Procedūra : 2015/3035(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0063/2016

Pateikti tekstai :

B8-0063/2016

Debatai :

Balsavimas :

Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0020

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 487kWORD 172k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0050/2016
14.1.2016
PE575.965v01-00
 
B8-0063/2016

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį


dėl ES prioritetų 2016 m. JT žmogaus teisių tarybos sesijose (2015/3035(RSP))


Barbara Lochbihler, Judith Sargentini, Molly Scott Cato Verts/ALE frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl ES prioritetų 2016 m. JT žmogaus teisių tarybos sesijose (2015/3035(RSP))  
B8-0063/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir JT žmogaus teisių konvencijas bei jų fakultatyvinius protokolus,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 60/251, kuria įsteigiama Žmogaus teisių taryba (JT ŽTT),

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją, Europos socialinę chartiją ir ES pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje 2015–2019 m.,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant savo skubias rezoliucijas,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl Metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2014 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį, 3 straipsnio 5 dalį, 18, 21, 27 ir 47 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į JT žmogaus teisių tarybos 2015 m. metinę ataskaitą JT Generalinei Asamblėjai,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi žmogaus teisių, taikos ir saugumo užtikrinimo požiūriu 2015-ieji ir 2016-ieji – svarbių sukakčių metai: minimos 70-osios Jungtinių Tautų sukūrimo, 50-osios Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto ir Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto, atitinkamai 40-osios ir 20-osios JT deklaracijos dėl teisės į vystymąsi (1986 m.) ir Pekino deklaracijos ir veiksmų programos (1995 m.) metinės; taip pat 15-osios kertinės JT Saugumo Tarybos rezoliucijos dėl moterų, taikos ir saugumo (2000 m.) ir Tūkstantmečio vystymosi tikslų (2000 m.) metinės; kadangi šios sukaktys sutampa su rimčiausia nuo II pasaulinio karo humanitarine krize, kurią kilo dėl to, kad vis daugiau žmonių priversti palikti savo namus dėl klimato kaitos, persekiojimo, ginkluoto konflikto ir visuotinio smurto;

B.  kadangi visos valstybės įpareigotos užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms nepaisant rasės, kilmės, klasės, kastos, lyties, lytinės orientacijos ar spalvos, pakartoja tvirtai tikįs žmogaus teisių – politinių, pilietinių, ekonominių, socialinių ar kultūrinių, kurios tarpusavyje susijusios ir viena nuo kitos priklausomos, nedalumu ir mano, kad vienos iš šių teisių atėmimas daro tiesioginį neigiamą poveikį kitoms;

C.  kadangi visos valstybės privalo gerbti pagrindines savo gyventojų teises, imtis konkrečių veiksmų, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos šias teises gerbti nacionaliniu lygmeniu, ir bendradarbiauti tarptautiniu lygmeniu siekiant panaikinti kliūtis žmogaus teisių užtikrinimui visose srityse;

D.  kadangi pagarba žmogaus teisių visuotinumui, jo skatinimas ir apsauga yra dalis Europos Sąjungos etinio ir teisinio acquis bei vienas Europos vienybės ir nedalomumo pagrindų; kadangi žmogaus teisių padėtis valstybėse narėse daro tiesioginį poveikį ES žmogaus teisių politikos patikimumui užsienyje;

E.  kadangi Sąjungos veiksmai jai palaikant santykius su trečiosiomis šalimis grindžiami Lisabonos sutarties 21 straipsniu, kuriame patvirtinamas žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumas ir nedalomumas bei įtvirtinta prievolė gerbti žmogiškąjį orumą, lygybės ir solidarumo principus, taip pat vykdant veiksmus tarptautiniu lygmeniu gerbti Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės principus;

F.  kadangi pagarbos žmogaus teisėms aspektas turėtų būti integruotas į visas politikos sritis, susijusias su taika ir saugumu, vystomuoju bendradarbiavimu, migracija, prekyba ir investicijomis, humanitarinėmis operacijomis, klimato kaita ir kova su terorizmu, nes šių klausimų neįmanoma spręsti neatsižvelgiant į pagarbą žmogaus teisėms;

G.  kadangi reguliarios Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos sesijos, specialiųjų pranešėjų skyrimas, visuotinio periodinio vertinimo mechanizmas, specialiosios procedūros su konkrečia šalies padėtimi susijusiems arba teminiams klausimams spręsti prisideda prie tarptautinių pastangų skatinti ir gerbti žmogaus teises, demokratiją ir teisinės valstybės principą;

H.  kadangi kai kurios Žmogaus teisių tarybos narės pripažintos vienomis didžiausių žmogaus teisių pažeidėjų, o jų rodikliai bendradarbiaujant su pagal JT specialiąsias procedūras įgaliotais asmenimis ir laikantis ataskaitų teikimo pagal JT žmogaus teisių sutartis įsteigtiems organams reikalavimų yra prasti;

JT žmogaus teisių taryba

1.  pakartoja savo poziciją, kad JT ŽTT narės turėtų būti renkamos iš valstybių, kurios laikosi aukščiausių standartų skatinant ir apsaugant žmogaus teises, teisinės valstybės principą ir demokratiją, ir ragina ES valstybes nares, renkant naujas valstybes JT ŽTT narėmis, skatinti remtis rezultatų žmogaus teisių srityje kriterijais; reiškia susirūpinimą tuo, kad kai kuriose JT ŽTT valstybėse narėse, įskaitant Rusiją, Kiniją ir Saudo Arabiją, plačiu mastu nuolat pažeidžiamos žmogaus teisės; ragina ES valstybes nares nebalsuoti už valstybių, plačiu mastu pažeidžiančių žmogaus teises, narystę ir viešai skelbti jų balsavimus;

2.  reiškia visapusišką paramą Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) nepriklausomumui ir sąžiningumui ir pabrėžia, kad svarbu ginti jo savarankiškumą, siekiant užtikrinti, kad šis biuras toliau veiksmingai ir nešališkai vykdytų savo užduotis; pakartoja, kad biuras turi būti tinkamai finansuojamas ir jam turi būti teikiama visapusiška parama;

3.  dar kartą tvirtina, kad remia JT specialiąsias procedūras ir nepriklausomą asmenų, kuriems suteikti įgaliojimai, statusą – taip jie gali savo funkcijoms atlikti visiškai nešališkai; labai apgailestauja dėl kai kurių valstybių narių, kaip antai, Venesuelos, Saudo Arabijos ir Etiopijos bei valstybių stebėtojų, pavyzdžiui, Vietnamo, Zimbabvės, Uzbekistano ir Turkmėnistano, parodyto nenoro bendradarbiauti vykdant specialiąsias temines procedūras, taip pat kiekvienai atitinkamai šaliai, įskaitant Izraelį, skirtas specialiąsias procedūras; kviečia visas valstybes bendradarbiauti taikant šias procedūras;

4.  pakartoja, kad, norint visapusiškai suprasti žmogaus teisių padėtį visose JT valstybėse narėse, svarbus visuotinio periodinio vertinimo visuotinumas, ir pakartoja remiąs antrąjį šio vertinimo ciklą; dar kartą ragina užtikrinti, kad valstybių per pirmąjį ciklą atmestos rekomendacijos būtų iš naujo svarstomos tęsiant visuotinio periodinio vertinimo procesą;

5.  pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad visuotinio periodinio vertinimo procese visapusiškai dalyvautų įvairiausios suinteresuotosios šalys, ypač pilietinė visuomenė, ir reiškia susirūpinimą tuo, kad dėl itin griežtų ir toliau griežtinamų apribojimų ir bauginimo suvaržomas pilietinės visuomenės dalyvavimas visuotinio periodinio vertinimo procese;

6.  ragina Europos išorės veiksmų tarnybą ir Komisiją imtis tolesnių veiksmų dėl visuotinio periodinio vertinimo rekomendacijų per visus ES politinius dialogus su atitinkamomis valstybėmis siekiant išnagrinėti, kokias būdais ir priemonėmis šios rekomendacijos gali būti įgyvendintos taikant šalims ir regionams skirtas strategijas;

7.  10-ųjų ŽTT metinių proga ragina atlikti šios tarybos poveikio ir jos įgaliojimų vykdymo rezultatų įvertinimą, taip pat ragina daugiau dėmesio skirti jos rezoliucijų ir sprendimų įgyvendinimui; reiškia susirūpinimą tuo, kad valstybės, kurios pažeidžia žmogaus tieses, pačios rengia savo rezoliucijas, ir pažymi, kad jos dažnai tai daro ne tam, kad išspręstų problemą, o siekdamos tikslo dangstyti savo veiksmus ir tarptautinio saugumo pažeidimus; atkreipia dėmesį į tai, kad kiekvienos šalies padėtį reikia vertinti pagal jos nuopelnus netaikant selektyvumo; pabrėžia, jog svarbu įtraukti pilietinę visuomenę į visus tarybos darbo aspektus svarbą ir skatinti suderintus veiksmus siekiant užkirsti kelią represijoms ir su jomis kovoti;

8.  teigiamai vertina Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro iniciatyvą siekiant pokyčių, kurios tikslas – gerinti ir stiprinti JT žmogaus teisių biurų veiklą pasaulyje sukuriant aštuonis regioninius centrus, kurie, tiesiogiai bendradarbiaudami su partneriais, gintų ir skatintų pagarbą žmogaus teisėms bei užtikrintų, kad rekomendacijos, parengtos taikant žmogaus teisių užtikrinimo mechanizmus, virstų realiais pokyčiais vietoje;

ES valstybės narės Žmogaus teisių taryboje

9.  apgailestauja, kad kai kurių šalių, įskaitant Azerbaidžaną, Bahreiną, Egiptą ir Jemeną, padėties atžvilgiu ankstesniais metais ES valstybės narės buvo susiskaidžiusios ir nevieningos – kai kurios ES valstybės narės atsisakė pasirašyti bendrą ES pareiškimą ar net aktyviai kliudė kitų ES valstybių narių iniciatyvoms;

10.  apgailestauja dėl kai kurių ES valstybių narių pasyvumo ŽTT; apgailestauja, kad rezoliucija dėl Baltarusijos yra vienintelė nauja rezoliucija dėl šalies, kurią nuo ŽTT įkūrimo kartu pateikė visa ES; ragina visas ES valstybes nares, dalyvaujančias ŽTT, prisiimti vadovaujamą vaidmenį dėl padėties įvairiose šalyse ir sutelkti veiksmus sprendžiant situacijas, kurios taryboje dar nebuvo sprendžiamos;

11.  apgailestauja dėl to, kaip ES valstybės narės balsavo dėl klausimų, kurie yra esminės svarbos pietinėms planetos valstybėms: ES valstybės narės susilaikė arba dauguma jų nepritarė balsuojant dėl rezoliucijų, kurios galiausiai buvo priimtos, pavyzdžiui, dėl neteisėtai gautų lėšų grąžinimo į kilmės šalį, privačių karinių ir saugumo įmonių, ginkluotų bepiločių orlaivių, užsienio skolos, teisės į švietimą, žmogaus teisių ir tarptautinio solidarumo, vienašališkų prievartos priemonių, karo samdinių, teisės į taiką, valstiečių žmogaus teisių, rasizmo, afrikiečių kilmės asmenų, teisės į vystymąsi bei demokratiškos ir teisingos pasaulio santvarkos skatinimo; taip pat apgailestauja dėl to, kad ES valstybės narės ir toliau yra susiskaidžiusios dėl svarbių JT ŽTT rezoliucijų, įskaitant rezoliucijas dėl ginkluotų bepiločių orlaivių, teisės į taiką, kovos su rasizmu ir teisės į vystymąsi;

12.  mano, kad ES valstybių narių balsavimo rezultatai ŽTT smarkiai skiriasi nuo ES rodomų įsipareigojimų teisių, ypač ekonominių, socialinių ir kultūrinių (ESK) teisių nedalomumo srityje ir atspindi bendrą ES negebėjimą sėkmingai prisidėti prie pasaulinių standartų plėtojimo šiose srityse; ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) teikti šios padėties ataskaitas Parlamentui ir raginti atlikti išsamią ES ir jos valstybių narių požiūrio Žmogaus teisių taryboje į ESK teises bei vadinamąsias naujos kartos teises peržiūrą; ragina, kad ES valstybės narės ŽTT dalyvautų principingiau ir nedarydamos atrankos; ragina ES ir jos valstybes nares žmogaus teises įtraukti į visas savo veiklos sritis ir pozicijas platesnėje JT sistemoje;

Pilietinės ir politinės teisės

13.  pakartoja, kad laisvi politinių lyderių rinkimai, periodiškai rengiami remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, yra pagrindinė teisė, kuri, vadovaujantis Visuotine žmogaus teisių deklaracija ir Tarptautiniu pilietinių ir politinių teisių paktu, turėtų būti užtikrinama visiems piliečiams;

14.  pakartoja, kad žodžio laisvės ir dinamiškų nepriklausomai pliuralistinei pilietinei visuomenei palankių sąlygų buvimas yra būtina sąlyga norint skatinti pagarbą žmogaus teisėms;

15.  laikosi nuomonės, kad šiuolaikinės skaitmeninės technologijos turi privalumų ir kartu kelia sunkumų siekiant viso pasaulio internetinėje erdvėje užtikrinti teisės į privatumą apsaugą ir galimybę naudotis žodžio laisve; todėl teigiamai vertina tai, kad paskirtas JT specialusis pranešėjas teisės į privatumą skaitmeniniame amžiuje klausimais, kurio įgaliojimai apima sekimo ir privatumo problemas, darančias žmonėms poveikį internete ir tradicinėje aplinkoje;

16.  pakartoja savo ilgalaikį nusistatymą prieš mirties bausmę, kankinimą, žiaurų, nežmonišką ir žeminamą elgesį bei baudimą visais atvejais ir visomis aplinkybėmis; dar kartą pabrėžia, kad mirties bausmės panaikinimas padeda įtvirtinti žmogaus orumą;

17.  džiaugiasi iki šiol padaryta didele pažanga, t. y. tuo, kad daugelis šalių sustabdė mirties bausmės taikymą, o kitos ėmėsi teisėkūros priemonių mirties bausmei panaikinti; nepaisant to, apgailestauja, kad per keletą pastarųjų metų kai kuriose šalyse buvo atnaujintas egzekucijų vykdymas; ragina šalis, kurios yra panaikinusios mirties bausmę arba kurios paskelbė ilgalaikį mirties bausmės moratoriumą, nepradėti jos vėl taikyti, o šalis, kuriose mirties bausmė tebetaikoma, paskelbti moratoriumą – tai būtų pirmas žingsnis siekiant ją panaikinti;

18.  ragina valstybes nares įgyvendinti visas priemones, kurių reikia norint užtikrinti, kad jos jokiomis priemonėmis, įskaitant paramą teisėsaugai ar pagalbą baudžiamojo persekiojimo institucijoms, kuri galėtų padėti įvykdyti mirties bausmę, tiesiogiai ar netiesiogiai neprisidėtų prie mirties bausmės skyrimo ar vykdymo mirties bausmę palaikančiose šalyse;

Socialinės ir ekonominės teisės

19.  apgailestauja dėl to, kad, praėjus daugiau nei 20 metų nuo Vienos deklaracijos dėl visų žmogaus teisių visuotinumo, nedalumo, tarpusavio priklausomybės ir sąveikos patvirtinimo, ES ir jos valstybes narės, kaip parodė ES balsavimas JT ŽTT, Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto nelaiko tokiu pat svarbiu ir jam neskiria tiek pat dėmesio kaip Tarptautiniam pilietinių ir politinių teisių paktui; pripažįsta JT ŽTT pastangas užtikrinti, kad į visas žmogaus teises būtų žiūrima vienodai ir kad joms visoms būtų skiriama tiek pat dėmesio pagal specialiąsias procedūras, susijusias su ekonominėmis, socialinėmis ir kultūrinėmis teisėmis, paskiriant įgaliojimų turėtojus; pabrėžia, kad reikėtų dėti itin daug pastangų, jas turėtų dėti ir ES valstybės narės, siekiant užtikrinti, kad būtų plačiai ratifikuotas Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto fakultatyvinis protokolas, kuriuo nustatomi skundų pateikimo ir tyrimo mechanizmai;

20.  reiškia didžiulį susirūpinimą dėl ypač didelio skurdo augimo, nes tai kelia grėsmę galimybei visapusiškai naudotis visomis žmogaus teisėmis; šiuo požiūriu teigiamai vertina JT ŽTT specialiojo pranešėjo ataskaitą dėl ypač didelio skurdo ir žmogaus teisių (A/HRC/29/31) ir pritaria jo siūlymams dėl ypač didelio skurdo panaikinimo, t. y.: ekonominėms, socialinėms ir kultūrinėms teisėms suteikti tokią pačią reikšmę ir prioritetą kaip ir pilietinėms bei politinėms teisėms; pripažinti teisę į socialinę apsaugą; įgyvendinti fiskalinės politikos priemones, konkrečiai skirtas nelygybei mažinti; suteikti naują postūmį ir svarbą teisei į lygybę ir išteklių perskirstymo klausimus diskusijose dėl žmogaus teisių kelti kaip pagrindinius;

21.  laikosi nuomonės, kad korupcija, mokesčių slėpimas, netinkamas viešųjų gėrybių valdymas ir atskaitomybės stoka prisideda prie piliečių žmogaus teisių pažeidinėjimo, nes nukreipiamos valstybių biudžetų lėšos, kurios turėtų būti naudojamos žmogaus teisėms skatinti tokių nepaprastai svarbių viešųjų paslaugų, kaip švietimas, pagrindinės sveikatos priežiūros paslaugos ir kita socialinė infrastruktūra, srityse; mano, kad pagarbos žmogaus teisėms, pirmiausia teisėms į informaciją, žodžio ir susirinkimų laisvę, į nepriklausomas teismines institucijas ir demokratinį dalyvavimą viešojoje veikloje, užtikrinimo veiksmai yra labai svarbi kovos su korupcija priemonė;

22.  pabrėžia, kad trečiųjų šalių mažumų bendruomenės turi specifinių poreikių ir kad reikėtų propaguoti visišką jų lygybę visose ekonominio, socialinio, politinio ir kultūrinio gyvenimo srityse;

Čiabuvių tautos

23.  primygtinai ragina EIVT, Komisiją ir valstybes nares aktyviai remti visapusišką ir veiksmingą čiabuvių tautų dalyvavimą visose ŽTT sesijose; primygtinai ragina EIVT, Komisiją ir valstybes nares atsižvelgti į tai, kad čiabuvių tautos labai kenčia nuo klimato kaitos, ir aktyviai remti jų dalyvavimą taikant Paryžiaus susitarimą; primygtinai ragina ES valstybes nares reikalauti, kad visi pagal specialiąsias procedūras įgalioti asmenys atkreiptų ypatingą dėmesį į problemas, su kuriomis susiduria čiabuvių moterys, jaunimas ir neįgalieji, ir nuolat apie šias problemas informuotų JT ŽTT; primygtinai ragina EIVT ir valstybes nares aktyviai prisidėti, kad būtų parengtas sisteminis veiksmų planas dėl čiabuvių tautų, kaip reikalaujama JT Generalinės Asamblėjos 2014 m. rugsėjo mėn. rezoliucijoje, ypač dėl reguliarių konsultacijų su čiabuvių tautomis vykstant šiam procesui rengimo;

Žmogaus teisių gynėjai

24.  smerkia tai, kad kai kuriose trečiosiose šalyse valdžios pajėgos ir toliau persekioja ir sulaiko žmogaus teisių gynėjus ir opozicijos veikėjus; reiškia susirūpinimą dėl neteisingų ir varžančių teisės aktų, įskaitant užsienio finansavimo suvaržymus, dėl kurių ribojama pilietinės visuomenės veikla; ragina visas vyriausybes skatinti ir remti žiniasklaidos laisvę, pilietinės visuomenės organizacijas ir žmogaus teisių gynėjų veiklą bei leisti jiems veikti nejaučiant baimės, represijų ar bauginimo grėsmės;

25.  ragina visas vyriausybes leisti pilietinės visuomenės organizacijoms ir žmogaus teisių gynėjams bendradarbiauti su JT ŽTT ir visuotinio periodinio vertinimo mechanizmu ir užtikrinti, kad šalys, vykdžiusios represijas prieš žmogaus teisių aktyvistus, būtų patrauktos atsakomybėn;

26.  mano, kad nuolatinis žmogaus teisių gynėjų ir opozicijos veikėjų bauginimas ir sulaikymas įvairiose JT ŽTT narėse verčia abejoti JT ŽTT patikimumu; ragina ES ir jos valstybes nares paremti iniciatyvą JT lygmeniu rasti būdą, kaip nuosekliai ir visapusiškai spęsti pagrindines problemas, su kuriomis visame pasaulyje susiduria žmogaus teisių gynėjai, vykdantys veiklą moterų teisių, aplinkos srities teisių, teisių į žemę ir čiabuvių tautų teisių gynimo, kovos su korupcija ir nebaudžiamumu srityse, žurnalistai ir kiti žmogaus teisių gynėjai, naudojantys žiniasklaidą, įskaitant internetą ir socialinę žiniasklaidą, ir visada pasmerkti jų nužudymo atvejus;

Verslas ir žmogaus teisės

27.  tvirtai remia veiksmingą ir visapusišką JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų įgyvendinimą ES ir už jos ribų ir primygtinai ragina ES valstybes nares priimti ir įgyvendinti nacionalinius veiksmų planus; pabrėžia, jog būtina imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų užpildytos veiksmingo šių JT pagrindinių principų įgyvendinimo spragos, įskaitant susijusias su galimybe kreiptis į teismą ir pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis;

28.  ragina JT ir ES spręsti klausimą, susijusį su teisės į žemę gynėjais, kurie dėl to, kad kritikuoja žemės įsigijimą dideliu mastu, darantį neigiamą poveikį trečiųjų šalių kaimo gyventojų teisėms į žemę ir maistą, ypač kai toks įsigijimas susijęs su tarptautinių ir Europos bendrovių investicijomis arba veikla, patiria represijas, įskaitant grasinimus, persekiojimą, savavališką suėmimą, užpuolimus ir žmogžudystes; ragina JT mechanizmus ir ES prioriteto tvarka nuosekliai spręsti žemės užgrobimo ir žemės nuosavybės teisių gynėjų klausimą;

29.  teigiamai vertina JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro iniciatyvą stiprinti atskaitomybės ir teisių gynimo priemonių projektą siekiant prisidėti prie teisingos ir veiksmingesnės nacionalinėje teisėje numatytų teisių gynimo priemonių sistemos, ypač sunkių žmogaus teisių pažeidimų verslo sektoriuje atvejais; ragina visas vyriausybes vykdyti savo pareigas siekiant užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms, nukentėjusiųjų galimybę kreiptis į teismą, nes šie nukentėję asmenys susiduria ir su praktiniais, ir su teisiniais iššūkiais mėgindami pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis tuomet, kai pažeidžiamos su verslo sritimi susijusios žmogaus teisės;

30.  apgailestauja dėl ES valstybių narių neigiamo balsavimo ir trukdymo sukuriant atvirą tarpvyriausybinę darbo grupę tarptautinės teisiškai privalomos priemonės, žmogaus teisių požiūriu taikytinos tarptautinėms korporacijoms ir kitoms verslo įmonėms, parengimo klausimu; palankiai vertina iki šiol padarytą šios darbo grupės darbą ir ragina ES ir jos valstybes nares konstruktyviai dalyvauti derybose;

Migracija ir pabėgėliai

31.  ragina Žmogaus teisių tarybą ir jos mechanizmus skirti ypatingą dėmesį tam, kokį poveikį žmogaus teisėms daro didelis skaičius pabėgėlių ir migrantų visame pasaulyje, ir teikti rekomendacijas šiuo klausimu; su didžiuliu nerimu pabrėžia, kad Europos išorės sienos tapo sienomis, prie kurių prarandama daugiausia gyvybių pasaulyje; ragina į visas sienų valdymo politikos sritis ir agentūros FRONTEX vykdomą veiklą įtraukti žmogaus teisių aspektą, taip pat sukurti skundų teikimo mechanizmą;

32.  ragina ES ir valstybes nares remti JT specialiojo pranešėjo migrantų žmogaus teisių klausimais veiklą, taip pat įgyvendinti jo rekomendacijas, įskaitant prašymą paspartinti darbą ieškant naujų būdų suteikti teisėtų migracijos galimybių sunkioje humanitarinėje padėtyje esantiems asmenims ir nedelsiant įgyvendinti reformą, taip pat sukurti daugiau persikėlimo galimybių ir toliau jų ieškoti;

33.  reiškia susirūpinimą dėl nenutrūkstamos plačiai paplitusios migrantų, įskaitant prieglobsčio prašytojus ir pabėgėlius, diskriminacijos ir jų teisių pažeidimų; ragina visas šalis vadovautis žmogaus teisėmis grindžiamu požiūriu į migraciją, pagal kurį nustatant migracijos politiką ir valdymą migrantų, prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių teisėms skiriamas pagrindinis dėmesys, ypatingą dėmesį skiriant marginalizuotų ir palankių sąlygų neturinčių migrantų grupių, pvz., moterų ir vaikų, padėčiai; ragina visas valstybes spręsti smurto dėl lyties prieš moteris ir mergaites problemą ir pabrėžia, kad, siekiant atsižvelgti į jų konkrečias reikmes, svarbu migracijos politiką formuoti atsižvelgiant į lyties aspektą;

34.  primena, kad visos valstybės privalo gerbti ir saugoti visų jų jurisdikcijoje esančių asmenų žmogaus teises, neatsižvelgiant į jų pilietybę ar kilmę ir jų imigracijos statusą; primena, kad migrantų grąžinimas turėtų būti vykdomas tik visapusiškai užtikrinant migrantų teises, remiantis laisvais ir informacija pagrįstais sprendimais ir tik tuomet, jei jų šalyje užtikrinama jų teisių apsauga; ragina vyriausybes nutraukti savavališką migrantų suėmimą ir sulaikymą ir griežtai laikytis grąžinimo draudimo; pakartoja savo raginimą ES užtikrinti, kad visi bendradarbiavimo migracijos srityje ir readmisijos susitarimai su ES nepriklausančiomis valstybėmis atitiktų tarptautinę teisę;

Klimato kaita ir žmogaus teisės

35.  teigiamai vertina pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK) sudarytą Paryžiaus susitarimą, kuris apima prisitaikymo prie klimato kaitos, jos švelninimo, technologijų kūrimo ir perdavimo bei kompetencijos ugdymo priemones; primygtinai teigia, kad klimato kaitos aspektas turėtų būti integruotas į visas ekonominės politikos sritis; primygtinai ragina visas šį susitarimą pasirašiusias šalis patvirtinti neatidėliotinas ir plataus užmojo klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemones, įtraukiant klimato kaitos aspektą į visas politikos sritis; primygtinai teigia, kad visos JTBKKK politikos kryptys ir veiksmai turi būti grindžiami žmogaus teisėmis;

36.  primena, kad neigiamas klimato kaitos poveikis visame pasaulyje kelia tiesioginį ir potencialiai neatitaisomą pavojų galimybei visapusiškai naudotis žmogaus teisėmis ir kad šis poveikis pažeidžiamoms grupėms, kurių padėtis teisių požiūriu ir taip nesaugi, yra didžiulis; susirūpinęs pažymi, jog tikėtina, kad su klimato kaita susiję reiškiniai, pvz., jūros lygio kilimas ir ekstremalūs oro pokyčiai, sukeliantys sausrą ir potvynius, pasiglemš dar daugiau gyvybių, paskatins gyventojų persikėlimą bei lems maisto ir vandens nepriteklių;

37.  ragina tarptautinę bendruomenę užpildyti teisės spragas, susijusias su terminu „pabėgėlis dėl klimato kaitos“, įskaitant šio termino apibrėžtį tarptautinės teisės aktuose arba kiekviename teisiškai įpareigojančiame tarptautiniame susitarime;

Moterų teisės

38.  pabrėžia, kad svarbu nesusiaurinti Pekino veiksmų platformos teisyno, susijusio su galimybėmis gauti išsilavinimą ir sveikatos priežiūros paslaugas, kurios yra pagrindinė žmogaus teisė, ir su lytinių bei reprodukcinių teisių gynimu; pažymi, kad visuotine pagarba lytinei ir reprodukcinei sveikatai bei teisėms ir galimybe gauti tinkamas sveikatos priežiūros paslaugas prisidedama mažinant vaikų ir gimdyvių mirtingumą; nurodo, kad šeimos planavimas, gimdyvių sveikata ir geresnės galimybės naudoti kontracepcijos priemones ir saugiai atlikti nėštumo nutraukimą yra svarbūs elementai siekiant išsaugoti moterų gyvybes ir padėti joms iš naujo susikurti gyvenimą, jei jos buvo išžaginimo aukos; atkreipia dėmesį į tai, kad šias politikos sritis būtina laikyti vystomojo bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis ir jose vykdomos humanitarinės veiklos pagrindu;

39.  palankiai vertina neseniai priimtą JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2242 dėl moterų, taikos ir saugumo, kurioje nurodoma, kad moterims tenka itin svarbus vaidmuo dedant bet kokias pastangas spręsti pasaulinius uždavinius, įskaitant smurtinio ekstremizmo stiprėjimą, klimato kaitą, migraciją, tvarų vystymąsi, taiką ir saugumą; teigiamai vertina JT visuotinio tyrimo išvadas JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo įgyvendinimo klausimu, kuriose atkreipiamas dėmesys į moterų lyderystės ir dalyvavimo sprendžiant konfliktus bei kuriant taiką svarbą ir į tai, kad dėl jų dalyvavimo pagerėjo humanitarinės pagalbos teikimas, sustiprėjo taikdarių pastangos, buvo paskatinta vaisinga taikos derybų pabaiga ir buvo prisidėta prie kovos su smurtiniu ekstremizmu;

40.  reiškia didelį nerimą dėl to, kad pradėjus veikti tokioms smurtinėms ekstremistinėms grupuotėms, kaip „Da'esh“ Sirijoje ar Irake ar „Boko Haram“ Vakarų Afrikoje, smurtas prieš moteris ir ypač seksualinė prievarta tapo sudėtine ekstremistinių grupuočių tikslų ir ideologijos dalimi bei jų pajamų šaltiniu – dėl to tarptautinė bendruomenė susiduria su nauju ypatingos svarbos iššūkiu; ragina visas vyriausybes ir JT institucijas prisiimti didesnius įsipareigojimus kovoti su šiais siaubingais nusikaltimais ir grąžinti moterims orumą, kad jos galėtų siekti teisingumo, gauti kompensaciją ir tinkamas paramos priemones;

41.  mano, kad vienas iš būdų kovoti su ekstremizmu – užtikrinti moterų savarankiškumą, šalinant esamą moterų ir vyrų nelygybę, dėl kurios moterys ir mergaitės tampa pažeidžiamos konfliktų metu; ragina JT ir visas jos valstybes nares imtis konkrečių priemonių siekiant užtikrinti moterų savarankiškumą, prasmingai įtraukti jas į konfliktų prevenciją ir sprendimą, taip pat į taikos derybų ir taikos kūrimo procesą, didinant jų atstovavimą visais sprendimų priėmimo lygmenimis, įskaitant nacionalines, regionines ir tarptautines institucijas ir mechanizmus;

Vaikų teisės

42.  primena, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, kuri buvo patvirtinta 1989 m. ir yra plačiausiai ratifikuota žmogaus teisių srities sutartis, yra nustatyta nemažai vaikų teisių, įskaitant teisę į gyvybę, sveikatą, švietimą ir teisę žaisti, taip pat teisę į šeimos gyvenimą, apsaugą nuo smurto ir diskriminacijos ir teisę būti išklausytam; ragina visas šią sutartį pasirašiusias šalis vykdyti savo įsipareigojimus; kadangi JAV yra vienintelė pasaulyje šalis, dar neratifikavusi šio konvencijos, ragina ją prioritetine tvarka prisijungti prie pastarosios;

43.  palankiai vertina JT planuojamą pradėti pasaulinio masto tyrimą, siekiant stebėsenos ir vertinimo analizės būdu nustatyti, kaip galiojantys tarptautiniai teisės aktai ir standartai įgyvendinami vietos lygiu, ir įvertinti konkrečias valstybių galimybes gerinti savo politiką ir veiksmus; ragina visas valstybes remti šį tyrimą ir jame aktyviai dalyvauti;

44.  susirūpinęs pažymi, kad 2015 m. pasaulyje nemažai žmonių buvo nuteista mirties bausme už nusikaltimus, kuriuos jie padarė būdami jaunesni nei 18 metų amžiaus, ir jiems mirties bausmė buvo įvykdyta nepaisant to, kad pagal JT vaiko teisių konvenciją draudžiama taikyti mirties bausmę nepilnamečiams;

LGBTI asmenų teisės

45.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad vis dar esama diskriminacinių teisės aktų ir praktikos, taip pat įvairiose šalyse vykdomų smurtinių išpuolių prieš asmenis dėl jų seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės, be kita ko, kai kuriuose šalyse jiems taikoma mirties bausmė; ragina atidžiai stebėti LGBTI asmenų padėtį šalyse, kuriose dėl neseniai priimtų prieš LGBTI asmenis nukreiptų įstatymų gresia pavojus seksualinėms mažumoms priklausančių asmenų gyvybei; reiškia didelį susirūpinimą dėl žodžio ir susirinkimų laisvę ribojančių vadinamųjų kovos su propaganda įstatymų, priimtų, be kita ko, Europos žemyno šalyse;

46.  remia nenutrūkstamą Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro darbą kovojant su šiais diskriminaciniais įstatymais, pirmiausia rengiant pareiškimus, ataskaitas ir įgyvendinant kampaniją „Laisvi ir lygūs“ (angl. Free & Equal), taip pat kitų JT organų veiklą; yra susirūpinęs dėl to, kad apribojamos pagrindinės LGBTI asmenų žmogaus teisių gynėjų laisvės, ir ragina ES aktyviau juos remti; pažymi, kad pagrindinės LGBTI asmenų teisės galbūt būtų labiau gerbiamos tuo atveju, jei šie asmenys galėtų pasirinkti teisinį institutą, galbūt registruodami partnerystę ar santuoką; ragina Žmogaus teisių tarybą sukurti specialią procedūrą ar kitą priemonę, kurią vykdant būtų užtikrinamas sistemingas dėmesys šiems klausimams;

Kova su terorizmu ir žmogaus teisės

47.  primena, kad pagarba pagrindinėms teisėms ir laisvėms yra sėkmingos kovos su terorizmu politikos, įskaitant skaitmeninių sekimo technologijų naudojimą, pagrindas, ir ragina vykdant bet kokią kovos su terorizmu veiklą užtikrinti žmogaus teises ir teisinės valstybės principo laikymąsi – šis principas tai pat yra Jungtinių Tautų pasaulinės kovos su terorizmu strategijos pagrindas;

Sportas ir žmogaus teisės

48.  smerkia vis dažnesnę autoritarinių valstybių praktiką rengti didelius sporto ar kultūros renginius siekiant populiarinti savo tarptautinį teisėtumą ir kartu toliau riboti priešingą požiūrį šalies viduje; ragina ES ir jos valstybes nares aktyviai kelti šį klausimą, taip pat JT žmogaus teisių taryboje, ir užmegzti dialogą su nacionalinėmis sporto federacijomis, bendrovėmis ir pilietinės visuomenės organizacijomis siekiant aptarti praktinius jų dalyvavimo tokiuose renginiuose, įskaitant 2018 m. Rusijoje ir 2022 m. Katare vyksiančius FIFA Pasaulio futbolo taurės čempionatus ir 2022 m. Pekine vyksiančias olimpines žaidynes, aspektus; ragina parengti ES ir JT politikos dėl sporto ir žmogaus teisių strategiją;

Kova su nebaudžiamumu ir Tarptautinis baudžiamasis teismas

49.  dar kartą tvirtina, kad yra tvirtai įsipareigojusi panaikinti tarptautinei bendruomenei susirūpinimą keliantį nebaudžiamumą už sunkiausius nusikaltimus ir užtikrinti teisingumą karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir genocido aukoms, įskaitant seksualinės prievartos aukas, ir dar kartą pareiškia, jog remia Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT); toliau budriai stebi bet kokius mėginimus pakenkti Tarptautinio baudžiamojo teismo veiklos teisėtumui ir nepriklausomumui; reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad keletas arešto orderių vis dar neįvykdyti; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu ir jam teikti tvirtą diplomatinę, politinę ir finansinę paramą, taip pat Jungtinėse Tautose; ragina aktyviau skatinti Romos statuto visuotinumą, be kita ko, ratifikuojant jį ir Kampalos pakeitimus ir juos veiksmingai įgyvendinant;

Bepiločiai orlaiviai ir autonominiai ginklai

50.  pakartoja savo raginimą ES Tarybai parengti ES bendrą poziciją dėl ginkluotų bepiločių orlaivių naudojimo, ypatingą reikšmę teikiant žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės laikymuisi ir sprendžiant tokius klausimus kaip teisinė sistema, proporcingumas, atskaitomybė, civilių apsauga ir skaidrumas; dar kartą primygtinai ragina ES uždrausti gaminti, kurti ir naudoti visiškai autonominius ginklus, kurie suteikia galimybę vykdyti atakas be žmogaus įsikišimo; primygtinai ragina įtraukti žmogaus teisių aspektą į bet kokius dialogus su trečiosiomis valstybėmis kovos su terorizmu klausimais; apgailestauja dėl to, kad Prancūzija ir Jungtinė Karalystė balsavo prieš Žmogaus teisių tarybos rezoliuciją dėl ginkluotų bepiločių orlaivių naudojimo kovos su terorizmu ir karinėse operacijose pagal tarptautinę teisę;

Žmogaus teisės ir kovos su narkotikais politika

51.  teigiamai vertina 2015 m. spalio 7 d. JT specialiojo pranešėjo kankinimų klausimais ir specialiojo pranešėjo neteisminio, neatidėliotino ir savavališko mirties bausmės vykdymo klausimais bendrą pareiškimą, kuriame tvirtinama, kad mirties bausmė už nusikaltimus, susijusius su narkotikais, yra tarptautinės teisės pažeidimas ir neteisėtas žudymas ir kad tarptautinės agentūros ir valstybės, teikiančios dvišalę techninę pagalbą kovojant su nusikaltimais, susijusiais su narkotikais, turi užtikrinti, jog vykdant jų remiamas programas nebūtų pažeidžiama teisė į gyvybę;

52.  ragina ES ir jos valstybes nares užtikrinti, kad mirties bausmės už nusikaltimus, susijusius su narkotikais, panaikinimas būtų prioritetinis klausimas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos specialiosios sesijos derybose, ir dar kartą tvirtina, kad mirties bausmės už su narkotikais susijusius nusikaltimus panaikinimas turėtų būti išankstinė finansinės ir techninės paramos, pajėgumų stiprinimo ir kitos paramos įgyvendinant kovos su narkotikais politiką sąlyga;

53.  pritaria, kad būtų įsteigta specialiojo pranešėjo žmogaus teisių ir kovos su narkotikais klausimais pareigybė;

ES prioritetai sprendžiant problemas, susijusias su konkrečiomis šalimis

Azerbaidžanas

54.  palankiai vertina bendrą pareiškimą dėl žmogaus teisių padėties Azerbaidžane, kuris buvo pristatytas per 29-ąją JT žmogaus teisių tarybos sesiją, tačiau apgailestauja dėl to, kad kelios ES valstybės narės šiam bendram pareiškimui nepritarė; ragina ES valstybes nares ir kitas Žmogaus teisių tarybos nares atidžiai stebėti žmogaus teisių padėtį Azerbaidžane ir siekti priimti rezoliuciją raginant nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti visus žmogaus teisių gynėjus, politinius ir pilietinės visuomenės aktyvistus, žurnalistus ir tinklaraštininkus, suimtus ir kalinamus pateikus politinius kaltinimus, visapusiškai ištirti įtarimus dėl kankinimų kalėjime ir panaikinti teisės aktus, pagal kuriuos Azerbaidžane neteisėtai ribojamos žodžio, susirinkimų ir asociacijų laisvės; ragina ES valstybes nares siekti suteikti įgaliojimus specialiajam pranešėjui žmogaus teisių Azerbaidžane klausimais;

55.  teigiamai vertina tai, kad dėl humanitarinių priežasčių buvo laikinai paleisti Leyla Yunus ir Arif Yunus, tačiau ragina nedelsiant panaikinti visus jiems pateiktus kaltinimus; smarkiai apgailestauja dėl to, kad neseniai prezidentui paskelbus amnestiją nebuvo paleistas nė vienas Azerbaidžano sąžinės kalinys;

Baltarusija

56.  kaip teigiamą žingsnį vertina tai, kad buvo paleisti likę šeši kaliniai; reiškia didelį susirūpinimą dėl tebevaržomos saviraiškos laisvės ir taikių susirinkimų bei asociacijų laisvės; smerkia nepriklausomų ir opozicijos žurnalistų persekiojimą, taip pat žmogaus teisių aktyvistų ir kritikų persekiojimą ir įkalinimą pateikiant jiems melagingus kaltinimus; smerkia tolesnį mirties bausmės taikymą;

57.  ragina per 32-ąją Žmogaus teisių tarybos sesiją atnaujinti JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Baltarusijoje klausimais įgaliojimus ir ragina vyriausybę visapusiškai bendradarbiauti su specialiuoju pranešėju ir įsipareigoti įgyvendinti ilgai lauktas reformas siekiant skatinti ir apsaugoti žmogaus teises, be kita ko, įgyvendinant specialiojo pranešėjo ir kitų žmogaus teisių mechanizmų pateiktas rekomendacijas;

Gruzija

58.  atkreipia dėmesį į svarbias teisėkūros reformas, lėmusias tam tikrą pažangą ir patobulinimus teisingumo ir teisėsaugos sektoriuje, prokuratūroje, kovoje su netinkamu elgesiu, vaiko teisių, taip pat privatumo ir asmens duomenų apsaugos bei šalies viduje perkeltų asmenų apsaugos srityse;

59.  vis dėlto pažymi, kad būtina dėti tolesnes pastangas siekiant kovoti su netinkamu elgesiu, ypač kiek tai susiję su kardomuoju kalinimu ir aukų reabilitacija, užtikrinti atskaitomybę už teisėsaugos padarytus pažeidimus, vykdyti praeityje valdžios pareigūnų padarytų pažeidimų tyrimus ir užtikrinti mažumų ir moterų teises; tebėra susirūpinęs dėl žodžio ir žiniasklaidos laisvės ir nepakankamų galimybių stebėtojams patekti į okupuotus Abchazijos ir Cchinvalio (Pietų Osetija) regionus, kur žmogaus teisių pažeidimai vis dar yra plačiai paplitę; ragina Gruzijos vyriausybę imtis atitinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad būtų toliau įgyvendinamos visuotinio periodinio vertinimo metu pateiktos rekomendacijos;

Rusija

60.  smerkia nuolat vyriausybės vykdomą susidorojimą su disidentais, nukreiptą prieš nepriklausomas NVO, pasitelkiant vadinamąjį užsienio agentų įstatymą ir vadinamąjį nepageidaujamų užsienio organizacijų įstatymą, pagal kuriuos valdžios institucijos gali uždrausti tarptautines NVO, kurias laiko keliančiomis grėsmę Rusijos gynybiniam pajėgumui ar konstituciniams pagrindams, ir įvairiausio pobūdžio represijas prieš aktyvistus, politinius oponentus ir režimo kritikus;

Ukraina

61.  reiškia didelį susirūpinimą dėl tebevykdomų beatodairiškų išpuolių civilių gyvenamose teritorijose, suplanuotų išpuolių prieš mokyklas ir mokyklų naudojimo abiejų šalių kariniams tikslams; smerkia nuolatinius žmogaus teisių pažeidimus konflikto metu ir visapusiškai remia JT žmogaus teisių stebėjimo misiją ir ESBO specialiąją stebėjimo misiją Ukrainoje; ragina Ukrainos vyriausybę imtis veiksmų, kad būtų sudarytos sąlygos teikti tam tikrų rūšių vaistų, įskaitant pakaitinių opioidinių vaistinių preparatų, gerinti registravimo tvarką ir prieigą prie užimtumo ir socialinių išmokų dėl konflikto perkeltiems asmenims, panaikinti teisės aktus, kurie gali daryti neigiamą poveikį saviraiškos ir asociacijų laisvei, imtis konkrečių priemonių, kad būtų užkirstas kelias ginkluotosioms pajėgoms ir ginkluotoms grupuotėms naudoti mokyklas tiek vyriausybės kontroliuojamose teritorijose, tiek sukilėlių užimtose vietovėse, taip pat ratifikuoti Romos statutą ir tapti visateise Tarptautinio baudžiamojo teismo nare;

62.  ragina ES valstybes nares remti visus galimus JT lygmens veiksmus siekiant kovoti su nebaudžiamumu ir vykdyti nešališkus prievartos aktų ir žmogaus teisių pažeidimų, susijusių su griežtomis priemonėmis prieš Maidano demonstracijas, ir ginkluoto konflikto metu vyriausybės pajėgų ir Rusijos remiamų sukilėlių kasetinių šaudmenų naudojimo tyrimus ir spręsti su žmogaus teisėmis susijusias problemas Kryme bei kitas problemas, susijusias su pažeidimais ginkluoto konflikto Rytų Ukrainoje metu;

Uzbekistanas

63.  ragina ES valstybes nares siekti priimti JT žmogaus teisių tarybos rezoliuciją, kuria būtų sukurtas speciali JT priemonė Uzbekistanui, kurią įgyvendinant būtų užtikrinta stebėsena, viešai teikiamos atskaitos ir Žmogaus teisių tarybos diskusija žmogaus teisių padėties Uzbekistane klausimais, ir spręsti tokias problemas kaip menkas Uzbekistano bendradarbiavimas įgyvendinant su žmogaus teisėmis susijusias JT priemones, tolesnis daugybės politinių oponentų, įskaitant žmogaus teisių gynėjus, kalinimas, nuolatinis asociacijų laisvės, žodžio laisvės ir žiniasklaidos varžymas ir nuolatinis priverstinio ir vaikų darbo naudojimas;

Bahreinas

64.  apgailestauja dėl to, kad Bahreino vyriausybė nepadarė jokios pažangos spręsdama problemas, susijusias su tolesniu daugybės politinių aktyvistų ir žurnalistų, įskaitant žmogaus teisių gynėjus, kalinimu už tai, kad jie naudojosi savo teisėmis į taikų susirinkimų ir asociacijų laisvę, nepakankama atskaitomybe už žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant kankinimą, ir nepakankamu Bahreino teismų nepriklausomumu ir nešališkumu;

65.  ragina ES valstybes nares spręsti klausimą dėl žmogaus teisių padėties Bahreine Žmogaus teisių taryboje darant atskirus pareiškimus, vėliau parengiant bendrą pareiškimą arba rezoliuciją, kurioje Bahreinas raginamas nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti visus žmogaus teisių gynėjus, politinius aktyvistus ir kitus asmenis, sulaikytus ir apkaltintus padarius pažeidimus, susijusius su naudojimusi teise į saviraišką, taikius susirinkimus ir asociacijas, taip pat užtikrinti, kad būtų nešališkai ištirti visi kaltinimai dėl kankinimų ir blogo elgesio, ir skubiai sudaryti palankesnes sąlygas JT specialiojo pranešėjo kankinimų klausimais ir kitų pagal JT žmogaus teisių procedūras paskirtų asmenų vizitui; pakartoja savo raginimą ES parengti išsamią strategiją dėl to, kaip Sąjunga ir jos valstybės narės galėtų aktyviai daryti spaudimą, kad būtų paleisti įkalinti aktyvistai ir sąžinės kaliniai;

Izraelis ir Palestina

66.  ragina ES dar kartą išreikšti savo poziciją dėl atskaitomybės, paminėtą 2015 m. liepos mėn. Užsienio reikalų tarybos išvadose, pabrėžiant, kad valstybinių ir nevalstybinių veikėjų pagarba humanitarinei ir tarptautinei žmogaus teisių teisei, įskaitant atskaitomybę, yra kertinis akmuo norint užtikrinti taiką ir saugumą šiame regione;

67.  atsižvelgdamas į šį 2015 m. liepos mėn. Užsienio reikalų taryboje prisiimtą įsipareigojimą ir ES paremtoje 2015 m. liepos mėn. Žmogaus teisių tarybos rezoliucijoje išsakytą raginimą trečiosioms šalims skatinti pagarbą žmogaus teisėms ir tarptautinei humanitarinei teisei Okupuotojoje Palestinos Teritorijoje, ragina ES paraginti visas šalis atlikti patikimus įtariamų tarptautinės teisės pažeidimų tyrimus, aktyviai stebėti ir vertinti, kaip vykdant tyrimus laikomasi tarptautinių pareigos vykdyti tyrimus standartų, be kita ko, reguliariai siekiant teikti išsamius paaiškinimus užbaigus bylas, primygtinai reikalauti priimti tinkamą tolesnių susijusių veiksmų mechanizmą siekiant užtikrinti 2015 m. JT tyrimų komisijos ataskaitos ir ankstesnių JT ataskaitų rekomendacijų įgyvendinimą ir paraginti Izraelį bendradarbiauti vykdant Tarptautinio baudžiamojo teismo preliminarų tyrimą, taip pat užtikrinti galimybę susipažinti su informacija ir bendradarbiauti su norinčiais ją gauti;

68.  apgailestauja dėl to, kad Izraelio valdžios institucijos atsisako bendradarbiauti su JT specialiuoju pranešėju Okupuotosios Palestinos Teritorijos klausimais, nes, Izraeliui atsisakius suteikti jam galimybę patekti į Okupuotąją Palestinos Teritoriją, jis atsistatydino;

Sirija

69.  reiškia didelį susirūpinimą dėl nuolat blogėjančios saugumo ir humanitarinės padėties Sirijoje; griežtai smerkia pažeidimus, žudynes, kankinimus, žudymus ir seksualinę prievartą, kuriuos nuo B. Assado režimo, vadinamosios Islamo valstybės ir kitų ekstremistų ir teroristų grupuočių patiria Sirijos gyventojai; dar kartą ragina tvariai spręsti Sirijos konfliktą vykdant Sirijos vadovaujamą politinį procesą, kuris užtikrintų tikras politines permainas, atitinkančias teisėtus Sirijos žmonių lūkesčius ir sudarysiančias jiems galimybes nepriklausomai ir demokratiškai kurti savo ateitį; reiškia visapusišką paramą JT vadovaujamiems veiksmams, kuriais siekiama politinio šio konflikto sprendimo;

70.  primygtinai ragina Žmogaus teisių tarybą reikalauti, kad JT Saugumo Taryba (JT ST) imtųsi tinkamų veiksmų užtikrinti, kad visi už žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant pažeidimus, kurie gali prilygti nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams, atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn, be kita ko, perduodant padėties Sirijoje klausimą Tarptautiniam baudžiamajam teismui;

Saudo Arabija

71.  dar kartą tvirtina, kad JT ŽTT narės turėtų būti renkamos iš valstybių, kurios gerbia žmogaus teises, teisinės valstybės principą ir demokratiją; griežtai nepritaria Jungtinių Tautų remiant ES valstybėms narėms priimtam sprendimui suteikti pagrindinį vaidmenį žmogaus teisių klausimais Saudo Arabijos ambasadoriui Jungtinėse Tautose Ženevoje, kuris buvo išrinktas JT žmogaus teisių tarybos nepriklausomų ekspertų komisijos pirmininku;

72.  tebėra labai susirūpinęs dėl sistemingų ir plačiai paplitusių žmogaus teisių pažeidimų Saudo Arabijoje; ragina Saudo Arabijos valdžios institucijas paleisti visus sąžinės kalinius, įskaitant 2015 m. Sacharovo premijos laureatą Raifą Badawi;

73.  reiškia didelį susirūpinimą dėl 2016 m. sausio 2 d. Saudo Arabijoje 47 kaliniams įvykdytos masinės egzekucijos – tai padaryta smarkiai padidėjus egzekucijų skaičiui 2015 m.;

74.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į pranešimus, kad tarp tų, kuriems įvykdyta mirties bausmė, buvo nepilnamečių, protinę negalią turinčių asmenų ir kalinių, nuteistų mirties bausme už nemirtinus nusikaltimus, ypač susijusius su naudojimusi teise į susirinkimų laisvę, asociacijų laisvę ir žodžio laisvę;

75.  ragina Saudo Arabijos valdžios institucijas visapusiškai bendradarbiauti vykdant JT ŽTT specialiąsias procedūras ir bendradarbiauti su Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuru; ragina Saudo Arabiją pradėti taikyti mirties bausmės moratoriumą;

Vakarų Sachara

76.  ragina gerbti pagrindines Vakarų Sacharos gyventojų teises, įskaitant asociacijų laisvę, žodžio laisvę ir susirinkimų teisę; reikalauja paleisti visus Vakarų Sacharos politinius kalinius; reikalauja parlamentų nariams, nepriklausomiems stebėtojams, nevyriausybinėms organizacijoms (NVO) ir spaudos atstovams suteikti galimybę patekti į Vakarų Sacharos teritorijas; primygtinai ragina Jungtines Tautas suteikti MINURSO misijai įgaliojimus žmogaus teisių srityje kaip ir visoms kitoms JT taikos palaikymo misijoms visame pasaulyje; pritaria, kad būtų surastas sąžiningas ir ilgalaikis Vakarų Sacharos konflikto sprendimas, grindžiamas Vakarų Sacharos gyventojų apsisprendimo teise ir atitinkantis susijusias Jungtinių Tautų rezoliucijas;

Jemenas

77.  reiškia didelį susirūpinimą dėl dramatiško ir smurtinio konflikto ir precedento neturinčios humanitarinės krizės šioje šalyje; smerkia sunkius kariaujančių šalių padarytus karo teisės ir žmogaus teisių pažeidimus, būtent Saudo Arabijos vadovaujamos koalicijos be atrankos vykdomas neproporcingo masto oro atakas, per kurias žuvo ir buvo sužeista daugybė civilių ir buvo sugriauta daug civilių objektų; smerkia tai, kad Jemeno valdžios institucijos iš šalies išsiuntė Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro atstovą; ragina ES pritarti tam, kad Žmogaus teisių taryboje būtų pradėtas tarptautinis tyrimas siekiant užfiksuoti nuo 2014 m. rugsėjo mėn. visų šalių padarytus pažeidimus;

Burundis

78.  reiškia didelį susirūpinimą dėl tikslingų išpuolių prieš žmogaus teisių gynėjus, žurnalistus ir jų šeimų narius; griežtai smerkia politinę prievartą, neatidėliotiną mirties bausmės vykdymą, žmogaus teisių pažeidimus ir prievartos kurstymą politiniu, etniniu ar kitu pagrindu Burundyje, taip pat paplitusį nusikaltėlių, įskaitant policijos ir saugumo pajėgų narius, jaunimo grupių, susijusių su politinėmis partijomis, narius ir pareigūnus, nebaudžiamumą;

79.  ragina Burundžio valdžios institucijas kuo skubiau nutraukti šiuos pažeidinėjimus, be kita ko, nedelsiant nustoti žudyti žmogaus teisių gynėjus, žurnalistus ir tikrus ar įtariamus oponentus bei kritikus ir juos puldinėti, atlikti nuodugnius, nešališkus ir nepriklausomus tyrimus siekiant patraukti atsakingus asmenis atsakomybėn ir apginti aukų teises;

80.  teigiamai vertina tai, kad 2015 m. gruodžio 17 d. buvo surengta Žmogaus teisių tarybos specialioji sesija siekiant užkirsti kelią tolesniam žmogaus teisių padėties Burundyje blogėjimui, tačiau apgailestauja, kad buvo atidėliojama ją surengti; ragina skubiai dislokuoti nepriklausomų ekspertų misiją ir ragina Burundžio valdžios institucijas visapusiškai bendradarbiauti su šia misija;

Mauritanija

81.  pabrėžia, kad, nors Mauritanijos vyriausybė yra pažengusi teisinių kovos su bet kokiomis vergovės apraiškomis ir vergovei prilygstančia praktika priemonių taikymo srityje, jos įgyvendinamos neveiksmingai, tad ši praktika tebėra išlikusi; ragina valdžios institucijas priimti kovos su vergove įstatymą, šalies mastu inicijuoti sistemingą ir reguliarų suskirstytų duomenų apie visų formų vergovę rinkimą ir parengti nuodugnų įrodymais pagrįstą vergovės istorijos ir pobūdžio tyrimą, siekiant panaikinti šią praktiką;

82.  primygtinai ragina Mauritanijos valdžios institucijas leisti naudotis žodžio ir susirinkimų laisve, vadovaujantis tarptautinėmis konvencijomis ir pačios Mauritanijos nacionaline teise; taip pat ragina išlaisvinti Biramą Dah Abeidą, Bilalį Ramdane ir Djiby Sową, kad jie galėtų tęsti savo nesmurtinę kampaniją prieš įsigalėjusią vergovę nesibaimindami dėl persekiojimo ar bauginimo;

Pietų Sudanas

83.  palankiai vertina konfliktuojančių šalių 2015 m. rugpjūčio 28 d. pasirašytą Taikos susitarimą, kuriuo siekiama nutraukti pilietinį karą ir kuris apima pereinamojo laikotarpio nuostatas dėl valdžios pasidalijimo, saugumo ir mišraus teismo sukūrimo siekiant nagrinėti bylas, susijusias su visais nuo konflikto pradžios įvykdytais nusikaltimais; primena, kad per šį konfliktą žuvo tūkstančiai žmonių, o šimtai tūkstančių buvo perkelti arba tapo pabėgėliais;

84.  ragina visas šalis nebevykdyti žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų, įskaitant tarptautiniais nusikaltimais laikomus pažeidimus, tokius kaip neteisminės egzekucijos, prieš atskiras etnines grupes nukreiptas smurtas, su konfliktu susijęs seksualinis smurtas, įskaitant prievartavimus, taip pat smurtas dėl lyties, vaikų verbavimas ir naudojimas, priverstinio dingimo atvejai, savavališki areštai ir kalinimas;   

85.  ragina Žmogaus teisių tarybą pritarti specialiojo pranešėjo Pietų Sudano klausimais paskyrimui, suteikiant jam įgaliojimus vykdyti stebėseną ir viešai skelbti ataskaitas apie pažeidimus, įskaitant vaikų kareivių verbavimą ir naudojimą, ir mokyklų naudojimą kariniais tikslais, ir teikti rekomendacijas, kaip užtikrinti veiksmingą atskaitomybę;

Venesuela

86.  teigiamai vertina tai, kad Venesuela 2015 m. gruodžio 6 d. surengė laisvus ir sąžiningus rinkimus; teigiamai vertina tai, kad rinkimų rezultatams pritarė vyriausybė ir opozicinės jėgos; primena, jog svarbu gerbti konstituciją ir žmogaus teises ir vykdyti Venesuelos žmonių valią;

87.  primena, kad naujai vyriausybei teks spręsti įvairiausius su žmogaus teisėmis susijusius klausimus, pradedant nebaudžiamumu ir atsakomybe už neteisminius žudymus, įskaitant tuos, kuriuos vykdė saugumo pajėgos, ir baigiant savavališkais suėmimais ir kalinimu, politinių kalinių teise į nešališką teismą ir teismų nepriklausomumu, susirinkimų ir asociacijų laisve ir žiniasklaidos laisve;

Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika

88.  palankiai vertina Generalinės Asamblėjos priimtą rezoliuciją, kurioje smerkiami ilgalaikiai ir tebevykdomi sistemingi, plačiai paplitę ir šiurkštūs žmogaus teisių pažeidimai Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje (KLDR) ir JT Saugumo Taryba raginama imtis atitinkamų veiksmų siekiant užtikrinti atskaitomybę, be kita ko, apsvarstant galimybę padėties KLDR klausimą perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui, ir ragina Žmogaus teisių tarybą pakartoti savo raginimą dėl atskaitomybės, be kita ko, ir tų asmenų, kurie atsakingi už nusikaltimus žmoniškumui, vykdomus remiantis aukščiausiu valstybės lygmeniu prieš dešimtmečius įtvirtinta politika;

Kinija

89.  išreiškia didelį susirūpinimą dėl didelio masto griežtų priemonių prieš žmogaus teisių aktyvistus ir žmogaus teisių srities teisininkus; atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2015 m. liepos mėn. daugiau kaip 200 advokatų ir teisininkų buvo pašaukta arba paimti apklausai per nuožmiausią per pastaruosius dešimtmečius mėginimą nutildyti režimo kritikus; yra sunerimęs dėl naujienų, jog Kinijos valdžios institucijos pastarosiomis dienomis paskelbė oficialiai dėl kaltinimų rengus perversmą suėmusi mažiausiai septynis žmogaus teisių srities teisininkus ir jų kolegas, kurie šešis mėnesius buvo laikomi nežinia kur;

Mianmaras

90.  teigiamai vertina 2015 m. lapkričio 8 d. surengtus rinkimus, per kuriuos varžėsi keletas kandidatų – tai svarbus šalies perėjimo prie demokratijos etapas; tačiau tebėra susirūpinęs dėl konstitucinės šių rinkimų sistemos, pagal kurią 25 proc. vietų parlamente numatyta kariškiams; pripažįsta, kad žmogaus teisių srityje padaryta pažanga, ir kartu pažymi, kad nemažai sričių tebekelia didelį susirūpinimą, be kita ko, mažumų teisės bei žodžio, asociacijų ir taikių susirinkimų laisvė;

91.  smerkia didelę ir plačiai paplitusią rohinjų diskriminaciją ir represijas: padėtį blogina tai, kad ši bendruomenė neturi teisinio statuso, ir tai, kad daugėja neapykantą kurstančių kalbų prieš nebudistus; ragina visapusiškai, skaidriai ir nepriklausomai ištirti visus pranešimus apie rohinjų žmogaus teisių pažeidimus ir mano, kad keturi parlamento 2015 m. priimti įstatymai, kurių tikslas – apsaugoti rasę ir religiją, apima diskriminacijos dėl lyties aspektus; apgailestauja dėl to, kad Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurui (OHCHR) iki šiol nėra leista įsteigti biurą šioje šalyje; tvirtina, kad prieš baigiant derybas dėl ES ir Mianmaro investicijų susitarimo būtina atlikti visapusišką poveikio tvarumui ir žmogaus teisėms vertinimą;

Nepalas

92.  teigiamai vertina tai, kad 2015 m. rugsėjo 20 d. įsigaliojo naujoji Nepalo konstitucija, kuri turėtų būti Nepalo politinio stabilumo ir ekonominio vystymosi ateityje pagrindas; tikisi, kad artimiausioje ateityje bus išspręsti likę susirūpinimą keliantys klausimai, susiję su politiniu atstovavimu mažumoms, įskaitant dalitus, ir pilietybės įstatymais;

93.  apgailestauja dėl to, kad daugeliu atveju neužtikrinama atskaitomybė už žmogaus teisių pažeidimus, kuriuos pilietinio karo metu darė abi šalys, nepaisant to, kad 2014 m. gegužės mėn. buvo patvirtintas Tiesos, susitaikymo ir dingusiųjų asmenų aktas; ragina Nepalo vyriausybę prisijungti prie Tarptautinės konvencijos dėl visų asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo; smerkia nustatytus tibetiečių pabėgėlių pagrindinių laisvių apribojimus; primygtinai ragina Indiją nutraukti savo neoficialią Nepalo ekonomikos blokadą: dėl jos ir pražūtingo 2015 m. balandžio mėn. žemės drebėjimo kyla humanitarinė krizė ir dar beveik milijonas Nepalo gyventojų stumiami į skurdo aklavietę;

°

°  °

94.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Saugumo Tarybai, JT generaliniam sekretoriui, 69-osios JT Generalinės Asamblėjos pirmininkui, JT žmogaus teisių tarybos pirmininkui, JT vyriausiajam žmogaus teisių komisarui ir Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos generaliniam sekretoriui.

 

 

(1)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0470.

 

Teisinis pranešimas - Privatumo politika