PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl paramos taikos procesui Kolumbijoje
13.1.2016 - (2015/3033(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
Luis de Grandes Pascual, Francisco José Millán Mon, Davor Ivo Stier, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Cristian Dan Preda, Ramón Luis Valcárcel Siso PPE frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0041/2016
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į daugelį savo rezoliucijų dėl žmogaus teisių padėties Kolumbijoje, ypač į 1996 m. balandžio 18 d., 1997 m. birželio 12 d., 1998 m. kovo 12 d. ir gegužės 14 d., 1999 m. kovo 11 d. ir 2000 m. rugsėjo 7 d. rezoliucijas,
– atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas dėl padėties Kolumbijoje, ypač į 1996 m. kovo 14 d. ir spalio 24 d., 1997 m. rugsėjo 18 d. ir 1999 m. sausio 14 d. rezoliucijas,
– atsižvelgdamas į savo 2001 m. vasario 1 d. rezoliuciją dėl iniciatyvos „Plan Colombia“ ir paramos taikos procesui Kolumbijoje bei savo 2001 m. spalio 4 d. ir 2002 m. kovo 14 d. rezoliucijas dėl Kolumbijos,
– atsižvelgdamas į ypatingus ryšius, siejančius ES ir Kolumbiją, ypač į Kolumbijos ir Peru bei ES ir jos valstybių narių daugiašalį prekybos susitarimą, pasirašytą 2012 m. liepos 26 d. Briuselyje,
– atsižvelgdamas į bendrą komunikatą Nr. 60, susijusį su 2015 m. rugsėjo 23 d. Havanoje pasirašytu susitarimu dėl Specialiojo taikos teismo, taip pat į 2015 m. gruodžio 15 d. komunikatą Nr. 64, susijusį su susitarimu dėl konflikto aukų „Visapusiška tiesos, teisingumo, žalos atlyginimo ir konfliktų prevencijos sistema“, įskaitant susitarimą dėl Specialiojo taikos teismo įsteigimo ir įsipareigojimą žmogaus teisėms,
– atsižvelgdamas į Europos Parlamento (EP) delegacijos Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinėje asamblėjoje (EUROLAT) pranešimo, skirto Briuselyje vykusiam antrajam Lotynų Amerikos ir Karibų jūros valstybių bendrijos (CELAC) ir Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimui, 44 dalį dėl vidaus konflikto tarp Kolumbijos vyriausybės ir Kolumbijos revoliucinių ginkluotųjų pajėgų (FARC) užbaigimo,
– atsižvelgdamas į Briuselio deklaraciją, priimtą pasibaigus antrajam ES ir CELAC aukščiausiojo lygio susitikimui 2015 m. birželio 11 d.,
– atsižvelgdamas į ES vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini 2015 m. rugsėjo 24 d. pareiškimą dėl susitarimo dėl pereinamojo laikotarpio teisingumo sistemos Kolumbijoje ir spalio 1 d. pareiškimą, kuriuo Eamon Gilmore paskirtas Sąjungos specialiuoju įgaliotiniu taikos procesui Kolumbijoje,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi nuo 2013 m. ES ir Kolumbija glaudžiai bendradarbiauja ekonominėje ir prekybos srityse pagal Kolumbijos ir Peru bei ES ir jos valstybių narių prekybos susitarimą, kurio galutinis tikslas nėra vien sustiprinti ekonominius ryšius tarp šalių, bet ir sudaryti partnerystes, kurios apimtų ne vien paprastus prekybinius mainus, bet ir būtų užtikrinama taika, demokratija ir piliečių gerovė;
B. kadangi pagal šį susitarimą pabrėžiama, kad ES turi panaikinti Kolumbijos piliečiams taikomą vizų režimą, dėl kurio susitarta 2015 m. birželio mėn. vykusiame antrajame ES ir CELAC aukščiausiojo lygio susitikime;
C. kadangi šie glaudūs ryšiai apima tarptautinį bendradarbiavimą svarbių bendrų klausimų, kaip antai kovos už taiką ir kovos su terorizmu, srityje, todėl labai svarbu, kad 2014 m. ES ir Kolumbijai pasirašius pagrindų susitarimą dėl dalyvavimo ES krizių valdymo operacijose Kolumbijos ginkluotosios pajėgos bendradarbiauja su Europos ginkluotosiomis pajėgomis įgyvendinant tarptautines taikos operacijas pagal Jungtinių Tautų principus;
D. kadangi Kolumbijos vyriausybės ir FARC dialogo grupė buvo įkurta 2012 m. rugpjūčio 26 d. Havanoje (Kuba), pasirašius dokumentą „Bendrasis susitarimas dėl konflikto užbaigimo ir tvirtos bei ilgalaikės taikos kūrimo“, taip įgyvendinant Kolumbijos gyventojų troškimą taikiai gyventi ir visų pirma pripažįstant, kad taikos kūrimas yra visų gyventojų prioritetas, kad valstybė privalo skatinti pagarbą žmogaus teisėms visoje savo teritorijoje ir kad teisingas ekonominis ir socialinis vystymasis yra taikos garantija ir kartu būtina sąlyga siekiant užtikrinti įtraukų ir tvarų šalies augimą;
E. kadangi įvairiais etapais derybininkai Havanoje pasiekdavo susitarimų dėl naujos Kolumbijos srities ir visapusiškos kaimo reformos, politinio dalyvavimo ir atsivėrimo demokratijai siekiant kurti taiką, taip pat dėl neteisėtų narkotikų problemos sprendimo;
F. kadangi 2015 m. rugsėjo 23 d., trečiadienį, Kolumbijos vyriausybė ir FARC paskelbė sudariusios susitarimą dėl Specialiojo taikos teismo, kuris užtikrintų aukų teisių apsaugą ir prisidėtų kuriant tvirtą ir ilgalaikę taiką, įsteigimo ir šiuo tikslu šalys susitarė taikyti visapusišką tiesos, teisingumo, žalos atlyginimo ir konfliktų prevencijos sistemą, kuri apima Tiesos nustatymo, gyvenimo drauge ir konfliktų prevencijos komisijos įkūrimą, taip pat susitarimus dėl žalos atlyginimo aukoms;
G. kadangi sudarę minėtą susitarimą dėl vadinamojo pereinamojo laikotarpio teisingumo derybininkai ryžtingai žengė taikos kūrimo keliu ir tai, manoma, yra neatšaukiamas sprendimas, nes abiem šalims nustatytas šešių mėnesių galutinis terminas ir jos turi pasiekti taiką ne vėliau kaip 2016 m. kovo 23 d.;
H. kadangi įsteigus Specialųjį taikos teismą patenkinamas poreikis pagal tarptautinę teisę parengti specialią teisingumo sistemą, kuria remiantis būtų baudžiami už kruvinus nusikaltimus atsakingi asmenys ir būtų atlyginta aukoms, kartu sudarant sąlygas sudėti ginklus;
I. kadangi Kolumbijos vyriausybė, įstatymų leidybos rūmai ir Kolumbijos gyventojai patys nustato šio Specialiojo taikos teismo ypatybes ir jo pagrindinė užduotis bus panaikinti nebaudžiamumą, išgauti tiesą, nuteisti ir nubausti konflikto metu atliktų nusikaltimų, ypač sunkiausių ir svarbiausių, vykdytojus, taip užtikrinant, kad šie įvykiai nepasikartotų, ir prisidedant, be kita ko, prie žalos aukoms atlyginimo;
J. kadangi tvirtos ir ilgalaikės taikos Kolumbijoje pasiekimas užbaigiant daugiau kaip 50 metų trukusį ir milijonų aukų pareikalavusį vidaus konfliktą yra ne tik Kolumbijos, bet ir Europos Sąjungos bei tarptautinės bendruomenės prioritetas, kaip matyti iš daugelio įvairių šalių, regioninių ir tarptautinių organizacijų, įskaitant pačią Europos Sąjungą, pareiškimų dėl paramos taikos procesui;
1. labai palankiai vertina 2015 m. rugsėjo 23 d., trečiadienį, pasiektą Kolumbijos vyriausybės ir Kolumbijos revoliucinių ginkluotųjų pajėgų (FARC) susitarimą dėl Specialiojo taikos teismo įsteigimo, kuriuo sėkmingai išspręstas pagrindinis ir daugiausia problemų kėlęs derybų klausimas, ir teigiamai vertina bendrą sprendimą nustatyti šešių mėnesių terminą galutiniam taikos susitarimui pasirašyti iki 2016 m. kovo 23 d.;
2. mano, kad tiek neseniai pasirašytas susitarimas dėl Specialiojo taikos teismo įsteigimo, tiek dar kartą patvirtinti kiti anksčiau pasiekti susitarimai dėl visapusiškos kaimo reformos, politinio aktyvumo ir atvirumo demokratijai siekiant kurti taiką, taip pat susitarimai dėl neteisėtų narkotikų problemos sprendimo yra lemiami norint pasiekti galutinį taikos susitarimą, kurį remtų Kolumbijos visuomenė ir pagal kurį būtų galima sukurti tvirtą ir ilgalaikę taiką ir nutraukti daugiau nei pusę amžiaus trunkantį ginkluotą vidaus konfliktą, taip pat ypač atsižvelgti į konflikto aukų teisę į visišką, sąžiningą ir teisingą fizinės, moralinės ir materialinės žalos atlyginimą;
3. ragina Nacionalinę išlaisvinimo armiją be jokių pasiteisinimų ir delsimo tvirtai ir galutinai įsipareigoti siekti taikos Kolumbijoje ir pradėti derybas su Kolumbijos vyriausybe dėl taikingo šios armijos integravimosi į socialinį ir politinį gyvenimą;
4. pageidauja, kad dabartinės taikos derybos su FARC baigtųsi kuo greičiau ir bet kuriuo atveju per rugsėjo 23 d. Havanoje nustatytą šešių mėnesių terminą, kad 2016 m. kovo 23 d. konfliktas būtų galutinai nutrauktas ir tai būtų iš tikrųjų svarbus Kolumbijos naujausių laikų istorijos įvykis;
5. pripažįsta, kad tiek Kolumbijos vyriausybė, tiek FARC dėjo daug politinių pastangų, veikė atsižvelgdamos į tikrąją padėtį ir ryžtingai, kad suvienodintų priešingus savo požiūrius ir pamažu sukurtų tokią aplinką, kurioje būtų galima rasti kompromisą, – tai leido siekti pažangos derantis dėl stabilios ir tvarios taikos, kurios labai nori visi kolumbiečiai, ir užtikrinti, kad konfliktas nepasikartotų;
6. dar kartą pažymi, kad smurtas nėra teisėtas politinės kovos būdas, ir ragina šiam požiūriui pritariančius asmenis pasisakyti už demokratiją su visais jos padariniais ir reikalavimais, iš kurių svarbiausias – galutinai ir visiems laikams atsisakyti ginklų, taip pat ginti demokratines idėjas ir siekius taikant demokratines taisykles ir kuriant konstitucinę valstybę;
7. taip pat pripažįsta svarbų vaidmenį, kurį iki šiol atliko Kuba ir Norvegija, kaip garantiją suteikiančios šalys, taip pat Čilė ir Venesuela, kaip taikos procesą remiančios šalys, ir ypač dėkoja moraliniam lyderiui Popiežiui Pranciškui už tai, kad jis stengiasi padėti užtikrinti taip trokštamą taiką Kolumbijoje;
8. palankiai vertina 2015 m. spalio 1 d. Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos F. Mogherini sprendimą Eamoną Gilmore, buvusį Airijos Respublikos ministro pirmininko pavaduotoją ir užsienio reikalų ir prekybos ministrą, skirti Europos Sąjungos specialiuoju įgaliotiniu Kolumbijos taikos procese;
9. pakartoja, kad yra pasirengęs visokeriopai remti galutinio taikos susitarimo įgyvendinimą, ir šiuo tikslu dar kartą ragina Europos Sąjungos valstybes nares įsteigti patikos fondą, iš kurio po konflikto būtų skiriama parama;
10. palankiai vertina tai, kad jokia amnestija ar malonė nebus taikoma nusikaltimams žmoniškumui, genocidui ir sunkiems karo nusikaltimams, kaip to reikalaujama pagal tarptautinę baudžiamąją ir humanitarinę teisę, taip pat žmogaus teisių srityje taikomus tarptautinius dokumentus ir standartus;
11. mano, kad nusikaltimus padariusiems asmenims skirtos bausmės privalo padėti siekti tikslo atlyginti žalą aukoms ir užtikrinti politinį susitaikymą;
12. palankiai vertina tai, kad šalys susitarė pasirašius galutinį taikos susitarimą įsteigti Tiesos nustatymo, gyvenimo kartu ir konfliktų prevencijos komisiją, kuri veiktų kaip nepriklausomas ir objektyvus neteisminis mechanizmas siekiant kartu aprašyti tikrus istorinius įvykius, nes tik sąžiningai aprašius istoriją ir prisiėmus visą atsakomybę galima kurti susitaikymu pagrįstą ateitį ir patenkinti visų aukų teises;
13. tvirtai remia diskusijas, vykstančias siekiant iki 2016 m. kovo 23 d. galutinai susitarti dėl ugnies nutraukimo ir visiško priešiškų veiksmų nutraukimo;
14. pripažįsta Kolumbijos vyriausybės ir institucijų pastangas siekti pažangos, pagal Kolumbijos politinę sistemą visoje šalyje visapusiškai ir nuolat užtikrinant žmogaus teises; primygtinai ragina Kolumbijos institucijas ir toliau laikytis žmogaus teisių – šioje srityje Kolumbija vis dar patiria didelių problemų, įskaitant smurto subkultūros panaikinimą (penkiasdešimt metų trunkant konfliktui, dėl šio smurto kartais galėjo būti imamasi neteisėtų atsakomųjų veiksmų, įgyti tam tikri įpročiai ir elgiamasi ne pagal konstitucinės valstybės principą, nesilaikant žmogaus teisių, kurių laikytis reikalaujama); šiuo klausimu reikalauja apsaugoti žmogaus teisių gynėjus Kolumbijoje ir prašo šių pilietinės visuomenės organizacijų labiau ir lojaliau bendradarbiauti siekiant užtikrinti, kad Kolumbijos gyventojai vėl kartu gyventų susitaikę;
15. palankiai vertina Kolumbijos ginkluotųjų pajėgų neseniai paskelbtą pranešimą, kad bus peržiūrėta Kolumbijos karinė doktrina siekiant pritaikyti ją ir paruošti ginkluotąsias pajėgas veiksmingai ir greitai ieškoti sprendimų, susijusių su naujomis problemomis ir iššūkiais po konflikto, ir kartu panaudoti šias pajėgas taikos susitarimų įgyvendinimui užtikrinti; taip pat mano, kad neseniai paskelbtas FARC pranešimas, jog šios pajėgos sustabdys karinį rengimą siekdamos vėliau dalyvauti politiniuose bei kultūriniuose mokymo procesuose, skirtuose užbaigti ginkluotą konfliktą, yra dar vienas vilčių teikiantis žingsnis pirmyn teisinga kryptimi;
16. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, rotacijos tvarka ES pirmininkaujančiai valstybei narei, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos ir Lotynų Amerikos šalių parlamentinei asamblėjai ir Kolumbijos Respublikos vyriausybei bei Kongresui.