PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl 20-ųjų Deitono taikos susitarimo metinių
14.12.2015 - (2015/2979(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
Knut Fleckenstein, Tanja Fajon, Afzal Khan, Tonino Picula, Victor Boştinaru, Richard Howitt, Eric Andrieu, Nikos Androulakis, Francisco Assis, Zigmantas Balčytis, Hugues Bayet, Brando Benifei, Goffredo Maria Bettini, José Blanco López, Vilija Blinkevičiūtė, Simona Bonafè, Nicola Caputo, Nessa Childers, Andrea Cozzolino, Andi Cristea, Miriam Dalli, Viorica Dăncilă, Nicola Danti, Isabella De Monte, Monika Flašíková Beňová, Eugen Freund, Doru-Claudian Frunzulică, Eider Gardiazabal Rubial, Enrico Gasbarra, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Neena Gill, Ana Gomes, Theresa Griffin, Sylvie Guillaume, Sergio Gutiérrez Prieto, Cătălin Sorin Ivan, Liisa Jaakonsaari, Juan Fernando López Aguilar, Javi López, Andrejs Mamikins, Louis-Joseph Manscour, Costas Mavrides, Marlene Mizzi, Sorin Moisă, Csaba Molnár, Alessia Maria Mosca, Victor Negrescu, Momchil Nekov, Demetris Papadakis, Emilian Pavel, Vincent Peillon, Miroslav Poche, Liliana Rodrigues, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández, Daciana Octavia Sârbu, Christel Schaldemose, Siôn Simon, Renato Soru, Tibor Szanyi, Elena Valenciano, Julie Ward, Boris Zala, Flavio Zanonato S&D frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-1362/2015
B8-1401/2015
Europos Parlamento rezoliucija dėl 20-ųjų Deitono taikos susitarimo metinių
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Bendrąjį pamatinį susitarimą dėl taikos Bosnijoje ir Hercegovinoje, sudarytą 1995 m. lapkričio 21 d. Deitone ir oficialiai pasirašytą 1995 m. gruodžio 14 d. Paryžiuje, ir jo priedus,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Bosnijos ir Hercegovinos ir dėl Srebrenicos,
– atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 22 d. Europos žmogaus teisių teismo sprendimą, priimtą byloje Sejdić ir Finci prieš Bosniją ir Hercegoviną (bylos Nr. 27996/06 ir 34836/06),
– atsižvelgdamas į Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Bosnijos ir Hercegovinos stabilizacijos ir asociacijos susitarimą, pasirašytą 2008 m. birželio 16 d. Liuksemburge ir įsigaliojusį 2015 m. birželio 1 d.,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi bendrasis susitarimas, žinomas kaip Deitono taikos susitarimas, nutraukė Bosnijos karo žiaurumus ir atnešė taiką Bosnijoje ir Hercegovinoje;
B. kadangi Deitono taikos susitarimo susitariančiosios šalys įsipareigojo, inter alia, susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, nukreiptų prieš Bosnijos ir Hercegovinos teritorinį vientisumą arba politinę nepriklausomybę; kadangi kitos susitarimo nuostatos išlieka aktualios ir šiandien;
C. kadangi Deitono taikos susitarime, ypač jo 4 priede, pateikiama Bosnijos ir Hercegovinos konstitucija, kuri ir dabar naudojama; kadangi dėl tokios konstitucinės tvarkos vis dėlto apsunkinamas ir tampa neveiksmingas sprendimų priėmimas ir institucijų veikimas, nes Bosnijos ir Hercegovinos visuomenė lieka susiskaidžiusi į etnines grupes; kadangi konstitucijos skatinama diskriminacija, kai piliečiai nedeklaravę, kad priklauso vienai iš šalį sudarančių tautų, negali būti kandidatais rinkimuose, yra Europos žmogaus teisių konvencijos pažeidimas;
D. kadangi 2015 m. birželio 1 d. įsigaliojo ES ir Bosnijos ir Hercegovinos stabilizacijos ir asociacijos susitarimas ir buvo priimta reformų darbotvarkė, kurią Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijos pradėjo įgyvendinti, laikantis atnaujinto ES požiūrio į Bosniją ir Hercegoviną, siekiant tikslo įveikti sunkią socialinę ir ekonominę padėtį ir toliau daryti pažangą integracijos į ES procese; kadangi ši šalis artimiausioje ateityje ketina pateikti prašymą dėl narystės ES;
1. pamini Deitono taikos susitarimo sudarymą, kuris buvo didelis diplomatijos laimėjimas prieš karą ir kuriuo buvo užbaigtas konfliktas, sukėlęs pasauliui siaubą kėlusius žiaurumus, nusinešęs 100 000 žmonių gyvybes, ir dėl kurio perkelta milijonai žmonių;
2. palankiai vertina rezultatus, pasiektus pabėgėlių ir šalies viduje perkeltų asmenų grįžimo, atstatymo ir nuosavybės grąžinimo srityje, laikantis Deitono taikos susitarimo VII priedo; primygtinai tvirtina, kad reikia visapusiškai įgyvendinti šį priedą ir susijusią strategiją; ragina geriau koordinuoti pastangas visais lygmenimis ir daugiau dėmesio skirti labiausiai pažeidžiamiems perkeltiems asmenims, įskaitant romus ir smurtą patyrusias moteris; pabrėžia, kad asmenis, kurie negalėjo sugrįžti į savo kilmės vietoves, reikia integruoti vietoje; apgailestaudamas pažymi, kad, Tarptautinio raudonojo kryžiaus komiteto duomenimis, vis dar yra apie 7 000 dingusių be žinios žmonių, apie kurių likimą iki šiol nieko nežinoma;
3. pažymi, kad, nors ir nėra tobulas, Deitono taikos susitarimas išlieka Bosnijos ir Hercegovinos teritorinio vientisumo, suvereniteto, tarptautinio teisinio subjektiškumo bei politinio nepriklausomumo pagrindas; pabrėžia, kad per šiuos du dešimtmečius šalyje ir regione padaryta pažanga, tačiau reikia dėti daugiau pastangų susitaikymo bei demokratijos vystymosi ir stiprinimo srityje;
4. apgailestauja, kad Bosnijos ir Hercegovinos visuomenė vis dar susiskaidžiusi į etnines grupes ir kad neįgyvendinamas Europos žmogaus teisių teismo sprendimas, priimtas Sejdić-Finci byloje; ragina ES dėti daugiau pastangų siekiant sudaryti palankesnes sąlygas šalį sudarančių tautų susitarimui dėl šio sprendimo įgyvendinimo, užtikrinti lygias teises visiems Bosnijos ir Hercegovinos piliečiams ir toliau stiprinti įsipareigojimus žmogaus teisių srityje;
5. pabrėžia svarbų paprastos pilietinės visuomenės vaidmenį taikos kūrimo ir susitaikymo procese, ir ypač jaunų žmonių dalyvavimą kultūrų dialoge ir mainuose, taip pat politinėje srityje; atkreipia dėmesį į tai, kokį svarbų vaidmenį atlieka kultūros veikėjai, menininkai, rašytojai ir mokslininkai skatinant įvairių visuomenės grupių dialogą ir supratimą; ragina Bosnijoje skatinti švietimą demokratijos, pagrindinių teisių ir pilietybės srityse;
6. reiškia didelį susirūpinimą dėl ruošimosi Serbų Respublikoje surengti referendumą dėl Bosnijos ir Hercegovinos teismo ir prokuratūros, o tai taip pat galėtų būti vertinama kaip iššūkis Bosnijos ir Hercegovinos teritoriniam vientisumui ir suverenumui; be to, smerkia neseniai Serbų Respublikos vyriausybės priimtą sprendimą sustabdyti bendradarbiavimą su tam tikromis šalies teisminėmis ir teisėsaugos institucijomis; pabrėžia, kad Bosnijos ir Hercegovinos teismų sistemos trūkumų ir kiti teisinės valstybės klausimai turėtų būti sprendžiami vykdant struktūrinį dialogą teisingumo klausimais; pakartoja, kad įsipareigojimas toliau įgyvendinti teismų reformas ir klausimai, susiję su karo nusikaltimų tyrimu, yra pagrindiniai struktūrinio dialogo prioritetai;
7. pabrėžia, kad pagal Deitono taikos susitarimą teritoriniai vienetai neturi teisės atsiskirti; be to, primena, kad priėmus rašytinį įsipareigojimą visos politinės jėgos įsipareigojo gerbti Bosnijos ir Hercegovinos suverenitetą, teritorinį vientisumą ir politinę nepriklausomybę;
8. primena, jog Deitono taikos susitarime pripažinta, kad tik centrinės valdžios institucijos gali atstovauti šaliai tarptautinėse organizacijose, tačiau sudėtinga Bosnijos ir Hercegovinos biurokratinė sistema ir paini, reikalaujanti daug laiko ir neveiksminga sprendimų priėmimo tvarka gali turėti neigiamos įtakos Europos integracijos perspektyvai ir pakenkti šalies gebėjimui veikti kaip būsimai ES valstybei narei; apgailestauja, kad, įsigaliojus Stabilizacijos ir asociacijos susitarimui ir laikantis jo taisyklių ir įsipareigojimų, dėl Bosnijos ir Hercegovinos prašymo į bendras darbo tvarkos taisykles įtraukti etninį aspektą nebuvo įsteigtas Stabilizacijos ir asociacijos parlamentinis komitetas (SAPK); ragina Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijas funkcionalumo klausimą spręsti glaudžiai bendradarbiaujant su Venecijos komisija; įpareigoja ES institucijas apsvarstyti galimybę aktyviai dalyvauti dedant pastangas, kad būtų surastas tvarus sprendimas dėl Bosnijos ir Hercegovinos konstitucinės tvarkos;
9. pakartoja, kad praėjus 20 metų nuo Deitono taikos susitarimo pasirašymo Europa ir toliau yra įsipareigojusi skatinti taiką ir gerovę Bosnijoje ir Hercegovinoje; remia jos europinę perspektyvą ir ragina vykdyti politines reformas, kuriomis siekiama skatinti socialinį ir ekonominį vystymąsi ir gerinti valstybės veikimą, užtikrinant geresnį gyvenimą visiems šalies piliečiams; primygtinai ragina vengti nacionalistinės retorikos, kuri galėtų pakenkti iki šiol pasiektai pažangai;
10. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei, Tarybai, Komisijai, Bosnijos ir Hercegovinos prezidentūrai, Bosnijos ir Hercegovinos ministrų tarybai, Bosnijos ir Hercegovinos Parlamentinei Asamblėjai, Bosnijos ir Hercegovinos Federacijos ir Serbų Respublikos vyriausybėms ir parlamentams, 10 apskričių / kantonų vyriausybėms ir Deitono taikos susitarimą pasirašiusioms šalims.