Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B8-1350/2015Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B8-1350/2015

    PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl 20-ųjų Deitono taikos susitarimo metinių

    14.12.2015 - (2015/2979(RSP))

    pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo
    pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį

    Georg Mayer ENF frakcijos vardu

    Procedūra : 2015/2979(RSP)
    Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
    Dokumento priėmimo eiga :  
    B8-1350/2015
    Pateikti tekstai :
    B8-1350/2015
    Debatai :
    Priimti tekstai :

    B8-1350/2015

    Europos Parlamento rezoliucija dėl 20-ųjų Deitono taikos susitarimo metinių

    (2015/2979(RSP))

    Europos Parlamentas,

    –  atsižvelgdamas į J. Cutileiro planą, C. Vance'o ir D. Oweno planą, D. Oweno ir T. Stoltenbergo planą ir Kontaktinės grupės planą,

    –  atsižvelgdamas į 1994 m. kovo 1 d. pasirašytą Vašingtono susitarimą[1],

    –  atsižvelgdamas į Deitono taikos susitarimą ir 12 jo priedų, ypač į IV ir X priedus, kurie buvo parafuoti 1995 m. lapkričio 21 d. Deitone ir pasirašyti 1995 m. gruodžio 14 d. Paryžiuje[2],

    –  atsižvelgdamas į Bonos išvadas, priimtas surengus Taikos įtvirtinimo tarybos susitikimą 1997 m. gruodžio 9 ir 10 d. Bonoje[3],

    –  atsižvelgdamas į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1384(2004) 13 dalį[4],

    –  atsižvelgdamas į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1592(2007) 1 dalį[5],

    –  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 4 d. vyriausiosios įgaliotinės pranešimą Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui dėl Bendrojo pamatinio susitarimo dėl taikos įgyvendinimo Bosnijoje ir Hercegovinoje[6],

    –  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 16 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimą dėl 20-ųjų Deitono taikos susitarimo metinių,

    –  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

    A.  kadangi po konflikto tarptautinė bendruomenė ir politiniai veikėjai Bosnijoje ir Hercegovinoje žinojo, kad šalies išlikimą tarp nustatytų sienų, vadinamų Antifašistinės Jugoslavijos nacionalinio išsivadavimo tarybos (serb.-kroat. AVNOJ) sienomis, lems radikali decentralizacija;

    B.  kadangi Deitono taikos susitarimas reiškė karo pabaigą ir pagal jį nustatyta visiškai nauja Bosnijos ir Hercegovinos vidaus struktūra rinkimų proceso ir šalies institucijų veikimo požiūriais, laikantis 1995 m. rugsėjo mėn. Ženevos ir Niujorko principų;

    C.  kadangi per dvidešimt metų nuo Deitono taikos susitarimo pasirašymo Bosnijos ir Hercegovinos konstituciją labai suniokojo tarptautinės bendruomenės atstovai ir kai kurie vietos lygmens veikėjai, įskaitant vyriausiąjį įgaliotinį Bosnijoje ir Hercegovinoje, Bosnijos ir Hercegovinos Konstitucinį Teismą ir Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą;

    D.  kadangi Bosnijos ir Hercegovinos konstitucijos 3.5 ir 3.3(a) straipsnių nuostatomis naudojosi ir Bosnijos ir Hercegovinos Konstitucinis Teismas, ir Vyriausiojo įgaliotinio biuras (angl. OHR), kad įteisintų nesankcionuotus Deitono taikos susitarimo pažeidimus pusiau teisiniu pagrindu;

    E.  kadangi atlikta neteisėta Deitono taikos susitarimo 4 priedo peržiūra, prieštaraujant pasirašiusiųjų šalių valiai ir nesivadovaujant Vienos konvencijoje dėl tarptautinių sutarčių teisės nustatytomis procedūromis;

    F.  kadangi Vyriausiojo įgaliotinio biuras, sukurtas kaip tarptautinė ad hoc institucija, neturėjo įgaliojimų nustatyti centralizavimą įvairių funkcijų atžvilgiu, nepaisant Bosnijos ir Hercegovinos Deitono konstitucijos, pagal kurią visos kompetencijos, išskyrus kelias, paliekamos subjektams;

    G.  kadangi dėl to, jog vyriausiasis įgaliotinis perkėlė kompetencijas iš subjektų lygmens, vietoj 7 jungtinių institucijų sukurta 70 institucijų, kuriose dirba beveik 23 000 asmenų;

    H.  kadangi 2000 m. lapkričio 12 d. Vyriausiojo įgaliotinio biuras priėmė sprendimą, pagal kurį nustatomas Bosnijos ir Hercegovinos valstybės teismo įstatymas „iki tol, kol Bosnijos ir Hercegovinos parlamentinė asamblėja priims šį įstatymą tinkamu būdu, be pakeitimų ir nenustatydama jokių sąlygų“;

    I.  kadangi nuo 2000 m. Vyriausiojo įgaliotinio biuras yra paskelbęs potvarkius, pagal kuriuos beveik 200 Bosnijos ir Hercegovinos piliečių atleista iš darbo valstybinėse įstaigose arba uždrausta juos priimti į darbą šiose įstaigose, įskaitant išrinktus pirmininkus, įstatymų leidėjus, teisėjus ir kitus pareigūnus, ir toliau reguliariai skelbia potvarkius, pagal kuriuos politikai pašalinami iš pareigų, uždraudžiama juos įdarbinti valstybinėse įstaigose, atimami jų kelionės dokumentai ir įšaldomos jų bankų sąskaitos;

    1.  primena vietos lygmens politiniams lyderiams, jog reikalingos reformos, kuriomis didžiausias dėmesys būtų skiriamas neveiksmingiems, nenaudingiems ar prieštaringiems įstatymams ir institucijoms; pabrėžia, kad reikalingos priemonės politinėms, pilietinėms ir žmogaus teisėms apsaugoti, ragina atkurti teisės viršenybę ir ragina Bosnijos ir Hercegovinos vadovus dėti dideles pastangas, kad būtų įgyvendinta politinė sistema, numatyta Deitono susitarime;

    2.  pabrėžia, kad Vyriausiojo įgaliotinio biuras, kaip ne rinkimų būdu paskirta politinės valdžios institucija, negali toliau nustatinėti įstatymų be jokios galimybės juos apskųsti ar be jokio nepriklausomo organo dalyvavimo; ragina dar kartą patvirtinti Deitono taikos susitarimo X priedą;

    3.  ragina įgyvendinti būtinas priemones siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Deitono taikos susitarimo, taip pat užkirsti kelią bet kokiems mėginimams pakeisti tarptautinį Deitono taikos susitarimą ar traktuoti jį kaip reliatyvų, įskaitant pastangas nustatyti įstatymus, susijusius su teismu ir prokuratūra;

    4.  ragina Tarybą, Komisiją bei Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai gerbti Bosnijos ir Hercegovinos demokratines institucijas, jos suverenumą ir jos liaudies valią;

    5.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai bei Bosnijos ir Hercegovinos Prezidiumui ir parlamentui.