PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl migracijos ir pabėgėlių padėties
7.9.2015 - (2015/2833(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
Marina Albiol Guzmán, Cornelia Ernst, Martina Anderson, Malin Björk, Kostas Chrysogonos, Marie-Christine Vergiat, Barbara Spinelli, Lynn Boylan, Matt Carthy, Javier Couso Permuy, Stefan Eck, Tania González Peñas, Takis Hadjigeorgiou, Josu Juaristi Abaunz, Stelios Kouloglou, Merja Kyllönen, Patrick Le Hyaric, Paloma López Bermejo, Liadh Ní Riada, Marisa Matias, Martina Michels, Younous Omarjee, Pablo Iglesias, Sofia Sakorafa, Lola Sánchez Caldentey, Lidia Senra Rodríguez, Neoklis Sylikiotis, Miguel Urbán Crespo, Ángela Vallina, Eleonora Forenza GUE/NGL frakcijos vardu
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,
– atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją,
– atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,
– atsižvelgdamas į 1951 m. Ženevos konvenciją ir jos papildomą protokolą,
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. balandžio 30 d. rezoliuciją dėl pastaruoju metu Viduržemio jūroje įvykusių nelaimių ir ES migracijos ir prieglobsčio politikos[1],
– atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 23 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,
– atsižvelgdamas į savo 2014 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl padėties Viduržemio jūros regione ir poreikio nustatyti holistinį ES požiūrį į migraciją[2],
– atsižvelgdamas į Parlamento Pirmininko kalbą, kurią jis pasakė per savo 2014 m. spalio 2 ir 3 d. vizitą Lampedūzoje, minint 2013 m. spalio 3 d. įvykusios tragedijos metines,
– atsižvelgdamas į savo Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimus dėl jo delegacijų vizitų į Lampedūzą 2011 m. lapkričio mėn., į Jordaniją pabėgėlių iš Sirijos klausimu 2013 m. vasario mėn., taip pat į Bulgariją prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių, ypač iš Sirijos, padėties klausimu 2014 m. sausio mėn.,
– atsižvelgdamas į diskusijas per savo 2013 m. spalio 9 d. plenarinį posėdį dėl ES migracijos politikos Viduržemio jūros regione, ypatingą dėmesį skiriant tragiškiems įvykiams Lampedūzoje,
– atsižvelgdamas į savo Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete nuo dabartinės Parlamento kadencijos pradžios surengtas diskusijas – dėl komunikato dėl Viduržemio jūros regiono darbo grupės veiklos įgyvendinimo (2014 m. liepos 22 d.), dėl FRONTEX veiklos Viduržemio jūros regione ir dėl Viduržemio jūros regiono darbo grupės (2014 m. rugsėjo 4 d. ), dėl Komisijos Penktosios metinės imigracijos ir prieglobsčio ataskaitos (2013 m., COM(2014) 0288) ir dėl Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO) Metinės prieglobsčio padėties Europos Sąjungoje ataskaitos (2013 m.) (2014 m. rugsėjo 24 d.),
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 4 d. Komisijos komunikatą dėl Viduržemio jūros regiono darbo grupės veiklos (COM(2013) 0869),
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 20 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,
– atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 22 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl komunikato dėl Viduržemio jūros regiono darbo grupės veiklos įgyvendinimo (SWD(2014) 0173),
– atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 26–27 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime priimtas išvadas, kuriose ji nustatė artimiausiems metams skirtas laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės teisėkūros ir veiksmų planavimo strategines gaires,
– atsižvelgdamas į kitos kadencijos Komisijos politines gaires, kurias per 2014 m. liepos 15 d. Parlamento plenarinį posėdį pristatė Komisijos Pirmininkas J. C. Juncker,
– atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Europos imigracijos politikos,
– atsižvelgdamas į už migraciją, vidaus reikalus ir pilietiškumą atsakingo Komisijos nario, Dimitriso Avramopouloso įsipareigojimus, prisiimtus per jo 2014 m. rugsėjo 30 d. klausymą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete,
– atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 10 d. Tarybos išvadas dėl veiksmų siekiant geriau valdyti migrantų srautus,
– atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio mėn. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) pranešimą „Žmonių žūtis Viduržemio jūroje: kas už tai atsakingas?“,
– atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo migrantų žmogaus teisių klausimais metinius pranešimus, ypač į 2013 m. balandžio mėn. pranešimą dėl ES išorės sienų valdymo ir jo poveikio migrantų žmogaus teisėms ir 2014 m. balandžio mėn. pranešimą dėl migrantų išnaudojimo darbe,
– atsižvelgdamas į darbą, kurį Viduržemio jūros regione atlieka NVO ir pilietinės visuomenės organizacijos ir kuris yra nesukarintų, civilinių gelbėjimo operacijų, grindžiamų žmogaus teisėmis ir solidarumu, pavyzdys;
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi regioninis nestabilumas ir nuolatiniai konfliktai sukuria šiuolaikinėje istorijoje precedento neturinčią humanitarinę krizę – 2014 m. buvo daugiau nei 60 mln. perkeltųjų asmenų; primena, kad 2014 m. kasdien maždaug 42 500 žmonių tapdavo pabėgėliais, prieglobsčio prašytojais arba šalies viduje perkeltais asmenimis ir kad toks judėjimas vyksta daugiausiai besivystančiose šalyse ir tik 13 % išsivysčiusiose šalyse;
B. kadangi daugelis valstybių narių sumažino savo dalyvavimą pagalbos maistu programose, o tai sukėlė maisto trūkumą pabėgėlius pirmiausiai priimančiose šalyse, ypač Jordanijoje ir Libane;
C. kadangi konfliktai Sirijoje ir Libijoje, kuriose valstybės narės apginklavo ir finansavo įvairius subjektus, smarkiai padidino pabėgėlių skaičių, o tai dar kartą parodo, kad valstybės narės turi vykdyti savo tarptautines prievoles priimti pabėgėlius ir gelbėti juos jūroje;
D. kadangi ES ir jos valstybės narės, statydamos tvoras ir savo išorės sienas vis labiau užtverdamos migrantams ir pabėgėliams, sykiu nesuteikdamos galimybių saugiai ir teisėtai atvykti į ES, prisideda prie nusikalstamos ir pavojingos kontrabandos žmonėmis veiklos skatinimo; kadangi ES ir jos valstybės narės tokiu būdu nesugeba tinkamai reaguoti į žūtis Viduržemio jūroje ir pabėgėlių krizes ES kaimynystėje;
E. kadangi, remiantis Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (angl. UNHCR) duomenimis, 2015 m. pranešama apie 2 778 moterų, vyrų ir vaikų, kurie žuvo arba dingo be žinios bandydami pasiekti saugų prieglobstį Europoje; kadangi ES ne pradėjo vykdyti aktyvią paieškos ir gelbėjimo operaciją, o padidino FRONTEX agentūros biudžetą; kadangi organizacija „Gydytojai be sienų“ (pranc. MSF) savo 2014 m. rugpjūčio 5 d. pareiškime atkreipė dėmesį į itin didelį tinkamų paieškos ir gelbėjimo operacijų trūkumą;
F. kadangi, remiantis UNHCR duomenimis, 2015 m. sausio – rugpjūčio mėnesiais į Graikiją jūra ir sausuma atvyko 229 460 žmonių, o į Italiją 2015 m. sausio – liepos mėnesiais jūra atkeliavo 115 500 žmonių; kadangi pripažįsta Graikijos pastangas pagerinti pabėgėlių padėtį, nepaisant ES paramos, įskaitant finansavimą, trūkumo;
G. kadangi 2015 m. rugsėjo 5 d. Vokietija ir Austrija suteikė galimybę atvykti tūkstančiams pabėgėlių, kuriems Budapešte kliudė įlipti į traukinius Vengrijos vyriausybė; kadangi tenka apgailestauti, jog tos pačios vyriausybės, nepaisant humanitarinės padėties, paskelbė atkuriančios atsitiktinius patikrinimus kertant sieną;
H. kadangi visoje Europoje piliečiai ir vietos valdžios institucijos sukūrė daug iniciatyvų pabėgėliams remti ir ragino vykdyti kitokią migracijos ir prieglobsčio politiką;
I. kadangi, remiantis FRONTEX duomenimis, 2015 m. iki šiol didžiausio prieglobsčio prašytojų skaičiaus kilmės šalys yra Sirija, Afganistanas, Eritrėja ir Irakas;
J. kadangi pagal 1951 m. Ženevos konvenciją asmenys, nepriklausomai nuo jų kilmės šalies, gali ieškoti prieglobsčio kitoje šalyje, jei jie pagrįstai bijo būti persekiojami dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų;
K. kadangi per paskutinį (birželio 25 ir 26 d.) Europos Vadovų Tarybos susitikimą Briuselyje, vadovai nesugebėjo susitarti dėl pakankamų kvotų savanoriško prieglobsčio prašytojų perkėlimo ES viduje arba perkėlimo į ES mechanizmams;
L. kadangi vietoj dabartinio ad hoc sprendimų priėmimo būtina sukurti ilgalaikę aktyvių ir nesukarintų paieškos ir gelbėjimo operacijų, nepriklausomų nuo sienų kontrolės, strategiją;
M. kadangi dabartinė padėtis Graikijoje, Italijoje ir Vengrijoje pabrėžia neatidėliotiną poreikį sustabdyti Dublino reglamento galiojimą ir sukurti alternatyvas;
1. pagerbia vyrus, moteris ir vaikus, per ilgą laiką žuvusius mėginant pasiekti saugų prieglobstį Europoje, ir reiškia nuoširdžią užuojautą, solidarumą ir paramą aukų šeimoms; ragina ES ir valstybes nares dėti visas pastangas siekiant identifikuoti kūnus, nustatyti dingusius asmenis ir informuoti jų giminaičius;
2. smerkia tai, kad trūksta ES valstybių narių solidarumo ir atsakomybės, ir nežmonišką bei žeminantį elgesį su migrantais ir pabėgėliais visoje Europoje, įskaitant teisėsaugos institucijų smurto veiksmus; todėl ragina iš esmės ir nedelsiant pakeisti migracijos ir prieglobsčio politiką;
3. išreiškia visapusišką solidarumą su dideliu skaičiumi pabėgėlių ir migrantų, bėgančių nuo nesibaigiančių konfliktų, sunkių žmogaus teisių pažeidimų, pražūtingų klimato kaitos padarinių, skurdo ir žiaurių represijų; primena, kad ES ir jos valstybėms narėms tenka atsakomybė už karus, chaosą, ekonomines kančias, badą ir mirtį, nuo kurių bėga pabėgėliai ir imigrantai, ypač dėl pasaulinės neoliberalios ekonominės politikos, savo kolonijinės praeities ir dabartinės neokolonijinės politikos;
4. reiškia pagarbą daugelio žmonių ir vietos valdžios institucijų iniciatyvoms visoje Europoje, kai pabėgėliams teikiama pagalba, nors stinga ES ir vyriausybių paramos ir lyderystės; pripažįsta, kad šios iniciatyvos rodo, kad daugelis piliečių nori gyventi solidarumo Europoje, kur pabėgėliai ir migrantai yra laukiami; ypač palankiai vertina tai, kad buvo įsteigtas „pabėgėlių miestų tinklas“ Ispanijoje, ir ragina vietos valdžios institucijas sekti šiuo pavyzdžiu;
5. pripažįsta, kad reikia Jungtinių Tautų (JT) paramos; taigi ragina JT atlikti svarbų vaidmenį reaguojant į pabėgėlių krizę, be kita ko, priimant Saugumo Tarybos rezoliuciją dėl sąlygų sudarymo prieglobsčio prašytojams greitai ir saugiai patekti į Europos teritoriją;
6. primygtinai ragina valstybes nares ir visas Europos institucijas imtis skubių veiksmų reaguojant į krizinę padėtį Viduržemio jūros regione, remiantis solidarumu ir teisingu atsakomybės pasidalijimu pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 80 straipsnį ir holistine strategija, kuria atsižvelgiama į migracijos saugumą ir teisėtumą ir visapusiškai laikomasi pagrindinių teisių ir vertybes; ragina Komisiją ir Tarybą tuo atveju, jei Taryboje nebus įmanoma susitarti dėl šiomis nuostatomis grindžiamos vieningos pozicijos, sukurti valstybių narių koalicija siekiant kurti pažangesnę ir humaniškesnę ES pabėgėlių ir migracijos politiką ir ragina vykdant tokį tvirtesnį bendradarbiavimą skirti šiai sričiai daug lėšų;
7. ragina ES ir jos valstybes nares skubiai organizuoti naują nuolatinę civilinę jūrų paieškos ir gelbėjimo operaciją Viduržemio jūros regione, parengtą glaudžiai bendradarbiaujant su pilietinės visuomenės organizacijomis ir atsižvelgiant į vertingą, pavyzdžiui, organizacijų „Pagalbos migrantams jūroje stotis“ (angl. Migrant Offshore Aid Station, MOAS) ir „Gydytojai be sienų“ (MSF), paieškos ir gelbėjimo patirtį;
8. apgailestauja dėl to, kad Europos Vadovų Taryba nesugebėjo įdiegti patikimo, privalomo visos ES solidarumo mechanizmo, kuris apimtų privalomą pabėgėlių perkėlimo į ES programą kartu su ekstremaliais atvejais atliekamu perkėlimu tarp valstybių narių, kartu atsižvelgiant į migrantų ir pabėgėlių teisę pasirinkti gyvenamąją vietą; ragina Komisiją pagal jos nuolatinę perkėlimo ES viduje programą pateikti pasiūlymą dėl perkėlimo vietų skaičiaus, kuris, remiantis ligšiolinių 2015 m. atvykimų sausuma ir jūra duomenimis, patenkintų dabartinius poreikius šalyse, į kurias atvykstama pirmiausiai;
9. ragina nedelsiant sustabdyti Dublino reglamentą galiojimą, nes juo neužtikrinama galimybė veiksmingai prašyti prieglobsčio;
10. ragina Komisiją ir valstybes nares, atsižvelgiant į dabartinį pabėgėlių antplūdį, nedelsiant pradėti taikyti Laikinosios apsaugos direktyvą (Direktyvą 2001/55/EB);
11. pabrėžia, kad reikia labiau naudotis saugiais ir teisėtais metodais ir sustiprinti humanitarinių vizų išdavimą pagal Vizų kodeksą, ragindamas valstybes nares plačiau naudoti tokias humanitarines vizas arba sustabdyti reikalavimo dėl tokių vizų suteikimo taikymą atvykstantiems iš konfliktų zonų;
12. pabrėžia, kad, neskaitant tvirtos perkėlimo iš vienos valstybės narės į kitą programos, valstybės narės turėtų susitarti suteikti kitas teisėtas galimybes, pavyzdžiui, didesnes šeimos susijungimo galimybes, privačios sponsorystės programas ir lanksčius vizų režimus, įskaitant studijų, darbo ir gydymo tikslais išduodamas vizas;
13. smerkia Tarybos sprendimą sutelkti visas realias pastangas, įskaitant karinius veiksmus, ne tik nesėkmingai, bet ir neteisingai nukreiptai kovai, nes neteisėtai per sieną žmones gabenantys asmenys naudojasi tuo, kad migrantams ir pabėgėliams stinga teisėtų atvykimo galimybių; smerkia planą naikinti laivus Libijos ir kitų Šiaurės Afrikos šalių pakrantėse ir ragina ES ir jos valstybes nares nutraukti operaciją EUNAVFOR MED;
14. ragina valstybes nares skubos tvarka sukurti tinkamas migrantų ir prieglobsčio prašytojų priėmimo infrastruktūras ir pripažinti nuo vykstančių konfliktų bėgančius žmonėms prima facie pabėgėliais;
15. apgailestauja dėl to, kad daugeliui žmonių, bėgančių nuo žmogaus teisių pažeidimų silpnose arba žlugusiose valstybėse, nebus suteiktas pabėgėlio statusas ir jie nebus užregistruoti, nepaisant jų pagrįstos persekiojimo baimės;
16. smerkia tai, kad vadovaujantis „saugių šalių“ sąrašu paspartintas ir užtikrinamas planuojamas grąžinimas iš „karštųjų taškų“; išreiškia susirūpinimą dėl to, kad tai kliudytų tų trečiųjų šalių piliečiams ir jose gyvenantiems asmenims pateikti individualius prieglobsčio prašymus; atkreipia dėmesį į tai, kad „saugių šalių“ koncepcija grindžiama politika pažeidžia pažeidžiamoms grupėms priklausančių asmenų, pavyzdžiui, moterų, nukentėjusių nuo persekiojimo dėl lyties, ir LGBTI asmenų, žmogaus teises; ypač smerkia Komisijos Pirmininko J. C. Junckerio pareiškimą, kad visos ES šalyse kandidatės, įskaitant Turkiją ir Balkanų šalis, turi būti laikomos saugiomis šalimis;
17. smerkia Komisijos poziciją, kad pirštų atspaudų ėmimo užtikrinimas taikant prievartos ar sulaikymo priemones laikoma „geriausia praktika“, jei tai proporcinga; ragina Komisiją pateikti informaciją apie tai, kaip taikant šią praktiką laikomasi asmens teisės į žmogaus orumą, ir smerkia šios kriminalizuojančios praktikos vykdymo užtikrinimą valstybėse narėse;
18. smerkia migrantų sulaikymą ir ragina uždaryti sulaikymo centrus; remia kai kurių valstybių narių pastangas šioje srityje;
19. ragina sustabdyti visų readmisijos susitarimų su šalimis, kurios nepaiso pagrindinių žmogaus teisių, galiojimą;
20. ragina valstybes nares darbais, o ne tik žodžiais laikytis negrąžinimo tarptautinio principo; primena, kad draudžiamas kolektyvinis išsiuntimas;
21. ragina Komisiją ir valstybes nares nedelsiant sustabdyti bendradarbiavimą su trečiosiomis valstybėmis, kurių politika – sutrukdyti migrantams ir pabėgėliams pasiekti saugų prieglobstį Europoje ir stiprinti sienų kontrolę; ragina nutraukti derybas dėl bet kokių tokio pobūdžio susitarimų su trečiosiomis valstybėmis, kurios negarantuoja pabėgėlių apsaugos ir nepaiso pagrindinių teisių, pavyzdžiui, Eritrėja, Sudanu, Somaliu, Etiopija ir Egiptu, iš kurių bėga pabėgėliai, ir sustabdyti Chartumo bei Rabato procesus; taip pat prašo sustabdyti bet kokią finansinę pagalbą Egipto ir Eritrėjos režimams atsižvelgiant į JT ir NVO pranešimus apie žmogaus teisių pažeidimus tose šalyse;
22. atmeta valstybių narių pasiūlymus įsteigti Europos prieglobsčio arba sulaikymo centrus trečiosiose šalyse ir įtraukti Šiaurės Afrikos šalis ir Turkiją į ES paieškos ir gelbėjimo operacijas siekiant sulaikyti pabėgėlius ir grąžinti juos į Afrikos arba Turkijos pakrantę; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją pateikti Parlamentui įvertinimą, ar šie pasiūlymai atitinka tarptautinę teisę (visų pirma Ženevos konvenciją), ir įvertinti visas kitas praktines arba teisines jų įgyvendinimo kliūtis;
23. primena, kad prieglobstis yra visoms valstybėms narėms privalomomis tarptautinės teisės nuostatomis ir prievolėmis garantuojama pagrindinė žmogaus teisė; todėl pabrėžia, kad valstybės narės turėtų dažniau taikyti esamas procedūras skubių apsaugos prašymų tvarkymui, aktyviau taikydamos esamą teisinę sistemą, įskaitant jų konsulatuose trečiosiose valstybėse pateiktus prašymus, kurie nagrinėjami pareiškėjui jau esant Europoje; primena, kad patenkintų prieglobsčio prašymų dalis labai skiriasi įvairiose valstybėse narėse; šiuo klausimu yra susirūpinęs dėl tam tikrų valstybių narių taikomos palikimo ir grąžinimo politikos prieglobsčio negavusių prašytojų atžvilgiu;
24. ragina ES ir jos valstybes nares, atsižvelgiant į ankstesnių karinių intervencijų milžinišką poveikį, susijusį su dideliu pabėgėlių skaičiaus augimu, susilaikyti nuo dalyvavimo konfliktuose trečiosiose valstybėse arba tų konfliktų subjektų apginklavimo ir paramos jiems, taip pat skatinti taiką ir atsisakyti smurtinių intervencijų kaip savo užsienio politikos pagrindo; ypač ragina ES ir jos valstybes nares nevykdyti jokios karinės intervencijos Sirijoje arba Libijoje;
25. primena, kad pagal Tūkstantmečio vystymosi tikslus valstybės narės įsipareigojo suteikti lėšų paramai vystymuisi, kurios sudarytų iki 0,7 % BVP; apgailestauja dėl to, kad beveik visos valstybės narės atsisakė šio įsipareigojimo; smerkia tai, kad kai kurios valstybės narės net sumažino savo indėlį; atsižvelgdamas į tai, prašo didesnės ES paramos visų lygmenų pilietinės visuomenės organizacijoms ir vietos valdžios institucijoms;
26. smerkia kai kurių valstybių narių vadovų ksenofobinius teiginius ir požiūrį, ir kraštutinių dešiniųjų jėgų pasinaudojimą dabartine krize siekiant plačiau paskleisti savo smurtines pažiūras; taip pat smerkia tai, kad kai kurių valstybių narių vadovai ir toliau laikosi painiavą ir nesantaiką keliančio požiūrio į pabėgėlius, prieglobsčio prašytojus ir „ekonominius“ migrantus; ypač smerkia visas dabartinės Vengrijos vyriausybės taikomas priemones, kurios prieštarauja tarptautinei prieglobsčio teisei, įskaitant nacionalinės prieglobsčio teisės aktų pakeitimus, naujo aptvaro tvėrimą ir smurtinį keleivių išlaipinimą iš pabėgėlių pilno traukinio, taip pat neseniai paskelbtus Ministro Pirmininko Viktoro Orbáno pareiškimus;
27. remia nemažą 2016 m. asignavimų Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondui padidinimą; ragina visas turimas sumas iš šio fondo biudžeto skirti pirmiausiai prieglobsčio ir integracijos reikmėms ypač švietimo, užimtumo, sveikatos priežiūros ir būsto srityse, siekiant skatinti vienodą dalyvavimą socialiniame gyvenime;
28. ragina Tarybą ir valstybes nares įgyvendinti Komisijos jau paskelbtas iniciatyvas, kuriomis siekiama didinti valstybių narių solidarumą ir dalijimąsi atsakomybe, įskaitant naują pasiūlymą dėl nuolatinio perkėlimo ES viduje mechanizmo, dar kartą ženkliai padidintą perkėlimo vietų skaičių vertina kaip pirmą žingsnį tinkama linkme, atsižvelgiant į tai, kad Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas (atsakingas už šiuos klausimus) šiuo metu rengia pranešimą, kuriame atsispindės Parlamento siūlomos vidutinio ir ilgesnio laikotarpio politikos gairės migracijos klausimu;
29. ragina skubiai surengti Europos aukščiausiojo lygio susitikimą siekiant išnagrinėti būtinas esmines migracijos ir prieglobsčio politikos permainas;
30. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.
- [1] Priimti tekstai, P8_TA(2015)0176.
- [2] Priimti tekstai, P8_TA(2014)0105.