Procedūra : 2015/2685(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0840/2015

Pateikti tekstai :

B8-0840/2015

Debatai :

Balsavimas :

PV 10/09/2015 - 8.5
CRE 10/09/2015 - 8.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0318

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 171kWORD 112k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0836/2015
7.9.2015
PE565.808v01-00
 
B8-0840/2015

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį


dėl ES vaidmens Artimųjų Rytų taikos procese (2015/2685(RSP))


Martina Anderson, Neoklis Sylikiotis, Patrick Le Hyaric, Ángela Vallina, Sofia Sakorafa, Younous Omarjee, Marisa Matias, Tania González Peñas, Lola Sánchez Caldentey, Estefanía Torres Martínez, Pablo Iglesias, Marina Albiol Guzmán, Paloma López Bermejo, Javier Couso Permuy, Lidia Senra Rodríguez, Josu Juaristi Abaunz, Malin Björk, Stelios Kouloglou, Kostas Chrysogonos, Takis Hadjigeorgiou, Eleonora Forenza, Merja Kyllönen, Marie-Christine Vergiat, Kateřina Konečná GUE/NGL frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl ES vaidmens Artimųjų Rytų taikos procese (2015/2685(RSP))  
B8-0840/2015

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Palestinos ir Izraelio konflikto,

–       atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 29 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sprendimą dėl neprisijungusios valstybės narės stebėtojos statuso suteikimo Palestinai,

–       atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 194 ir JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 242 (1967 m.), Nr. 252 (1968 m.), Nr. 338 (1972 m.), Nr. 476 (1980 m.), Nr. 478 (1980 m.) ir Nr. 1860 (2009 m.),

–       atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 67/19,

–       atsižvelgdamas į JT konvencijas dėl žmogaus teisių, kurias pasirašė Izraelis ir Palestina,

–       atsižvelgdamas į JT žmogaus teisių tarybos rezoliuciją A/HRC/29/L.35 dėl atsakomybės už visus tarptautinės teisės pažeidimus Okupuotoje Palestinos Teritorijoje, įskaitant Rytų Jeruzalę, ir teisingumo užtikrinimo, kuri buvo priimta 2015 m. liepos 3 d. vienbalsiais parėmus ES,

–       atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją,

–       atsižvelgdamas į Ketvirtąją Ženevos konvenciją,

–       atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–       atsižvelgdamas į 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją (UNCRC), ypač jos 9 ir 37 straipsnius,

–       atsižvelgdamas į Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, kuri priimta 1984 m. gruodžio 10 d. priėmus JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 39/46,

–       atsižvelgdamas į 1993 m. rugsėjo 13 d. Oslo susitarimus (Pereinamojo laikotarpio savivaldos principų deklaracija),

–       atsižvelgdamas į Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT) 2004 m. liepos 9 d. patariamąją nuomonę „Sienos statybos Okupuotojoje Palestinos Teritorijoje teisinės pasekmės“,

–       atsižvelgdamas į ES ir Izraelio asociacijos susitarimą, ypač į jo 2 straipsnį,

–       atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 16 d., 2012 m. gegužės 14 d., 2011 m. gegužės 23 d. ir liepos 18 d. ir 2009 m. gruodžio 8 d. Tarybos išvadas dėl Artimųjų Rytų taikos proceso,

–       atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 20 d. ES Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl Artimųjų Rytų,

–       atsižvelgdamas į ES gaires dėl skatinimo laikytis tarptautinės humanitarinės teisės,

–       atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini pareiškimą dėl padėties Izraelyje ir Palestinoje,

–       atsižvelgdamas į Švedijos vyriausybės 2014 m. spalio 30 d. sprendimą pripažinti Palestinos Valstybę ir į tai, kad 2015 m. birželio mėn. Vatikanas pripažino Palestinos Valstybę,

–       atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 13 d. 16 ES užsienio reikalų ministrų nusiųstą laišką Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, kuriame raginama ES mastu nustatyti produktų iš gyvenviečių tinkamo ženklinimo gaires,

–       atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini 2015 m. gegužės 7 d. pareiškimą dėl naujosios Izraelio Vyriausybės suformavimo ir į jos atstovo spaudai 2015 m. liepos 31 d. pareiškimą dėl padegimo Vakarų Krante ir 2015 m. liepos 29 d. pareiškimą dėl naujausių Izraelio sprendimų dėl tolesnės gyvenviečių plėtros,

–       atsižvelgdamas į 2015 m. rugpjūčio 24 d. ES pareiškimą vietos lygmeniu dėl griovimų C zonoje ir dėl statybos darbų prie skiriamosios užtvaros Kremisano slėnyje,

–       atsižvelgdamas į ES misijų vadovų 2012 m. sausio mėn. pranešimą dėl Rytų Jeruzalės, 2011 m. liepos mėn. pranešimą dėl C zonos ir Palestinos Valstybės kūrimo ir į 2011 m. balandžio mėn. pranešimą dėl naujakurių smurto bei pridedamą 2012 m. vasario mėn. ES misijų vadovų pranešimą dėl naujakurių smurto,

–       atsižvelgdamas į ES gaires dėl Izraelio subjektų ir jų vykdomos veiklos po 1967 m. birželio mėn. Izraelio okupuotose teritorijose atitikties ES nuo 2014 m. finansuojamų dotacijų, premijų ir kitų finansavimo priemonių teikimo reikalavimams,

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.     kadangi praėjus 48 metams po 1967 m. karo Izraelis, pažeisdamas tarptautinę teisę ir visas susijusias JT Saugumo Tarybos ir Generalinės Asamblėjos rezoliucijas, ir toliau okupuoja Palestiną ir kadangi Palestinos Valstybė su 1967 m. nustatytomis sienomis ir su sostine Rytų Jeruzale vis dar nėra visateisė JT narė pagal 1948 m. JT rezoliuciją;

B.     kadangi 2012 m. lapkričio mėn. JT Generalinė Asamblėja Palestinai suteikė neprisijungusios valstybės narės stebėtojos statusą; kadangi teisingos ir tvarios taikos tarp Izraelio ir Palestinos gyventojų ir tarp arabų bei izraeliečių platesne prasme užtikrinimas yra tarptautinės bendruomenės tikslas ir deklaruojama ES pozicija;

C.     kadangi Parlamentas ne kartą išreiškė tvirtą paramą dviejų valstybių sambūviu pagrįstam sprendimui, kai šalia viena kitos taikiai egzistuoja Izraelio Valstybė ir nepriklausoma, demokratinė, kaimyninė ir gyvybinga Palestinos Valstybė su sostine Rytų Jeruzale, su 1967 m. nustatytomis sienomis;

D.     kadangi praėjus 20 metų po Oslo susitarimų ir Izraeliui jų nevykdant palestiniečiai nebepasitiki derybomis;

E.     kadangi Palestinos Valstybės prezidentas Mahmoud Abbas pareiškė apie savo ketinimą su JT pagalba nustatyti tvarkaraštį, kad Izraelio vykdoma Palestinos teritorijos okupacija būtų nutraukta per trejus metus; kadangi Arabų Lyga parėmė šį veiksmų planą ir paragino surengti tarptautinę konferenciją, kurios tikslas – siekti galutinio susitarimo remiantis Arabų taikos iniciatyva; kadangi tuo pačiu metu, vadovaujant Prancūzijai, dedamos pastangos JT Saugumo Taryboje;

F.     kadangi vėlesnės JAV vadovaujamos pastangos, taip pat 2014 m., palaikyti prasmingą Izraelio ir Palestinos taikos procesą žlugo ir mažai galimybių, kad toks formatas bus sėkmingas ateityje;

G.     kadangi visose susijusiose JT rezoliucijose, taip pat susijusiose ES Tarybos išvadose nurodyta, kad dėl Izraelio vyriausybės politikos priemonių toliau žlugdomos ir visiškai naikinamos dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo galimybės;

H.     kadangi pirmieji Izraelio koalicinės vyriausybės, kuri yra valdžioje nuo 2015 m. gegužės mėn., teisėkūros srities veiksmai patvirtino jos nacionalistines pažiūras, paramą gyvenviečių statybai ir kraštutinių dešiniųjų ideologijos tendencijas, kaip rodo įstatymo dėl priverstinio maitinimo priėmimas, sankcijų akmenų mėtytojams sugriežtinimas ir pasiūlymas dėl platesnio mirties bausmės taikymo; kadangi rengiami įstatymų, kuriais siekiama apriboti Aukščiausiojo Teismo galias ir pilietinės visuomenės veikėjų viešąją erdvę, projektai; kadangi Izraelio vyriausybė paskelbė apie šimtų naujų gyvenviečių statybą Rytų Jeruzalėje ir Vakarų Krante ir atnaujino skiriamosios sienos statybą, nepaisant to, kad 2004 m. Tarptautinis Teisingumo Teismas priėmė sprendimą, kad ji yra neteisėta;

I.      kadangi palestiniečių Vakarų Krante, visų pirma C zonoje ir Rytų Jeruzalėje, teisės akivaizdžiai pažeidžiamos, jie susiduria su naujakurių smurtu, vandens nukreipimu, griežtais laisvo judėjimo apribojimais, namų griovimu ir priverstiniais iškeldinimais; kadangi priverstinis okupuotos teritorijos gyventojų perkėlimas yra sunkus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas; kadangi naudojama planavimo politika, kaip priemonė iškeldinti palestiniečius ir išplėsti gyvenviečių avanpostus; kadangi karinės pratybos taip pat naudojamos kaip priemonė siekiant prievarta perkelti šimtus palestiniečių, visų pirma Jordano slėnyje; kadangi, JT duomenimis, nuo 2015 m. pradžios Izraelio naujakuriai įvykdė mažiausiai 120 išpuolių prieš palestiniečius Rytų Jeruzalėje ir Vakarų Krante; kadangi, pasak Izraelio NVO „B’Tselem“, per pirmąjį 2015 m. pusmetį Okupuotojoje Palestinos Teritorijoje Izraelio saugumo pajėgos nužudė mažiausiai 13 palestiniečių ir palestiniečiai nužudė tris Izraelio civilius gyventojus;

J.      kadangi 5700 palestiniečių sulaikytų asmenų ir kalinių, įskaitant 160 vaikų, 26 moteris ir 400 administracine tvarka sulaikytus asmenis, kalinami Izraelio kalėjimuose; kadangi 10 Palestinos Įstatymų Leidybos Tarybos narių, iš kurių trys yra sulaikyti administracine tvarka, kalinami Izraelio kalėjimuose; kadangi 2015 m. liepos 30 d. Knesetas priėmė įstatymą dėl priverstinio maitinimo, kuriuo leidžiamas priverstinis bado streiką paskelbusių palestiniečių kalinių maitinimas;

K.     kadangi Izraelio gyvenvietės pagal tarptautinę teisę yra neteisėtos ir jau daugelį metų yra pagrindinė kliūtis pastangoms sukurti taiką; kadangi produktai iš Izraelio gyvenviečių vis dar importuojami į Europos rinką taikant lengvatinį režimą, nepaisant to, kad pagal dabartinius ES teisės aktus tokių produktų importas taikant ES ir Izraelio asociacijos susitarimo lengvatines sąlygas draudžiamas;

L.     kadangi, Palestinos stebėsenos grupės duomenimis, nuo 2004 m. žydų naujakuriai įvykdė daugiau nei 11 000 išpuolių prieš palestiniečius Vakarų Krante; kadangi, Izraelio žmogaus teisių organizacijos „Yesh Din“ duomenimis, tik 1,9 proc. naujakurių smurto atvejų, dėl kurių 2005–2014 m. buvo kreiptasi į teismą, nagrinėjimai baigėsi sėkmingu patraukimu baudžiamojon atsakomybėn;

M.    kadangi pagal tarptautinę teisę bet kuri trečioji šalis, įskaitant valstybes nares, turi pareigą nepripažinti gyvenviečių, neteikti joms pagalbos ar paramos, taip pat pareigą veiksmingai joms prieštarauti;

N.     kadangi buvusi Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai įsipareigojo iki 2013 m. liepos mėn. parengti ES masto iš Izraelio teritorijos, kuri yra už iki 1967 m. nustatytų sienų, importuojamų produktų tinkamo ženklinimo gaires; kadangi 2015 m. balandžio mėn. laiške aiški valstybių narių dauguma išreiškė savo nepasitenkinimą dėl to, kad Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai pakartotinai atidėjo tokių gairių paskelbimą ir primygtinai ragino pastarąją imtis priemonių; kadangi trys valstybės narės – Jungtinė Karalystė, Danija ir Belgija – parengė savo pačių savanoriškas nacionalines gaires;

O.     kadangi, JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro duomenimis, 2015 m. rugpjūčio mėn. C zonoje ir Rytų Jeruzalėje buvo sugriautos 142 palestiniečiams priklausančios struktūros, įskaitant 16 paramos teikėjų finansuotų struktūrų; kadangi dėl šių sugriovimų buvo perkeltas 201 asmuo, įskaitant 121 vaiką, ir tai padarė žalą 426 asmenims, įskaitant 233 vaikus; kadangi tai buvo didžiausio masto šiose teritorijose užregistruotas griovimas nuo 2013 m. sausio mėn.;

P.     kadangi praėjus metams po Izraelio karinės operacijos „Apsaugos uola“ (angl. Protective Edge) prieš Gazą, kurios metu žuvo virš 2 100 palestiniečių ir 66 izraeliečiai (įskaitant atitinkamai 1 462 ir 5 civilius gyventojus), šalys nesugebėjo įvykdyti savo pareigos atlikti tikrus įtariamų pažeidimų tyrimus ir persekioti už šiuos pažeidimus atsakingus asmenis; kadangi JT šios operacijos tyrimų komisija 2015 m. birželio mėn. padarė išvadą, kad ir Izraelis, ir grupuotė „Hamas“ vykdė karo nusikaltimus ir kad teritorijos sugriovimas neturi precedento; kadangi Izraelis atsisakė bendradarbiauti su šia Tyrimų komisija ir neleido jai patekti į Gazą;

Q.     kadangi 2014 m. rugpjūčio 26 d. pasiektas ugnies nutraukimas nebuvo įgyvendintas, ypač atsižvelgiant į blokados panaikinimą; kadangi nė vienas iš 19 000 visiškai sugriautų namų iki šiol nebuvo atstatytas dėl griežtų apribojimų, taikomų statybinės medžiagos įvežimui; kadangi 100 000 žmonių vis dar yra perkelti; kadangi 95 proc. Gazos vandens išteklių nėra saugus geriamasis vanduo; kadangi tebesitęsiantis Gazos uždarymas turi pražūtingų pasekmių 1,8 mln. ten gyvenančių asmenų; kadangi, Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto duomenimis, Gazos uždarymas yra kolektyvinė bausmė, taikoma aiškiai pažeidžiant Izraelio prievoles pagal tarptautinę humanitarinę teisę; kadangi Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) 2015 m. rugsėjo 1 d. pranešime daroma išvada, kad dėl blokados Gazos vystymasis pakrypo priešinga linkme ir kad iki 2020 m. Gaza taps nebetinkama gyventi;

R.     kadangi Jungtinių Tautų paramos ir darbo agentūra Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA), kuri teikia gyvybiškai būtinas paslaugas Palestinos pabėgėliams Okupuotojoje Palestinos Teritorijoje ir Jordanijoje, Libane bei Sirijoje, patyrė didžiausią finansavimo krizę savo istorijoje; kadangi ES ir jos valstybės narės ir toliau yra didžiausios paramos UNRWA teikėjos, jų parama sudaro beveik 40 proc. visos agentūrai teikiamos paramos;

S.     kadangi 2014 m. balandžio mėn. remiant grupuotėms „Hamas“ ir „Fatah“ buvo suformuota Palestinos vienybės vyriausybė, pripažįstanti Ketverto smurto nenaudojimo, ankstesnių susitarimų laikymosi ir Izraelio pripažinimo principus ir remiama JAV bei ES; kadangi bandant pasiekti palestiniečių susitaikymą vis dėlto nepavyko padaryti apčiuopiamos pažangos;

T.     kadangi nuo Oslo principų deklaracijos pasirašymo 1993 m. paramos teikėjų bendruomenė į taiką ir paramą vystymuisi Okupuotojoje Palestinos Teritorijoje investavo daugiau nei 23 mlrd. EUR; kadangi tuo pačiu laikotarpiu nelygybės, nedarbo ir skurdo rodikliai tarp palestiniečių nuolatos augo;

U.     kadangi ES bendradarbiavimo su Okupuotąja Palestinos Teritorija ir paramos palestiniečiams vertinime, kuris 2014 m. gegužės mėn. buvo atliktas Komisijos vardu, daroma išvada, kad dabartinė bendradarbiavimo paradigma nebeturi tolesnių perspektyvų, nes trūksta tuo pačiu metu vykdomo ES politinio proceso siekiant panaikinti dėl Izraelio okupacijos ir gyvenviečių politikos atsiradusias kliūtis ir politinį Vakarų Kranto ir Gazos susiskaldymą;

V.     kadangi Jeruzalės statusas ir toliau išlieka pagrindiniu klausimu Artimųjų Rytų taikos procese; kadangi ES ir tarptautinė bendruomenė niekada nepripažino vienašališkos Izraelio įvykdyto Rytų Jeruzalės aneksijos; kadangi Rytų Jeruzalėje gyvenantys palestiniečiai ir toliau kenčia dėl saugaus teisėto gyventojo statuso neturėjimo, jų žemės konfiskavimo ir sistemingos diskriminacijos galimybės pasinaudoti viešosiomis paslaugomis, planavimo ir pastatų ir galimybių patekti į religines vietas srityje, nes Izraelio vyriausybė imasi politinių priemonių, kuriomis siekiama pakeisti šios teritorijos demografinę struktūrą;

W.    kadangi, UNRWA duomenimis, Palestinos pabėgėlių skaičius (tai dar vienas svarbus su taikos procesu susijęs klausimas) šiuo metu siekia beveik 5 mln., dauguma jų yra antros arba trečios kartos pabėgėliai;

X.     kadangi ES ir Izraelio asociacijos susitarimo 2 straipsnyje aiškiai pasakyta, kad „šalių santykiai ir paties Susitarimo nuostatos yra pagrįsti pagarba žmogaus teisėms ir demokratijos principams, kurie lemia jų vidaus ir užsienio politiką ir yra pagrindinė šio Susitarimo dalis“;

Y.     kadangi tarptautinė žmogaus teisių ir humanitarinė teisė, įskaitant Ketvirtąją Ženevos konvenciją, visapusiškai taikomos Vakarų Krantui, įskaitant Rytų Jeruzalę ir Gazos Ruožą;

1.      prašo nutraukti Izraelio vykdomą Vakarų Kranto, Gazos ir Rytų Jeruzalės okupaciją;

2.      pabrėžia, kad dviejų valstybių sambūviu pagrįstas sprendimas paremtas 1948 m. Jungtinių Tautų rezoliucija ir tarptautinės bendruomenės abiejų valstybių pripažinimu, taigi primygtinai ragina visas ES valstybes nares, ES institucijas ir JT organizacijas, vadovaujantis 2012 m. lapkričio mėn. JT sprendimu, pripažinti Palestinos Valstybę su 1967 m. nustatytomis sienomis ir su sostine Rytų Jeruzale, taikiai ir saugiai egzistuojančia šalia Izraelio Valstybės, kaip nustatyta JT rezoliucijose;

3.      pabrėžia, kad valstybių narių Palestinos Valstybės pripažinimas turėtų prisidėti prie greito tiesioginių taikos derybų tarp izraeliečių ir palestiniečių atnaujinimo ir primygtinai ragina ES tapti tikra politine veikėja Artimųjų Rytų taikos procese ir remti svarbius veiksmus Jungtinėse Tautose siekiant visapusiško sprendimo, įskaitant visų klausimų dėl galutinio statuso išsprendimą; mano, kad pažanga Artimųjų Rytų taikos procese būtų naudinga visam nualintam regionui;

4.      patvirtina, kad ES ir Izraelio santykių raida turėtų dideliu mastu priklausyti nuo to, ar gerbiamos žmogaus teisės ir tarptautinė humanitarinė teisė, kaip nurodyta asociacijos susitarimo 2 straipsnyje;

5.      griežtai smerkia tebesitęsiančią izraeliečių gyvenviečių plėtrą, kurią vykdant pažeidžiama tarptautinė teisė, kurstomas palestiniečių pasipiktinimas ir žlugdomas dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo gyvybingumas ir perspektyvos; ragina Izraelio valdžios institucijas nedelsiant sustabdyti ir atšaukti savo gyvenviečių plėtros politiką ir žemės, visų pirma į pietus nuo Betliejaus esančios žemės, konfiskavimą;

6.      išreiškia rimtą susirūpinimą dėl Izraelio vykdomo Palestinos gamtos išteklių eksploatavimo ir dėl dažnų priverstinių perkėlimų, ypač C zonoje, kurie yra rimtas tarptautinės teisės pažeidimas; ypač apgailestauja dėl naujausių Izraelio teismo sprendimų, kuriais pritariama beduinų gyvenviečių Vakarų Krante griovimui ir priverstiniam perkėlimui, kad būtų galima statyti žydų gyvenvietes; ragina Izraelio valdžios institucijas visapusiškai gerbti beduinų teises ir nedelsiant atšaukti įsakymus dėl Susya ir Abu Nwar bendruomenių kaimų griovimo ir gyventojų iškeldinimo;

7.      išreiškia gilų susirūpinimą dėl vis dažnesnio nežaboto naujakurių smurto, įskaitant naujausią 18 mėnesių palestiniečių kūdikio nužudymą per 2015 m. liepos 28 d. padegimą palestiniečių Duma kaime; palankiai vertina tai, kad Izraelio vadovai plačiu mastu pasmerkė šį nusikaltimą, nepaisant to, kad jie nepripažįsta naujakurių smurto paplitimo, kuriam sąlygas sudarė dešimtmečius trukęs nebaudžiamumo ir kurstymo vyravimas;

8.      ragina nedelsiant nutraukti neteisėtą Gazos Ruožo blokadą, kuri yra kolektyvinė bausmė vietos gyventojams; ragina visas šalis veiksmingai įgyvendinti pagal 2014 m. rugpjūčio mėn. susitarimą dėl ugnies nutraukimo sutartas sąlygas; ragina ES imtis konkrečių veiksmų, kad Izraeliui būtų daromas spaudimas nutraukti blokadą, ypač nustatant tvarkaraštį; apgailestauja dėl tolesnio Izraelio statybinių medžiagų įvežimui į Gazą taikomo apribojimo; ragina Izraelio vyriausybę nutraukti savo savavališką ir neskaidrų medžiagų įtraukimą į dvejopo naudojimo medžiagų sąrašą ir savo dvejopo naudojimo medžiagų sąrašą suderinti su tarptautiniais standartais, visų pirma išbraukiant medieną, užpildus, plieno strypus ir cementą; pabrėžia, kad Izraelis, kaip okupuojanti valstybė ir pagal Ketvirtąją Ženevos konvenciją, yra vienintelė ir pagrindinė šalis, atsakinga už minimalių gyvenimo sąlygų Gazos gyventojams tolesnį užtikrinimą;

9.      pakartoja savo raginimą skubiai atstatyti ir atkurti Gazos Ruožą po 2014 m. vasarą vykusio karo, tai turi būti ES ir tarptautinės bendruomenės humanitarinės pagalbos prioritetas; teigiamai vertina didvyrišką UNRWA darbą šioje srityje; ragina tarptautinius paramos teikėjus vykdyti savo įsipareigojimus, prisiimtus 2014 m. spalio mėn. Kairo konferencijoje;

10.    dar kartą ragina paleisti visus Palestinos politinius kalinius, ypač Palestinos Įstatymų Leidybos Tarybos narius; ragina visapusiškai gerbti Palestinos politinių ir kitų kalinių teises Izraelio kalėjimuose, taip pat bado streiką paskelbusių kalinių teises; mano, kad 2015 m. liepos 30 d. Kneseto priimtas įstatymas dėl priverstinio maitinimo yra tarptautinės žmogaus teisių teisės pažeidimas ir ragina jį nedelsiant panaikinti;

11.    mano, kad ES turėtų prisiimti atsakomybę tapti tikra politine veikėja ir tarpininke Artimųjų Rytų taikos procese ir prašo ES:

•     pasmerkti kolektyvinio baudimo politiką, vykdomą prieš Palestinos gyventojus, ir raginti nutraukti Izraelio nebaudžiamumą jam ir toliau sunkiai pažeidžiant tarptautinę ir humanitarinę teisę, JT Chartiją ir Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją;

•     įgyvendinti ES ir Izraelio asociacijos susitarimo 2 straipsnį įšaldant susitarimą, kol Izraelis ir toliau pažeidžia žmogaus teises;

•     nustatyti ginklų eksporto iš ES į Izraelį draudimą, uždrausti visų ginklų importą iš Izraelio į ES ir nedelsiant nutraukti bet kokį bendradarbiavimą su Izraeliu per Europos gynybos agentūrą (EGA);

•     nesuteikti jokio finansavimo Izraelio subjektams įgyvendinant programą „Horizontas 2020“;

•     prašyti, kad Izraelis mokėtų žalos atlyginimą už ES finansuotus projektus, kurie buvo sugriauti per pasikartojančius išpuolius Gazoje ir Vakarų Krante;

•     remti Palestinos prezidento Mahmoudo Abbaso prašymą Palestinai taikyti tarptautinę apsaugą;

•     raginti valstybių narių vyriausybes įgyvendinti 2013 m. liepos 19 d. gaires, raginti nustatyti visų Izraelio produktų, pagamintų neteisėtose izraeliečių gyvenvietėse Okupuotojoje Palestinos Teritorijoje, importo į ES draudimą;

12.    ragina ES reaguoti į tęsiamą izraeliečių gyvenviečių plėtrą griežtai atmetant ES ir Izraelio susitarimų taikymą Okupuotajai Palestinos Teritorijai, stiprinant ES piliečių ir įmonių konsultavimą dėl gyvenviečių ir veiklos gyvenvietėse, imantis veiksmų dėl ES įmonių, kurios prisidėjo prie pažeidimų gyvenvietėse, imantis konkrečių priemonių dėl naujakurių, įskaitant ryšių nepalaikymo politiką ir draudimą išduoti vizas, neleidžiant, kad į ES vidaus rinką patektų produktai iš naujakurių gyvenviečių, ir įšaldant ES ir Izraelio santykius atsižvelgiant į asociacijos susitarimo 2 straipsnį;

13.    palankiai vertina ES įsipareigojimą, stengiantis atskirti Izraelį ir jo veiksmus Okupuotojoje Palestinos Teritorijoje, užtikrinti, kad visuose ES ir Izraelio susitarimuose būtų nedviprasmiškai ir aiškiai nurodyta, jog jie netaikomi 1967 m. Izraelio okupuotoms teritorijoms, kaip pakartota 2015 m. liepos 20 d. Užsienio reikalų tarybos išvadose; ragina tinkamai ženklinti Izraelio gyvenviečių produktus ES rinkoje, vadovaujantis galiojančiais ES teisės aktais ir ilgalaike ES politika šioje srityje;

14.    išreiškia gilų susirūpinimą dėl rimtos UNRWA finansavimo krizės; ragina teikti didesnę ES finansinę paramą UNRWA ir primygtinai ragina visus kitus paramos teikėjus didinti savo agentūrai teikiamą finansavimą, taip pat ragina spręsti susijusį pagrindinį klausimą dėl Palestinos pabėgėlių, būtent dėl teisės grįžti; sveikina UNRWA ir palankiai vertina jos išskirtines pastangas, dėl kurių tapo galima paskelbti, kad 2015 / 2016 mokslo metais galės mokytis Palestinos pabėgėlių mokiniai;

15.    palankiai vertina tai, kad ES valstybės narės vieningai balsavo už 2015 m. liepos 3 d. JT žmogaus teisių tarybos rezoliuciją „Atsakomybės už visus tarptautinės teisės pažeidimus Okupuotojoje Palestinos Teritorijoje, įskaitant Rytų Jeruzalę, ir teisingumo užtikrinimas“, ir ragina ES užtikrinti visapusišką rekomendacijų, pateiktų JT nepriklausomos tyrimų komisijos ataskaitoje, įskaitant rekomendacijas aktyviai remti Tarptautinio baudžiamojo teismo darbą, susijusį su Okupuotąja Palestinos Teritorija, įgyvendinimą;

16.    pakartoja, kad palankiai vertina tai, jog Palestina ratifikavo Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą; apgailestauja dėl to, kad Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai netgi nepripažino šio svarbaus žingsnio siekiant atsakomybės už būsimus visų šalių padarytus pažeidimus; mano, kad toks elgesys daro aiškią žalą ES žmogaus teisių politikos patikimumui ir jos pareiškimams dėl atsakomybės ir tarptautinio teisingumo;

17.    išreiškia susirūpinimą dėl pranešimų apie blogėjančias sąlygas veikti žmogaus teisių srities NVO Izraelyje ir dėl vis dažnesnių dabartinės vyriausybės bandymų užgniaužti skirtingą nuomonę ir nepriklausomą meną, taip pat priimant įstatymų, kuriais siekiama griežtai apriboti NVO darbą, projektus; ragina ES diplomatines atstovybes dirbti su Izraelio valdžios institucijomis sprendžiant šį skubų klausimą ir toliau remti žmogaus teisių gynėjus šalyje;

18.    palankiai vertina bendro sąrašo sudarymą ir didelį jo poveikį per paskutinius rinkimus Izraelyje, nes taip Izraelio jėgoms ir piliečiams, siekiantiems nutraukti okupaciją ir rasti taikų dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą, suteikiama galimybė išreikšti nuomonę;

19.    tikisi, kad Palestinos politinės jėgos sugebės susitaikyti ir užtikrinti nacionalinę vienybę, nes tai padėtų užbaigti okupaciją;

20.    nusprendžia parengti pranešimą dėl valstybių narių ir Izraelio bei Palestinos prekybos ginklais ir kita saugumo įranga ir dėl tokios prekybos suderinamumo su ES bendra pozicija; ragina nustatyti visapusišką JT ginklų embargą visoms šalims regione siekiant užkirsti kelią tolesniems tarptautinės humanitarinės teisės ir žmogaus teisių pažeidimams;

21.    primena savo sprendimą pradėti iniciatyvą „Parlamento nariai už taiką“, kuria siekiama suburti Europos, Izraelio ir Palestinos parlamentų narius, kad būtų padedama įgyvendinti taikos darbotvarkę, ir kuria būtų papildomos ES diplomatinės pastangos;

22.    išreiškia pasipiktinimą dėl nuolatinio ir nepagrįsto Izraelio valdžios institucijų trukdymo bet kokiam Europos Parlamento oficialių organų apsilankymui Gazoje; įspėja, kad, padėčiai nepagerėjus iki 2015 m. lapkričio 1 d., bus imtasi priemonių;

23.    nusprendžia į Palestiną, įskaitant Gazą, ir į Izraelį nusiųsti ad hoc delegaciją, kad būtų įvertinta padėtis vietoje, atsižvelgiant į ES finansuotų projektų sugriovimą C zonoje ir Gazoje ir į galimybes rasti tvarų konflikto sprendimą;

24.    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui Artimųjų Rytų taikos procese, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, Knesetui, Palestinos Įstatymų Leidybos Tarybai, Palestinos Valstybės prezidentui ir vyriausybei, Izraelio prezidentui ir vyriausybei, Arabų Valstybių Lygos generaliniam sekretoriui ir UNRWA generaliniam komisarui.

Teisinis pranešimas - Privatumo politika