Procedūra : 2015/2933(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-1148/2015

Pateikti tekstai :

B8-1148/2015

Debatai :

Balsavimas :

PV 11/11/2015 - 16.2
CRE 11/11/2015 - 16.2
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0394

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 154kWORD 90k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-1146/2015
4.11.2015
PE570.962v01-00
 
B8-1148/2015

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį


dėl būsimo aviacijos srities dokumentų rinkinio (2015/2933(RSP))


Gesine Meissner, Pavel Telička, Dominique Riquet, Ramon Tremosa i Balcells ALDE frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl būsimo aviacijos srities dokumentų rinkinio (2015/2933(RSP))  
B8-1148/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. balandžio 25 d. savo rezoliuciją dėl Europos bendrosios aviacijos erdvės (EBAE) sukūrimo(1),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. kovo 11 d. Direktyvą 2009/12/EB dėl oro uosto mokesčių,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 7 d. rezoliuciją dėl tarptautinių oro susisiekimo susitarimų pagal Lisabonos sutartį(2),

–  atsižvelgdamas į savo rezoliuciją dėl pasirengimo spręsti būsimus ES išorės politikos aviacijos srityje uždavinius(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 12 d. per pirmąjį svarstymą priimtą poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Bendro Europos dangaus iniciatyvos įgyvendinimo (nauja redakcija)(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 12 d. per pirmąjį svarstymą priimtą poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 216/2008 nuostatos dėl aerodromų, oro eismo valdymo ir oro navigacijos paslaugų(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 29 d. rezoliuciją dėl reikiamos radijo dažnių juostos skyrimo 2015 m. lapkričio 2–27 d. Ženevoje vyksiančioje Pasaulinėje radijo ryšio konferencijoje (WRC-15) palydovinės technologijos plėtojimo ateityje rėmimo tikslais, siekiant, kad veiktų pasaulinės skrydžių sekimo sistemos(6),

–  atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 90 straipsnį, 100 straipsnio 2 dalį ir 218 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į būsimą Komisijos aviacijos srities teisės aktų rinkinį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi 2012 m. ES oro transporto sektoriuje buvo 5,5 mln. darbo vietų ir jo indėlis į ES BVP buvo daugiau kaip 2,6 proc.;

B.  kadangi 2014 m. ES oro transportu vykstančių keleivių skaičius buvo 849,4 mln.; palyginti su 2013 m. – išaugo 4,4 proc., o su 2009 m. – 16,9 proc.;

C.  kadangi nuo 2012 m. Europos oro transporto bendrovės sumažino ir planuoja sumažinti darbo vietų skaičių daugiau kaip 20 000;

D.  kadangi Europos oro transporto bendrovės vidaus ir išorės rinkose veikia greitai kintančiomis ir vis labiau konkurencingomis sąlygomis;

E.  kadangi ES ir jos valstybės narės turi patobulinti tam tikrus teisinius ir finansinius reglamentus, pavyzdžiui, susijusius su nacionaliniais bei vietos mokesčiais ir darbo valandų apribojimu, jei tai Europoje aviacijos sektoriui panaikintų bereikalingą naštą;

F.  kadangi Komisija ketina iki 2015 m. pateikti aviacijos srities dokumentų rinkinį, kuriuo siekiama nustatyti iššūkius, su kuriais susiduria ES aviacijos sektorius, ir su jais susidoroti;

Aviacijos pramonės konkurencingumo didinimas

1.  mano, kad aviacijos srities dokumentų rinkinys turėtų paskatinti labai reikalingą Europos aviacijos pramonės augimą, padidinti konkurencingumą šiame sektoriuje, sudaryti labiau vienodas veikimo sąlygas ir jame turėtų būti išdėstyta ilgalaikė Europos aviacijos pramonės strategija;

2.  ragina Komisiją rengiant aviacijos srities dokumentų rinkinį atsižvelgti į Parlamento per pirmąjį svarstymą priimtas pozicijas dėl Bendro Europos dangaus 2+ (angl. SES2+) ir Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) (T7-0220/2014 ir T7-0151/2014);

3.  pabrėžia, kad aeronautikos pramonė labai prisideda prie ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo ir yra glaudžiai susijusi su konkurencingumu ES aviacijos sektoriuje (pvz., užtikrina teigiamą eksporto balansą, kuriamos švaresnės technologijos Europos orlaiviams, plėtojama programa SESAR, kuriamas Bendras Europos dangus, sudaromi susitarimai dėl skrydžių saugos, užtikrinama priežiūros grandinė), joje sukuriama apie 100 mlrd. EUR metinė apyvarta ir 500 000 tiesioginių darbo vietų; todėl prašo vykdyti aktyvią politiką siekiant sukurti aeronautikos pramonei palankią aplinką;

4.  pabrėžia, kad inovacijos yra būtina konkurencingos Europos aviacijos pramonės sąlyga; todėl rekomenduoja Komisijai remti inovacijas tokiose srityse kaip oro eismo valdymas (automatizuota oro eismo kontrolė, laisvasis maršrutų sudarymas), nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemos (RPAS), alternatyvių degalų naudojimo sprendimai, orlaivių ir variklių projektavimas (didesnis veiksmingumas, mažesnis triukšmingumas), oro uostų saugumas (sensoriniai sprendimai, pažangi saugumo patikros technologija, vienkartinio patikrinimo principas), skaitmeninimas ir daugiarūšio transporto sprendimai (kompiuterizuotos antžeminės paslaugos); taip pat rekomenduoja jai remti pasaulinio masto aplinkos apsaugos sprendimus, kaip antai pasaulinę rinka grindžiamą tarptautinės aviacijos sektoriaus išmetamo CO2 kiekio mažinimo priemonę, ir suderinti regionines schemas, kaip antai aviacijos srities apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS), siekiant jas sujungti į pasaulinę schemą, oro uostų žalinimo (ekologinių mokesčių) ir naujų verslo modelių (pvz., Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) nauji paskirstymo pajėgumai, savaiminis prisijungimas arba integruotasis bilietų pardavimas);

5.  apgailestauja dėl to, kad Reglamentas (EB) Nr. 868/2004 dėl apsaugos nuo nesąžiningos kainų nustatymo veiklos oro transporto sektoriuje jo taikymo srities atžvilgiu pasirodė esantis netinkamas ir neveiksmingas; prašo Komisijos kuo greičiau paskelbti priežasčių, dėl kurių jis nebuvo įgyvendintas, analizę ir persvarstyti reglamentą siekiant veiksmingiau užtikrinti sąžiningą konkurenciją, užtikrinti abipusiškumą ir sustabdyti nesąžiningą praktiką, įskaitant subsidijas ir valstybės pagalbą, skiriamą tam tikrų trečiųjų šalių oro transporto bendrovėms, kurios iškraipo rinką; pabrėžia, kad turėtų būti siekiama patobulinti politinę strategiją Europos lygiu siekiant skubiai išspręsti šį konfliktą, daugiausia remiantis skaidrios ir „sąžiningos konkurencijos“ sąlyga; taip pat prašo Komisijos apsvarstyti oro transporto bendrovių „veiksmingos kontrolės“ sąvoką;

6.  apgailestauja, kad švaistomi mokesčių mokėtojų pinigai, kai jie naudojami remti infrastruktūras, kurios nepatenkina lūkesčių; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją sudaryti viešą oro uostų „vaiduoklių“ ir neveiksmingų oro uostų sąrašą;

7.  pažymi, kad Europos oro uostai susiduria su dideliu konkurenciniu ir oro transporto bendrovių, ir konkuruojančių oro uostų spaudimu; todėl ragina Komisiją, įgyvendinant Direktyvą dėl oro uostų mokesčių, atsižvelgti į šiuos faktus;

8.  ragina Tarybą dėti daugiau pastangų ir patvirtinti pasiūlymą dėl laiko tarpsnių reglamento siekiant pagerinti oro uostų veiklos rezultatus ir sudaryti palankias sąlygas sklandžiam oro transporto veikimui Europoje atsižvelgiant į tai, kad numatoma, jog iki 2030 m. eismas padvigubės;

9.  atkreipia dėmesį į mažų ir regioninių oro uostų Sąjungoje svarbą užtikrinant regionų susisiekimą; ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis pateikti ilgalaikį ES strateginį planą dėl problemų sprendimo ir regioninių oro uostų ES galimybių, nes reikėtų plėtoti oro jungtis, kurios turėtų tapti vienu iš ES ekonominio augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos ramsčių;

Tarptautinis aspektas

10.  ragina Komisiją kuo greičiau baigti derybas ir sudaryti išsamius aviacijos susitarimus su pagrindiniais ES prekybos partneriais, kaip antai kaimyninėmis šalimis, BRIC ir ASEAN šalimis, Meksika, Japonija ir Turkija, taip pat Persijos įlankos valstybėmis, siekiant ES oro vežėjams suteikti naujų galimybių ir užtikrinti labiau vienodas veikimo sąlygas sustiprinant finansų skaidrumą ir užtikrinant sąžiningą konkurenciją;

11.  pažymi, kad oro transporto sektorius nėra reglamentuojamas pasauliniu mastu, kadangi jo neapima Pasaulio prekybos organizacija; pabrėžia, kad svarbu Tarptautinėje civilinės aviacijos organizacijoje (ICAO) nustatyti pasauliniu mastu sutartas taisykles siekiant sumažinti aviacijos sektoriaus išmetamų teršalų kiekį; yra labai susirūpinęs dėl to, kad ICAO nedaro pažangos veiksmingo pasaulinio rinka grindžiamo mechanizmo kūrimo procese;

12.  ragina Komisiją ir valstybes nares paspartinti Bendro Europos dangaus įgyvendinimą priimant antrąjį Bendro Europos dangaus dokumentų rinkinį (angl. SES2+), visiškai įgyvendinant ir naudojant funkcinius oro erdvės blokus (angl. FAB), nes dabartinis Europos oro erdvės susiskaidymas yra pagrindinė Europos oro vežėjams tenkantis našta;

13.  tikisi, kad aviacijos srities dokumentų rinkiniu bus išspręstas visapusiškos oro uostų integracijos į Europos transporto tinklą klausimas ir ši integracija bus užtikrinta; primena, kad aviacijos srities dokumentų rinkinys turi būti suderintas su dabartiniais ir būsimais teisės aktais keleivių teisių srityje ir ragina Tarybą pateikti savo poziciją, kadangi keleiviams ir oro vežėjams būtinas taisyklių aiškumas;

Socialinė darbotvarkė aviacijos sektoriuje

14.  pabrėžia tai, kad kai kurios darbo sąlygos aviacijos sektoriuje gali turėti poveikio skrydžių saugumui; rekomenduoja, kad Mobilumo ir transporto GD ir Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD bendradarbiautų ir kad į aviacijos srities dokumentų rinkinį būtų įtrauktos socialinės nuostatos ir nustatytos būtinos apsaugos priemonės, apie kurias diskutuota 2015 m. birželio 4 d. Komisijos surengtoje aukšto lygio konferencijoje „Transporto socialinė darbotvarkė“;

15.  reikalauja sustiprinti ir suderinti saugos grandinę pritraukiant ir išlaikant kvalifikuotus, gerai apmokytus ir galinčius prisitaikyti darbuotojus;

16.  rekomenduoja aiškiai nustatyti sąvokos „pagrindinė verslo vieta“ apibrėžtį, kad veiklos licenciją suteiktų atskira valstybė, jei oro transporto apimtys joje yra didelės, taip pat derinant socialinės apsaugos sistemas ir darbo teisę, ir Komisijos reglamente (ES) Nr. 83/2014 ir Reglamente (ES) Nr. 465/2012 būtų suderintos sąvokos „pagrindinė buvimo vieta“ apibrėžtys; taip pat rekomenduoja sutrumpinti pereinamąjį laikotarpį ir tiksliai apibrėžti įgulos narių, turinčių keletą pagrindinių buvimo vietų, padėtį;

17.  atkreipia dėmesį į iššūkius įgyvendinant Direktyvą dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones (2008/104/EB) ir rekomenduoja Komisijai patikrinti, kaip ji šiuo metu taikoma šiame sektoriuje;

18.  žino apie vis dažniau pasitaikančią kenksmingą socialinę praktiką, pvz., taikant patogios valstybės vėliavos principą, ir netipinio užimtumo praktika, pvz., tariamu savarankišku darbu, pilotams taikomu principu „mokėk ir skrisk“ ir sutartimis, kuriose nenurodomos darbo valandos, visa tai gali turėti įtakos saugumui; laikosi nuomonės, kad visoje aviacijos veikloje turi būti laikomasi socialinių standartų;

Aukšto lygio saugumo Europos oro erdvėje užtikrinimas

19.  ragina visapusiškai įgyvendinti SESAR programą – tam būtinas Komisijos, oro navigacijos paslaugų teikėjų, oro vežėjų ir oro uostų glaudus bendradarbiavimas ir finansinis įsipareigojimas; todėl ragina taikyti visų aviacijos sričių bendros sistemos požiūrį, kuris apimtų visus skrydžio etapus pradedant antžeminiu, ir užtikrinti stipresnį Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) vaidmenį Bendro Europos dangus ir SESAR aplinkoje ir ES EASA sistemoje, kuria reguliuojama sauga, saugumas, aplinka ir veiklos vykdymas;

20.  teigiamai vertina ketinimą padidinti EASA atsakomybę, todėl tikisi, kad pagrindinis reglamentas (Reglamentas (EB) Nr. 216/2008) bus iš dalies pakeistas siekiant užtikrinti, jog bus nustatyta visapusiška saugos valdymo sistema, ir patikėti EASA ES saugumo priemonių saugos aspektus ir komercinio kosminio transporto bei nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių saugos aspektus; ragina Komisiją EASA suteikti vienintelės aviacijos valdžios institucijos Europoje statusą atsižvelgiant į įvairių sričių atsakomybę, kurią nustatys teisėkūros institucija;

21.  ragina Komisiją sustiprinti EASA vaidmenį tarptautinėje arenoje, kad jis būtų toks pats kaip pagrindinių analogiškų institucijų, kaip antai Federalinė aviacijos administracija (FAA), ir užtikrinti, kad ją oficialiai pripažintų ICAO siekiant nustatyti vieningą ES poziciją, kuri užtikrins didesnį ES piliečių saugumo lygį tuo pat metu užtikrinant ES aviacijos pramonės konkurencingumą ir eksportą;

22.  ragina Komisiją panaikinti reguliavimo kliūtis, su kuriomis susiduriama vykdant oro eismo kontrolę, kad ES piliečiams būtų užtikrintos gyvybės gelbėjimo paslaugos, ir prašo Tarptautinę telekomunikacijų sąjungą užtikrinti būtiną spektro paskyrimą, nes ICAO nustatė, kad palydovinė ADS-B yra technologija, galinti padėti užtikrinti skrydžių sekimą, taip pat oro eismo valdymo priežiūros tikslais, už tankiausiai apgyvendintų vietovių ribų, kai kitų rūšių antžeminio oro eismo valdymo priežiūros technologijos yra ribotos; pabrėžia, kad siekiant išvengti saugos ir saugumo pažeidimų įgyvendinant ADS-B technologiją labai svarbu atsižvelgti į visų oro erdvės naudotojų poreikius ir užtikrinti alternatyvių technologijų sąveikumą; pabrėžia, kad ją naudodamos valdžios institucijos, oro navigacijos paslaugų teikėjai, taip pat oro transporto bendrovės Europoje ir visame pasaulyje galės padidinti oro eismo valdymo veiksmingumą ir pajėgumą, taip sumažindamos aviacijos sektoriaus išmetamų teršalų kiekį, ir gerokai sustiprinti aviacijos saugą, kartu papildydamos Europos oro erdvę dar vienu priežiūros sluoksniu, kuris papildytų ir jau esamą;

23.  ragina Komisiją, atsižvelgiant į EASA rekomendacijas po „Germanwings“ incidento, imtis priemonių siekiant patobulinti įgulos medicininį vertinimą ir jiems teikiamą pagalbą;

24.  reikalauja taikyti keleivių ir krovinių transporto rizika grindžiamas saugumo priemones užuot taikius reagavimu į įvykius grindžiamas priemones, taikyti sąžiningą ir suderintą požiūrį į opų aviacijos saugos klausimą siekiant, viena vertus, patenkinti valstybių narių poreikius ir lūkesčius ir, kita vertus, užtikrinti, kad keleiviai oro uostuose neturėtų neigiamos patirties, ir stiprinti aviacijos saugumo tarnybų ir patariamosios suinteresuotųjų subjektų grupės sistemą, kad būtų kuriamos saugumo priemonės; todėl ragina Komisiją atlikti išankstinio patikrinimo sistemos, panašios į taikomą Jungtinėse Amerikos Valstijose, įgyvendinimo galimybių studiją;

25.  ragina biudžeto institucijas išlaikyti EASA konkurencingą biudžetą, kurį sudarant būtų atsižvelgta į naujas šios agentūros užduotis, kad ES oro transporto įmonės, siekdamos konkuruoti pasauliniu mastu, turėtų lanksčių ir veiksmingų priemonių; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų įvykdytas pradinis Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) biudžetas, kuriam padarė poveikį Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) įsteigimas;

26.  ragina Komisiją aviacijos srities teisės aktų rinkinyje, kuris turi būti pateiktas iki 2015 m. pabaigos, skirti dėmesį visiems minėtiems klausimams;

27.  prašo Komisijos paraginti Tarybą išnagrinėti galimybes, kurios padėtų išspręsti bet kokį šiuo metu vykstantį valstybių narių ginčą, dėl kurio trukdoma priimti daugelį su oro transportu susijusių teisės aktų rinkinių;

28.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

OL C 74E, 2008 3 20 p. 658.

(2)

OL C 380E, 2012 12 11, p. 5.

(3)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0290.

(4)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0220.

(5)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0221.

(6)

Priimti tekstai, P8_TA-PROV(2015)0392.

Teisinė informacija - Privatumo politika