Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B8-0062/2016Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B8-0062/2016

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl taikos proceso Kolumbijoje

14.1.2016 - (2015/3033(RSP))

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį

Fabio Massimo Castaldo, Ignazio Corrao, Rolandas Paksas EFDD frakcijos vardu

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0041/2016

Procedūra : 2015/3033(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B8-0062/2016
Pateikti tekstai :
B8-0062/2016
Debatai :
Priimti tekstai :

B8-0062/2016

Europos Parlamento rezoliucija dėl taikos proceso Kolumbijoje

(2015/3033(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini 2015 m. rugsėjo 24 d. pareiškimą dėl susitarimo dėl pereinamojo laikotarpio teisingumo,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2015 m. spalio 1 d. paskirtas ES taikos proceso atstovas Kolumbijoje,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 16 d. Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos Federicos Mogherini pareiškimą dėl susitarimo dėl konflikto aukų Kolumbijoje,

–  atsižvelgdamas į ES ir CELAC aukščiausiojo lygio susitikimą, kuris vyko 2015 m. birželio 10–11 d. Briuselyje, ir Briuselio deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 16 d. Tarybos išvadas dėl ES paramos pereinamojo laikotarpio teisingumui,

–  atsižvelgdamas į ES įsipareigojimą sukurti laikotarpiui po konflikto Kolumbijoje skirtą patikos fondą, kuris būtų parengtas, kai bus sudarytas susitarimas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 23 d. vyriausybės ir FARC komunikatą dėl Pereinamojo laikotarpio teisingumo susitarimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Kolumbijos vyriausybė ir šalies didžiausia kairiojo sparno sukilėlių grupuotė – Kolumbijos revoliucinės ginkluotosios pajėgos (FARC) – siekia užbaigti daugiau kaip penkis dešimtmečius trunkantį ginkluotą konfliktą ir 2012 m. lapkričio mėn. Kubos sostinėje Havanoje pradėjo oficialias taikos derybas;

B.  kadangi pasiektas susitarimas dėl tam tikrų svarbių klausimų, įskaitant susitarimus dėl žemės grąžinimo, politinio dalyvavimo ir prekybos narkotikais ir kadangi šalys nustatė sau terminą iki 2016 m. kovo 23 d. pasirašyti galutinį dokumentą; kadangi dėl galutinio susitarimo bus surengtas Kolumbijos piliečių referendumas;

C.  kadangi ginkluotame konflikte žuvo daugiau kaip 220 000 žmonių ir 45 000 žmonių dingo, iš kurių 80 proc. – civiliai, ir kadangi dėl smurto milijonai žmonių perkelti šalies viduje ir daugybė žmonių pagrobta, jiems grasinta ar juos per konfliktą sužeidė antžeminės minos; kadangi Kolumbija yra antra pasaulyje labiausiai nuo minų nukentėjusi šalis po Afganistano, nes antžeminės minos per pastaruosius 15 metų nužudė ar sužeidė daugiau kaip 11 000 žmonių;

D.  kadangi ne visą smurtą sukėlė FARC sukilėliai, nes daugybę žmonių nužudė dešiniojo sparno sukarintos organizacijos, iš pradžių sukurtos kovoti su FARC; kadangi nusikalstamos grupuotės, kovojančios dėl Kolumbijos kokaino gamybos kontrolės, taip pat tampa vis didėjančia grėsme;

E.  kadangi 2015 m. gruodžio 15 d., antradienį, šalys pasirašė susitarimą dėl sudėtingo klausimo, kaip pripažinti daugiau kaip 50 metų trunkančios kovos aukas ir suteikti joms kompensaciją; kadangi susitarimu žadama suteikti aukoms kompensaciją ir sukurti „vientisą tiesos, teisingumo, atlyginimo ir nesikartojimo sistemą“, kuria būtų siekiama pateikti šio susitarimo ir ankstesnio rugsėjo 23 d. susitarimo, susijusio su aukomis, įskaitant susitarimą sukurti tiesos komisiją, kad būtų nustatyta, kas įvykdė kokius žiaurumus, specialius tribunolus, kuriuose jie būtų teisiami, ir abiejų šalių įsipareigojimą ieškoti dingusių asmenų, įgyvendinimo pagrindą;

F.  kadangi rugsėjo 23 d. susitarime teigiama, kad konflikto kovotojams, kurie prisipažins kaltais dėl rimtų nusikaltimų, bus skirtos penkerių–aštuonerių metų trukmės „laisvės apribojimo“ bausmės; kadangi, kad atitiktų reikalavimus, bausmę atliekantys kovotojai turės pasiryžti socialinei reabilitacijai, t. y. darbui, mokymuisi ar studijoms; kadangi tie, kurie abejoja, ar pripažinti savo kaltę, sulauks penkerių–aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmės „įprastomis sąlygomis“, o kaltais pripažinti asmenys, kurie atsisako bendradarbiauti, gali sulaukti iki 20 metų laisvės atėmimo bausmės;

G.  kadangi į susitarimą taip pat įtrauktas tiek vyriausybės, tiek partizanų grupuočių įsipareigojimas užtikrinti, kad vėl nebūtų vykdomas smurtas; kadangi vienintelis punktas, dėl kurio reikia susitarti, yra vadinamasis konflikto pabaigos susitarimas, susijęs su FARC demobilizacijos, nusiginklavimo ir reintegracijos į Kolumbijos visuomenę praktiniais aspektais;

H.  kadangi, pasak generalinio prokuroro pavaduotojo Jorge Fernando Perdomo, 24 000 Kolumbijos valstybės pareigūnų įpainioti į su karu susijusius nusikaltinus ir jiems gali būti naudingas susitarimas dėl pereinamojo laikotarpio teisingumo, jeigu bus pasiekta taika su FARC sukilėliais;

I.  kadangi 2015 m. gruodžio 26 d. Nacionalinės išsilaisvinimo armijos – antros pagal dydį sukilėlių grupuotės – lyderis Nicolás Rodríguez pasakė, kad partizanų grupuotės ir vyriausybė susitarė dėl taikos derybų darbotvarkės, kuria siekiama ateityje sudaryti taikos susitarimą; kadangi, pasak šalies vidaus ministro, vyriausybė dar nesutiko pradėti taikos derybų su Nacionaline išsilaisvinimo armija;

1.  palankiai vertina padarytą pažangą siekiant galutinio taikos susitarimo ir rekomenduoja taikos procese didžiausią dėmesį skirti aukoms;

2.  pritaria šalių laiduotojų – Kubos ir Norvegijos – vaidmeniui Havanos derybose, taip pat papildomų rėmėjų (Venesuelos ir Čilės) ir kitų tautų vaidmeniui padedant taikos procesui;

3.  palankiai vertina susitarimą dėl aukų, kuriuo sukurta „Speciali taikos jurisdikcija“, skirta išklausyti prisipažinimus, teisti ir bausti karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmonijai vykdytojus ir nustatyti atlygį aukoms, ir komunikatą, kuriame aiškinama, kad saugumo pajėgos bus įtrauktos į specialią jurisdikciją;

4.  vis dėl to mano, kad daug kas vis dar nenustatyta ir kad tebėra tam tikrų pavojingų galimų spragų, įskaitant:

•  tikslią „veiksmingo laisvės apribojimo“ reikšmę tiems, kurie prisipažįsta dėl savo nusikaltimų,

•  „klaidingai teigiamų“ karinių nusikaltimų, kuriais pažeidžiamos žmogaus teisės, valdymą,

•  vadų atsakomybę,

•  elgesį su už „politinius nusikaltimus“ nuteistais kaliniais arba prekyba narkotikais ir žmonių pagrobimu įkaitais kaltinamais asmenimis,

•  FARC finansines kompensacijas aukoms,

•  tai, kaip aktyviai asmenys, kurių „laisvė apribota“, galėtų dalyvauti politiniame gyvenime,

•  tribunolo teisėjų skyrimą ir

•  sankcijas civiliams karinių grupuočių rėmėjams;

5.  ragina šalis, prieš pasirašant galutinį susitarimą ir atsižvelgiant į Tarptautinio baudžiamojo teismo ir Amerikos šalių žmogaus teisių apsaugos sistemos vertinimus, suteikti aiškumo ir panaikinti spragas, kad būtų galima geriau apibrėžti sritis, kuriose trūksta aiškumo ir kuriose galima labiausiai piktnaudžiauti;

6.  palankiai vertina tai, kad šalys susitarė, jog už sunkiausius nusikaltimus, įskaitant nusikaltimus žmoniškumui, genocidą, rimtus karo nusikaltimus, žmonių pagrobimą įkaitais ar kitokį rimtą laisvės atėmimą, kankinimą, priverstinį perkėlimą, priverstinius dingimus, neteismines egzekucijas ir seksualinį smurtą, nebus taikoma amnestija, ir pritaria tam kaip būtinam žingsniui kovojant su nebaudžiamumu;

7.  mano, kad lyčių pakomitečio įkūrimas, siekiant į derybas įtraukti lyčių perspektyvą, ir seksualinį smurtą išgyvenusių asmenų ir moterų teisių organizacijų dalyvavimas taikos derybose yra beprecedentis ir turėtų tapti įkvėpimu kitiems taikomiems procesams visame pasaulyje;

8.  dar kartą išreiškia stiprią ES politinę paramą Havanos taikos deryboms ir palankiai vertina Komisijos pažadėtą didesnę finansinę paramą ir ketinimą inicijuoti ES patikos fondą Kolumbijai remti laikotarpiu po konflikto; mano, kad šis patikos fondas bus veiksmingas tik tuo atveju, jeigu ES valstybės narės ir kiti tarptautiniai paramos teikėjai smarkiai prisidės prie jo finansavimo ir jeigu jis iš esmės bus skirtas konflikto aukoms ir programoms, kuriomis siekiama įgyvendinti taikos susitarimą, pvz., minų naikinimo projektams;

9.  pabrėžia, kad sudarius susitarimą pilietinės visuomenės organizacijos atliks labai svarbų vaidmenį; mano, kad didelė parama vietos pilietinės visuomenės organizacijoms, įskaitant aukų, bendruomenės, religines ir žmogaus teisių grupes, padės siekti taikos, ypač kaimo ir atokiose šalies vietovėse;

10.  mano, kad konkrečią paramą reikėtų teikti etninių mažumų bendruomenėms, kurios neproporcingai nukentėjo konflikte, ypač Afrikos-Kolumbijos ir vietos bendruomenėms ir asmenims;

11.  palankiai vertina dėl neteisėtos prekybos narkotikais priimtą susitarimą ir sprendimą įgyvendinti neteisėtų narkotinių medžiagų turinčių augalų naikinimo ir pakeitimo politiką; pabrėžia, kad reikia planų kurti kaimo bendruomenes, įskaitant programas, skirtas pašalinti antžemines minas iš kaimo vietovių, ir ragina priimti susitarimus, kuriais siekiama neteisėtų narkotinių medžiagų turinčių augalų augintojus vertinti kitaip nei nusikalstamas organizacijas, dalyvaujančias kituose prekybos narkotikais etapuose, nes tokie žmonės turi turėti galimybę reintegruotis į Kolumbijos visuomenę; taip pat ragina remti nuo glifosato, kuris yra kancerogenas, naudojamas kaip pagrindinė oro fumugacijos sudedamoji dalis, purškimo iš lėktuvų padarinių kenčiančius žmones;

12.  mano, kad kai bus pasiektas susitarimas, Kolumbijos vyriausybė turės pereiti prie naujo ir labiau riboto ginkluotųjų pajėgų vaidmens; mano, kad tiek ginkluotosios, tiek policijos pajėgos, kurias prižiūrės tvirtas priežiūros mechanizmas, turės būti išmokytos bendruomenės viešosios tvarkos palaikymo ir pagarbos žmogaus teisėms;

13.  mano, kad taiką Kolumbijoje bus galima įtvirtinti tik tuo atveju, jeigu bus pasiektas susitarimas ir su Nacionaline išsilaisvinimo armija; primygtinai ragina šalis rasti būdų pratęsti derybas ir pradėti oficialias derybas;

14.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinei asamblėjai ir Kolumbijos vyriausybei ir kongresui.