PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl tarpusavio gynybos sąlygos (ES sutarties 42 straipsnio 7 dalis)

13.1.2016 - (2015/3034(RSP))

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį

Cristian Dan Preda, Arnaud Danjean, Michael Gahler, Jacek Saryusz-Wolski, Elmar Brok, Andrej Plenković, Sandra Kalniete, Michèle Alliot-Marie, David McAllister, Tunne Kelam, Jaromír Štětina, Andrey Kovatchev, Lars Adaktusson, Gabrielius Landsbergis, Dubravka Šuica, Ramona Nicole Mănescu, Bogdan Andrzej Zdrojewski, Fernando Ruas, Daniel Caspary, Alojz Peterle, Davor Ivo Stier, László Tőkés, Theodoros Zagorakis, Lorenzo Cesa, Dariusz Rosati, Francisco José Millán Mon, Tokia Saïfi, Ramón Luis Valcárcel Siso PPE frakcijos vardu

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0043/2016

B8-0043/2016

Europos Parlamento rezoliucija dėl tarpusavio gynybos sąlygos (ES sutarties 42 straipsnio 7 dalis)

(2015/3034(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 42 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 2 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją „ES tarpusavio gynybos ir solidarumo sąlygos: politinis ir operatyvinis aspektai“[1],

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų chartiją, visų pirma į jos VII skyriaus ir 51 straipsnio nuostatas,

–  atsižvelgdamas į Prancūzijos Respublikos prezidento Prancūzijos Parlamento kongrese 2015 m. lapkričio 16 d. pateiktą pareiškimą, kad Prancūzija atsidūrė kare,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 19–20 d. ir 2015 m. birželio 25–26 d. priimtas Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl gynybos ir saugumo,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 17 d. įvykusio Užsienio reikalų tarybos (Gynybos ministrų) posėdžio rezultatus,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi per 2015 m. lapkričio 13 d. Paryžiuje įvykusius kelis teroristinius išpuolius žuvo mažiausiai 130 (daugiau nei 26 tautybių) asmenų;

B.  kadangi po 2015 m. lapkričio 13 d. teroristinių išpuolių Paryžiuje Prancūzijos vyriausybė oficialiai pasinaudojo Europos Sąjungos sutarties 42 straipsnio 7 dalyje numatyta tarpusavio gynybos sąlyga;

C.  kadangi 42 straipsnio 7 dalis turėtų būti laikoma NATO sutarties 5 straipsnio atitikmeniu ES;

D.  kadangi valstybių narių solidarumas, parama ir savitarpio pagalba, užtikrinami ir naudojantis ES lygmens priemonėmis, yra vienos iš pamatinių Europos Sąjungos vertybių;

E.  kadangi kova su tarptautiniu terorizmu laikytina ES prioritetu ir, vadovaujantis solidarumo principu, reikia imtis veiksmų ne tik Sąjungos viduje, bet ir už jos ribų;

F.  kadangi sutartyse numatyta saugumo ir gynybos sistema dar nėra visiškai įgyvendinta; kadangi valstybės narės yra atsakingos už tai, kad būtų pasiekta pažanga Sąjungos saugumo ir gynybos srityje;

G.  kadangi ES turi stiprinti bendradarbiavimą su Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO) siekdama užtikrinti, kad abejose sistemose numatyta saugumo ir gynybos politika būtų kuo labiau suderinta, visų pirma tais atvejais, kai valstybė narė patiria karinę agresiją savo teritorijoje, įskaitant teroristinius išpuolius;

H.  kadangi ES institucijos turėtų aktyviau veikti saugumo ir gynybos politikos srityje ir skatinti įgyvendinti visas sutartyse įtvirtintas saugumo ir gynybos politikos nuostatas, įskaitant nuostatas dėl ypatingo NATO vaidmens Europos ir transatlantinio saugumo ir gynybos klausimais; kadangi ES institucijos turi remti visas valstybes nares, kurios deda pastangas siekdamos visapusiškai įgyvendinti šias nuostatas;

I.  kadangi ES sutarties 42 straipsnio 6 dalies nuostatas dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo turėtų pradėti taikyti glaudžiai bendradarbiauti tarpusavyje norinčios valstybės narės;

1.  labai palankiai vertina visų valstybių narių Prancūzijai suteiktą vieningą ir visapusišką paramą; ypač palankiai vertina tai, kad visos valstybės narės yra pasirengusios suteikti visą reikalingą pagalbą ir paramą;

2.  primena, kad tarpusavio gynybos sąlyga buvo taikoma pirmą kartą; mano, kad šis atvejis pasitarnaus kaip tarpusavio gynybos sąlygos taikymo ateityje precedentas siekiant stiprinti Europos saugumą ir gynybą;

3.  su džiaugsmu pažymi, kad po to, kai Prancūzija pasinaudojo tarpusavio gynybos sąlyga, kovai su terorizmu skirta papildomų išteklių; ragina visas valstybes nares ir toliau skirti šiuos išteklius, kol tai bus būtina; palankiai vertina tai, kad dedant šias bendras pastangas Prancūzija veikia kaip katalizatorius; ragina kompetentingas ES institucijas skirti ir toliau nuolat teikti reikiamą paramą;

4.  mano, kad sutartyse numatytų tarpusavio gynybos ir solidarumo sąlygų taikymas pirmiausia yra politinis klausimas; atkreipia dėmesį į tai, kad tuomet, kai pasinaudojama šiomis sąlygomis, ir Europos Vadovų Taryboje, ir Europos Parlamente vyksta politinės diskusijos;

5.  reiškia susirūpinimą, kad valdyti pagalbos ir paramos remiantis tarpusavio gynybos sąlyga dvišaliu pagrindu, kaip yra šiuo atveju, visos valstybės narės negalės, todėl ragina Europos Vadovų Tarybą numatyti papildomų paskatų toliau plėtoti tarpusavio gynybos sąlygą ir stiprinti atitinkamų ES institucijų, kaip tarpininkių, vaidmenį;

6.  ragina valstybes nares išnaudoti visą ES institucijų potencialą; dar kartą ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją, Tarybą ir Komisiją šiuo tikslu aiškiau išdėstyti atitinkamas ES priemones ir procedūras; kviečia teikti pasiūlymus dėl praktinės tvarkos ir gairių, siekiant užtikrinti kolektyvinį ir efektyvų atsaką tuo atveju, kai valstybė narė pasinaudoja tarpusavio gynybos sąlyga;

7.  vis dėlto apgailestauja, kad nepateikta jokios analizės ir gairių, kai pirmą kartą buvo pasinaudota tarpusavio gynybos sąlyga, todėl šiuo metu susidarė padėtis, kai reikia taikyti ad hoc priemones, ad hoc valdymą ir ad hoc bendradarbiavimą;

8.  pažymi, kad pagal SESV 222 straipsnyje numatytą solidarumo sąlygą būtų galima suteikti galimybę Prancūzijai ir kitoms valstybėms narėms, tiesiogiai dalyvaujančioms kovoje su terorizmu, pasinaudoti visomis atitinkamomis ES priemonėmis;

9.  yra įsitikinęs, kad remiantis esamais pajėgumais valstybių narių ir ES lygmeniu, ES reikia nuolatinio civilinio-karinio štabo strateginiu ir operatyviniu lygmeniu; šiai struktūrai turi būti pavesta sudaryti strateginį ir operatyvinį nenumatytų atvejų planavimą, be kita ko, skirtą bendrai gynybai, kaip numatyta ES sutarties 42 straipsnio 7 dalyje ir 42 straipsnio 2 dalyje, o ateityje jis turi būti taikomas glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamomis NATO struktūromis;

10.  mano, kad dabartinis 42 straipsnio 7 dalies nuostatų taikymas turėtų pasitarnauti kaip katalizatorius pasinaudoti visomis galimybėmis, numatytomis su saugumu ir gynyba susijusiose Sutarties nuostatose, kurios taip pat turėtų būti taikomos;

11.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, Europos Komisijos pirmininkui, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos generaliniam sekretoriui, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentui ir JAV valstybės sekretoriui, atsakingam už gynybą.

 

• [1]  OL L 419, 2015 12 16, p. 138.