Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B8-0057/2016Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B8-0057/2016

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl tarpusavio gynybos nuostatos (ES sutarties 42 straipsnio 7 dalis)

14.1.2016 - (2015/3034(RSP))

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį

Sabine Lösing, Neoklis Sylikiotis, Rina Ronja Kari, Fabio De Masi, Marina Albiol Guzmán, Martina Anderson, Sofia Sakorafa, Lynn Boylan, Matt Carthy, Liadh Ní Riada, Kostas Chrysogonos, Stelios Kouloglou, Kostadinka Kuneva, Dimitrios Papadimoulis, Javier Couso Permuy GUE/NGL frakcijos vardu

Procedūra : 2015/3034(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B8-0057/2016
Pateikti tekstai :
B8-0057/2016
Debatai :
Priimti tekstai :

B8-0057/2016

Europos Parlamento rezoliucija dėl tarpusavio gynybos nuostatos (ES sutarties 42 straipsnio 7 dalis)

(2015/3034(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 42 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi 2015 m. lapkričio 13 d. Paryžiuje grupuotė „Islamo valstybė“ (arab. „Da’esh“) įvykdė keletą teroristinių išpuolių, kuriuose 130 žmonių žuvo, 352 žmonių sužeista, įskaitant daug sužalotų visam gyvenimui, o daugeliui žmonių reikalinga psichologinė pagalba;

B.  kadangi po šių išpuolių Prancūzija per 2015 m. lapkričio 17 d. ES Užsienio reikalų tarybos susitikimą paprašė taikyti ES sutarties 42 straipsnio 7 dalį; kadangi tai buvo pirmas kartas, kai buvo taikyta 42 straipsnio 7 dalis;

C.  kadangi ES valstybių gynybos ministrai išreiškė vieningą ir visapusišką paramą Prancūzijai ir pareiškė, kad yra pasirengę suteikti visą būtiną pagalbą ir paramą pagal 42 straipsnio 7 dalį, atkreipdami dėmesį į tai, kad, norint taikyti savitarpio pagalbos nuostatą, nėra teisiškai būtinas oficialus Tarybos sprendimas ar išvada;

D.  kadangi tolesnė veikla buvo vykdoma dvišalio tarpvalstybinio bendradarbiavimo lygmeniu, kuriame nebuvo reikalingas Tarybos ar Komisijos dalyvavimas; kadangi kai kurios valstybės narės įsipareigojo suteikti pagalbą Prancūzijai, kai kurių kitų tolesniems veiksmams reikalingas atitinkamų parlamentų pritarimas, o dar kitos tokių veiksmų nesiėmė;

E.  kadangi, kaip matyti iš vadinamojo karo su terorizmu kampanijos, kurią JAV, NATO ir jų sąjungininkai vykdo nuo 2001 m., karai tik skatina terorizmo augimą, sukelia valstybių sunaikinimą ir žmonių aukas;

F.  kadangi Parlamentas pagal teisės normas negali jokiu būdu vykdyti parlamentinės 42 straipsnio 7 dalies taikymo proceso kontrolės;

G.  kadangi Prancūzija paprašė, viena vertus, teikti paramą telkiant ir bendrai naudojant pajėgumus savo operacijoms Irake ir Sirijoje, kita vertus, paramą kitose teritorijoje, kuriose dislokuoti Prancūzijos kariai, kad būtų galima juos perdislokuoti;

H.  kadangi ES sutarties 42 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog, jei valstybė narė patiria karinę agresiją savo teritorijoje, kitos valstybės narės yra įpareigotos jai teikti paramą; kadangi tai daroma tarpvyriausybinio dvišalio bendradarbiavimo lygmeniu ir turėtų atitikti JT Chartijos normas;

I.  kadangi ES sutarties 42 straipsnio 7 dalies antraštės nėra, todėl terminas „savitarpio paramos nuostata“ nėra juridinis terminas;

J.  kadangi 42 straipsnio 7 dalis išsivystė iš Briuselio (Vakarų Europos Sąjungos) sutarties ir buvo pirmą kartą įtraukta į ES sutartį 2009 m., priėmus Lisabonos sutartį;

1.  prieštarauja sprendimui taikyti ES sutarties 42 straipsnio 7 dalį ir smerkia tai, kad šiuo veiksmu Europos Sąjunga paverčiama karine sąjunga; įspėja, kad tai neturėtų tapti precedentu būsimiems atvejams;

2.  griežtai nesutinka su minėtos straipsnio aiškinimu, kad juo įpareigojama remti Prancūziją kariškai, karinėse operacijose arba kad juo pateisinami ir įteisinami vykdomi arba jau suplanuoti kariniai veiksmai; visiškai atmeta išpuolių Paryžiuje priskyrimą karo veiksmams siekiant įteisinti karinį atsaką ir pabrėžia, kad pagal tarptautinę teisę vadinamoji grupuotė „Islamo valstybė“ (arab. „Da’esh“)“ nėra valstybė;

3.  pabrėžia, kad karinės operacijos niekada nepristabdė ir nesustabdė terorizmo, bet, priešingai, sukėlė daugiau aukų ir dėmesį nukreipiančių veiksnių bei pablogino atitinkamų tautų padėtį; reikalauja nutraukti vadinamąjį karą su terorizmu ir primygtinai reikalauja, kad į teroristinę veiklą būtų reaguojama pagal teisinės valstybės principus, pasitelkiant policijos tyrimus ir teisėsaugą; pabrėžia, kad kova su terorizmu jokiu būdu neturėtų būti naudojamasi kaip pretekstu siekiant sumažinti asmens laisves ir pagrindines teises, ir smerkia visas politikos priemones, kuriomis siekiama diskriminuoti gyventojų grupes dėl jų kilmės ar religijos;

4.  ragina griežtai laikytis tarptautinės teisės, nesikišti kariniu ar kitu būdu į valstybių vidaus reikalus ir taikiai spręsti konfliktus;

5.  reikalauja peržiūrėti visą ES išorės santykių politiką, kurioje turėtų būti visiškai nenumatytos karinės intervencijos ir priemonės ir kuri turėtų būti skirta tik civilinėms priemonėms, skurdą mažinimu ir kovai su jo pagrindinėmis priežastimis, socialiniam ir ekonominiam vystymuisi bei simetriškam bendradarbiavimui;

6.  ragina nutraukti ES ginklų prekybą bei ginklų ir karinės įrangos eksportą į konfliktų zonas;

7.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Tarybai ir Komisijai.