Procedūra : 2015/2747(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0717/2015

Pateikti tekstai :

B8-0717/2015

Debatai :

Balsavimas :

PV 09/07/2015 - 12.12
CRE 09/07/2015 - 12.12
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0276

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 142kWORD 73k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0716/2015
7.7.2015
PE565.695v01-00
 
B8-0717/2015

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Pirmininko pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį


dėl Srebrenicos žudynių metinių paminėjimo (2015/2747(RSP))


Charles Tannock, Ryszard Antoni Legutko, Ryszard Czarnecki, Anna Elżbieta Fotyga, Tomasz Piotr Poręba, Ruža Tomašić, Zdzisław Krasnodębski, Raffaele Fitto ECR frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl Srebrenicos žudynių metinių paminėjimo (2015/2747(RSP))  
B8‑0717/2015

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į savo 2005 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl Srebrenicos(1),

−      atsižvelgdamas į savo 2009 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Srebrenicos(2),

−      atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 16 d. Liuksemburge pasirašytą Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Bosnijos ir Hercegovinos stabilizacijos ir asociacijos susitarimą ir 2003 m. per Salonikuose vykusį ES aukščiausio lygio susitikimą numatytą visų Vakarų Balkanų valstybių narystės ES perspektyvą,

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.     kadangi 1995 m. liepos 11 d. prieigos prie jūros neturintį Bosnijos Srebrenicos miestą, kuris JT Saugumo Tarybos 1993 m. balandžio 16 d. rezoliucijoje Nr. 819 buvo paskelbtas saugia zona, užėmė generolo Ratko Mladičiaus vadovaujamos ir tuometiniam Serbijos Respublikos prezidentui Radovanui Karadžičiui pavaldžios pajėgos;

B.     kadangi užėmus Srebrenicą per kelias skerdynių dienas generolo R. Mladičiaus vadovaujamos Bosnijos serbų pajėgos (Serbijos Respublikos armija) ir sukarinti daliniai, įskaitant nereguliariąsias Serbijos policijos pajėgas, patekusias į Bosnijos teritoriją iš Serbijos, be ceremonijų sistemingai išžudė ir masiniuose kapuose palaidojo daugiau kaip 8 tūkstančius musulmonų tikėjimo vyrų ir berniukų, nors ši zona turėjo būti saugoma Jungtinių Tautų apsaugos pajėgų (UNPROFOR), kurios minėtoje vietoje yra dislokavusios 400 taikdarių; kadangi beveik 25 000 moterų, vaikų ir vyresnio amžiaus žmonių buvo prievarta ištremti, o daugelis moterų išprievartauta, ir kadangi tai buvo didžiausios karo metu įvykdytos žudynės Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos;

C.     kadangi ši tragedija, kurią Tarptautinis baudžiamasis tribunolas buvusiajai Jugoslavijai paskelbė genocido aktu, įvyko JT saugaus prieglobsčio zona paskelbtoje vietovėje, kuri dėl to tapo tarptautinės bendruomenės nesugebėjimo užkirsti kelią žudynėms ir skubiai imtis veiksmų, kad būtų apsaugoti civiliai gyventojai, simboliu;

D.     kadangi Bosnijos serbų pajėgos Srebrenicos civilių gyventojų atžvilgiu įvykdė daugybę Ženevos konvencijos pažeidimų, įskaitant tūkstančių moterų, vaikų ir vyresnio amžiaus žmonių deportaciją ir daugybės moterų prievartavimus;

E.     kadangi nepaisant didžiulių pastangų, kurių iki šiol buvo imtasi mėginant surasti ir ekshumuoti masines ir atskiras kapavietes bei nustatyti aukų tapatybę, atlikti tyrimai nepadėjo iki galo atkurti įvykių Srebrenicoje ir jos apylinkėse eigos;

F.     kadangi tikros taikos negalima užtikrinti neįgyvendinus teisingumo ir kadangi iš Vakarų Balkanų šalių vis dar reikalaujama visiškai ir be jokių apribojimų bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiai Jugoslavijai, jeigu jos nori tęsti integracijos į ES procesą;

G.     kadangi Bosnijos armijos generolas Radislavas Krstičius yra pirmasis Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiajai Jugoslavijai pripažintas kaltu už pagalbą ir bendrininkavimą vykdant genocidą Srebrenicoje ir kadangi Ratko Mladičius buvo suimtas 2011 m. gegužės 26 d. ir manoma, kad sprendimas jo byloje bus paskelbtas 2015 m. pabaigoje, taip pat kadangi vis dar vyksta Radovanas Karadžičiaus bylos nagrinėjimas;

H.     kadangi atminimo dienos oficialus įtvirtinimas yra geriausias būdas pagerbti genocido aukas ir pasiųsti aiškią žinią ateities kartoms;

1.      griežtai smerkia žudynes Srebrenicoje; reiškia gilią pagarbą visų žiaurumų aukų atminimui ir nuoširdžią užuojautą aukų šeimoms, kurių dauguma gyvena negavusios galutinio patvirtinimo apie jų tėvų, sūnų, vyrų ir brolių likimą; palankiai vertina tai, kad buvo suimti pagrindiniai žudynėms Srebrenicoje vadovavę asmenys, tačiau apgailestauja, kad kai kurie nusikaltimo vykdytojai dar nepatraukti atsakomybėn; atsižvelgdamas į tai, visapusiškai remia vertingą ir sunkų Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiajai Jugoslavijai, jau priėmusio galutinį sprendimą 147-ių kaltinamųjų bylose ir dar nagrinėjančio kitų 14-kos asmenų bylas, darbą;

2.      ragina valstybes nares ir Vakarų Balkanų šalis tinkamai paminėti 20-tąsias Srebrenicos ir Potočarų genocido metines ir paremti iniciatyvą visoje ES liepos 11-ąją oficialiai paskelbti Srebrenicos genocido aukų atminimo diena; ragina valstybes nares paremti NVO iniciatyvas siekiant užtikrinti, kad šios metinės būtų paminėtos surengiant tinkamo masto renginius; palankiai vertina tai, kad ši diena rimtai ir nuoširdžiai paminėta Jungtinėje Karalystėje, tinkamai bendradarbiaujant nacionalinėms valdžios institucijoms ir NVO „Prisiminti Srebrenicą“;

3.      palankiai vertina tai, kad Serbijos valdžios institucijos pripažįsta žudynių faktą ir kad 2010 m. priimtoje specialioje rezoliucijoje buvo pateiktas oficialus ir viešas jų atsiprašymas; pabrėžia, kad Serbija patraukė žudynes vykdžiusius asmenis atsakomybėn ir kad tai itin svarbus žingsnis siekiant užtikrinti taiką ir stabilumą šiame regione; ragina kitas šio regiono valdžios institucijas teisiškai pripažinti genocido faktą, kad būtų paskatintas susitaikymo regione procesas, kuris yra viena svarbiausių sąlygų Vakarų Balkanų šalims siekiant narystės ES;

4.      pabrėžia svarbų religinių bendruomenių, žiniasklaidos ir švietimo sistemų vaidmenį šiame susitaikymo procese ir atitinkamai ragina Vakarų Balkanų šalis stiprinti vystymosi programas, kuriomis būtų suartintos bendruomenės, kad jos galėtų įveikti praeities įtampą ir pradėtų taikiai ir nuoširdžiai sugyventi siekdamos ilgalaikės taikos, stabilumo ir ekonomikos augimo;

5.      itin apgailestauja dėl to, kad Bosnijos serbų lyderis Miloradas Dodikas prašė Rusijos paskelbti savo veto, kad JT nebūtų priimta Jungtinės Karalystės parengta rezoliucija dėl Srebrenicos, kurioje atkreipiamas dėmesys į JT nesugebėjimą užkirsti kelią genocidui, pagerbiamas aukų atminimas ir visų kariaujančių pusių nukentėjusieji; primygtinai ragina Bosnijos serbų valdžios institucijas vengti bet kokio tolesnio įtampos eskalavimo ir oficialiai pripažinti žudynes Srebrenicoje kaip genocido aktą, atsižvelgiant į tai, kad šį žiaurumo nusikaltimą, kuriam lygių nebuvo nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, Tarptautinis Teisingumo Teismas ir Tarptautinis baudžiamasis tribunolas buvusiajai Jugoslavijai jau pripažino genocidu;

6.      paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms, Bosnijos ir Hercegovinos ir jos teritorinių vienetų vyriausybei ir parlamentui ir Vakarų Balkanų šalių vyriausybėms ir parlamentams.

 

(1)

OL C 157 E, 2006 7 6, p. 468.

(2)

OL C 46 E, 2010 2 24, p. 111.

Teisinis pranešimas - Privatumo politika