PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl ES prioritetų 2016 m. Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos sesijose
14.1.2016 - (2015/3035(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
Marie-Christine Vergiat, Tania González Peñas, Miguel Urbán Crespo, Lola Sánchez Caldentey, Xabier Benito Ziluaga, Estefanía Torres Martínez, Stefan Eck, Kostas Chrysogonos, Stelios Kouloglou, Takis Hadjigeorgiou, Neoklis Sylikiotis, Paloma López Bermejo, Barbara Spinelli GUE/NGL frakcijos vardu
B8-0056/2016
Europos Parlamento rezoliucija dėl ES prioritetų 2016 m. Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos sesijose
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir 1953 m. Europos žmogaus teisių konvenciją,
– atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 8 d. Jungtinių Tautų Tūkstantmečio deklaraciją (A/Res/55/2) ir Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos,
– atsižvelgdamas į savo skubias rezoliucijas dėl žmogaus teisių,
– atsižvelgdamas į būsimą 31-ąją JT ŽTT sesiją, kuri vyks 2016 m. vasario 29 d. – kovo 24 d.,
– atsižvelgdamas į Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo, Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, Tarptautinės konferencijos darnaus vystymosi klausimais („Rio+20“) veiksmų programą ir Pekino veiksmų platformą,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi praėjus 60 metų po to, kai buvo paskelbta Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, vis dar vyksta kasdienė kova su diskriminacija ir už visų žmogaus teisių – socialinių, ekonominių, kultūrinių, pilietinių ir politinių teisių – įgyvendinimą;
B. kadangi ekonominės, socialinės, ir kultūrinės teisės yra neatskiriama žmogaus teisių dalis ir kadangi paisant šių teisių turi būti visiškai įgyvendinama bent jau 17 darnaus vystymosi tikslų: panaikinti visų formų skurdą visame pasaulyje, panaikinti badą ir užtikrinti aprūpinimą maistu, užtikrinti gerą sveikatą, užtikrinti deramą darbą visiems, mažinti nelygybę, užtikrinti lyčių nelygybę, imtis skubių priemonių kovojant su klimato kaita, puoselėti taiką ir teisingumą;
C. kadangi dėl finansų krizės EBPO šalyse atsirado pasaulyje didžiausias nuo praėjusio šimtmečio ketvirtojo dešimtmečio ekonomikos sulėtėjimas; kadangi, PSO nuomone, dėl praeityje išaugusių maisto produktų ir energijos kainų daugiau kaip 100 mln. žmonių vėl nuskurdo; kadangi tai, ką mes paprastai vadiname finansų ir ekonomikos krize, faktiškai yra visuotinė sistemos krizė, pasireiškianti visuose visuomenės sektoriuose ir turinti poveikio visoms sritims: politikos, socialinei, aplinkos, maisto, energetikos ir kt.;
D. kadangi Europos Sąjunga ir jos valstybės narės turėtų skatinti paisyti žmogaus teisių savo visų sričių vidaus ir išorės politikoje ir užtikrinti jos nuoseklumą, siekdamos stiprinti Europos Sąjungos ir jos valstybių narių poziciją JT ŽTT ir padaryti ją patikima;
E. kadangi Europos Parlamento Žmogaus teisių pakomitečio delegacija vyks į Ženevą dalyvauti 31-ojoje Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos (JT ŽTT) sesijoje, kaip buvo daroma ir ankstesniaisiais metais, kai vyko ankstesnės JT ŽTT sesijos, ir prieš tai, kai buvo rengiamos Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisijos sesijos;
F. kadangi šiuo metu aštuonios valstybės narės yra Žmogaus teisių tarybos narės, t. y. Belgija (iki 2018 m.), Jungtinė Karalystė (iki 2016 m.) Latvija (iki 2017 m.), Nyderlandai (iki 2017 m.), Portugalija (iki 2017 m.), Prancūzija (iki 2016 m.), Slovėnija (2018 m.) ir Vokietija (iki 2018 m.); kadangi, be kita ko, 2014 m. gruodžio 8 d. savo organizacinėje sesijoje Žmogaus teisių taryba išrinko devintosios kadencijos, kuri tęsėsi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d., biuro narius ir visų pirma tarybos pirmininką Joachimą Rückerį (Vokietija); kadangi nuo 2016 m. sausio 1 d. jį pakeitė Choi Kyong-lim (Pietų Korėja) ir kadangi biuro pirmininko pavaduotojai yra Europos Sąjungos valstybių narių atstovai: Bertrand de Crombrugghe (Belgija) ir Janis Karklins (Latvija);
G. kadangi reikėtų sustiprinti ES ir jos valstybių narių darbą su JT ŽTT ir joje, siekiant ne tik ginti žmogaus teisių nedalumo principą, bet taip pat labiau atsižvelgti į JT ŽTT rekomendacijas ir jas įgyvendinti tiek vidaus, tiek išorės ES žmogaus teisių politikoje;
JT ŽTT darbas ir struktūra
1. dar kartą ragina Europos Sąjungos valstybes nares ryžtingai priešintis bet kokiems mėginimams pažeisti žmogaus teisių visuotinumo, nedalumo ir tarpusavio priklausomybės principus ir aktyviai skatinti JT ŽTT vienodai kovoti su bet kokios formos diskriminacija, nesvarbu, koks jos pagrindas;
2. įspėja dėl manipuliavimo JT ŽTT; pabrėžia jos rezoliucijų dėl padėties tam tikroje šalyje svarbą sprendžiant sunkių žmogaus teisių pažeidimų klausimus; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu žmogaus teisių padėtį vertinti objektyviu, skaidriu, neselektyviu, konstruktyviu, nekonfrontaciniu būdu, remiantis patikima informacija, aktyviu dialogu, aprėpiant universaliai ir visoms valstybėms taikant vienodą požiūrį; ragina valstybes nares aktyviai prisidėti prie šių sutartų JT ŽTT principų įgyvendinimo;
3. pabrėžia, kad svarbu panaikinti pagrindines politinio nestabilumo priežastis tam tikrose šalyse naudojant vystymosi politikos priemones, kurios atitinka Tūkstantmečio vystymosi tikslus, taip pat kitas socialines ir ekonomines, politines ir kultūrines priemones, kurios gali padėti sukurti palankią aplinką siekiant išvengti konfliktų pasikartojimo ir kuriomis būtų siekiama pašalinti skurdą, skatinti ekonominę, socialinę ir kultūrinę plėtrą, kurti institucinius ir administracinius pajėgumus, gerinti gyventojų gyvenimo kokybę ir stiprinti teisinę valstybę tik taikiomis priemonėmis;
4. konstatuoja, kad Saudo Arabija yra Žmogaus teisių tarybos narė iki 2016 m; griežtai smerkia nuolatinius Saudo Arabijos Karalystės vykdomus žmogaus teisių pažeidimus; visų pirma smerkia šioje šalyje neseniai įvykdytas 47 mirties bausmes, tarp jų ir šeicho Nimro Al-Nimro, ir nerimauja dėl to, kad reaguojant į šias mirties bausmes didėja įtampa regione; pakartoja savo raginimą visame pasaulyje panaikinti mirties bausmę ir ragina nedelsiant paskelbti mirties bausmės vykdymo moratoriumą šioje šalyje; smerkia tai, kad Saudo Arabija toliau taiko mirties bausmę daugeliu atvejų, kurie šioje šalyje laikomi nusikaltimu, visų pirma už homoseksualumą ir pažeidimus, susijusius su narkotikais, apostaze ar raganavimu; primygtinai ragina Saudo Arabijos valdžios institucijas nutraukti visų fizinių bausmių taikymą šalyje ir į nacionalinę teisę perkelti tarptautines žmogaus teisių srities normas; taip pat ragina Saudo Arabijos valdžios institucijas nedelsiant į laisvę paleisti visus sąžinės kalinius, visų pirma tinklaraštininką Raifą Badawi;
5. palankiai vertina Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro metines ataskaitas; mano, kad 2015 m. ataskaitos esminiai punktai yra susiję su ekonomikos krize ir jos pasekmėmis gyventojams: „Didėjanti nelygybė ir politinė, ekonominė ir socialinė marginalizuotų grupių atskirtis daugelyje šalių pažeidė tautų orumą ir teises ir dažniausiai kilo dėl pirmiau minėtų neramumų ir konfliktų. Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių ir teisės į vystymąsi padėtis blogėjo dėl taupymo politikos, kuri neproporcingai paveikė skurstančiuosius ir marginalizuotus asmenis, ir korupcijos; buvo atsisakoma pirmenybę skirti viešosioms paslaugoms ir pripažinti tautų teisę dalyvauti priimant sprendimus, kurie paveikia jų gyvenimą. Migrantai ir toliau patyrė dideles kančias – pastarojo meto įvykiai jūroje rodo cinišką panieką žmogaus gyvybei ir žmogaus teisėms.“; prašo Europos Sąjungos ir valstybių narių suteikti pakankamai žmogiškųjų, materialiųjų ir finansinių išteklių operacijoms, kurių vienintelis tikslas yra gelbėjimas jūroje; ragina Sąjungą ir valstybes nares leisti teisėtai atvykti prieglobsčio prašytojams, visų pirma labai padidinant vietas, skirtas pabėgėlių įsikūrimui, ir suteikiant humanitarines vizas, ir sukurti teisėtus ekonominės imigracijos būdus;
6. atsisako taikyti „atsakomybės užtikrinti apsaugą“ principą, nes šis principas pažeidžia tarptautinę teisę ir jis nėra pakankamas teisinis pagrindas pateisinti vienašališką jėgos panaudojimą, dažniausiai siekiant pakeisti kokį nors režimą; smerkia tai, kad tokios galingos šalys kaip JAV arba tokios organizacijos kaip NATO vienašališkai prisiima pasaulio policininko vaidmenį; taip pat smerkia vadinamuosius tikslinius oro antpuolius ir užsienio pajėgų įvedimą į šalį; smerkia NATO bandymą perimti taikos užtikrinimo ir stabilizacijos užduotis, kurios negali būti vykdomos pasiekus platų sutarimą Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje; reiškia didelį susirūpinimą dėl augančio vaikų ir jaunimo verbavimo atvejų skaičiaus; primena, kad būtina visų pirma apsaugoti nuo ginkluoto konflikto kenčiančius vaikus ir moteris;
7. dar kartą smerkia plataus masto privačių karinių ar apsaugos bendrovių naudojimą vadinamosios saugumo politikos srityje, nes tai yra suverenios galios, priklausančios tik valstybei, ir ragina Europos Sąjungą bei jos valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad tokia praktika būtų nutraukta; mano, kad privačios karinės ir apsaugos bendrovės, prižiūrimos valstybių, šioje srityje turi taikyti žmogaus teisių standartus, ypač susijusius su duomenų apsauga ir privatumu; mano, kad šiuo atveju, nors viešosios tarnybos užduotys pavedamos bendrovėms, tiek valstybės, tiek bendrovės privalo atsakyti už žmogaus teisių ir humanitarinės teisės pažeidimus, kuriuos padaro tokių bendrovių darbuotojai;
8. be to, atkreipia dėmesį į tai, kad nepakankamas ginklų prekybos reglamentavimas, su ja susijusi skaidrumo stoka ir kontrolės trūkumas sukėlė daug žmonių kančių, paskatino ginkluotus konfliktus, nestabilumą ir korupciją, sukėlė grėsmę taikos procesams ir privedė prie demokratiškai išrinktų vyriausybių nuvertimo ir teisinės valstybės principo bei humanitarinės teisės pažeidimų; todėl pabrėžia, kad per šią sesiją reikia nagrinėti šį klausimą;
Ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės
9. palankiai vertina tai, kad JT ŽTT daug dėmesio skiria ekonominių ir socialinių teisių užtikrinimui bei apsaugai ir žmogaus teisių tarpusavio priklausomybės klausimui; dar kartą pabrėžia, kad reikia vienodai traktuoti ekonomines, socialines, kultūrines, piliečių ir politines teises; pažymi, kad aukštas nedarbo lygis, didėjantis skurdas ir socialinė atskirtis ir nuolat mažėjančios galimybės naudotis finansiškai prieinamomis viešosiomis paslaugomis sveikatos apsaugos, švietimo, būsto, transporto ir kultūros srityse ir blogėjanti šių paslaugų kokybė yra svarbiausi iššūkiai; pabrėžia, kad privatizavimas ir liberalizavimas prisidėjo prie galimybių pasinaudoti kai kuriomis iš šių teisių pablogėjimo, kad tokios raidos kryptis turi būti apsukta ir kad geresnis gėrybių paskirstymas, deramas darbo užmokestis ir kokybiškos darbo vietos yra svarbūs šių problemų sprendimo būdai; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad griežto taupymo planai, įgyvendinami tiek Europos Sąjungos valstybėse narėse, tiek kitose šalyse, įskaitant ir planus, įgyvendinamus spaudžiant Europos Sąjungai, tik išryškino nelygybę ir skurdą;
10. be kita ko, pabrėžia, kad demokratijos (žmogaus teisių) sąlygų įtraukimas į Sąjungos su trečiosiomis šalimis pasirašomus laisvos prekybos susitarimus buvo nesėkmingas ne tik dėl to, kad į šias sąlygas buvo atsižvelgta tik minimaliai, bet ir dėl to, kad dėl šių laisvos prekybos susitarimų atsirado ekonominių ir socialinių žmogaus teisių pažeidimų, buvo nuskurdintos atitinkamos bendruomenės ir tarptautinės bendrovės monopolizavo išteklius; mano, jog greta šių sąlygų būtina įgyvendinti naujas bendradarbiavimo formas, kad būtų supaprastintas ekonominis ir socialinis trečiųjų šalių bendradarbiavimas remiantis jų gyventojų poreikiais; mano, kad be griežto taupymo planų poveikio žmogaus teisėms Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryba turėtų taip pat ištirti ir pasmerkti dabartinių laisvosios prekybos susitarimų poveikį;
11. primena, kad artėjant Pasaulio ekonomikos forumui, kuris kasmet sausio mėn. vyksta Davose, organizacija „Oxfam“ teigė, jog 2016 m. 1 proc. viso turtingiausių pasaulio asmenų turto viršys 99 proc. visų likusių žmonių turto; pažymi, kad 2016 m. pasaulio turto dalis, priklausanti 1 proc. turtingiausių asmenų, viršys 50 proc., palyginti su 48 proc. 2015 m. ir 44 proc. 2009 m.; pabrėžia, kad krizė patvirtino dabartinės ekonominės ir politinės sistemos pavojus ir kad ji padidino socialinę nelygybę, kuri jau buvo dramatiška, daugiausiai uždirbančių asmenų, kurių pajamų didėjimas yra labai greitas, palyginti su vidutines pajamas gaunančiais asmenimis, naudai; mano, kad gėrybių paskirstymo pasaulyje klausimas turėtų būti pats svarbiausias 2016 m. vyksiančių JT ŽTT sesijų prioritetas, nes tai yra esminė kliūtis, trukdanti pasinaudoti ekonominėmis ir socialinėmis teisėmis, ir kad Sąjungos ir valstybių narių delegacija turėtų imtis visų priemonių, būtinų šiam tikslui pasiekti;
12. pabrėžia ataskaitos dėl teisės į deramą būstą svarbą; ragina Sąjungos ir valstybių narių delegaciją remti pagrindinę teisę visiems nepatiriant diskriminacijos apsirūpinti kokybišku būstu ir įvertinti galimybes apsirūpinti būstu Sąjungoje (ypač nuo krizės pradžios ir pradėjus taikyti griežto taupymo priemones) siekiant įsipareigoti išspręsti šią įsisenėjusią problemą, kuri per kelerius pastaruosius metus tapo dar sunkesnė; be to, dar kartą patvirtina, jog kai kuriose valstybėse narėse būtina vykdyti laisvo būsto poėmius ir sustabdyti išvarymą iš būsto, kad būtų galima spręsti dabartinę krizę;
13. teigiamai vertina ataskaitą teisės į maistą klausimu; pabrėžia, kad Jungtinių Tautų valstybės narės turėtų užtikrinti didesnes galimybes naudotis gamtos ir gyvybiškai svarbiais ištekliais bei žeme, taip pat skatinti apsirūpinimo maistu savarankiškumą ir saugumą kaip priemones, padedančias mažinti skurdą ir nedarbą; apgailestauja, kad daug asmenų neturi ar nebeturi galimybių naudotis kai kuriais ištekliais, įskaitant esminius išteklius, pavyzdžiui, vandenį, nes šiuos išteklius monopolizuoja įmonės ar privatūs subjektai, kuriuos remia atitinkamų šalių politinės institucijos, todėl atsiranda maisto trūkumo ir maisto produktų kainų didėjimo problemų; taigi ragina Sąjungos ir valstybių narių delegaciją imtis reikalingų priemonių, kad būtų uždraustas išteklių, ypač žemės, monopolizavimas, kurį visų pirma vykdo Europos įmonės, ir tarptautiniuose bei regioniniuose forumuose ir konferencijose (Pasaulio banke, PPO, Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijoje, TVF, EBPO ir t. t.) paremti pasiūlymus pripažinti pagrindines viešąsias gėrybes ir įtraukti jas į konkrečią JT konvenciją; be to, ragina Sąjungą ir jos valstybes nares paremti 2010 m. liepos 28 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 64/292 dėl teisės į vandenį pripažinimo pagrindine teise ir padaryti viską, kad ji būtų įgyvendinta ir būtų privaloma;
14. pabrėžia, kad punkto „Valstybių užsienio skolos ir kitų susijusių finansinių įsipareigojimų poveikis galimybei visapusiškai naudotis visomis žmogaus teisėmis" svarbą, ir yra sunerimęs dėl to, kad valstybių „skolos palūkanų“ mokėjimas šiandien yra daugelio valstybių problema ir tai naudojamasi kaip dingstimi taikyti griežto taupymo planus, vadinamus „struktūrinio koregavimo planais“; primena savo poziciją, ypač esant ekonomikos ir socialinei krizei, jog reikia panaikinti ne tik trečiojo pasaulio šalių, bet ir daugiausiai sunkumų patiriančių šalių (visų pirma Sąjungos valstybių narių) skolas, kad nepaaštrėtų krizė ir kad būtų galima užtikrinti, kad būtų faktiškai naudojamasi ekonominėmis, socialinėmis ir kultūrinėmis teisėmis;
15. mano, kad atsižvelgdama į savo ir tam tikrų valstybių narių atsakomybę dėl ekonominės, socialinės ir politinės padėties, dėl kurios kilo tautų sukilimai šalyse, vadinamose Arabų pavasario šalimis, Europos Sąjunga turi padėti šių šalių institucijoms atlikti jų skolų, ypač Europoje, auditą, siekiant nustatyti neteisėtą šių skolų dalį, kuri nedavė naudos gyventojams, taip pat ji turi įgyvendinti visas priemones, kad būtų galima šias neteisėtas skolas greitai panaikinti; dar kartą ragina Sąjungą ir jos valstybes nares toliau dėti dideles pastangas siekiant palengvinti ankstesniojo režimo neteisėtai pasisavinto turto grąžinimą Arabų pavasario šalių gyventojams per pagrįstą laikotarpį; yra susirūpinęs dėl partnerystės gairių tęstinumo, atsižvelgiant į anksčiau vykusias diskusijas;
Pilietinės ir politinės teisės
16. ragina visas valstybes kovoti su kankinimu, taip pat ir savo pačių teritorijose; prašo, kad Sąjungos ir valstybių narių delegacija į diskusijas dėl kankinimo ir kitokio nežmoniško ir žeminančio elgesio ar baudimo įtrauktų draudimo Sąjungoje ir už jos ribų prekiauti produktais, kurie gali būti naudojami kankinimo tikslais, klausimą;
17. ragina Sąjungos ir valstybių narių delegaciją dar kartą tvirtai pareikšti savo poziciją, nukreiptą prieš mirties bausmę, pasisakyti už jos panaikinimą visame pasaulyje ir už moratoriumo paskelbimą nedelsiant tose šalyse, kur ji vis dar vykdoma; yra susirūpinęs dėl to, kad kai kuriose šalyse, kurios sustabdė mirties bausmės vykdymą, ji pradedama vėl vykdyti, netgi prisidengiant kova su terorizmu ir kovojant su prekyba narkotikais;
18. pabrėžia, kad per šią JT ŽTT sesiją reikia aptarti asociacijų laisvės ir kovos su visų formų represijomis, įskaitant profesinių sąjungų atstovų, politinių ir asociacijų aktyvistų, menininkų ir žmogaus teisių gynėjų žudymus, klausimą;
19. pažymi, kad 31-ojoje sesijoje daug dėmesio skiriama religijos ir tikėjimo laisvei, ir primena, kad ši laisvė reiškia ne tik teisę tikėti ir netikėti, bet ir teisę propaguoti religinius įsitikinimus ir keisti savo tikėjimą; dar kartą pabrėžia, kad palaiko religijos ir valstybės atskyrimą kaip esminį tam tikrų valstybių ir kultūrų bruožą, kuris apibūdinamas kaip griežtas politinių valdžios institucijų ir religinių institucijų atskyrimas, pagal kurį atmetamas bet koks religija pagrįstas kišimasis į vyriausybės veikimą ir politinis kišimasis į religijos klausimus, apsiribojant tik saugumo taisyklėmis ir viešąja tvarka (įskaitant pagarbą kitų žmonių laisvei), ir visiems (tikintiesiems, agnostikams ir ateistams) užtikrinant vienodą tikėjimo laisvę ir laisvę viešai reikšti savo įsitikinimus;
Kova su terorizmu ir pagrindinių laisvių paisymas
20. pažymi, kad 31-ojoje sesijoje daug dėmesio skiriama ryšiui tarp terorizmo ir žmogaus teisių; dar kartą smerkia grupuotės „Islamo valstybė“ ir visų teroristinių organizacijų įvykdytus išpuolius ir reiškia didžiulę užuojautą šių nusikaltimų aukoms ir jų artimiesiems; pabrėžia, kad kova su terorizmu jokiais būdais negali būti dingstis apriboti asmenines laisves ir pagrindines teises; mano, kad vakarų valstybių, visų pirma Europos Sąjungos ir valstybių narių, pasiūlytas vadinamasis karinis atsakas ne sumažino terorizmo grėsmę, o tik išryškino smurto didėjimą; dar kartą pabrėžia, kad veiksmingą kovos su terorizmu planą bus galima įgyvendinti tik tada, kai bus sustabdytas teroristinių organizacijų finansavimas, t. y. sustabdant visus prekybos ar partnerystės susitarimus su šias organizacijas remiančiomis šalimis; be to, pabrėžia, kad svarbu stiprinti valstybines žvalgybos, saugumo ir teisingumo tarnybas, tačiau taip pat būtina įdiegti prevencijos programas ir valdžios institucijų finansuojamus centrus, kad būtų iš anksto nustatyti teroristų sektų verbavimo metodai, kad būtų nutraukta verbavimo tinklų veikla ir kad būtų įmanoma užverbuotus asmenis vėl integruoti į visuomenę; primena, kad labai svarbi ne tik teisė į apsaugą, bet ir į saugumą, ir smerkia bet kokią valstybinę politiką, kuria siekiama diskriminuoti dalį gyventojų dėl jų kilmės ar religijos;
21. mano, kad žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių skatinimo ir apsaugos kovojant su terorizmu punktas yra nepaprastai svarbus; yra labai susirūpinęs dėl blogėjančios žmogaus teisių ir piliečių laisvių padėties, kai prisidengiama kova su terorizmu ir vis dažniau kova su sunkiais nusikaltimais, šių sąvokų aiškiai neapibrėžiant, taip pat ir Europos Sąjungoje arba pasirašant specialius susitarimus su tam tikromis valstybėmis, kuriose žmogaus teisių standartai netaikomi; ypač nerimauja dėl duomenų apsaugos ir teisės į privatų gyvenimą standartų nesilaikymo šioje srityje;
22. mano, kad yra ypač svarbi ataskaita „Teisė į privatų gyvenimą skaitmeniniame amžiuje“; apgailestauja, kad informacijos ir ryšių technologijos ir paslaugos, visų pirma sukurtos Europoje, naudojamos trečiosiose šalyse siekiant pažeisti žmogaus teises, visų pirma cenzūros ir masinio sekimo tikslais; taip pat smerkia masinį milijonų žmonių šnipinėjimą, kurį vykdo Jungtinių Valstijų Nacionalinė saugumo agentūra; reiškia savo susirūpinimą dėl stebėjimo ir filtravimo technologijų, kuriomis keliamas vis didesnis pavojus žmogaus teisių aktyvistams ir dažnai pažeidžiama teisė į asmeninį gyvenimą, sklaidos; prašo į šį susirūpinimą atsižvelgti svarstant atitinkamą punktą per plenarinį posėdį;
23. apgailestauja dėl to, kad tarptautinė bendruomenė vis dar nepradėjo derybų dėl tarptautinio susitarimo dėl asmens duomenų apsaugos, kuris galėtų remtis Europos Tarybos konvencija Nr. 108, sudarymo, ir ragina Sąjungos ir valstybių narių delegacijas, bendradarbiaujant su atitinkamais tarptautiniais kolegomis, siekti tokį teisės aktą parengti;
24. pabrėžia, kad svarbu tęsti darbą dėl pasaulinės praktikos, susijusios su slaptu kalinimu kovojant su terorizmu; ragina ES valstybes nares imtis atitinkamų tolesnių veiksmų dėl esamų pranešimų, vadovaujantis anksčiau priimtomis Europos Parlamento pozicijomis šiuo klausimu, visų pirma išdėstytomis rezoliucijose dėl CŽV naudojimosi Europos šalimis gabenant kalinius ir juos neteisėtai kalinant ir kankinant; taip pat smerkia tai, kad Jungtinės Valstijos savo Gvantanamo karinėje bazėje sistemingai naudoja kankinimą; dar kartą pabrėžia, kad ši bazė yra neteisėta; reikalauja nedelsiant ją uždaryti ir Kubai grąžinti teritorinį vientisumą;
Kova su visų formų diskriminacija
25. mano, kad labai svarbu, jog 2016 m. skiriamas dėmesys lygybės didinimui ir kovai su diskriminacija, ar tai būtų rasinė diskriminacija, mažumų diskriminacija, diskriminacija dėl lyties, seksualinės orientacijos, lyties tapatybės ir negalios; pabrėžia, kad šioje srityje Sąjunga ir jos valstybės narės taip pat privalo įgyvendinti Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro rekomendacijas; ypač pabrėžia diskusijų grupės demokratijos ir rasizmo nesuderinamumo klausimu svarbą 31-ojoje sesijoje;
26. palankiai vertina tai, kad 2016 m. Žmogaus teisių tarybos sesijose daug dėmesio skiriama rasizmo ir įvairių formų diskriminacijos klausimui; dar kartą smerkia rasizmu, antisemitizmu, homofobija ir ksenofobija pagrįstą smurtą ir smurtą prieš migrantus – kai kuriose valstybėse narėse, kuriose valdžios institucijos nesiima griežtų veiksmų, šis smurtas pasiekė nerimą keliantį lygį; nerimauja dėl to, kad vis daugėja neapykantą ir smerkimą kurstančių pareiškimų, nukreiptų prieš mažumas ir asmenų grupes, taip pat didėja jų įtaka žiniasklaidos srityje, daugelyje judėjimų ir politinių partijų, tai matyti aukščiausiuose politinės atsakomybės lygmenyse kai kuriose valstybėse narėse, dėl to priimami ribojamieji teisės aktai;
27. be to, mano, kad labai svarbu, jog 32-ojoje JT ŽTT sesijoje (2016 m. birželio 13 d. – liepos 1 d.) bus skiriamas dėmesys moterų diskriminacijos ir visų formų smurto prieš moteris panaikinimo klausimui; pabrėžia, kad visiems prieinamos sveikatos ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugos, įskaitant teisę į lytinį švietimą, laisvą galimybę naudotis kontracepcijos priemonėmis ir nėštumo nutraukimo teisę, turi likti politiniu prioritetu; pabrėžia, kad smurto prieš moteris ir mergaites panaikinimas, taip pat kova su seksualiniu išnaudojimu ir prekyba žmonėmis turi būti prioritetai ir tuo turi būti siekiama tikslo užtikrinti moterų ir vyrų lygybę; todėl ragina JT ŽTT ir tarptautinę bendruomenę įgyvendinti konferencijų „TKGV+20“ (Konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais), „Pekinas +20“ ir „Rio +20“ procesus; taip pat pabrėžia, kad svarbu, jog Sąjungos valstybės narės taikytų 2002 m. JT ŽTT rekomendacijas dėl tarptautinės apsaugos persekiojimo dėl lyties, visų pirma vykdant imigracijos politiką, atvejais;
28. palankiai vertina per 31-ą sesiją skirtą dėmesį vaiko teisėms ir ketinimą, išreikštą priėmus rezoliuciją Nr. 25/6, atidžiau stebėti, kaip sprendžiami prekybos vaikais, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos klausimai;
29. ragina Europos Sąjungą ir jos valstybes nares siekti visų pirma konkrečių JT ŽTT veiksmų, skirtų žmogaus teisių pažeidimams, turintiems įtakos civiliams gyventojams, ypač moterims ir vaikams, karo ir ginkluotų konfliktų metu, nutraukti; ragina, kad būtų imamasi prioritetinių veiksmų, siekiant visų pirma nutraukti vaikų kareivių verbavimą ir užtikrinti jų apsaugą;
30. apgailestauja dėl to, kad 2016 m. JT ŽTT konferencijose nebus svarstomi klausimai, susiję su LGBTI teisėmis; smerkia tai, kad LGBTI visame pasaulyje patiria smurtą ir diskriminaciją; ypač smerkia priverstinę translyčių asmenų sterilizaciją, kuri vis dar vykdoma keliose valstybėse, įskaitant Sąjungos valstybes, ir ragina nedelsiant nutraukti šį žmogaus teisių pažeidinėjimą; ragina viso pasaulio šalis apsvarstyti, kaip ji savo šeimos teisę galėtų pritaikyti prie šiuolaikinių šeimos modelių ir formų raidos, įskaitant galimybę jungtis ir įvaikinti tos pačios lyties asmenims; pabrėžia, kad lesbietės dažnai patiria daugialypę diskriminaciją – ir kaip moterys, ir kaip lesbietės, ir kad norint, jog įsivyrautų lygybė ir nediskriminavimas, veiksmai, kuriais siekiama LGBTI lygybės, turi būti derinami su veiksmais, kuriais siekiama moterų ir mergaičių lygybės; reiškia susirūpinimą dėl to, kad daugėja smurtinių įstatymų, praktikos ir veiksmų, nukreiptų prieš asmenis dėl jų seksualinės orientacijos ir jų lyties; pakartoja, kad ragina Vyriausiąjį žmogaus teisių komisarą tęsti darbus, kuriais siekiama skatinti ir ginti LGBTI naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis, ypač darant pareiškimus, rengiant pranešimus ir vykdant kampaniją „Laisvė ir lygybė“; ragina JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurą ir toliau kovoti su diskriminuojančiais įstatymais ir praktikomis;
Žmogaus teisės ir migracija
31. smerkia Europos Sąjungos sienų eksternalizavimo politiką, nes tai skatina asmenis, kurie ieško saugaus prieglobsčio Europoje, imtis dar rizikingesnių veiksmų ir dėl to daugėja jūroje ir sausumoje žuvusių žmonių, kurie keliavo į Europą; atsižvelgdamas į tai apgailestauja dėl to, kad iki šiol Viduržemio jūroje žuvo arba dingo daugiau nei 25 000 asmenų, iš kurių mažiausiai 3 771 – 2015 m., taigi, Tarptautinės migracijos organizacijos duomenimis, Europa yra pavojingiausias pasaulyje migracijos maršrutas;
32. pabrėžia, kad būtina, jog Europos Sąjunga, laikydamasi savo tarptautinių įsipareigojimų, bet kokią migracijos politiką, įskaitant sienų kontrolę, paremtų nuosekliu ir suderintu požiūriu, kuris pagrįstas žmogaus teisėmis; atsižvelgdamas į tai smerkia Chartumo procesą, kurį vykdant migracijos valdymo srityje bendradarbiaujama su Eritrėjos ir Sudano režimais; dar kartą ragina Europos Sąjungos valstybes nares su demokratija ir žmogaus teisėmis susijusias sąlygas įtraukti į visus tarptautinius susitarimus, neatsižvelgiant į šių susitarimų pobūdį, ir užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms savo vidaus ir išorės įvairių krypčių politikoje, priešingu atveju Sąjungos pozicija JT ŽTT ir bet kurioje kitoje tarptautinėje institucijoje, susijusioje su žmogaus teisėmis, būtų susilpninta;
33. ragina Europos Sąjungos delegaciją ir jos valstybes nares raginti tarptautinę bendruomenę numatyti būdus teisėtai ir saugiai atvykti migrantams ir prieglobsčio prašytojams, visų pirma suteikiant humanitarines vizas ir numatant vietas, skirtas pabėgėlių įsikūrimui; ragina Sąjungos valstybes nares skubiai imtis šių priemonių;
Žmogaus teisės ir aplinkosauga
34. mano, kad žmogaus teisių ir aplinkos punktas taip pat nepaprastai svarbus, ir pažymi, kad šis klausimas neatsiejamai susijęs su gyventojų teise naudotis gamtos ištekliais, jų teise į žemę ir tvarią aplinkosaugos sistemą; todėl mano, jog itin svarbu, kad visos valstybės ratifikuotų ir įgyvendintų Kioto protokolą ir kitas tarptautines konvencijas, užtikrinančias galimybes faktiškai naudotis šiomis teisėmis;
35. pritaria Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro nuomonei, kad žmogaus veiklos sukelta klimato kaita prilygintina piromano, kuris padega savo paties namus, veiksmams; mano, kad 21-osios klimato kaitos konferencijos (COP 21) Paryžiuje metu sudaryti susitarimai ir toliau yra nepakankami, jei siekiama sustabdyti klimato kaitą ir užtikrinti gyventojų socialines ir aplinkos srities teises; prašo, kad Sąjungos delegacija ir valstybių narių atstovai JT ŽTT remtų pasiūlymą vadovaujant Jungtinėms Tautoms įsteigti tarptautinį teismą, spręsiantį nusikaltimų klimatui klausimus, ir siektų parengti privalomą teisinę priemonę, kad būtų taikomos sankcijos labiausiai teršiančioms valstybėms ir įmonėms;
36. primena, kad 2014 m. dėl nenumatytų nelaimių, susijusių su klimatu, buvo perkelta 17,5 mln. asmenų; primena, kad šie perkėlimai daugiausia vyko pietiniuose regionuose, kurie patiria didžiausią klimato kaitos poveikį; pabrėžia, kad 85 proc. šių perkėlimų vyksta besivystančiose šalyse, daugiausia šalies ar regiono viduje; primena, kad siekdamos Tūkstantmečio vystymosi tikslų ES valstybės narės įsipareigojo skirti 0,7 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) paramai vystymuisi finansuoti; apgailestauja dėl to, kad daug Sąjungos valstybių narių nepasiekė tikslo šiai paramai skirti 0,7 proc. savo BNP ir kad kai kurios valstybės sumažino paramai vystymuisi skiriamų lėšų dalį; apgailestauja dėl to, kad valstybės narės mažiau skiria lėšų pagalbos maistu programoms; prašo, jog Sąjungos ir valstybių narių pagalba būtų teikiama subsidijų, o ne paskolų pavidalu, kad nebūtų padidinta skolos našta; primygtinai prašo, kad parama vystymuisi nebūtų pasinaudojama siekiant uždaryti ir kontroliuoti sienas arba užtikrinti migrantų readmisiją;
37. pabrėžia, kad, Jungtinių Tautų vertinimais, iki 2050 m. dėl su klimatu susijusių priežasčių bus perkelta 200 mln. asmenų; pabrėžia, kad reikalingas visuotinis požiūris, kurio laikantis būtų galima išspręsti klimato kaitos, skurdo, išnaudojimo ir galimybės naudotis ištekliais problemas, taip pat kovoti su daugiašalių įmonių vykdomu žemės ir turto pasisavinimu, siekiant sudaryti sąlygas vystymuisi ir galimybėms gyventojams naudotis pagrindinėmis gėrybėmis, teisėmis ir paslaugomis; prašo Sąjungos delegacijos JT ŽTT ir valstybių narių atstovų aktyviai dalyvauti diskusijoje dėl sąvokos „pabėgėlis dėl klimato kaitos“, kad būtų suformuluota tarptautinės teisės požiūriu teisiškai privaloma apibrėžtis;
Tautų apsisprendimo teisė ir su žmogaus teisėmis susiję klausimai, kuriuos turėtų spręsti Žmogaus teisių taryba
38. dar kartą pabrėžia neatimamą tautų apsisprendimo teisę ir teisę rinktis savo politinės, ekonominės ir socialinės raidos kryptį be išorės jėgų įsikišimo; ragina Europos Sąjungą ir jos valstybes nares 2016 m. JT ŽTT sesijų proga aktyviai remti šią teisę užuot vykdžius dabartinę politiką; be to, nepritaria tam, kad Europos Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos, neatsižvelgdamos į humanitarinę padėtį, nustatytų sankcijas trečiosioms šalims, siekdamos apsaugoti savo geopolitinius ir ekonominius interesus;
39. dar kartą išreiškia savo susirūpinimą dėl įvairiais būdais ir lygmenimis prastėjančios žmogaus teisių gynėjų, aktyvistų, organizacijų, institucijų, taip pat žurnalistų padėties visame pasaulyje, taip pat Europos Sąjungoje;
40. pabrėžia, kad svarbu gerbti pagrindines čiabuvių gyventojų ir genčių teises, apibrėžtas Tarptautinės darbo organizacijos konvencijoje Nr. 169;
41. yra itin susirūpinęs dėl blogėjančios humanitarinės ir saugumo padėties Sirijoje, didelę teritorijos dalį okupavus organizacijai „Islamo valstybė“; dar kartą griežtai smerkia nuolatinius teroristinių organizacijų vykdomus žmogaus teisių pažeidimus; taip pat yra itin susirūpinęs dėl Sirijos režimo vykdomų žmogaus teisių pažeidimų, visų pirma žodžio laisvės pažeidimų bei žmogaus teisių gynėjų savavališkų sulaikymų ir prieš juos nukreiptų represijų; pabrėžia, kad konfliktas paaštrėjo dėl prekybos ginklais ir ginklų tiekimo; griežtai smerkia įvairias pastarųjų metų Vakarų intervencijas, kurių pasekmės buvo itin rimtos, nes buvo paskatintas asmenų radikalėjimas, ypač Artimuosiuose Rytuose ir pietinėse kaimyninėse šalyse; griežčiausiai smerkia tiesiogiai ar netiesiogiai Jungtinių Amerikos Valstijų, Europos Sąjungos, NATO ir Persijos įlankos monarchijų suteiktą ir toliau teikiamą paramą teroristų grupuotėms; palankiai vertina pastangas užmegzti politinį dialogą vadovaujant Jungtinėms Tautoms, siekiant sureguliuoti politinę krizę šalyje, ir pabrėžia, kad norint, jog dialogas būtų veiksmingas, jame turėtų dalyvauti ir taikios opozicijos Sirijos režimui atstovai;
42. pažymi, kad žmogaus teisių padėtis Irane ir toliau kelia nerimą; smerkia šioje šalyje įprastas represijas prieš taikius demonstracijų dalyvius ir disidentus (įskaitant studentus, universitetų darbuotojus ir žmogaus teisių gynėjus), moterų teisių aktyvistus, teisininkus, žurnalistus, tinklaraštininkus ir dvasininkus; pabrėžia, kad užtikrinant taiką svarbus vaidmuo tenka tarptautinei bendruomenei; yra susirūpinęs dėl politinių kalinių ir sąžinės kalinių skaičiaus, dėl vis dar labai dažno mirties bausmės vykdymo, įskaitant mirties bausmės vykdymą nepilnamečiams, kankinimų, neteisingų bylų nagrinėjimų ir pernelyg didelių sumų, kurių reikalaujama kaip užstato, taip pat dėl didelių informacijos, žodžio, susirinkimų, religijos, švietimo ir judėjimo laisvės apribojimų;
43. palankiai vertina laisvus rinkimus, kurie 2015 m. lapkričio 8 d. vyko Mianmare / Birmoje, nes tai yra svarbus šalies demokratinio kūrimo etapas; vis dėlto išlieka susirūpinęs dėl šių rinkimų konstitucinio pagrindo, kuriuo remiantis 25 proc. vietų parlamente numatyta kariškiams; pripažįsta iki šiol padarytą pažangą žmogaus teisių srityje, tačiau pabrėžia tam tikrus likusius trūkumus, visų pirma susijusius su mažumų teisėmis ir žodžio, asociacijų ir taikių susirinkimų laisve; smerkia rohinjų diskriminaciją, kuri dar sustiprėja dėl to, kad ši bendruomenė neturi teisinio statuso, ir dėl neapykantą prieš tuos, kurie nėra budistai, kurstančių kalbų padaugėjimo; ragina atlikti išsamius, skaidrius ir nepriklausomus visų įtariamų rohinjų žmogaus teisių pažeidimų atvejų tyrimus ir mano, kad keturi parlamento 2015 m. priimti įstatymai, kuriais siekiama apsaugoti rasę ir religiją, turi diskriminuojančių požymių, visų pirma susijusių su lytimi; pakartoja savo prašymą, kad JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurui būtų leista įsteigti atstovybę šalyje;
44. išreiškia didelį susirūpinimą dėl JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro ataskaitose dėl žmogaus teisių padėties Ukrainoje atskleistų faktų; smerkia nuolatinį visų kare šalies rytinėje dalyje dalyvaujančių konflikto šalių vykdomą tarptautinės teisės ir žmogaus teisių pažeidinėjimą, įskaitant priverstinius dingimus, savavališkus sulaikymus, kankinimą ir netinkamą elgesį su asmenimis, įtariamais teritorinio vientisumo pažeidimu, terorizmu arba parama Donecko Liaudies Respublikai ir Luhansko Liaudies Respublikai; išreiškia gilų susirūpinimą dėl to, kad policijos ir saugumo pajėgų pareigūnai labai dažnai yra nebaudžiami; griežtai smerkia tai, kad Kijevo apygardos administracinis teismas uždraudė Ukrainos komunistų partiją; išreiškia didelį susirūpinimą dėl Ukrainoje vykdomų veiksmų prieš žodžio laisvę ir demokratines politines partijas; prašo Europos Sąjungos delegacijos JT ŽTT ir valstybių narių atstovų griežtai pasmerkti šį rimtą išpuolį prieš demokratiją šalyje; yra sunerimęs dėl socialinės padėties Ukrainoje, kur, pasak šalies Socialinės politikos ministerijos, 20–25 proc. ukrainiečių namų ūkių patiria skurdą dėl dabartinės vyriausybės vykdomos politikos;
45. išreiškia didelį susirūpinimą dėl dabartinio konflikto Pietų Sudane; ragina abi kariaujančias puses nedelsiant sudaryti paliaubas ir išreiškia savo paramą neutralioms tarpininkavimo pastangoms, siekiant užtikrinti greitą susitarimą; ragina civiliams gyventojams, kenčiantiems nuo kovų ir bėgantiems iš regiono, teikti daugiau humanitarinės pagalbos; prašo, kad Sąjunga ir jos valstybės narės laikytųsi negrąžinimo principo atverdamos savo sienas pabėgėliams, kurie bėga nuo Pietų Sudane šėlstančios krizės; taip pat prašo, kad būtų prisiimti tarptautiniai įsipareigojimai siekiant nutraukti bet kokį ginklų arba karinės įrangos tiekimą Pietų Sudanui ir bet kokį ginklų eksportą regione;
46. yra susirūpinęs dėl krizės, kuri nuo 2003 m. tęsiasi Centrinės Afrikos Respublikoje (CAR); dar kartą reiškia užuojautą per susirėmimus žuvusių asmenų šeimoms; patvirtina savo paramą CAR nepriklausomybei, vienybei ir teritoriniam vientisumui; pakartoja, kad remia ugnies nutraukimą sudarius Brazavilio susitarimą, proceso „nusiginklavimas, demobilizavimas, susitaikymas“ pradžią, kitų pliuralistinių ir skaidrių įstatymų leidžiamosios valdžios ir prezidento rinkimų surengimą, taip pat konkrečius veiksmus siekiant apsaugoti žmogaus teises; primena, kad svarbi tautų teisė apsispręsti be įsikišimo iš išorės; prašo skubiai atitraukti Prancūzijos karines pajėgas iš CAR ir uždaryti nuolatines užsienio karines bazes šalies teritorijoje; ragina vykdyti griežtesnę Jungtinių Tautų pajėgų kontrolę ir atlikti išsamų, nešališką ir skaidrų įtarimų dėl piktnaudžiavimo arba įvykdytų nusikaltimų tyrimą; yra ypač susirūpinęs dėl tarptautinių įmonių, visų pirma tų, kurios užsiima brangakmenių gavyba ir miškų kirtimu, ketinimų CAR; primena neatimamą gyventojų teisę naudotis gamtos ištekliais ir įmonių pareigą laikykis tarptautinės teisės; pabrėžia, kad svarbu, jog Sąjunga ir jos valstybės narės, visų pirma JT ŽTT, visapusiškai dalyvautų Jungtinėms Tautoms rengiant privalomą priemonę, kurią būtų galima taikyti įmonėms, kurios negerbia žmogaus teisių;
47. teigiamai vertina tai, kad 31-oje Žmogaus teisių tarybos sesijoje ypatingas dėmesys bus skiriamas Haičiui; apgailestauja dėl to, kad šioje šalyje humanitarinė padėtis tebėra dramatiška ir kad 2010 m. siautusių uraganų padariniai dar nepašalinti; pabrėžia, kad griaunančių gaivalinių nelaimių padariniai dėl didžiulio skurdo šalyje tampa dar skaudesni ir tai lėmė pastaraisiais dešimtmečiais didžiausią humanitarinę krizę; dar kartą pasmerkia tai, kad Prancūzija ir tarptautinės institucijos (visų pirma Tarptautinis valiutos fondas) šiai šaliai priskiria didžiules skolas ir jos tvarkymo išlaidas, kurios yra šios šalies vystymosi atsilikimo priežastys; džiaugiasi teikiant pagalbą Haičiui parodytu tarptautiniu, ypač regioniniu, solidarumu, visų pirma tuo, kad Kuba nusiuntė gydytojų ir specialistų, kurie gydė dešimtis tūkstančių cholera sergančių žmonių, per ALBA humanitarinį fondą Haičiui suteikta finansine parama, tolesniu energetinės pagalbos teikimu per „Petrocaribe“ ir tiesioginio kuro tiekimo humanitarinės pagalbos transporto priemonėms specialaus plano sukūrimu, maisto tiekimo žemės ūkio iniciatyvomis ir gamybos planais, taip pat miško atkūrimo kampanija; reikalauja pradėti tirti, ar tam tikra, visų pirma Europos Sąjungos skirta, pagalba tikrai pasiekė Haitį, taip pat ištirti pagalbos paskirstymo tinklo veiksmingumą; taip pat reikalauja parengti faktiškai išmokėtos paramos suvestinę;
48. pabrėžia, kad svarbu, jog JT ŽTT apsvarstytų krizės Burundyje klausimą; išreiškia didelį susirūpinimą dėl padėties Burundyje ir pabrėžia, kad ji gali turėti pražūtingų pasekmių visam regionui; ragina laikytis Didžiųjų ežerų regiono saugumo, stabilumo ir vystymosi pakto ir Protokolo dėl nepuolimo ir abipusės gynybos; mano, kad dabartinę krizę galima išspręsti tik pasitelkiant politinį dialogą nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis ir kad ši krizė jokiomis aplinkybėmis neturėtų būti dingstis regione įvykdyti tolesnę karinę intervenciją; mano, kad Burundžio problemas šalyje galima išspręsti tik užtikrinant lygias teises visiems piliečiams ir sprendžiant derlingos dirbamosios žemės valdymo, nedarbo ir skurdo problemas, kovojant su korupcija, skurdu, nelygybe ir diskriminacija, taip pat skatinant socialines, politines ir ekonomines reformas siekiant sukurti laisvą, demokratinę ir stabilią valstybę;
49. apgailestauja dėl to, kad klausimas dėl padėties Lotynų Amerikoje, ypač Hondūre ir Paragvajuje, nebuvo įtrauktas į šias diskusijas; reikalauja, kad po valstybės perversmų Hondūre ir Paragvajuje žmogaus teisių padėtis šiose šalyse būtų realiai stebima ir kad būtų dedamos visos pastangos demokratijai ir teisinei valstybei šiose šalyse atkurti; ragina Sąjungos ir jos valstybių narių delegacijas siekti, kad valstybės perversmai būtų pasmerkti, vyriausybės nepripažintos de facto, ir reikalauti, kad kaltininkai būtų teisiami; taip pat ragina, kad būtų atliktas kėsinimosi įvykdyti valstybės perversmą ir destabilizuoti padėtį kitose Lotynų Amerikos šalyse (pvz., Ekvadore ar Venesueloje) tyrimas ir kad būtų nustatyti visi už tai atsakingi, įskaitant trečiąsias valstybes;
50. taip pat apgailestauja, kad žmogaus teisių Meksikoje klausimas neaptariamas šioje sesijoje, nors priverstinių dingimų ir neteisminių egzekucijų, įskaitant daug moterų žudymo atvejų, daugėja ir buvo įrodyta, kad už tai atsakingos valdžios institucijos; yra itin susirūpinęs dėl klestinčio nebaudžiamumo Meksikoje, kur dingo daugiau kaip 22 000 žmonių (daugiau kaip pusė jų pastaraisiais metais), tačiau 98 proc. už nusikaltimus atsakingų asmenų lieka nenubausti; smerkia studentų, žurnalistų, visuomenės aktyvistų, valstiečių lyderių ir profesinių sąjungų atstovų kriminalizavimą šalyje ir represijas prieš juos, įskaitant dingimus ir žudymus; prašo Sąjungos ir jos valstybių narių delegacijas per 31-ą JT ŽTT sesiją paremti NVO prašymus, kuriais siekiama, kad Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuroro biuras ir Hagos tribunolas atkreiptų ypatingą dėmesį į Meksikoje padarytus nusikaltimus ir, jei tikslinga, pradėtų tarptautinį tyrimą;
51. taip pat apgailestauja dėl to, kad į darbotvarkę neįtrauktas žmogaus teisių padėties Turkijoje klausimas; ypač smerkia tai, kad šioje šalyje blogėja demokratijos padėtis ir dažnėja represijos prieš demokratus, išrinktus asmenis ir politinius aktyvistus, profesinių sąjungų atstovus, žurnalistus, žmogaus teisių gynėjus ir menininkus; konstatuoja, kad šios represijos ypač nukreiptos prieš kurdus, nes Turkijos vyriausybė vykdo tikrą ginkluotą ne tik atsakingų politikų, bet ir civilių gyventojų puolimą; prašo Sąjungos delegacijos užtikrinti, kad diskusijos šia tema būtų pradėtos 31-oje JT ŽTT sesijoje ir kad būtų suteikta aiški parama diskusijų apie taikos procesą atnaujinimui;
52. pabrėžia, kad vienos iš 2016 m. JT ŽTT sesijų metu svarbu apsvarstyti klausimą dėl Džibučio, kur intensyvėja represijos prieš politinius ir asociacijų aktyvistus ir kur 2015 m. spalio–gruodžio mėn. buvo savavališkai sulaikyta daugiau nei 300 žmonių; prašo Sąjungos ir jos valstybių narių delegacijos reikalauti, kad nedelsiant būtų nutraukta visų politinių kalinių, visų pirma vyriausio iš jų Mohamedo Ahmedo (vadinamo Jabha) ir vieno iš Džibučio žmogaus teisių lygos įkūrėjo Omaro Ali Ewado represija ir jie būtų išlaisvinti, ir prašo, vadovaujant Jungtinėms Tautoms, pradėti tarptautinį tyrimą dėl Buldhuqo (2015 m. gruodžio mėn.) ir Arhiba (1991 m. gruodžio mėn.) žudynių, taip pat dėl kitų masinių nusikaltimų šalyje, siekiant atsakingus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir teisti;
53. palankiai vertina tai, kad pastaraisiais metais JT ŽTT ypatingas dėmesys buvo skiriamas žmogaus teisių padėčiai Palestinoje ir kitose okupuotose arabų teritorijose, ypač Palestinos gyventojų apsisprendimo teisei ir nepriklausomos bei tvarios valstybės sukūrimui laikantis 1967 m. sienų; primygtinai ragina Sąjungos delegaciją pasmerkti visų formų kolonializmą, visų pirma Palestinoje, tiek Vakarų Krante, tiek Rytų Jeruzalėje, kur jo tendencijos nuolat didėja; taip pat smerkia naujakurių smurtą prieš Palestinos gyventojus, visų pirma Hebrone, ir planą dėl priverstinio beduinų perkėlimo;
54. primena, kad yra svarbi Jungtinių Tautų ataskaita dėl žmogaus teisių padėties Palestinos teritorijose, kurioje smerkiama tai, kad Izraelio politika Vakarų Krante ir Gazos Ruože krypsta į apartheidą dėl nuolatinės Palestinos gyventojų priespaudos ir jų žemių de facto ekspropriacijos; smerkia Izraelio pajėgų vykdomus Palestinos gyventojų žmogaus teisių pažeidimus ir Rytų Jeruzalės etninį valymą, taip pat Izraelio valdžios institucijų mėginimus Jeruzalę paversti žydų miestu, kad galėtų jį pasisavinti; apgailestauja dėl to, kad Izraelis nuosekliai neleido Jungtinių Tautų specialiajam pranešėjui patekti į okupuotas Palestinos teritorijas, tai paskatino specialųjį pranešėją atsistatydinti 2016 m. sausio mėn., ir prašo Sąjungos delegaciją JT ŽTT ir valstybių narių atstovybes daryti spaudimą Izraelio valdžios institucijoms, kad būtų sudarytos sąlygos vykdyti Jungtinių Tautų įgaliojimus;
55. smerkia Palestinos kalinių padėtį Izraelio kalėjimuose; prašo Izraelio Valstybės nedelsiant liautis taikius masinio įkalinimo praktiką, kuri buvo dar aktyviau taikoma 2015 m., įkalinus daugiau nei 6 000 asmenų, iš kurių nemaža dalis nepilnamečių; taip pat smerkia neteisminį mirties bausmės vykdymą, administracinius sulaikymus, politinių kalinių perkėlimą už okupuotų teritorijų ribų (kur jų negali lankyti šeimos nariai), netinkamą elgesį, kankinimus ir priverstinį kalinių maitinimą, taip pat atsisakymą suteikti tinkamą ir būtiną medicininį gydymą – visa tai yra šiurkštūs tarptautinės teisės pažeidimai; dar kartą pakartoja smerkiąs visų formų kankinimą ir netinkamą elgesį; reikalauja Izraelio nedelsiant užtikrinti pagarbą Jungtinių Tautų konvencijai prieš kankinimą, kurios šalimi jis yra; smerkia vaikų įkalinimą ir netinkamą elgesį su jais ir reikalauja nedelsiant išlaisvinti įkalintus vaikus ir moteris; smerkia Izraelio teismų elgesį su vaikais; taip pat prašo nedelsiant išlaisvinti įkalintus Palestinos parlamento narius, visų pirma Khalida Jarrarą ir Marouane'ą Barghouti;
56. be to, yra labai susirūpinęs dėl pilietinių ir politinių laisvių apribojimo Izraelyje, visų pirma dėl įvairių įstatymų dėl NVO, kuriais apribojama asociacijų, susirinkimų ir organizacijų laisvė; taip pat smerkia padidėjusią mažumų, ypač „arabų“ mažumos, diskriminaciją šalyje;
57. apgailestauja dėl to, kad Vakarų Sacharos klausimas neįtrauktas į 2016 m. JT ŽTT sesijų darbotvarkes; dar kartą pabrėžia, kad Vakarų Sacharos konfliktas yra dekolonizacijos problema ir kad pagal tarptautinę teisę Maroko Karalystė neturi jokių suverenių teisių į Vakarų Sacharą ir yra laikoma jos okupante; smerkia nuolatinius Vakarų Sacharos gyventojų pagrindinių teisių pažeidimus; ragina apsaugoti Vakarų Sacharos gyventojų pagrindines teises, įskaitant asociacijų ir žodžio laisvę bei teisę rengti demonstracijas; reikalauja nedelsiant išlaisvinti visus Vakarų Sacharos politinius kalinius ir skubiai išlaisvinti Gdeim Iziko grupės narius, kuriuos nuteisė Maroko karinis tribunolas; dar kartą ragina Ispaniją sutikti suteikti politinį prieglobstį jaunam Vakarų Sacharos gyventojui Hassana Aalia, kuris nuteistas kalėti iki gyvos galvos; pabrėžia, kad tarptautinė bendruomenė turi būtinai stebėti žmogaus teisių padėtį Vakarų Sacharoje; ragina Maroką ir Polisario frontą tęsti derybas dėl taikaus ir ilgalaikio Vakarų Sacharos konflikto sprendimo ir pakartoja, kad Vakarų Sacharos gyventojai turi apsisprendimo teisę, kuri turi būti įgyvendinta demokratiškame referendume, laikantis Jungtinių Tautų rezoliucijų 34/37 ir 35/19;
°
° °
58. įgalioja savo delegaciją 31-oje, 32-oje ir 33-oje JT ŽTT sesijose išsakyti šioje rezoliucijoje išdėstytą poziciją; ragina delegaciją, pasibaigus jos darbui, pateikti ataskaitą Žmogaus teisių pakomitečiui ir mano, kad reikėtų toliau siųsti Europos Parlamento delegaciją į aktualias JT ŽTT sesijas;
59. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos pirmininkui, Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos pirmininkui, Jungtinių Tautų vyriausiajam žmogaus teisių komisarui ir Užsienio reikalų komiteto sudarytai ES ir Jungtinių Tautų darbo grupei.