Procedūra : 2015/2933(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-1151/2015

Pateikti tekstai :

B8-1151/2015

Debatai :

Balsavimas :

PV 11/11/2015 - 16.2
CRE 11/11/2015 - 16.2
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :


PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 152kWORD 83k
4.11.2015
PE570.965v01-00
 
B8-1151/2015

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį


dėl būsimo aviacijos srities dokumentų rinkinio (2015/2933(RSP))


Curzio Maltese, Stelios Kouloglou, Paloma López Bermejo, Sofia Sakorafa, Kostas Chrysogonos GUE/NGL frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl būsimo aviacijos srities dokumentų rinkinio (2015/2933(RSP))  
B8-1151/2015

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 12 d. per pirmąjį svarstymą priimtą poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Bendro Europos dangaus iniciatyvos įgyvendinimo (nauja redakcija)(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. liepos 2 d. rezoliuciją dėl pasirengimo spręsti būsimus ES išorės politikos aviacijos srityje uždavinius(2),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. kovo 11 d. Direktyvą 2009/12/EB dėl oro uosto mokesčių,

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. balandžio 25 d. rezoliuciją dėl Europos bendrosios aviacijos erdvės sukūrimo,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 7 d. rezoliuciją dėl tarptautinių oro susisiekimo susitarimų pagal Lisabonos sutartį(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 12 d. per pirmąjį svarstymą priimtą poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 216/2008 nuostatos dėl aerodromų, oro eismo valdymo ir oro navigacijos paslaugų,(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 29 d. rezoliuciją dėl reikiamos radijo dažnių juostos skyrimo 2015 m. lapkričio 2–27 d. Ženevoje vyksiančioje Pasaulinėje radijo ryšio konferencijoje (WRC-15) palydovinės technologijos plėtojimo ateityje rėmimo tikslais, siekiant, kad veiktų pasaulinės skrydžių sekimo sistemos(5),

–  atsižvelgdamas į būsimą Komisijos aviacijos srities teisės aktų rinkinį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi 2012 m. Europoje oro transporto sektoriuje buvo 2,6 mln. tiesioginių darbo vietų ir jo indėlis į ES BVP buvo daugiau kaip 2,4 proc.;

B.  kadangi Europos oro transporto bendrovės nuo 2012 m. sumažino ir planuoja sumažinti darbo vietų skaičių daugiau kaip 20 000;

C.  kadangi Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO), ES ir jos valstybės narės turi pagerinti įvairius teisės aktus ir finansines taisykles, pavyzdžiui, ES viduje taikomą apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, išplėstas keleivių teises, rinkliavas ir nacionalinius mokesčius, triukšmo mažinimą oro uostuose ir darbo valandų apribojimą;

D.  kadangi Komisija ketina iki 2015 m. pabaigos pateikti aviacijos srities dokumentų rinkinį, kuriuo siekiama nustatyti iššūkius, su kuriais susiduria ES aviacijos sektorius;

1.  prieštarauja bet kokiam Europos aviacijos sektoriaus privatizavimui ir liberalizavimui; ragina valstybes nares remti nacionalinius oro vežėjus;

2.  pabrėžia, kad reikia išlaikyti darbo vietas, padidinti jų skaičių ir pagerinti darbo sąlygas aviacijos sektoriuje; pabrėžia tai, kad darbo sąlygos daro poveikį skrydžių saugumui; smerkia bet kokį darbuotojų ir profesinių sąjungų atstovų kriminalizavimą; remia darbuotojų dedamas pastangas, kad išsaugotų savo darbo vietas ir darbo sąlygas įvairiose valstybėse narėse;

3.  pabrėžia, kad aeronautikos pramonė yra vienas iš labiausiai prisidedančių prie ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo sektorių ir yra glaudžiai susijusi su ES aviacijos sektoriumi – joje sukuriama apie 100 mlrd. EUR metinė apyvarta ir apie 500 000 tiesioginių darbo vietų;

4.  reikalauja sustiprinti ir suderinti saugos grandinę pritraukiant ir išlaikant kvalifikuotus, gerai apmokytus darbuotojus, kartu užtikrinant, kad būtų griežtinami mokymo standartai ir kad įgijus profesiją (pavyzdžiui, pilotams) netektų dirbti darbo, kuris gali pakenkti skrydžio saugai, pavyzdžiui, nebūtų taikomos „mokėk ir skrisk“ schemos;

5.  rekomenduoja aiškiai nustatyti sąvokos „pagrindinė verslo vieta“ apibrėžtį, kad veiklos licencija būtų suteikiama atskirai valstybei, jei oro transporto apimtys joje yra didelės, taip pat derinant socialinės apsaugos sistemas ir darbo teisę, ir Komisijos reglamente (ES) Nr. 83/2014 ir Reglamente (ES) Nr. 465/2012 būtų suderintos sąvokos „pagrindinė buvimo vieta“ apibrėžtys; taip pat rekomenduoja sutrumpinti pereinamąjį laikotarpį ir tiksliai apibrėžti įgulos narių, turinčių keletą pagrindinių buvimo vietų, padėtį;

6.  rekomenduoja suteikti galimybę Europos darbuotojų asociacijoms derėtis dėl tarpvalstybinių kolektyvinių darbo susitarimų;

7.  ragina Komisiją stiprinti darbuotojų ir vartotojų apsaugą tuo atveju, jeigu oro vežėjas bankrutuotų;

8.  atkreipia dėmesį į sunkumus įgyvendinant Direktyvą dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones ir rekomenduoja Komisijai peržiūrėti direktyvos taikymą siekiant, kaip pavyzdį, skatinti tiesioginį įdarbinimą ir apriboti darbą pagal netipines sutartis, nes tai gali turėti neigiamą poveikį aviacijos saugai ir baigtis nepriimtina ir piktnaudžiaujamojo pobūdžio praktika;

9.  yra susirūpinęs dėl vis dažniau pasitaikančios kenksmingos socialinės praktikos, pvz., patogios valstybės vėliavos principo taikymo, nesąžiningos pigių skrydžių orų bendrovių praktikos, netipinio užimtumo praktikos, pvz., tariamo savarankiško darbo, pilotams taikomų schemų „mokėk ir skrisk“ ir sutarčių, kuriose nenurodomos darbo valandos, – visa tai gali turėti įtakos saugumui ir turėtų būti draudžiama; laikosi nuomonės, kad visoje aviacijos veikloje turi būti laikomasi socialinių standartų;

10.  ragina Komisiją ir valstybes nares, atsižvelgiant į Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) darbo grupės ataskaitoje pateikiamą rizikos vertinimą, imtis priemonių siekiant patobulinti pilotų medicininį vertinimą, parengti bandomąsias pilotų tarpusavio paramos programas, pagerinti saugumą, įėjimo ir išėjimo procedūras, susijusias su pilotų kabinos durimis;

11.  tikisi, kad aviacijos srities dokumentų rinkiniu bus išspręstas visapusiškos oro uostų integracijos į Europos transporto tinklą klausimas ir ši integracija bus užtikrinta; primena, kad aviacijos srities dokumentų rinkinys turi būti suderintas su dabartiniais ir būsimais teisės aktais keleivių teisių srityje, įskaitant siūlomą ES keleivio duomenų įrašo (PNR) direktyvą, ir tuo pačiu ragina Tarybą, atsižvelgiant į Gibraltaro klausimą, pateikti savo poziciją, kadangi keleiviams ir oro vežėjams būtinas taisyklių aiškumas;

12.  pažymi, kad Europos oro uostai susiduria su smarkiu oro transporto bendrovių, nemokančių visos infrastruktūros kainos, spaudimu; todėl primygtinai ragina Komisiją remtis šiais pokyčiais ir parengti naują teisinę sistemą, grindžiamą bendrais socialiniais, ekonominiais ir aplinkosauginiais kriterijais; mano, kad viešas oro uostų valdymas galėtų būti svarbi priemonė daugumai minėtų problemų spręsti;

13.  ragina valstybes nares, atsižvelgiant į tai, kad numatoma, jog iki 2030 m. eismas padvigubės, dėti daugiau pastangų siekiant pagerinti aplinkosaugos, pvz., triukšmo mažinimo ir išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo, standartus oro uostuose;

14.  atkreipia dėmesį į tai, kad oro transporto jungtys yra svarbios bendro atitinkamų regionų ekonominio vystymosi požiūriu, ir prašo valstybių narių ir Komisijos, glaudžiai bendradarbiaujant su regionų ir vietos valdžios institucijomis, atkreipti dėmesį į mažų ir regioninių oro uostų svarbą perkeliant trumpesnius skrydžius į keliones geležinkeliu, kai atstumai yra trumpesni nei penkių valandų trukmės kelionė Sąjungoje teritorijoje, nes jie netiesioginėmis jungtimis gali padėti sumažinti pernelyg didelę stambesnių ir pagrindinių oro uostų apkrovą; ragina Komisiją, atsižvelgiant į oro uostų ir geležinkelių transporto jungtis ES viduje, kartu su valstybėmis narėmis pateikti ilgalaikį ES strateginį planą dėl problemų sprendimo ir regioninių oro uostų galimybių, nes reikėtų plėtoti oro ir geležinkelių transporto jungtis;

15.  pažymi, kad oro transporto sektorius nėra reglamentuojamas pasauliniu mastu, nes jo neapima PPO; ragina Komisiją derėtis su ICAO siekiant reglamentavimo pasauliniu mastu; pabrėžia, kad svarbu ICAO nustatyti pasauliniu mastu sutartas taisykles, siekiant sumažinti aviacijos sektoriaus išmetamų teršalų kiekį, ir imtis priemonių tinkamiems tikslams įgyvendinti iki 2016 m. pabaigos, kad būtų pasiekti būtini teršalų kiekio mažinimo tikslai atsižvelgiant į 2°C tikslą;

16.  atkreipia dėmesį į ketinimą padidinti EASA atsakomybę, todėl tikisi, jog iš dalies pakeistu Reglamentu (EB) Nr. 216/2008 (pagrindinis reglamentas) bus siekiama užtikrinti, kad bus nustatyta visapusiška saugos valdymo sistema ir kad EASA bus patikėti ES saugumo priemonių saugos aspektai ir komercinio kosminio transporto bei nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių saugos aspektai; ragina Komisiją, atsižvelgiant į daugybę užduočių, kurias EASA patikės teisės aktų leidėjas, suteikti šiai agentūrai bendros aviacijos institucijos Europoje statusą;

17.  ragina Komisiją sustiprinti EASA vaidmenį tarptautinėje arenoje iki tokio pat lygmens, kokį yra pasiekę svarbiausi jos partneriai, pvz., Federalinė aviacijos administracija, ir užtikrinti jos oficialų pripažinimą ICAO, kad ES turėtų bendrą poziciją siekiant visame pasaulyje užtikrinti aukštesnio lygio saugumą ES piliečiams ir ES aviacijos sektoriaus eksportą;

18.  ragina Komisiją panaikinti reguliavimo kliūtis, su kuriomis susiduriama vykdant oro eismo kontrolę, kad ES piliečiams būtų užtikrintos gyvybės gelbėjimo paslaugos, ir prašo Tarptautinę telekomunikacijų sąjungą (ITU) užtikrinti reikiamo spektro paskyrimą, nes ICAO nustatė, kad palydovinė ADS-B yra technologija, galinti padėti užtikrinti skrydžių sekimą ir oro eismo valdymo priežiūrą už tankiausiai apgyvendintų vietovių ribų, kai kitų rūšių antžeminio oro eismo valdymo priežiūros technologijos yra ribotos; pažymi, kad ją naudodamos valdžios institucijos, oro navigacijos paslaugų teikėjai, taip pat oro transporto bendrovės Europoje ir visame pasaulyje galės padidinti oro eismo valdymo veiksmingumą ir pajėgumą ir gerokai sustiprinti aviacijos saugą, kartu mažindamos infrastruktūros išlaidas ir papildydamos Europos oro erdvę dar vienu priežiūros aspektu, kuris papildytų ir jau esamą;

19.  pabrėžia, kad Europos aviacijos pramonei būtinos inovacijos ir todėl rekomenduoja Komisijai atsižvelgti į inovacijas tokiose srityse kaip oro eismo valdymas (pvz., automatizuota oro eismo kontrolė, laisvasis maršrutų sudarymas), alternatyvių degalų naudojimo sprendimai, orlaivių ir variklių projektavimas (didesnis veiksmingumas, mažesnis triukšmingumas), oro uostų saugumas (nesąlytiniai sprendimai, vienkartinis patikrinimas), skaitmeninimas ir daugiarūšio transporto sprendimai, parama pasaulinio masto aplinkos apsaugos sprendimams, aviacijos sektoriaus anglies pėdsako mažinimas stiprinant pačiame sektoriuje įgyvendinamas priemones, tuo pačiu ir grynojo išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas, ir jas remti;

20.  pabrėžia, kad derybos dėl išsamių aviacijos susitarimų su pagrindiniais ES prekybos partneriais, pvz., kaimyninėmis šalimis, ASEAN šalimis, Brazilija, Indija, Meksika, Japonija ir Turkija, turėtų būti strateginis tikslas ir kad tokias derybas reikėtų pradėti arba paspartinti, kai jos bus laikomos realiomis; pažymi, kad tai turėtų suteikti ES oro vežėjams naujų galimybių ir padidinti finansinį skaidrumą; tvirtina, kad, siekiant užtikrinti šių išsamių aviacijos susitarimų praktinį veiksmingumą, reikėtų įtraukti apsaugos skyrių, kuriame būtų apibrėžtas pažeidimas ir teisinės pasekmės jį padarius;

21.  ragina Komisiją kuo greičiau susitarti dėl ES oro susisiekimo susitarimo su Persijos įlankos regiono valstybėmis siekiant užtikrinti Europos oro transporto bendrovėms ir oro uostams vienodas veiklos sąlygas;

22.  reikalauja taikyti keleivių ir krovinių transporto rizika grindžiamas saugumo priemones užuot taikius reagavimu į įvykius grindžiamas priemones, taikyti sąžiningą ir suderintą požiūrį į opų aviacijos saugos klausimą siekiant, viena vertus, patenkinti valstybių narių poreikius ir lūkesčius ir, kita vertus, užtikrinti, kad keleiviai oro uostuose neturėtų neigiamos patirties, ir ragina stiprinti aviacijos saugumo tarnybų ir patariamosios suinteresuotųjų subjektų grupės sistemą, kad būtų kuriamos saugumo priemonės;

23.  ragina biudžeto institucijas išlaikyti EASA biudžetą, kurį sudarant būtų atsižvelgta į naujas šios agentūros užduotis, kad ES oro transporto bendrovės turėtų lanksčių ir veiksmingų priemonių;

24.  ragina Komisiją aviacijos srities teisės aktų rinkinyje, kuris turi būti pateiktas iki 2015 m. pabaigos, skirti dėmesį visiems minėtiems klausimams;

25.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

OL C 74 E, 2008 3 20, p. 658.

(2)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0290.

(3)

OL C 380 E, 2012 12 11, p. 5.

(4)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0221.

(5)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0392.

Teisinė informacija - Privatumo politika