragina atskirti Reglamentavimo patikros valdybą nuo Komisijos, kad ji iš tikrųjų būtų nepriklausoma ir galėtų siekti nustatyto tikslo užtikrinti nepriklausomus poveikio vertinimus ir pagerinti ES teisės aktų kokybę;
16. pabrėžia, kad svarbu atlikti nuodugnų deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų poveikio vertinimą siekiant nustatyti galimus jų padarinius;
17. primygtinai ragina Komisiją į poveikio įvertinimus ir esamus ES teisės aktus įtraukti skaitmeninį aspektą, tuo siekiant užtikrinti, kad jie atitiktų skaitmeninio amžiaus, technologinio neutralumo ir tinkamumo ateityje tikslus, kartu remiant naujoves ir MVĮ;
18. ragina Komisiją įsipareigoti siekti atitikties išlaidų mažinimo tikslo;
19. mano, kad sprendimams dėl antrinės teisės aktų, tai pat dėl pirminės teisės aktų, turėtų būti taikomi geresnio reglamentavimo principai; ragina Komisiją ir jos tarnybas, kai įmanoma, prie deleguotųjų aktų ir įgyvendinimo aktų pridėti privalomus poveikio vertinimus, įskaitant konsultacijas su suinteresuotomis šalimis ir suinteresuotaisiais subjektais; palankiai vertina Komisijos pranešimą dėl skaidrumo konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis srityje ir skatina užtikrinti, kad tokios konsultacijos vyktų per visą teisėkūros procesą;
20. pritaria Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programos (REFIT) darbo grupės įsteigimui, nes ji gali įnešti stiprų ir teigiamą indėlį gerinant ES teisės aktų įgyvendinimą ir stebint administracinę ir reglamentavimo naštą ar nenumatytus padarinius, kurie kyla įgyvendinant įsipareigojimus ES lygmeniu, ir į juos reaguojant;
21. pabrėžia, kad REFIT darbo grupė turėtų būti veiksminga ir pateikti greitus atsakymus bei skatinti galimybes skirtinguose sektoriuose visoje Europoje; atkreipia dėmesį į tai, kad šioje darbo grupėje iškeltus pasiūlymus turėtų aktyviai apsvarstyti Komisija ir kad Komisija turėtų atsižvelgti į šiuos pasiūlymus laikydamasi principo „laikykis taisyklių arba paaiškink“;
22. pabrėžia, kad ši grupė galėtų tapti verslo ar kolektyvų grupių, veikiančių nacionaliniu ir visos Europos lygmeniu, platforma, kuria naudodamosi jos tiesiogiai teiktų pasiūlymus, kuriais remtų geresnio reglamentavimo principus ir padėtų mažinti biurokratiją jų sektoriui galiojančio reglamentavimo srityje;
23. palankiai vertina Komisijos sprendimą nevykdyti tarnybų konsultacijų nesulaukus Reglamentavimo patikros valdybos (RPV) pritarimo; tačiau pažymi suderinamumo svarbą ir tai, kad galutinis pasiūlymas ir poveikio vertinimas turi būti nuoseklūs ir atspindėti bet kokius tarnybų konsultacijų metu atliktus pakeitimus; todėl mano, kad teigiama RPV nuomonė yra labai svarbi pateikiant kolegijai galutinį pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, o ne tik pateikiant projektus ankstesniais etapais;
24. mano, kad RPV pranašumus būtų galima toliau plėtoti, jei jie būtų paskirstyti tarp trijų institucijų, prisidedant ne tik prie Komisijos parengiamojo darbo, bet ir prie poveikio vertinimo analizės tobulinimo per visą teisėkūros procesą;
25. pabrėžia Komisijos dalyvavimo Europos Parlamento komitetų posėdžiuose svarbą pateikiant kiekvieną pasiūlymą ir pridedamą poveikio vertinimą; pabrėžia, kad esant skirtumams taip pat turėtų būti surengtos diskusijos Parlamento poveikio vertinimo tarnyboje;
26. pabrėžia naudingą Parlamento poveikio vertinimo tarnybos vaidmenį vertinant esminius Komisijos pradinio pasiūlymo pakeitimus;
27. pažymi, kad tarp derybų užbaigimo ir galutinio balsavimo esantis veiklos pertraukos laikotarpis galėtų būti panaudotas poveikio vertinimui ir subsidiarumo patikrai atlikti;
28. yra susirūpinęs, kad derybos su socialiniais partneriais atsilieka nuo ES geresnio reglamentavimo darbotvarkės; ragina Komisiją, kartu su socialiniais partneriais, naudotis geresnio reglamentavimo priemonėmis, savo derybose dažniau naudotis poveikio vertinimais ir perduoti Komisijos poveikio vertinimo valdybai susitarimus, kuriuose siūloma imtis teisėkūros veiksmų;
29. pabrėžia, jog labai svarbu užtikrinti, kad bet kokios būsimos iniciatyvos ar peržiūros, kurias Komisija siūlo sveikatos ir saugos srityje, būtų privalomai grindžiamos patikimais moksliniais įrodymais; ragina Komisiją apsvarstyti, kokią ilgalaikę naudą duotų taikomas ne teisėkūros procedūrų metodas, pagal kurį daugiausia dėmesio skiriama gairių tobulinimui, darbdavių švietimui ir darbuotojų įtraukimui į tvarių pokyčių įgyvendinimą;
30. ragina Komisiją skirti pirmenybę veiksmams, kurių būtina imtis srityse, kurios patenka į vadinamą dešimtuką labiausiai apsunkintų teisės aktų, skirtų MVĮ, įskaitant Darbo laiko ir Laikinojo įdarbinimo įmonių direktyvas;
31. atkreipia dėmesį į Komisijos užimtumo ir socialinių duomenų ketvirčio peržiūrą (2015 m. kovo mėn.); ragina Komisiją imtis atitinkamų priemonių siekiant panaikinti esamą darbo rinkos nelankstumą visoje ES, remti ir plėtoti lankstesnės darbo tvarkos sąlygas ir skatinti darbo ir šeimos gyvenimo derinimą;
32. ragina Komisiją skubos tvarka pateikti savo poveikio vertinimą dėl Darbo laiko direktyvos;
33. pabrėžia pastarojo meto bendrovių tendenciją grąžinti gamybą ir paslaugas į Europą ir dėl to atsirandančias darbo vietų kūrimo galimybes; ragina Komisiją apsvarstyti, kaip ES gali padėti verslo subjektams pasinaudoti šio grąžinimo teikiamomis galimybėmis;
34. prašo Komisijos stengtis atsiimti teisės aktų pasiūlymus, kuriems nepritarta Taryboje, ir šiomis aplinkybėmis mano, kad teisinga atsisakyti direktyvos dėl motinystės atostogų, tačiau kartu pripažįsta valstybių narių teisę priimti nuostatas, viršijančias ES teisės aktuose numatytus minimalius reikalavimus; apgailestauja, kad pasiūlyme dėl direktyvos dėl besilaukiančių ir neseniai pagimdžiusių ar maitinančių krūtimi darbuotojų sveikatos ir saugos darbe nebuvo daugiau dėmesio skirta sveikatos ir saugos darbe klausimams, o visas dėmesys skirtas privalomoms motinystės atostogoms;
35. palankiai vertina siūlomą REFIT užduotį patikrinti Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos reglamentavimo tinkamumą skaitmeniniame amžiuje ir ragina Komisiją užtikrinti, kad peržiūros procesas vyktų kruopščiai laikantis geresnio reglamentavimo principų, vykdant plačias ir laiku rengiamas viešąsias konsultacijas, tuo siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai atsižvelgta į vartotojų ir pramonės suinteresuotųjų šalių nuomonę;
Bendroji Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisė
36. pritaria Komisijos siekiui atsiimti pasiūlymą dėl Bendrosios Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisės; palankiai vertina ketinimą pasiūlyti tikslines bendrąsias skaitmeninio turinio taisykles ir atkreipia dėmesį į tai, kad pasiūlyme numatoma įvesti „vidaus variantą“ ir tikslinį suderinimą kaip kliūčių tarpvalstybinei prekybai mažinimo priemonę, tačiau primygtinai reikalauja taikyti įrodymais pagrįstą modelį ir konsultuotis su suinteresuotosiomis šalimi, visų pirma dėl poveikio dabartinei vartotojams pagal nacionalinius teisės aktus teikiamai apsaugai ir dėl priemonių sprendžiant internetinės prekybos sutarties neatitikties taikymo klausimą;
Finansinis reguliavimas ir Kapitalo rinkų sąjunga
37. pabrėžia konkurencingo finansinių paslaugų sektoriaus, kuriame siūlomi naudingi produktai ir teikiama skaidri informacija vartotojams, svarbą; pabrėžia, kad tai padidins vartotojų pasitikėjimą finansinių paslaugų produktais;
38. palankiai vertina Komisijos planą įvertinti bendrą finansinio reguliavimo poveikį; skatina Komisiją, įgyvendinant programą REFIT, iš teisyno pašalinti nereikalingus ir (arba) negaliojančius teisės aktus;
39. pritaria kapitalo rinkų sąjungos (KRS) idėjai, kartu tikisi, kad konsultacijos bus atliktos laiku ir nuoseklios; pabrėžia, kad būtina atlikti ekonomikos srities teisės aktų bendrą poveikio vertinimą siekiant nustatyti teisės aktų neatitikimus, kurie taptų kliūtimi KRS, ypatingą dėmesį skiriant MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms; ragina pateikti pasiūlymus dėl papildomų teisės aktų, kuriems taikomas nuodugnus poveikio vertinimas ir išlaidų bei naudos analizė užtikrinant, kad pasiūlymai būtų teikiami tik tais atvejais, kai planuojamas poveikis negali būti pasiektas ne teisėkūros priemonėmis;
40. ragina ir toliau skirti daug dėmesio augimą skatinančiam fiskaliniam konsolidavimui; mano, kad investicijų skatinimas neturėtų būti laikomas būtinų struktūrinių reformų alternatyva;
41. ragina Komisiją pripažinti, kad verslo modelių ir finansų rinkų įvairovė valstybėse narėse gali būti stiprybė, kurią verta saugoti visos Europos mastu; pabrėžia, kad visame finansinio reguliavimo procese turi būti laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų;
42. palankiai vertina pasiūlymą dėl ypatingai svarbios rinkos infrastruktūros gaivinimo ir pertvarkymo, siekiant užtikrinti tinkamą investuotojų turto apsaugą šiose įmonėse; pažymi, jog pasauliniai įsipareigojimai, kuriais dvišalės prekybos priemonės perkeliamos į daugiašalės rinkos infrastruktūrą, reiškia, kad šios įstaigos patiria didesnį spaudimą; todėl sutinka, kad sistemiškai svarbios finansų įstaigos turi užtikrinti tinkamą valdymą ir griežtą rizikos valdymą, kuris būtų naudingas visai sistemai;
43. mano, kad siekiant supaprastinti tarptautinių investicijų srautus, ypatingą dėmesį reikėtų skirti labai mažoms ir mažosioms įmonėms, visų pirma atsižvelgiant į tai, kas susiję su administracinių kliūčių šalinimu;
Kova su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu
44. palankiai vertina Komisijos ir valstybių narių darbą visuose svarbiuose tarptautiniuose forumuose aktyviai skatinti kovą su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu, agresyviu mokesčių planavimu ir naudojimusi mokesčių rojais, pasiremiant Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) patirtimi skatinant tinkamą mokesčių valdymą;
45. mano, kad mokesčių politika yra valstybių narių kompetencijos sritis, todėl palankiai vertina Komisijos pripažinimą, kad valstybės narės yra atsakingos už savo mokesčių sistemas; pabrėžia, kad bet kokie būsimi pasiūlymai turi būti vertinami ir atitikti pasauliniu lygmeniu atliktus veiksmus mokesčių srityje;
46. pažymi, kad pageidautinas keitimasis svarbia informacija tarp mokesčių institucijų ir ragina valstybes nares dalyvauti tokiame keitimosi informacija srityje, tuo siekiant būtino skaidrumo ir vienodų sąlygų užtikrinimo;
47. mano, kad veiksmingiau naudojantis esamomis ES struktūromis stiprinant kovą su sukčiavimu dėl PVM, pvz., didinant subjektų, turinčių prieigą prie informacijos apie PVM, kuria keičiamasi tinkle „Eurofisc“ per Europolą, skaičių, galima pagerinti kovą su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių vengimu;
Moksliniai tyrimai ir kosmoso politika
48. pabrėžia, kad reikia toliau įgyvendinti programą „Horizontas 2020“, pirmiausia į pastangas ją įgyvendinant daugiau dėmesio skirti tam, kad atliekant pasaulinio lygio mokslinius tyrimus būtų kuriami produktai ir paslaugos, kuriais galima padėti atkurti Europos ekonomikos konkurencingumą;
49. pripažįsta, kad programos „Galileo“ ir „Copernicus“ yra pavyzdinės kosmoso programos, kurios teikia pridėtinės vertės ES; ragina Komisiją veiksmingai naudoti pagal daugiametę finansinę programą (DFP) skiriamas lėšas siekiant užtikrinti sėkmingą infrastruktūros užbaigimą ir vartotojų prisijungimą (įsisavinimą rinkoje);
50. reiškia susirūpinimą dėl direktyvos dėl Žemės stebėjimo iš palydovų duomenų komercinės sklaidos dėl nepakankamo jos pagrindimo ir galimybės, kad Europos rinkai didelės raiškos palydoviniai duomenys taps našta; ragina Komisiją dar kartą apsvarstyti, ar siūloma direktyva turėtų būti atšaukta;
Transporto infrastruktūra
51. pabrėžia, kad svarbiausia yra judėti į priekį įgyvendinant Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) projektą ir pagrindinio tinklo koridorius, siekiant susieti visų ES regionų transporto tinklus ir spręsti tokias problemas kaip tinkamos infrastruktūros stoka, prieinamumas ir nepakankama sąveika tarp ES rytinės ir vakarinės dalių; pabrėžia visiško „NAIADES II“ veiksmų programos įgyvendinimo svarbą, sutelkiant dėmesį į infrastruktūros tobulinimą, naujoves ir rinkos liberalizavimą, nes tolesnė Europos vidaus vandenų kelių ir vidaus laivybos plėtra yra labai svarbi;
52. laukia paaiškinimo dėl aviacijos srities teisės aktų paketo pasiūlymų ir pabrėžia, kad šie teisės aktai turėtų atitikti tikslą, jei norima suteikti naudos aviacijos sektoriui sudarant galimybes kurti darbo vietas, sušvelninti poveikį aplinkai ir sumažinti kuro sunaudojimą ir bilietų kainas, ir tai turėtų sudaryti sąlygas ES aviacijos pramonei konkuruoti lygiomis teisėmis; pabrėžia, kad labai svarbu paspartinti iniciatyvos „Bendras Europos dangus“ įgyvendinimą (įskaitant tolesnę SESAR plėtrą ir funkcinių oro erdvės blokų kūrimą);
53. atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimą atšaukti pasiūlymą dėl antžeminių paslaugų ir pabrėžia, kad reikėtų spręsti kai kuriuose dideliuose ES oro uostuose vis dar vyraujančios monopolijos problemą, tinkamai atsižvelgiant į tas valstybes nares, kuriose antžeminės paslaugos jau liberalizuotos; ragina užtikrinti tam tikrą liberalizaciją ir konkurenciją didinant paslaugų teikėjų skaičių dideliuose ES oro uostuose, nes kartu didės oro uostų veiklos veiksmingumas ir gerės veiklos kokybė, taip pat mažės oro uostų naudotojams ir keleiviams taikomi mokesčiai; tačiau pabrėžia, kad į naujus pasiūlymus neturėtų būti įtraukti socialiniai klausimai, taip pat neturėtų būti nustatyti minimalūs antžeminių paslaugų kokybės standartai;
54. pritaria ketinimui atšaukti pasenusį pasiūlymą dėl aviacijos saugumo mokesčių; abejoja dėl šio pasiūlymo ateities, nes jį rengiant susidurta su įvairiais sunkumais, įskaitant direktyvos taikymo sritį, ryšio su išlaidomis klausimą ir valstybės finansavimą, nors sutinka, kad aviacijos saugos mokesčiai turėtų būti sąžiningi ir proporcingi; mano, kad bendrieji saugumo mokesčių ėmimo Bendrijos oro uostuose principai turėtų būti suderinti su direktyva dėl oro uostų mokesčių; primena, kad sanglaudos politika, kuri apima daugiau kaip trečdalį ES biudžeto, šiuo metu yra didžiausia ES investicijų priemonė ir pripažįsta jos teigiamą indėlį mažinant regioninius skirtumus ES, kai kartu vykdoma politinė, institucinė ir infrastruktūrinė reforma;
Regionų vystymasis
55. mano, kad regioninės plėtros fondai šiuo Europos Komisijos darbo programos laikotarpiu turėtų padėti valstybėms narėms atliekant griežtas, bet būtinas ekonomines reformas, kurios reikalingos siekiant tapti konkurencingesnėmis;
56. atkreipia dėmesį į Komisijos įsipareigojimą pagerinti struktūrinių fondų įgyvendinimą, įsisavinimą ir veiksmingumą ir kuo greičiau ir sklandžiau įdiegti naujas 2014–2020 m. struktūrinių fondų taisykles; pabrėžia supaprastinimo svarbą gerinant tokių lėšų prieinamumą ir mažinant pažeidimų ir sukčiavimo atvejų skaičių;
57. pabrėžia tai, kad Europos Komisijos naudojimasis nauju įgaliojimu reikalauti perprogramuoti ar sustabdyti struktūrinius fondus gali turėti neigiamą finansinį poveikį regioninėms ir vietos valdžios institucijoms; todėl primena, kad už ES sanglaudos politikos programų įgyvendinimą atsakingos valdžios institucijos nėra atsakingos už nacionalinius deficitus ir neturėtų būti už tai baudžiamos;
58. remia tinkamai nukreiptų makroregioninių strategijų (MRS) įgyvendinimą kaip Europos Vadovų Tarybos remiamą priemonę siekiant pažangiau naudoti esamus finansinius išteklius ir pagerinti Europos struktūrinių ir investicinių (ESI) fondų naudojimo veiksmingumą; pažymi, kad MRS gali padėti spręsti bendrus iššūkius, su kuriais susiduriama apibrėžtose geografinėse srityse, nes nebūtina kurti didelio masto naujas institucijas;
59. skatina Komisiją toliau remti valstybių narių pastangas kovojant su skaitmenine atskirtimi ir suteikti prieigą naudotis sparčiuoju plačiajuosčiu ryšiu miesto ir kaimo vietovėse, taip sukuriant palankesnę aplinką verslininkystei, MVĮ, darbo vietų kūrimui ir nuotolinei prieigai prie pagrindinių paslaugų, įskaitant švietimą ir mokymus tose srityse, kuriose viešojo transporto infrastruktūra yra ribota;
Sujungta skaitmeninė bendroji rinka
60. atkreipia dėmesį į neseniai pateiktą Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją ir pridėtą iniciatyvų veiksmų planą; pritaria pirmenybės bendrajai skaitmeninei rinkai teikimui, atsižvelgiant į galimybes, kad skaitmenine veikla galima kurti darbo vietas, naujas įmones ir inovacijas, ir pripažįsta ES pramonės skaitmeninės transformacijos svarbą kuriant darbo vietas, didinant našumą, stiprinant konkurencingumą ir tuo skatinant ekonomikos augimą;
61. primena, kad netolimoje praeityje nauji pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dažnai būdavo vilkinami; rekomenduoja, kad prieš rengiant naujus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų Komisija išnagrinėtų geriausią patirtį valstybių narių lygmeniu, būtų atvira pramonės poreikiais grindžiamomis priemonėms, sutelktų dėmesį į esamų teisės aktų įgyvendinimą, prireikus modernizuotų esamą nacionalinę ir Europos teisę, tikslingai šalintų bet kokias likusias spragas ir naujus teisės aktus naudotų tik tuo atveju, jei tai iš tikrųjų būtina;
62. mano, kad biurokratizmo ir nepagrįsto ar neproporcingo reguliavimo ar su reguliavimu nesusijusių kliūčių pašalinimas turi būti bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos prioritetu, siekiant visapusiškai pasinaudoti skaitmeninio pramonės transformavimo ir tarpvalstybinės elektroninės komercijos galimybėmis; mano, kad turėtų būti svarstomos tikslingesnės priemonės, siekiant kurti didesnį vartotojo pasitikėjimą perkant skaitmeninius produktus ir paslaugas visoje ES;
63. pripažįsta Komisijos įsipareigojimą atskleisti skaitmeninės ekonomikos galimybes sutelkiant dėmesį į tris pagrindines sritis, siekiant vartotojams ir įmonėms suteikti geresnę prieigą prie šios ekonomikos bei kurti geresnę aplinką skaitmeninių paslaugų, elektroninės visuomenės ir elektroninės vyriausybės plėtrai; kartu pabrėžia, kad teisės aktų leidėjai turi siekti sukurti pagrindinę sistemą ES lygmeniu užuot siūlius ES ekonomikoje taikyti visiems tinkantį planą; pabrėžia tarptautinį skaitmeninių rinkų aspektą ir poreikį bendradarbiauti su pasaulinėmis reguliavimo institucijomis konkurencijos, saugos ir saugumo srityse;
64. rekomenduoja nustatyti Europos informacinių ir ryšių technologijų (IRT) standartus, kurie atitiktų tarptautinius standartus bei pasauliniu lygmeniu pripažįstamas technines specifikacijas ir, esant galimybei, būtų paversti tarptautiniais standartais;
65. remia Komisijos pastangas baigti derybas dėl ES duomenų apsaugos reglamento; šiuo atžvilgiu ragina, kad visos duomenų apsaugos teisės reformos būtų proporcingos ir įgyvendinamos, kad jomis būtų apsaugomi vartotojų ir privatumo teisės, o kartu sudaromos sąlygos klestėti įmonėms, ekonomikai ir inovacijoms; pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad skaitmeninių komercinių duomenų naudojimas būtų suderinamas tiek su pramoninių, tiek su asmeninių duomenų ir privatumo apsauga;
66. remia laisvą, atvirą ir skaidrų internetą, pripažįstant priemonių, kuriomis išlaikomi techniniai reikalavimai, poreikį; laukia žadėtosios nuodugnios telekomunikacijų reguliavimo sistemos peržiūros ir atkreipia dėmesį į tai, kad būtina laiku atlikti universaliųjų paslaugų direktyvos persvarstymą; pripažįsta, kad svarbiausias konkurencijos politikos uždavinys – užtikrinti vienodas sąlygas visiems dalyviams ir apsaugoti nuo to, kad nebūtų piktnaudžiaujama dominuojančia padėtimi tiek vartotojų, tiek konkurentų nenaudai; be to, atkreipia dėmesį į valstybių narių kompetencijos sritis spektro atžvilgiu ir dėl to ragina Komisiją ištirti našias su reguliavimu nesusijusias priemones, kuriomis būtų gerinamas bendradarbiavimas ir visoje ES būtų galima pasiekti veiksmingesnį spektro paskyrimą;
67. pabrėžia, kad yra labai susirūpinęs dėl mokestinių priemonių skaitmeninėje ekonomikoje, ypač pridėtinės vertės mokesčio (PVM); pritaria Komisijos ketinimui pasiūlyti įvesti bendrą supaprastinimo priemonę ES lygmeniu (PVM ribą), tuo padedant mažosioms įmonėms elektroninės prekybos srityje;
Autorių teisės
68. palankiai vertina pastangas plėtoti ir modernizuoti ES intelektinės nuosavybės teisės aktus, visų pirma autorinių teisių srityje, tuo siekiant pritaikyti juos prie skaitmeninio amžiaus; pabrėžia poreikį kovoti su neigiamu skaitmeninio piratavimo poveikiu vertybėms ir užimtumui kūrybos ir kultūros srityse;
69. pabrėžia, kad vartotojai turi turėti galimybę naudotis teisėtai prieinamu turiniu sąžiningomis ir pagrįstomis sąlygomis visoje ES ir kad kūrėjams turėtų būti atitinkamai atlyginta, tačiau privalomos ES lygmens licencijos nėra tinkamas sprendimas turint omenyje vartotojo pasirinkimą ar teisių turėtojus ir kad taip pat reikėtų išnagrinėti rinka paremtus sprendimus; mano, kad autorių teisės turėtų išlaikyti savo pirminę funkciją – suteikti galimybę kūrėjams gauti atlygį už savo pastangas per asmenis, kurie naudojasi jų darbu;
70. ragina laikytis tikslinio požiūrio, kuris būtų paremtas tvirtais įrodymais, inter alia, nuodugnia teisine ir ekonomine analize, įskaitant suinteresuotųjų šalių dialogą, kuriuo išlaikoma pusiausvyra tarp vartotojų, naudotojų, kūrėjų ir teisių turėtojų interesų bei skatinamas kūrybiškumas bei verslumas, kurie labai svarbūs kultūros ir kūrybinei pramonei ir Komisijos darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo darbotvarkei; pabrėžia, kad būtina gerbti subsidiarumą ir kultūros įvairovę; todėl pabrėžia, kad svarbus tradicinių metodų indėlis puoselėjant regioninę ir Europos kultūrą neturėtų būti varžomas modernizavimo ar reformos pasiūlymais, o plėtra turėtų būti suderinama su tarptautiniais teisės aktais, kuriais grindžiamos autorių teisės;
71. pabrėžia, kad autorių teisių apsauga bus labai svarbi remiant ekonomikos augimą ir kad dėl to daug dėmesio turi būti skiriama komercinio masto pažeidimams; šiuo atžvilgiu mano, kad visų veikėjų, įskaitant intelektinės nuosavybės ir mokėjimo paslaugų teikėjus, vaidmuo kovojant su autorių teisių pažeidimais neturėtų būti nepastebėtas;
72. ragina Komisiją padėti užtikrinant spartų Marakešo susitarimo ratifikavimą, tuo palengvinant regėjimo sutrikimų turintiems žmonėms galimybę naudotis knygomis; tačiau pažymi, kad būtina siekti daugiau pažangos norint visiems negalią turintiems žmonėms suteikti galimybes naudotis turiniu, o ne tik tiems, kurie turi regėjimo sutrikimų;
73. ragina persvarstyti vadinamąją „saugių uostų“ koncepciją, pagal kurią šiuo metu pasyviosios interneto prieglobos (angl. hosting) įmonės atleidžiamos nuo autorių teisės laikymosi ir atsakomybės; pažymi, kad pažangaus interneto amžiuje tai gali turėti neigiamos įtakos teisių turėtojams mažinant jų galimybes derėtis dėl leidimų su skaitmeninėmis platformomis, tuo sumažinant menininkų pajamas ir darant įtaką pramonės tvarumui ir augimui;
Atspari energetikos sąjunga ir perspektyvi klimato kaitos politika
74. palankiai vertina plačius energetikos sąjungos užmojus ir mano, kad didesnis ES lygmens politikos koordinavimas šioje srityje suteiktų galimybę pataisyti suskaidytą modelį, kuris praeityje lėmė įvairias viena kaitai prieštaraujančias politikos sritis;
75. pabrėžia, kad svarbus energijos tiekimo kainos prieinamumas, tvarumas ir saugumas; mano, kad skatinant atsietai teikti paslaugas ir sprendžiant dabartinio rinkos susiskaidymo problemą itin svarbi konkurencijos politika; pabrėžia, kad šioje srityje teikiamos valstybės pagalbos reguliavimas turi būti vykdomas vadovaujantis tais pačiais principais kaip ir kitose srityse;
76. palankiai vertina įdėtas pastangas siekiant įgyvendinti tvarias energijos vartojimo efektyvumo programas ir pabrėžia Europos Parlamento pranešimo dėl Direktyvos dėl energijos vartojimo efektyvumo įgyvendinimo svarbą, nes jis padės geriau suvokti valstybėse narėse įgyvendintas priemones ir turi būti pabrėžta, jog svarbu užtikrinti, kad energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai galutiniams vartotojams būtų ekonomiškai efektyvūs;
77. tikisi išsamesnės informacijos ir konkrečių pasiūlymų, susijusių su „energetikos sąjunga“, ir mano, kad energijos vidaus rinkos sukūrimas turi būti laikomas svarbiausiu ramsčiu siekiant saugumo, įvairinimo ir konkurencingų kainų tobulinant tarpvalstybinę infrastruktūrą ir jungiamuosius tinklus;
78. mano, kad rinka paremtus mechanizmus būtina papildyti apčiuopiamais ir plačių užmojų solidarumo mechanizmais, pvz., veiksmingesnis ES ir tarpvalstybinis krizių valdymas, geresnis suskystintų gamtinių dujų (SGD) ir dujų saugyklų naudojimas ir virtualūs pajėgumų rezervo mechanizmai, įskaitant reglamentą dėl dujų tiekimo saugumo, kuris bus persvarstomas 2015 m. pabaigoje;
79. ragina valstybes nares ir Komisiją kartu dirbti siekiant nustatyti sritis, kuriose galima pasiekti didesnį tarpvyriausybinių susitarimų skaidrumą, pabrėžiant jautrų ankstesnių šios srities pasiūlymų pobūdį; tačiau pripažįsta, kad Komisija, gavusi kvietimą, jau gali dalyvauti su energetika susijusiose derybose, į kurias įtraukusi viena ar daugiau valstybių narių ir trečiosios šalys; ragina Komisiją parengti teigiamą ir neigiamą susitarimo išlygų sąrašą, kaip antai eksporto draudimas ir paskirties vietos išlygos;
80. ragina Komisiją užtikrinti, kad vietinių energijos šaltinių plėtra būtų svarbi energetikos sąjungos dalis; vis dėlto primena Komisijai, kad už savo energijos rūšių derinio nustatymą atsako valstybės narės ir kad bet kokia būsima politika, kuria mažinama priklausomybė nuo iškastinio kuro ir išmetamųjų teršalų kiekis, būtina atsižvelgti į tai, kad reikia užtikrinti energetinį saugumą ir energijos šaltinių įvairinimą (ne tik tvarumą, kaip anksčiau);
81. pabrėžia, kad atsižvelgiant į įvykius Ukrainoje būtina didinti energetinį saugumą įvairiomis galimomis priemonėmis, pvz., įvairinti tiekėjus, didinti energijos vartojimo efektyvumą siekiant mažinti vartojimą, plačiau naudoti vietinius energijos išteklius ir daug investuoti į infrastruktūrą;
82. energetikos sąjungos strateginių metmenų atžvilgiu atkreipia dėmesį į 2014 m. spalio mėn. Europos Vadovų Taryboje priimtą susitarimą dėl 2030 m. klimato ir energetikos politikos ir tai, kad nenustatyta privalomų kiekvienai valstybei narei taikytinų atsinaujinančiųjų energijos išteklių tikslų, nes paaiškėjo, kad dabartiniai tikslai yra nelankstūs, brangūs ir kad jais buvo ribojamos investicijos į kitas mažo anglies dioksido kiekio energetikos technologijas, pvz., į anglies dioksido surinkimą ir saugojimą (angl. CCS); vis dėlto atkakliai tvirtina, kad būtina palikti tas šių metmenų nuostatas, kuriomis apsaugomi anglies nutekėjimo riziką patiriantys pramonės sektoriai;
83. pripažįsta, kad vietiniai energijos šaltiniai gali iš esmės prisidėti prie ES energetinio saugumo ir anglies dioksido kiekio mažinimu grindžiamos ekonomikos sukūrimo; šiuo atžvilgiu mano, kad energetikos sąjungoje turi atsispindėti visos ES poreikis naudoti visus valstybių narių turimus mažos ir mažesnės taršos šaltinius, gerbiant jų teisę pačioms spręsti dėl savo energijos rūšių derinio ir vidaus išteklių naudojimo, kad ir kokie jie būtų – iškastinis kuras, atsinaujinantieji energijos ištekliai ar branduolinė energija;
Stipresnė ir teisingesnė vidaus rinka, turinti stipresnį pramonės pagrindą
84. pritaria Komisijos pastangoms sukurti palankesnę aplinką darbo vietų kūrimui ES; pabrėžia, kad svarbu vykdyti tokias struktūrines reformas, kuriomis galima spręsti tokius klausimus kaip įgūdžių neatitikimas, verslininkystė, demografija, patekimas į rinką, finansavimo gavimas, darbo rinkos nelankstumas, administracinės sąnaudos ir biurokratijos mažinimas;
85. primena, kaip svarbu visapusiškiau įtvirtinti bendrąją rinką siekiant pašalinti kliūtis laisvai prekybai, ir ragina Komisiją „geresnio reglamentavimo“ pastangas orientuoti į tai, kad būtų kuriamos palankios Europos verslo sąlygos, mažinama biurokratija, naikinama reglamentavimo našta bei kliūtys investicijoms ir skatinama priimti kuo mažiau naujų teisės aktų;
86. pabrėžia, kad būtina imtis daugiau veiksmų siekiant padidinti privačiojo sektoriaus investicijas; mano, kad būtina toliau šalinti kliūtis investicijoms visoje Sąjungoje, ypač investuojant į mažąsias ir vidutines įmones;
87. palankiai vertina visus Komisijos patvirtintus REFIT veiksmus, kurie turi būti įgyvendinti siekiant palengvinti reguliavimo naštą; ragina Komisiją išlaikyti komunikate prisiimtus įsipareigojimus;
88. pabrėžia, kad svarbu visus reglamentavimo ir teisės aktų pasiūlymus grįsti verslo ir kitų ekspertų ir suinteresuotųjų šalių įrodymais; tikisi, kad Komisijos pirmininkas informuos apie pokyčius, susijusius su nauja aukšto lygio moksline patariamąja komisija; pakartoja, kad moksliniai patarimai turi būti nepriklausomi ir pakankamai pagrįsti, kad teisės aktų leidėjai ir pareigūnai būtų laikomi atsakingais už sprendimus ir pasiūlymus;
89. pritaria Komisijos sprendimui sukurti REFIT platformą siekiant palaikyti vykstantį dialogą su valstybėmis narėmis ir suinteresuotosiomis šalimis dėl ES teisės aktų, susijusių su Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programa, tobulinimo; palankiai vertina tai, kad Komisija tvirtai įsipareigojo valstybėms narėms ir mažosioms įmonėms palengvinti reguliavimo naštą, patvirtindama, jog atsiima 73 svarstomus pasiūlymus; mano, kad nauja pradžia yra būtent tai, ko reikia daugelyje politikos sričių; įspėja, kad tais atvejais, kai pasiūlymai bus atšaukiami siekiant juos pakeisti naujais pasiūlymais, tomis naujomis iniciatyvomis atitinkamiems gyventojams ir verslo subjektams nebūtų užkraunama didesnė našta;
Stipresnė ir teisingesnė ekonominė ir pinigų sąjunga
90. pažymi, jog naujausiais ekonominiais tyrimais nustatyta, kad lėti augimo rodikliai ir žema infliacija yra besitęsianti euro zonos problema, palyginti su euro zonai nepriklausančiomis šalimis; ragina atlikti išsamią euro zonos ekonominės padėties analizę; ragina atlikti euro zonai priklausančių ir nepriklausančių šalių, taip pat trečiųjų šalių ir regionų, atsigavimo palyginimą;
91. ragina griežtai laikytis finansinės pagalbos neteikimo nuostatos; primena ECB apie jo įgaliojimų, kurie apsiriboja pinigų politika, apimtį;
92. pažymi, kad pagal nacionalinio suvereniteto ir subsidiarumo principus ESM ir fiskalinis susitarimas neturėtų būti įtraukti į Bendrijos metodą;
93. pabrėžia, jog svarbu stebėti esamų bankininkystės sąjungos teisės aktų įgyvendinimą ir plėsti dialogą su šio sektoriaus ekspertais, siekiant įvertinti patvirtintų teisės aktų poveikį ir veiksmingumą; pabrėžia, jog prieš priimant bet kokį papildomą teisės aktą, būtina atlikti nuodugnų poveikio vertinimą ir išlaidų bei sąnaudų analizę;
94. pabrėžia konkurencingo finansinių paslaugų sektoriaus, kuriame siūlomi naudingi produktai ir teikiama skaidri informacija vartotojams, svarbą; pabrėžia, kad tai padidins vartotojų pasitikėjimą finansinių paslaugų produktais;
Apgalvotas ir subalansuotas laisvosios prekybos susitarimas su JAV
95. ragina Komisiją skirti pakankamai išteklių plataus užmojo prekybos darbotvarkės su visais prekybos partneriais visame pasaulyje plėtojimui, taip pat siekti užbaigti derybas dėl tvirtos, visapusiškos ir darnios Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės, tačiau pažymi, kad prekybos politika neturėtų apsiriboti vien šia sritimi, o apimti ir visus daugiašalius, keliašalius bei dvišalius prekybos ir investicijų susitarimus, dėl kurių šiuo metu vyksta derybos Komisijoje;
96. palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą peržiūrėti ES prekybos ir investicijų politiką, įskaitant jos ketinimą daugiau dėmesio skirti darbo vietų visoje ES kūrimui ir ekonomikos augimui; prašo, kad ši peržiūra būtų plataus masto, strateginė ir orientuota į ateitį, apimtų visus prekybos ir investicijų politikos aspektus, įskaitant dvišales, keliašales bei daugiašalėse derybas ir atskiras priemones, ypatingą dėmesį skiriant prekybos santykiams ne tik su didelėmis augančios ekonomikos valstybėmis ir pagrindiniais strateginiais partneriais visame pasaulyje, bet ir su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėmis narėmis, su kuriomis ES šiuo metu nėra sudariusi išsamių ir visapusiškų laisvosios prekybos susitarimų;
97. palankiai vertina Komisijos ketinimą valstybėms narėms pasiūlyti direktyvų projektus dėl esamų susitarimų su Meksika, Čile ir Turkija modernizavimo ir prašo į šias direktyvas įtraukti plačių užmojų nuostatas dėl abipusio rinkų atvėrimo, šalinant tarifines, su tarifais nesusijusias kliūtis ir technines kliūtis prekybai įvairiuose sektoriuose, įskaitant, bet neapsiribojant finansinėmis paslaugomis, profesionaliomis paslaugomis, draudimu, viešaisiais pirkimais, cheminėmis medžiagomis, perdirbtais maisto produktais, prekyba energija, intelektine nuosavybe ir automobilių pramonės sektoriumi;
98. apgailestauja, kad Komisija nepažadėjo atsiimti savo pasiūlymo dėl reglamento, kuriuo nustatomos trečiųjų šalių prekių ir paslaugų patekimo į Sąjungos viešųjų pirkimų vidaus rinką taisyklės, nors daug valstybių narių jam griežtai prieštaravo, nes daugelis jų laiko jį protekcionistine priemone, dėl kuriuos galėtų kilti didelių prekybos sunkumų su tam tikrais prekybos partneriais, įskaitant galimą atsakomąjį rinkų užvėrimą ne tik viešųjų pirkimų, bet ir kitose svarbiose srityse; mano, kad Komisijos nurodytas problemas būtų tikslingiau spręsti dvišalėse derybose dėl išsamių ir visapusiškų laisvosios prekybos susitarimų ar skatinant tolesnes šalis prisijungti prie PPO susitarimo dėl viešųjų pirkimų;
99. su susirūpinimu atkreipia dėmesį į pažangos siekiant ES ir Indijos laisvosios prekybos susitarimo stoką ir prašo Komisijos toliau stengtis įveikti dabartines derybose iškilusias kliūtis;
100. prašo, kad Komisija kuo greičiau pateiktų pasiūlymą valstybėms narėms pasirašyti išsamų ekonomikos ir prekybos susitarimą (angl. CETA);
101. pabrėžia, kad susitarimas Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) išlieka svarbiausiu ES prekybos politikos tikslu ir ragina Komisiją siekti šio susitarimo 10-ajame PPO ministrų susitikime, vyksiančiame 2015 m. gruodžio mėn. Nairobyje; ragina Komisiją kuo greičiau užbaigti vykstančias daugiašales derybas dėl prekybos paslaugomis susitarimo (TiSA), susitarimo dėl informacinių technologijų ir susitarimo dėl „žaliųjų prekių“, kurie, jei sėkmingai sudaryti, taptų būtinais veiksmais suteikiant tolesnes paskatas prekybos liberalizavimo pastangoms PPO;
102. reiškia susirūpinimą dėl Komisijos prašymo, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pateiktų savo nuomonę dėl ES susitarimo su Singapūru ir dėl šio susitarimo įsigaliojimo atidėliojimo, susijusio su minėtais veiksmais, kartu prieštarauja bet kokioms pastangoms, kuriomis siekiama apriboti valstybių narių parlamentų galią Europos Sąjungos sprendimų priėmimo procedūrose;
103. primena, kad bet kuris Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimas (angl. TTIP) turi būti visiškai suderinamas su UNESCO konvencija dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo ir kad šalys turi pasilikti teisę priimti ar išlaikyti pagrįstas priemones, kuriomis siekiama apsaugoti ar skatinti kultūros ir kalbinę įvairovę, kaip įtvirtinta susijusiuose Sutarties straipsniuose; mano, kad kultūrinė išimtis yra labai svarbi, bet išlieka susirūpinęs dėl to, kad bet koks jos tikrosios reikšmės ir vertybės susilpninimas, klaidingai susiejant ją su visa kūrybine pramone, užkirstų kelią ES kūrybos sektoriui patekti į naujas rinkas, taip pat naudingai pritaikyti aiškesnes taisykles, pvz., užtikrinant tinkamą Europos gamintojų intelektinės nuosavybės apsaugą JAV;
Abipusiu pasitikėjimu grindžiama teisingumo ir pagrindinių teisių erdvė
104. besąlygiškai remia kovą su tarpvalstybiniu nusikalstamumu ir korupcija; vis dėlto apgailestauja, kad, nepaisant rimtų prieštaravimų Taryboje ir didelių problemų, susijusių su proporcingumo principu, teisiniu pagrindu, subsidiarumo principu ir pagrindinėmis teisėmis, Komisija neatsiėmė pasiūlymo dėl Europos prokuratūros;
105. visapusiškai remia Komisijos įsipareigojimą vidaus saugumo strategijoje padėti spręsti valstybių narių vidaus saugumui kylančias grėsmes, kurios susijusios su užsienio kovotojais ir terorizmu; todėl primygtinai ragina Komisiją tikslingai nustatyti direktyvos dėl keleivio duomenų įrašo duomenų naudojimo priėmimą kaip prioritetą; pabrėžia, kad ES turi būti pasirengusi susidurti su vis augančia grėsme, kurią pačioje ES kelia vadinamieji užsienio kovotojai, t. y. asmenys, kurie vyksta į kitas nei jų gyvenimo ar pilietybės valstybes siekdami vykdyti ar planuoti teroristinius aktus arba teroristų mokymo ar mokymosi, įskaitant su ginkluotais konfliktais susijusius mokymus, tikslais;
106. ragina Komisiją imtis ryžtingų priemonių, skirtų apsaugoti internetu besinaudojančius vaikus; ragina Komisiją pabrėžti tarptautinio bendradarbiavimo su ES strateginiais partneriais ir teisėsaugos institucijomis visame pasaulyje svarbą siekiant kovoti su vaikų pornografija; pabrėžia, kad reikia tobulinti šios srities tarptautinį bendradarbiavimą ir tarpvalstybinius tyrimus sudarant bendradarbiavimo susitarimus ir sąlygas tarptautiniu mastu, įskaitant per Europolą, keistis duomenimis apie šiuos nusikaltimus ir nusikaltėlius; ragina Komisiją atlikti išsamią esamos kovos su vaikų seksualiniu išnaudojimu politikos sistemos analizę ir pateikti ją Direktyvos 2011/93/ES įgyvendinimo ataskaitoje;
107. pritaria vidaus saugumo strategijoje pateiktiems Komisijos pasiūlymams dėl kovos su elektroniniais nusikaltimais; pažymi, kad teroristinės organizacijos vis dažniau naudoją internetą ir komunikacines technologijas atakoms planuoti, propagandai skleisti ir lėšoms telkti; prašo Komisijos skatinti, kad interneto ir socialinės žiniasklaidos bendrovės bendradarbiautų su vyriausybėmis ir teisėsaugos institucijomis, kad būtų kovojama su šia problema, kartu užtikrinant, kad visada būtų laikomasi bendrųjų žodžio laisvės ir privatumo principų;
108. pritaria Komisijos pasiūlymams dėl kovos su radikalėjimu ir jo prevencija ES; ragina parengti antiteroristinę strategiją, grindžiamą įvairiapusišku požiūriu, kuria būtų visapusiškai sprendžiami tokie pagrindiniai veiksniai kaip radikalėjimas, socialinės sanglaudos ir įtraukties, politinės ir religinės tolerancijos plėtojimas, kurstymo internete atlikti teroristinius veiksmus analizavimas ir kova su juo, kliudymas išvykti ir prisijungti prie teroristinių organizacijų, įsijungimo ir įsitraukimo į ginkluotus konfliktus prevencija ir sustabdymas, finansinės paramos teroristinėms organizacijoms ir asmenims, norintiems prie jų prisijungti, nutraukimas, tam tikrais atvejais griežtų baudžiamųjų veiksmų vykdymas ir teisėsaugos institucijų aprūpinimas atitinkamomis priemonėmis, kad šios galėtų atlikti savo pareigas ir kartu visapusiškai gerbti pagrindines teises;
109. ragina Komisiją stiprinti Informuotumo apie radikalizmo skatinimą tinklą (angl. RAN) ir parengti iniciatyvas, kuriomis žemiausiu lygmeniu būtų sprendžiamas radikalėjimo klausimas ir skatinama bendruomenės integracija, tolerancija, švietimo ir deradikalizavimo programos bei socialiniai veiksmai, kurie būtų vykdomi kartu su teisėsaugos ir teisminiais veiksmais, taip pat skatinti valstybes nares keistis geriausia patirtimi šioje srityje;
110. ragina Komisiją užkirsti kelią teroristų judėjimui sutvirtinant išorės sienų kontrolę, sistemiškiau ir veiksmingiau tikrinant kelionės dokumentus, kovojant su neteisėta prekyba ginklais ir sukčiavimu asmens tapatybės srityje, taip pat nustatant rizikos sritis; laukia naujo Komisijos pasiūlymo dėl pažangaus sienų valdymo paketo;
111. ragina Komisiją imtis veiksmų dėl geresnio keitimosi informacija tarp valstybių narių teisėsaugos institucijų ir ES agentūrų; ragina Komisiją padėti pagerinti, sustiprinti ir paspartinti dalinimąsi teisėsaugos informacija visame pasaulyje ir sukurti veiksmingesnį operatyvinį bendradarbiavimą tarp valstybių narių, dažniau naudojantis tokiomis turimomis vertingomis priemonėmis kaip jungtinės tyrimo grupės, terorizmo finansavimo sekimo programa ir keleivio duomenų įrašo (angl. PRN) susitarimai, taip pat operatyviau ir veiksmingiau keičiantis atitinkamais duomenimis bei informacija, kartu vadovaujantis pagrindinių teisių ir duomenų apsaugos principais;
112. ragina Komisiją padėti ES aktyviai skatinti dialogą su pasauline partneryste kovojant su terorizmu ir glaudžiai bendradarbiauti su regioniniais veikėjais, pvz., Afrikos Sąjunga, Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba ir Arabų Lyga, ir ypač su šalimis, Sirijos ir Irako kaimynėmis, ir valstybėmis, kurias šis konfliktas stipriai paveikė, pvz., Jordanija, Libanu ir Turkija, taip pat su Jungtinėmis Tautomis, NATO ir ypač su JT kovos su terorizmu komitetu;
113. primygtinai ragina Komisiją teikti pirmenybę ir parengti konkrečias priemones, skirtas gėdingai modernios vergovės praktikai, ypač susijusiai su vaikais, įveikti;
114. tvirtai remia veiksmus, kuriais siekiama sustabdyti bet kokią diskriminaciją, ir strategijas, kuriose pripažįstama šeimos kaip visuomenės pamato svarba ir kuriose didžiausias dėmesys skiriamas vaiko interesams, kaip apibrėžta 1989 m. priimtos Tarptautinės vaiko teisių konvencijos nuostatose; palankiai vertina Komisijos pasiryžimą remti moterų dalyvavimą darbo rinkoje;
115. pabrėžia Briuselio II reglamento persvarstymo svarbą;
Nauja migracijos politika
116. pritaria griežtam, bet teisingam požiūriui į ES migracijos politiką; visiškai pritaria Komisijos raginimui, kad reikia kovoti su piktnaudžiavimu ES migracijos sistemoje;
117. atkreipia Komisijos dėmesį į didelį kai kurių valstybių narių susirūpinimą dėl gyventojų iš kitų ES valstybių narių piktnaudžiavimo socialinių išmokų sistema; pabrėžia, kad socialinės sistemos ir gerovės išmokos priklauso valstybių narių kompetencijos sričiai; tačiau primena vienodo požiūrio į valstybes nares principą;
118. pritaria, kad migracija turi būti susieta su ES išorės politika; palankiai vertina Komisijos pasiūlymus daugiau svarbos teikti bendradarbiavimui su trečiosiomis šalimis, įskaitant į pietus nuo Sacharos esančias Afrikos šalis, Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų regiono šalis įgyvendinant grįžimo ir perkėlimo programas ir migracijos valdymo susitarimus su kilmės ir tranzito šalimis; taip pat remia Komisijos pasiūlymą pasiūlyti tolesnę pagalbą humanitarinės, politinės ir mokymų srities pagalbos forma;
119. ragina Komisiją spręsti problemas dėl sulaikymo sąlygų ir prieglobsčio procedūrų kokybės ES, nes abu šie veiksniai turi didelės įtakos veiksmingam ir efektyviam migracijos problemų sprendimui; remia Komisijos pasiūlymus dėl didesnės Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros (FRONTEX) ir Europos prieglobsčio paramos biuro (EPPB) pagalbos teikimo pasienio valstybėms narėms siekiant šio tikslo;
120. visapusiškai remia Komisijos raginimą imtis griežtų priemonių prieš prekiautojus žmonėmis ir kontrabandininkus tiek ES, tiek trečiosiose šalyse ir teikti pagalbą trečiosioms šalims vykdant švietimą ir mokymus, tuo siekiant atkreipti dėmesį į prekybos žmonėmis keliamą riziką;
121. palankiai vertina Komisijos pasiūlymą ištirti, kaip būtų galima ateityje sustiprinti FRONTEX ir Europos prieglobsčio paramos biuro vaidmenį, įgaliojimus ir išteklius siekiant spręsti migracijos problemas ir iššūkius, su kuriais susiduria ES, ir išsaugoti išorės sienų saugumą bei užkirsti kelią žmonių žūtims jūroje;
122. ragina Komisiją atlikti visapusišką ES išteklių ir lėšų, visų pirma vidaus reikalams skiriamų lėšų, naudojimo migracijos ir prieglobsčio srityje analizę, labiausiai atkreipiant dėmesį į klausimus, susijusius su prieglobsčio, integracijos, pasienio kontrolės ir grąžinimo sritimis;
123. pritaria Komisijos pasiūlymui padidinti prieglobsčio negavusių prašytojų grąžinimo sistemos veiksmingumą; tačiau ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl skubaus grąžinimo politikos, kuri būtų rengiama atlikus esamų priemonių įvertinimą ir peržiūrą, pvz., į šią sistemą įtraukti didesnę FRONTEX pagalbą;
124. ragina Komisiją nedelsiant pateikti dvi atskiras migracijos strategijas, siekiant atsižvelgti į labai skirtingus ir unikalius teisės aktų reikalavimus ir į veiksmus dėl teisėtos ir ekonominės migracijos, prieglobsčio ir pabėgėlių;
125. yra susirūpinęs dėl Komisijos pasiūlymų dėl perkėlimo Europos Sąjungoje ir perkėlimo į Europos Sąjungą ir prašo Komisiją iš naujo apsvarstyti pasiūlymus, kurie grindžiami privalomais veiksmais ir privalomu paskirstymu, kurie nėra numatyti pagal Europos prieglobsčio srities teisės aktuose įtvirtintas procedūras;
Svarbesnis vaidmuo pasaulio arenoje
126. pripažįsta valstybių narių suverenią teisę priimti vienašalius sprendimus dėl užsienio reikalų, saugumo ir gynybos politikos ir, prireikus, ragina plėtoti bendrą atsaką Europos Vadovų Taryboje sprendžiant bendras esamas ir kylančias grėsmes ir iššūkius, su sąlyga, kad tokiu atsaku nebūtų dubliuojami kitų organizacijų veiksmai; taip pat pažymi, kad siūlant bendrą ES atsaką jis turi būti pagrįstas valstybių narių susitarimu;
127. dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą dėl bendradarbiavimo, o ne konkurencijos su atitinkamomis organizacijomis, pavyzdžiui, JT, NATO ir G20, siekiant užtikrinti, kad ES ir jos valstybės narės galėtų veiksmingai spręsti esamus ir naujus su užsienio reikalais bei saugumu susijusius iššūkius, visų pirma Sąjungos rytiniuose ir pietiniuose rajonuose; pakartotinai patvirtina savo įsipareigojimą NATO ir Transatlantiniam aljansui kaip pagrindiniams Europos saugumo ir gynybos politikos ramsčiams; atmeta Komisijos pirmininko pasiūlymą sukurti „Europos ginkluotąsias pajėgas“ ir pakartoja savo įsipareigojimus NATO atgaivinimui ir tai, kad gynybos politikos užtikrinimas išlieka nacionalinio suverenumo sritis;
128. skatina didesnį bendradarbiavimą tarp valstybių narių ir tarptautinių partnerių siekiant kovoti su ekstremistinių grupių keliama grėsme, užtikrinti ilgalaikę taiką ir stabilumą konfliktų srityse ir išlaikyti saugumą savo šalyse;
129. mano, kad gynyba ir laisvės skatinimas, parama mūsų sąjungininkams ir žiauraus elgesio prevencija turi išlikti pagrindiniais užsienio politikos tikslais, įskaitant persekiojamų religinių ar kitų mažumų grupių teisių gynimą;
130. toliau remia tarptautinių partnerių darbą siekiant užtikrinti ilgalaikį stabilumą, taiką ir politikos reformą pietinėse ir rytinėse kaimyninėse šalyse ir palaiko šių šalių siekius užmegzti glaudesnius ryšius su ES, įskaitant tas šalis kandidates, kurios siekia įgyvendinti ES narystės kriterijus, įskaitant ekonomines, politines ir socialines reformas, pagarbą žmogaus teisėms ir teisinę valstybę;
131. ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir trečiosiomis šalimis, kad būtų imtasi pakankamų priemonių panaikinti praktiką, kuri daro žalą moterims ir mergaitėms, įskaitant vaikų ir priverstinę santuoką, moterų lytinių organų žalojimą, nužudymus dėl garbės, priverstinę sterilizaciją, prievartavimus karinių konfliktų metu, užmėtymą akmenimis ir visų kitų formų žiaurų elgesį; primygtinai ragina Komisiją bendradarbiauti su Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT), kad tokio žiauraus elgesio aukoms būtų teikiama didesnė parama;
Vystymosi politika
132. ragina Komisiją stiprinti pastangas skatinant gerą valdymą ir teisinę valstybę ir padidinti visų vystymosi partnerystėse dalyvaujančių suinteresuotųjų šalių skaidrumą ir atskaitomybę; ragina Komisiją kaip pagrindinį prioritetą finansų srities plėtroje parengti išsamią strategiją ir veiksmų planus, kaip kovoti su neteisėtais kapitalo srautais, pinigų plovimu, mokesčių vengimu ir slėpimu ir besivystančiose šalyse išplitusia korupcija;
133. primena, kad labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės (angl. MSME) yra visų rinkos ekonomikų turto kūrimo ir ekonomikos augimo skatinamoji jėga, nes besivystančiose šalyse šios įmonės sukuria 90 proc. darbo vietų ir turi pajėgumų suteikti tvarų pagrindą vidaus išteklių mobilizavimui; ragina Komisiją tobulinti konkrečias MSME rėmimo priemones ir susitelkti į bendradarbiavimą su šalių partnerių vyriausybėmis, siekiant įgyvendinti verslo aplinkos gerinimo reformas, mažinti pernelyg didelę reguliavimo naštą, įdiegti antikorupcines ir mokesčių slėpimui kelią užkertančias priemones bei sukurti viešųjų finansų valdymą ir veiksmingas viešąsias institucijas, nes tai svarbiausi veiksniai investicijų, naujovių ir privačiojo sektoriaus plėtrai;
134. ragina Komisiją sutelkti dėmesį į silpnas valstybes ir tobulinti taikos kūrimo ir valstybės kūrimo strategijas; pabrėžia, kad būtina įsitraukti į struktūrines ir ilgalaikes partnerystes, kuriomis šiose šalyse daug svarbos teikiama teisinės valstybės ir demokratinių institucijų kūrimui;
Demokratinių pokyčių sąjunga
Biudžeto klausimai
135. primena, kad Komisijos 2010 m. biudžeto peržiūroje ES pridėtinė vertė nurodyta kaip vienas iš jos pagrindinių principų; atkakliai tvirtina, kad šis principas yra visų išlaidų, kurios taip pat turi būti valdomos remiantis veiksmingumo, efektyvumo ir ekonominio veiksmingumo principais, pagrindas, kartu laikantis subsidiarumo principo, kuris įtvirtintas ESS 5 straipsnyje ir Protokole Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje;
136. mano, kad ES biudžetas turėtų būti aiškiai orientuotas į siekį padėti valstybėms narėms kovoti su struktūrinėmis problemomis, ypač konkurencingumo mažėjimu ir atitinkamai didėjančiu nedarbu; primygtinai reikalauja mažinti ES administracijos išlaidas, siekiant realaus ES biudžeto veiksmingumo;
137. tvirtai tiki, kad sprendimo priėmimo procesas, susijęs su kasmetine biudžeto sudarymo procedūra, turi būti persvarstytas, supaprastintas ir padarytas skaidresniu; mano, kad Europos Parlamento vaidmuo neturėtų apsiriboti biudžeto dydžio nustatymu, o turėtų būti sutelktas į tai, pagal kokią antraštę ir kaip leidžiamos ES lėšos;
Instituciniai klausimai
138. primena Komisijai apie Komisijos Pirmininko J. C. Junckerio pažadą siekti „sąžiningo susitarimo“ su Jungtine Karalyste ir kitomis šalimis, kurios nori atsisakyti tam tikro suverenumo; prašo Komisiją pradėti derybas įtraukiant šį klausimą į kitą tarpvyriausybinę konferenciją (TVK) ir išlaikyti šią temą svarbia, kol nebus baigtos tokios derybos; mano, kad nevyks jokių realių demokratinių pokyčių, jei nebus atsižvelgta į 2009 m. birželio 30 d. Vokietijos Konstitucinio Teismo sprendime pateiktą analizę ir išvadas;
139. yra susirūpinęs dėl skaidrumo stokos Europos Sąjungos Teisingumo Teisme (ESTT); todėl ragina Teisingumo Teismą suteikti galimybę savo teisėjams pateikti kitokią nuomonę, atsižvelgiant į esamą kitų tarptautinių teismų, pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (Strasbūras) arba Jungtinių Amerikos Valstijų Aukščiausiojo Teismo, praktiką;
140. atkreipia dėmesį į ESTT pateiktą nuomonę dėl susitarimo dėl ES prisijungimo prie Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK); atsižvelgdamas į sudėtingumą ir neapibrėžtumą, kuris atsiranda turint dvi konkuruojančias jurisdikcijas Konvencijoje numatytų teisių ir Chartijos teisių srityje, abejoja procedūros dėl ES prisijungimo prie EŽTK nauda; ir toliau laikosi nuomonės, kad prisijungimas neturėtų būti ES prioritetas, o susitariančiosios šalys turėtų siekti EŽTK reformos tam, kad pagerintų sprendimų priėmimo procesą, visų pirma žmogaus teisių srityje, ir kad pagrindinės teisės bet kokiu atveju būtų gerai ginamos teismuose taikant nacionalines konstitucijas, kurios išlieka teisės aktų hierarchijos viršuje;
141. ragina Komisiją užtikrinti, kad piliečių iniciatyvos nebūtų savavališkai ar dogmatiškai atmetamos, bet į jas būtų sistemingai atsižvelgta, įsitraukiant Europos Parlamentui;
142. pabrėžia, kad tais atvejais, kai nacionaliniai parlamentai naudoja geltonosios kortelės procedūrą, Komisija galėtų taikyti geriausią patirtį ir atsiimti teisės aktą, dėl kurio sulaukta prieštaravimų;
Aplinkosaugos klausimai
143. mano, kad investicijos ir paskatos pereiti prie žiedinės ekonomikos yra visiškai suderinamas su Komisijos darbu, ekonomikos augimo ir konkurencingumo darbotvarke, ir mažinant ES priklausomybę nuo žaliavų importo atsiranda galimybių sukurti aplinkybes, kai laimi visos dalyvaujančios suinteresuotosios šalys; apgailestauja dėl neseniai atsiimto pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl atliekų ir primygtinai ragina Komisiją išlaikyti savo pažadą iki 2015 m. pabaigos pateikti naują plačių užmojų pasiūlymą, kuriame būtų atsižvelgta į skirtingus valstybių narių atliekų tvarkymo pajėgumus, tuo siekiant pažangos pereinant prie žiedinės ekonomikos per uždaro ciklo gamybą, tvarių produktų kūrimą, griežtą atliekų hierarchijos taikymą ir antrinių žaliavų rinkos sukūrimą;
144. atkreipia dėmesį į ES 2020 m. Biologinės įvairovės strategijos vidurio laikotarpio peržiūrą ir Paukščių ir buveinių direktyvos tinkamumo patikros įtraukimą pagal REFIT programą, su susirūpinimu nurodydamas Komisijos ataskaitoje „Gamtos būklė Europos Sąjungoje“ pateiktas išvadas ir Europos aplinkos agentūros suvestinę ataskaitą „Europos aplinka: būklė ir raidos perspektyvos 2015 m.“ (SOER 2015), kurioje prieita prie išvados, kad dauguma saugomų rūšių ir buveinių rūšių yra nepatenkinamos būklės ir nepanašu, kad Europa pasieks bendrą tikslą iki 2020 m. užkirsti kelią biologinės įvairovės praradimui; primygtinai ragina Komisiją atlikti visapusišką ir skaidrų vertinimą ir skatinti geresnį visų esamų biologinės įvairovės teisės aktų įgyvendinimą; remiantis vidurio laikotarpio peržiūros ir tinkamumo patikrinimo rezultatais ragina Komisiją, esant būtinybei, modernizuoti ir patobulinti esamus teisės aktus ir užtikrinti, kad nebūtų sumažintas dabartinis biologinės įvairovės apsaugos lygis;
145. atkreipia dėmesį į Komisijos darbą rengiant pasiūlymą dėl mokslu pagrįstų endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų (angl. EDC) kriterijų, kaip reikalaujama augalų apsaugos produktų reglamente ir reglamente dėl biocidinių produktų ir pabrėžia tokio mokslu paremto požiūrio svarbą; mano, kad EDC nustatymo kriterijų apibrėžimas turėtų būti paremtas tiek endokrininės veiklos, tiek neigiamo poveikio, kylančio dėl endokrininių medžiagų veikimo mechanizmo, demonstravimu; mano, kad visos pasiūlytos teisėkūros priemonės turėtų būti proporcingos, pagrįstos įrodymais, užtikrinti geresnį rizikos valdymo procedūrų modelio išaiškinimą ir suderinamumą, ir joms turėtų būti taikoma griežta poveikio analizė bei užtikrintas platesnis suinteresuotųjų šalių įsitraukimas;
146. tvirtai remia Parlamento pirmininko pavaduotojo F. Timmermans įsipareigojimą nekeisti pasiūlymo dėl teršalų išmetimo nacionalinių ribų (INR) direktyvos ir pateikti iš dalies pakeistus pasiūlymus, kuriais būtų geriau atsižvelgiama į sąsajas su 2030 m. energetikos ir klimato kaitos dokumentų rinkiniu ir mažinama administracinė našta, nes, siekiant spręsti dideles visuomenės sveikatos problemas ir skubiai įgyvendinti tarptautiniu mastu sutartas 2020 m. ribines vertes, svarbu spręsti oro kokybės klausimą; ragina Komisiją užtikrinti, kad visiems papildomiems pakeitimams būtų griežtai taikoma pažangaus reglamentavimo darbotvarkė ir kad jais būtų lengvinamas geresnis įgyvendinimas; ragina užtikrinti, kad dėl sprendimo iš dalies pakeisti pirminį pasiūlymą neatsirastų nereikalingo delsimo;
Kultūros politika
147. ragina Komisiją pakartotinai įvertinti programos „Kūrybiška Europa“ poreikį pagal subsidiarumo principus ir atlikti kruopštų programos įvertinimą, išsamiai nurodant jos teikiamą naudą ES piliečiams;
148. remia palyginamumo skatinimą aukštojo mokslo kvalifikacijos ir kokybės standartuose įgyvendinant Bolonijos procesą; pabrėžia, kad būtina toliau apsvarstyti bendradarbiavimą ir keitimąsi geriausia patirtimi tolesnio švietimo srityje ir ryšių tarp verslo ir aukštojo mokslo institucijų kūrimą siekiant užtikrinti, kad profesinis rengimas ir mokymai visoje Europoje suteiktų vyresniems kaip16 m. asmenims įgūdžius, kurie reikalingi skatinant ekonomikos augimą ir kuriant darbo vietas;
Bendra žuvininkystės politika
149. ragina Komisiją atidžiai stebėti įsipareigojimo iškrauti visą sugautą laimikį įgyvendinimo pažangą, kaip nurodyta reglamento dėl bendros žuvininkystės politikos (BŽP) 15 straipsnyje; atkreipia dėmesį į tai, kad pirma metinė ataskaita turi būti pateikta Europos Parlamentui iki 2016 m. gegužės 31 d., kaip susitarta „Omnibus“ reglamente;
150. primygtinai ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, ypač srityse, susijusiose su parama nedidelio masto žvejybai ir tradicinių žvejybos būdų išsaugojimu, taip pat platesnėmis žuvų išteklių valdymo nacionalinio ir regioninio lygmens priemonėmis bei praktika;
151. pritaria, kad būtina atlikti esminę techninių priemonių reglamento peržiūrą; primygtinai ragina Komisiją kuo greičiau pasiūlyti tokį reglamentą; primygtinai ragina Komisiją, atliekant šią peržiūrą, apsvarstyti klausimą dėl žvejybos naudojant elektros srovės impulsus draudimo panaikinimo;
152. pabrėžia, jog yra susirūpinęs dėl to, kad Komisija ir toliau inicijuoja teisės aktus, kurie neatitinka regioninio požiūrio, kaip susitarta reglamento dėl BŽP 3 straipsnyje;
153. apgailestauja, kad Farerų salų laimikio dalis pagal bendrą sugautų skumbrių kiekį padidėjo 8 proc.; pabrėžia, kad tam tikras Farerų salų laivų skaičius buvo sulaikytas dėl įsibrovimo į tam tikrų valstybių narių 12 mylių pakrantės ribą;
Bendra žemės ūkio politika
154. pritaria Komisijos įsipareigojimui supaprastinti bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP), tačiau pakartoja, kad supaprastinimas turėtu būti platesnis negu vien teisės aktų pataisymas ir reikia sutelkti dėmesį į didelės reguliavimo naštos, su kuria susiduria ūkininkai ES, mažinimą; pabrėžia, kad dėl naujausios BŽŪP reformos ir nacionalinių institucijų įgyvendinimo veiksmų BŽŪP tapo gerokai sudėtingesnė;
155. atkreipia dėmesį į Komisijos įsipareigojimą po pirmųjų taikymo metų peržiūrėti tiesioginių išmokų ekologiškumo priemones, tačiau ragina Komisiją šią peržiūrą atlikti kaip visapusišką vidurio laikotarpio peržiūrą, išplečiant ją visiems BŽŪP aspektams; mano, kad ši visapusiška vidurio laikotarpio peržiūra turi būti atlikta siekiant BŽŪP paversti sąžiningesne ir mažiau apsunkinančia ūkininkus bei nacionalines administracijas ir padedančia Europos ūkininkams tapti konkurencingesniais pasaulinėje rinkoje;
156. primygtinai ragina Komisiją BŽŪP valdyme užtikrinti proporcingumo ir lankstumo taikymą, įskaitant kompleksinio paramos susiejimo patikrinimus, ir suteikti ūkininkams laiko prisitaikyti ir išspręsti dideles problemas, su kuriomis susiduria daugelis nacionalinių administracijų, stengdamosi įgyvendinti šias reformas;
157. pabrėžia galimybes skatinti eksporto augimą ES žemės ūkio maisto produktų pramonės srityje, kuriant naujas rinkas, užtikrinant sąžiningą prieigą eksportuotojams ir didinant ES dalį pasaulinėje rinkoje; tačiau pabrėžia, kad labai aukšti ES maisto saugos ir sveikatos standartai, kurie itin svarbūs siekiant užtikrinti ES vartotojų pasitikėjimą, neturėtų būti sumažinti ar jų atsisakyta; ragina Komisiją užtikrinti vienodas sąlygas prekybos susitarimuose, kuriuos ES siekia sudaryti su trečiosiomis šalimis, įvardijant ir traktuojant tam tikrus produktus kaip jautrius produktus, kuriems pernelyg didelis spaudimas gali būti žalingas, pvz., tais atvejais kai ES reglamentavimo sąlygos ir susijusios gamybos išlaidos gerokai skiriasi nuo tų sąlygų ir išlaidų, kurias patiria galimi prekybos partneriai;
158. ragina Komisiją padėti ūkininkams numatyti rinkos krizes, teikiant jiems informaciją apie besikeičiančias rinkos sąlygas ir, esant galimybei, naudojant tikslius ir realiu laiku pateikiamus duomenis;
159. pabrėžia, kad būtina šalinti maisto produktų tiekimo grandinės disbalansus, visų pirma siekiant užtikti santykių tarp pirminių gamintojų, perdirbėjų, tiekėjų ir platintojų sąžiningumą ir skaidrumą ir ragina Komisiją ištirti tiekimo grandinės disbalansus ir tvarų pirminio gamintojo vaidmenį grandinėje;
160. pabrėžia naujovių Europos žemės ūkio srityje poreikį ir tai, kad būtina gerinti praktinį laboratorijoje atliktų tyrimų taikymą ūkyje ir visoje maisto produktų tiekimo grandinėje; todėl ragina Komisiją vykdyti finansinius įsipareigojimus pagal programą „Horizontas 2020“ skirti 3,8 mlrd. EUR 2-ajam prioritetui „Visuomenės uždaviniai“: apsirūpinimo maistu saugumas, tvarus žemės ūkis ir miškininkystė, moksliniai tyrimai jūrų, laivybos bei vidaus vandenų srityse ir bioekonomika;
161. pabrėžia, kad reikalingi tęstiniai Komisijos veiksmai šalinant Rusijos paskelbto embargo Europos ūkininkams padarinius; ragina Komisiją parengti visapusišką strategiją, kad ateityje kilus krizėms ji galėtų veikti greičiau, veiksmingiau ir efektyviau;
162. ragina Komisiją įvertinti cukrinių runkelių ir cukranendrių rinkas dėl 2017 m. įvyksiančio cukraus kvotų panaikinimo, taip pat poveikį vartotojams; ragina Komisiją apsvarstyti taikomas priemones ir išnagrinėti ES cukrinių runkelių ir cukranendrių sektorių poziciją panaikinus runkelių kvotas; pripažįsta, kad pagrindiniai ir taikomieji tyrimai cukraus sektoriuje, grindžiami žinių perdavimu, yra svarbiausias veiksnys Europoje kuriant rinkos tendencijomis paremtą cukraus sektorių;
o
o o
163. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai.