Procedūra : 2015/3035(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0064/2016

Pateikti tekstai :

B8-0064/2016

Debatai :

Balsavimas :

Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0020

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 460kWORD 133k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0050/2016
14.1.2016
PE575.966v01-00
 
B8-0064/2016

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį


dėl ES prioritetų 2016 m. JT žmogaus teisių tarybos sesijose (2015/3035(RSP))


Ignazio Corrao, Fabio Massimo Castaldo EFDD frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl ES prioritetų 2016 m. JT žmogaus teisių tarybos sesijose (2015/3035(RSP))  
B8-0064/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, taip pat į JT žmogaus teisių konvencijas ir jų fakultatyvinius protokolus, įskaitant Vaiko teisių konvenciją ir Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 60/251, kuria įsteigiama Žmogaus teisių taryba (JT ŽTT),

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją, Europos socialinę chartiją ir ES pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į 2015–2019 m. ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant savo skubias rezoliucijas šiais klausimais,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2014 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį, 3 straipsnio 5 dalį, 18, 21, 27 ir 47 straipsnius,

  atsižvelgdamas į 2015 m. JT ŽTT metinę ataskaitą JT Generalinei Asamblėjai,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi žmogaus teisių, taikos ir saugumo užtikrinimo požiūriu 2015-ieji ir 2016-ieji – svarbių sukakčių metai: minimos 70-osios Jungtinių Tautų sukūrimo, 50-osios Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto ir Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto, atitinkamai 40-osios ir 20-osios JT deklaracijos dėl teisės į vystymąsi (1986) ir Pekino deklaracijos ir veiksmų programos (1995), taip pat 15-osios kertinės JT Saugumo Tarybos rezoliucijos dėl moterų, taikos ir saugumo (2000) ir Tūkstantmečio vystymosi tikslų (2000) metinės;

B.  kadangi pagarbos žmogaus teisėms, nepaisant rasės, kilmės, lyties ar odos spalvos, puoselėjimas – tai visų valstybių prievolė; pakartoja, kad tvirtai pasisako už žmogaus teisių – nepaisant to, ar jos yra pilietinės, ekonominės, socialinės ar kultūrinės – nedalumą, nes šios teisės yra tarpusavyje susijusios ir priklauso viena nuo kitos, ir laikosi nuomonės, kad neužtikrinus bet kurios iš šių teisių daromas tiesioginis neigiamas poveikis kitoms teisėms; kadangi visos valstybės privalo gerbti pagrindines savo gyventojų teises, imtis konkrečių veiksmų, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos šias teises gerbti nacionaliniu lygmeniu, ir bendradarbiauti tarptautiniu lygmeniu siekdamos panaikinti kliūtis žmogaus teisių užtikrinimui visose srityse;

C.  kadangi pagarba žmogaus teisių visuotinumui, jo skatinimas ir apsauga yra Europos Sąjungos etinio ir teisinio acquis dalis bei vienas iš Europos vienybės ir nedalumo kertinių akmenų;

D.  kadangi Sąjungos veiksmai jai palaikant santykius su trečiosiomis valstybėmis grindžiami Lisabonos sutarties 21 straipsniu, kuriame patvirtinamas žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumas ir nedalumas bei įtvirtinta pagarba žmogiškajam orumui, lygybės ir solidarumo principams, taip pat Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės principams;

E.  kadangi pagarbos žmogaus teisėms aspektas turėtų būti integruotas į visas politikos sritis, susijusias su taika ir saugumu, vystomuoju bendradarbiavimu, prekyba ir investicijomis, humanitarinėmis operacijomis, klimato kaita ir kova su terorizmu, nes šių klausimų neįmanoma spręsti atskirai ir neatsižvelgiant į pagarbą žmogaus teisėms;

F.  kadangi reguliarios JT žmogaus teisių tarybos (JT ŽTT) sesijos, specialiųjų pranešėjų skyrimas, visuotinio periodinio vertinimo mechanizmas, pagal specialiąsias procedūras įgalioti asmenys su konkrečių šalių padėtimi susijusiems arba teminiams klausimams spręsti – visa tai padeda propaguoti ir gerbti žmogaus teises, demokratiją ir teisinės valstybės principą;

G.  kadangi kai kurios dabartinės Žmogaus teisių tarybos narės, deja, pripažintos vienomis didžiausių žmogaus teisių pažeidėjų, o jų rodikliai bendradarbiaujant su pagal JT specialiąsias procedūras įgaliotais asmenimis ir laikantis ataskaitų teikimo pagal JT žmogaus teisių sutartis įsteigtiems organams reikalavimų yra prasti;

JT žmogaus teisių taryba

1.  teigiamai vertina ambasadoriaus Choi Kyong-limo paskyrimą JT ŽTT pirmininku 2016 m. laikotarpiu;

2.  teigiamai vertina JT ŽTT metinę ataskaitą JT Generalinei Asamblėjai, apimančią 28-ąją, 29-ąją ir 30-ąją sesijas;

3.  pakartoja savo poziciją, kad JT ŽTT narės turėtų būti renkamos iš valstybių, kurios gerbia žmogaus teises, teisinės valstybės principą ir demokratiją, tarpo, ir primena JT valstybėms narėms, kad bet kurios valstybės, kurią ketinama išrinkti JT ŽTT nare, atžvilgiu jos turėtų stengtis kaip sąlygą taikyti rezultatais žmogaus teisių srityje grindžiamus kriterijus; reiškia susirūpinimą dėl žmogaus teisių pažeidimų kai kuriose naujai išrinktose JT ŽTT valstybėse narėse ir pabrėžia, jog svarbu ginti JT ŽTT savarankiškumą, siekiant užtikrinti, kad ji toliau veiksmingai ir nešališkai vykdytų savo įgaliojimus;

4.  pakartoja remiąs specialiąsias procedūras ir nepriklausomą įgaliojimų turėtojų statusą, nes taip jie gali visiškai nešališkai atlikti savo funkciją, tačiau labai apgailestauja dėl kai kurių valstybių narių, kaip antai, Venesuelos, Saudo Arabijos ir Etiopijos bei valstybių stebėtojų, pavyzdžiui, Zimbabvės, Uzbekistano ir Turkmėnistano parodyto nenoro bendradarbiauti vykdant specialiąsias temines procedūras, taip pat kiekvienai atitinkamai šaliai skirtas specialiąsias procedūras, ir ragina visas valstybes visapusiškai bendradarbiauti vykdant šias procedūras;

5.  pakartoja, kad, norint visapusiškai suprasti žmogaus teisių padėtį visose JT valstybėse narėse, svarbus visuotinio periodinio vertinimo visuotinumas, ir pakartoja remiąs antrąjį šio vertinimo ciklą, kurio metu ypatingas dėmesys skiriamas per pirmąjį ciklą priimtų rekomendacijų įgyvendinimui; visgi dar kartą ragina iš naujo persvarstyti rekomendacijas, kurių valstybės nepriėmė per pirmąjį ciklą, tęsiant visuotinio periodinio vertinimo procesą;

6.  pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad visuotinio periodinio vertinimo procese visapusiškai dalyvautų įvairiausios suinteresuotosios šalys, ypač pilietinė visuomenė, ir reiškia susirūpinimą dėl to, kad dėl itin griežtų ir toliau griežtinamų apribojimų buvo suvaržytas pilietinės visuomenės dalyvavimas visuotinio periodinio vertinimo procese;

7.  ragina ES ir Komisiją toliau kelti visuotinio periodinio vertinimo rekomendacijų klausimą per visus ES politikos dialogus su atitinkamomis valstybėmis siekiant išnagrinėti būdus ir priemones, kaip šios rekomendacijos gali būti įgyvendintos taikant šalims ir regionams skirtas strategijas;

8.  teigiamai vertina JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro iniciatyvą siekiant pokyčių, kurios tikslas – gerinti ir stiprinti JT žmogaus teisių biurų veiklą pasaulyje sukuriant aštuonis regioninius centrus, kurie, tiesiogiai bendradarbiaudami su partneriais, stebėtų ir skatintų pagarbą žmogaus teisėms bei užtikrintų, kad rekomendacijos, parengtos taikant žmogaus teisių užtikrinimo mechanizmus, virstų realiais pokyčiais vietoje;

Pilietinės ir politinės teisės

9.  reiškia susirūpinimą dėl konstitucinių pataisų, kai kuriose šalyse priimtų siekiant pakeisti nustatytą prezidento kadencijos trukmės apribojimą – tai problema, kai kuriais atvejais nuvedusi į smurtą dėl rinkimų; pakartoja, jog tai, kaip paisoma pilietinių ir politinių teisių, įskaitant asmeninę ir kolektyvinę žodžio laisvę bei susirinkimų ir asociacijų laisvę, yra vieninteliai demokratiškos, tolerantiškos ir pliuralistinės visuomenės rodikliai;

10.  pakartoja, kad laisvi ir nesuklastoti politinių lyderių rinkimai, periodiškai rengiami remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, yra pagrindinė teisė, kuri vadovaujantis Visuotine žmogaus teisių deklaracija (21 straipsnio 3 dalimi) ir Tarptautiniu pilietinių ir politinių teisių paktu (25 straipsniu) turėtų būti užtikrinama visiems piliečiams; dar kartą patvirtina, kad žodžio laisvė ir dinamiška aplinka, palanki nepriklausomai pliuralistinei pilietinei visuomenei, yra būtinos norint skatinti pagarbą žmogaus teisėms;

11.  smerkia tai, kad vyriausybės pajėgos ne vienoje trečiojoje šalyje toliau persekioja ir sulaiko žmogaus teisių gynėjus ir opozicijos veikėjus; reiškia susirūpinimą dėl neteisingų ir varžomų teisės aktų, įskaitant užsienio finansavimo suvaržymus, dėl kurių ribojama pilietinės visuomenės veikla; ragina visas vyriausybes skatinti ir remti žiniasklaidos laisvę, pilietinės visuomenės organizacijas ir žmogaus teisių gynėjų veiklą ir leisti jiems veikti nejaučiant baimės, represijų ar bauginimo grėsmės;

12.  laikosi nuomonės, kad šiuolaikinės skaitmeninės technologijos turi privalumų ir tuo pačiu kelia sunkumų siekiant viso pasaulio internetinėje erdvėje užtikrinti teisės į privatų gyvenimą apsaugą ir galimybę naudotis žodžio laisve; šiuo aspektu palankiai vertina tai, kad paskirtas JT specialusis pranešėjas teisės į privatų gyvenimą skaitmeniniame amžiuje klausimu, kurio įgaliojimai apima stebėjimo veiklą ir privatumo problemas, su kuriomis žmonės susiduria internete ar realiame gyvenime;

13.  pakartoja savo ilgalaikį nusistatymą prieš mirties bausmę, kankinimą, taip pat žiaurų, nežmonišką ir žeminamą elgesį bei baudimą visais atvejais ir visomis aplinkybėmis; dar kartą pabrėžia, kad mirties bausmės panaikinimas padeda stiprinti žmogaus orumą, ir pakartoja tvirtai tikįs kiekvieno asmens teise į gyvybę ir žmogaus orumą;

14.  džiaugiasi iki šiol padaryta didele pažanga, t. y. tuo, kad daugelis šalių sustabdė mirties bausmės taikymą, o kitos ėmėsi teisėkūros priemonių mirties bausmei panaikinti; vis dėlto apgailestauja, kad per keletą pastarųjų metų kai kuriose šalyse buvo atnaujintas egzekucijų vykdymas; ragina šalis, kurios yra panaikinusios mirties bausmę arba kurios taiko ilgalaikį mirties bausmės moratoriumą, nepradėti jos vėl taikyti;

Socialinės ir ekonominės teisės

15.  apgailestauja dėl to, kad, praėjus daugiau nei 20 metų nuo Vienos deklaracijos dėl visų žmogaus teisių visuotinumo, nedalumo, tarpusavio priklausomybės ir sąveikos patvirtinimo, Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas nelaikomas tokiu pat svarbiu ir jam neskiriama tiek pat dėmesio kaip Tarptautiniam pilietinių ir politinių teisių paktui; pripažįsta JT ŽTT pastangas užtikrinti, kad visos žmogaus teisės būtų vertinamos vienodai ir kad joms visoms būtų skiriama tiek pat dėmesio, paskiriant įgaliojimų, susijusių su ekonominėmis, socialinėmis ir kultūrinėmis teisėmis, pagal specialiąsias procedūras turėtojus;

16.  reiškia didžiulį susirūpinimą dėl ypač didelio skurdo didėjimo, nes tai kelia grėsmę galimybei visapusiškai naudotis visomis žmogaus teisėmis; šiuo požiūriu teigiamai vertina JT ŽTT specialiojo pranešėjo ataskaitą dėl ypač didelio skurdo ir žmogaus teisių (A/HRC/29/31) ir pritaria jo siūlymams dėl ypač didelio skurdo panaikinimo, t. y.: ekonominėms, socialinėms ir kultūrinėms teisėms suteikti tokią pačią reikšmę ir prioritetą kaip ir pilietinėms bei politinėms teisėms; pripažinti teisę į socialinę apsaugą; įgyvendinti fiskalinės politikos strategijas, konkrečiai skirtas nelygybei mažinti; suteikti naują postūmį ir svarbą teisei į lygybę; ir išteklių perskirstymo klausimus diskusijose dėl žmogaus teisių kelti kaip pagrindinius;

17.  laikosi nuomonės, kad korupcija, mokesčių slėpimas, netinkamas viešųjų gėrybių valdymas ir atskaitomybės stoka skatina piliečių teisių pažeidinėjimą, nes netenkama lėšų, reikalingų investuoti į tokias nepaprastai svarbias viešąsias paslaugas, kaip švietimas, pagrindinės sveikatos priežiūros paslaugos ir kita socialinė infrastruktūra; mano, kad pagarbos žmogaus teisėms, pirmiausia teisėms į informaciją, žodžio ir susirinkimų laisvę, į nepriklausomas teismines institucijas ir demokratinį dalyvavimą viešojoje veikloje, užtikrinimo veiksmai yra kovos su korupcija priemonė;

Verslas ir žmogaus teisės

18.  tvirtai remia veiksmingą ir visapusišką JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų įgyvendinimą ES ir už jos ribų, taip pat ir parengiant nacionalinius veiksmų planus; pabrėžia, jog būtina imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų užpildytos veiksmingo šių JT pagrindinių principų įgyvendinimo spragos, įskaitant susijusias su galimybe kreiptis į teismą ir pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis;

19.  ragina JT ir ES spręsti klausimą, susijusį su teisės į žemę gynėjais, kurie dėl to, kad kritikuoja žemės įsigijimą dideliu mastu, darantį neigiamą poveikį trečiųjų šalių kaimo gyventojų teisėms į žemę ir maistą, patiria represijas, įskaitant grasinimus, persekiojimą, savavališką suėmimą, užpuolimus ir žmogžudystes; ragina, kad į žmogaus teisių projektus, vykdomus pagal JT mechanizmus ir ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje, būtų sistemingai įtraukiami teisių į žemę gynėjai;

20.  teigiamai vertina JT Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro iniciatyvą stiprinti atskaitomybės ir teisių gynimo priemonių projektą siekiant prisidėti prie teisingos ir veiksmingesnės nacionalinėje teisėje numatytų teisių gynimo priemonių sistemos, ypač didelių žmogaus teisių pažeidimų verslo sektoriuje atvejais; ragina visas vyriausybes vykdyti savo pareigas siekiant užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms, nukentėjusiųjų galimybę kreiptis į teismą, nes šie nukentėję asmenys susiduria ir su praktiniais, ir su teisiniais iššūkiais mėgindami pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis tuomet, kai pažeidžiamos su verslo sritimi susijusios žmogaus teisės;

21.  pažymi, kad 2015 m. liepos mėn. pirmąją sesiją surengė pagal 2014 m. birželio 26 d. Žmogaus teisių tarybos rezoliuciją sukurta atvira tarpvyriausybinė darbo grupė tarptautinės teisiškai privalomos priemonės, žmogaus teisių požiūriu taikytinos tarptautinėms korporacijoms ir kitoms verslo įmonėms, parengimo klausimu; ragina ES ir jos valstybes nares aktyviai dalyvauti derybose dėl minėtosios teisiškai įpareigojančios tarptautinės priemonės;

Migracija

22.  reiškia susirūpinimą dėl rimčiausios nuo II pasaulinio karo humanitarinės krizės, kurią sukėlė tai, kad vis daugiau žmonių priversti palikti savo namus dėl persekiojimo, ginkluoto konflikto ir smurto apskritai, taip pat dėl siekio apsisaugoti ir susikurti geresnį gyvenimą – jie tai daro rizikuodami savo gyvybe ir leisdamiesi į pavojingą kelionę; ragina Žmogaus teisių tarybą ir jos mechanizmus skirti reikiamą dėmesį tam, kokį poveikį žmogaus teisėms daro ši krizė, ir teikti rekomendacijas šiuo klausimu;

23.  ragina visas šalis vadovautis žmogaus teisėmis grindžiamu požiūriu į migraciją, pagal kurį nustatant migracijos politiką ir valdymą migrantų, prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių teisėms skiriamas pagrindinis dėmesys, ypatingą dėmesį skiriant marginalizuotų ir palankių sąlygų neturinčių migrantų grupių, pvz., moterų ir vaikų, padėčiai; ragina visas valstybes spręsti smurto dėl lyties prieš moteris ir mergaites problemą ir pabrėžia, kad, siekiant atsižvelgti į jų konkrečias reikmes, migracijos politiką svarbu formuoti atsižvelgiant į lyties aspektą;

24.  primena, kad visos valstybės turi pareigą gerbti ir saugoti visų jų jurisdikcijoje esančių asmenų žmogaus teises, neatsižvelgiant į jų pilietybę ar kilmę ir jų imigracijos statusą; primena, kad migrantų grąžinimas turėtų būti vykdomas tik visapusiškai užtikrinant migrantų teises, remiantis laisvais ir informacija pagrįstais sprendimais ir tik tuomet, jei jų šalyje užtikrinama jų teisių apsauga; ragina vyriausybes nutraukti savavališką migrantų suėmimą ir sulaikymą;

Klimato kaita ir žmogaus teisės

25.  teigiamai vertina pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK) sudarytą Paryžiaus susitarimą, kuris apima prisitaikymo prie klimato kaitos, jos švelninimo, technologijų kūrimo ir perdavimo bei kompetencijos ugdymo priemones; primygtinai teigia, kad klimato kaitos aspektas turėtų būti integruotas į visas ekonominės politikos sritis; primygtinai ragina visas šį susitarimą pasirašiusias šalis patvirtinti neatidėliotinas ir plataus užmojo klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemones, įtraukiant klimato kaitos aspektą į visas politikos sritis;

26.  primena, kad neigiamas klimato kaitos poveikis visame pasaulyje kelia tiesioginį ir potencialiai neatitaisomą pavojų galimybei visapusiškai naudotis žmogaus teisėmis ir kad šis poveikis pažeidžiamoms grupėms, kurių padėtis teisių požiūriu ir taip nesaugi, didžiulis; susirūpinęs pažymi, jog tikėtina, kad su klimato kaita susiję reiškiniai, pvz., jūros lygio kilimas ir ekstremalūs oro pokyčiai, sukeliantys sausrą ir potvynius, pasiglemš dar daugiau gyvybių, paskatins gyventojų persikėlimą bei nulems maisto ir vandens nepriteklių;

27.  ragina tarptautinę bendruomenę užpildyti teisės spragas, susijusias su terminu „pabėgėlis dėl klimato kaitos“, įskaitant galimą šio termino apibrėžtį tarptautinės teisės aktuose arba kiekviename teisiškai privalomame tarptautiniame susitarime;

Moterų teisės

28.  palankiai vertina neseniai priimtą JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2242 dėl moterų, taikos ir saugumo, kurioje nurodoma, kad moterims tenka itin svarbus vaidmuo dedant bet kokias pastangas spręsti pasaulinius uždavinius, įskaitant smurtinio ekstremizmo stiprėjimą, klimato kaitą, migraciją, tvarų vystymąsi, taiką ir saugumą; teigiamai vertina JT visuotinio tyrimo išvadas JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo įgyvendinimo klausimu, kuriose atkreipiamas dėmesys į moterų lyderystės ir dalyvavimo sprendžiant konfliktus bei kuriant taiką svarbą ir į tai, kad dėl jų dalyvavimo pagerėjo humanitarinės pagalbos teikimas, sustiprėjo taikdarių pastangos, buvo paskatinta vaisinga taikos derybų pabaiga ir buvo prisidėta prie kovos su smurtiniu ekstremizmu;

29.  reiškia savo nerimą dėl to, kad pradėjus veikti smurtinėms ekstremistinėms grupuotėms, tokioms kaip „Da'esh“ Sirijoje ir Irake ar „Boko Haram“ Vakarų Afrikoje, smurtas prieš moteris pasiekė iki šiol neregėtą bauginantį mastą, o seksualinė prievarta tapo sudėtine ekstremistinių grupuočių tikslų ir ideologijos dalimi bei jų pajamų šaltiniu; kadangi dėl to tarptautinė bendruomenė susiduria su nauju ypatingos svarbos iššūkiu; ragina visas vyriausybes ir JT institucijas prisiimti didesnius įsipareigojimus siekiant kovoti su šiais pasibjaurėtinais nusikaltimais ir atkurti moterų orumą, kad joms būtų užtikrintas teisingumas, žalos atlyginimas ir parama;

 

30.  mano, kad vienas iš būdų kovoti su ekstremizmu – užtikrinti moterų savarankiškumą, šalinant esamą moterų ir vyrų nelygybę, dėl kurios moterys ir mergaitės tampa pažeidžiamos konfliktų metu; ragina JT ir visas jos valstybes nares imtis konkrečių priemonių siekiant užtikrinti moterų savarankiškumą ir prasmingą jų įtraukimą į konfliktų prevenciją ir sprendimą, taip pat į taikos derybų ir taikos kūrimo procesą užtikrinant didesnį jų atstovavimą visais sprendimų priėmimo lygmenimis, įskaitant nacionalines, regionines ir tarptautines institucijas ir mechanizmus;

Vaikų teisės

31.  primena, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, kuri buvo patvirtinta 1989 m. ir yra plačiausiai ratifikuota žmogaus teisių srities sutartis, yra nustatyta nemažai vaikų teisių, įskaitant teisę į gyvybę, sveikatą, švietimą ir teisę žaisti, taip pat teisę į šeimos gyvenimą, apsaugą nuo smurto ir diskriminacijos ir teisę būti išklausytam; ragina visas šią sutartį pasirašiusias šalis vykdyti savo įsipareigojimus;

32.  palankiai vertina planuojamą pasaulinio masto tyrimą, kurį JT ketina pradėti tam, kad, pasitelkusios stebėseną ir vertinimo analizę, nustatytų, kaip esami tarptautiniai teisės aktai ir standartai įgyvendinami vietoje, ir įvertintų konkrečias valstybių galimybes gerinti savo politiką ir atsakomuosius veiksmus; primygtinai ragina visas valstybes paremti šį tyrimą ir aktyviai jame dalyvauti;

LGBTI asmenų teisės

33.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad įvairiose šalyse vis dar esama diskriminacinių teisės aktų ir praktikos, taip pat dėl vykdomų smurtinių išpuolių prieš asmenis dėl jų seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės; ragina atidžiai stebėti LGBTI asmenų padėtį šalyse, kuriose dėl neseniai priimtų prieš LGBTI asmenis nukreiptų įstatymų gresia pavojus seksualinėms mažumoms priklausančių asmenų gyvybei; reiškia didelį susirūpinimą dėl žodžio ir susirinkimų laisvę ribojančių vadinamųjų kovos su propaganda įstatymų, priimtų, be kita ko, Europos žemyno šalyse;

34.  pakartoja, kad remia nenutrūkstamą Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro darbą siekiant skatinti LGBTI asmenis naudotis visomis žmogaus teisėmis ir užtikrinti, kad jie galėtų tai daryti, pirmiausia rengiant pareiškimus, ataskaitas ir įgyvendinant kampaniją „Laisvi ir lygūs“ (angl. Free & Equal); ragina Vyriausiąjį komisarą toliau kovoti su diskriminaciniais įstatymais ir praktika;

Bepiločiai orlaiviai ir autonominiai ginklai

35.  pakartoja savo raginimą ES Tarybai parengti ES bendrą poziciją dėl ginkluotų bepiločių orlaivių naudojimo, ypatingą reikšmę teikiant žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės laikymuisi ir sprendžiant tokius klausimus kaip teisinė sistema, proporcingumas, atskaitomybė, civilių apsauga ir skaidrumas; dar kartą primygtinai ragina ES uždrausti gaminti, kurti ir naudoti visiškai autonominius ginklus, kurie suteikia galimybę vykdyti atakas be žmogaus įsikišimo; primygtinai ragina įtraukti žmogaus teisių aspektą į bet kokius dialogus su trečiosiomis valstybėmis kovos su terorizmu klausimais;

Žmogaus teisių aspekto integravimas ES

36.  ragina ES skatinti žmogaus teisių, įskaitant pilietines, politines, ekonomines, socialines ir kultūrines teises, visuotinumą ir nedalumą, kaip nustatyta Lisabonos sutarties 21 straipsnyje ir bendrosiose nuostatose dėl Sąjungos išorės veiksmų;

37.  pakartoja savo raginimą ES laikytis teisėmis grindžiamo požiūrio ir žmogaus teisių laikymosi reikalavimą integruoti į prekybos, investicijų politikos, viešųjų paslaugų ir vystomojo bendradarbiavimo sritis, taip pat į savo bendrą saugumo ir gynybos politiką; taip pat pabrėžia, kad įgyvendinant ES žmogaus teisių politiką turėtų būti užtikrintas jos vidaus ir išorės politikos suderinamumas, laikantis ES sutartyje nustatytų įpareigojimų;

ES prioritetai sprendžiant problemas, susijusias su konkrečiomis šalimis

Baltarusija

38.  reiškia didelį susirūpinimą dėl toliau varžomos žodžio laisvės ir taikių susirinkimų bei asociacijų laisvės, smerkia nepriklausomų ir opozicijos žurnalistų persekiojimą, taip pat žmogaus teisių aktyvistų ir kritikų persekiojimą ir įkalinimą pateikiant jiems melagingus kaltinimus; smerkia tolesnį mirties bausmės taikymą; ragina per 32-ąją Žmogaus teisių tarybos sesiją atnaujinti JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Baltarusijoje klausimais įgaliojimus ir ragina vyriausybę visapusiškai bendradarbiauti su specialiuoju pranešėju ir įsipareigoti įgyvendinti ilgai lauktas reformas siekiant apsaugoti žmogaus teises, be kita ko, įgyvendinant specialiojo pranešėjo ir pagal kitus žmogaus teisių mechanizmus pateiktas rekomendacijas;

Ukraina

39.  reiškia didelį susirūpinimą dėl tebevykdomų beatodairiškų išpuolių civilių gyvenamose teritorijose, suplanuotų išpuolių prieš mokyklas ir mokyklų naudojimo abiejų šalių kariniams tikslams; smerkia nuolatinius žmogaus teisių pažeidimus konflikto metu ir visapusiškai remia JT žmogaus teisių stebėjimo misiją ir ESBO specialiąją stebėjimo misiją Ukrainoje; ragina Ukrainos vyriausybę imtis veiksmų, kad būtų sudarytos sąlygos teikti tam tikrų rūšių vaistų, įskaitant pakaitinių opioidinių vaistinių preparatų, gerinti registravimo tvarką ir prieigą prie užimtumo ir socialinių išmokų dėl konflikto perkeltiems asmenims, panaikinti teisės aktus, kurie gali daryti neigiamą poveikį žodžio ir asociacijų laisvei, imtis konkrečių priemonių, kad būtų užkirstas kelias ginkluotosioms pajėgoms ir ginkluotoms grupuotėms naudoti mokyklas tiek vyriausybės kontroliuojamose teritorijose, tiek sukilėlių užimtose vietovėse, taip pat ratifikuoti Romos statutą ir tapti visateise Tarptautinio baudžiamojo teismo nare; ragina ES valstybes nares remti visus galimus JT lygmens veiksmus siekiant kovoti su nebaudžiamumu ir vykdyti nešališkus smurtinių aktų ir žmogaus teisių pažeidimų, susijusių su griežtomis priemonėmis prieš Maidano demonstracijas, ir ginkluoto konflikto Rytų Ukrainoje metu vyriausybės pajėgų ir Rusijos remiamų kovotojų kasetinių šaudmenų naudojimo tyrimus ir spręsti su žmogaus teisėmis susijusias problemas Kryme bei kitas problemas, susijusias su pažeidimais ginkluoto konflikto Rytų Ukrainoje metu;

Azerbaidžanas

40.  palankiai vertina bendrą pareiškimą dėl žmogaus teisių padėties Azerbaidžane, kuris buvo pristatytas per 29-ąją JT žmogaus teisių tarybos sesiją, tačiau apgailestauja dėl to, kad kelios ES valstybės narės šiam bendram pareiškimui nepritarė; ragina ES valstybes nares ir kitas Žmogaus teisių tarybos nares atidžiai stebėti žmogaus teisių padėtį Azerbaidžane ir siekti priimti rezoliuciją, kurioje būtų raginama nedelsiant išlaisvinti žmogaus teisių gynėjus, politinius ir pilietinės visuomenės aktyvistus, žurnalistus ir tinklaraštininkus, suimtus arba kalinamus pateikus politinius kaltinimus, visapusiškai ištirti įtarimus dėl kankinimų kalėjime ir panaikinti įstatymus, pagal kuriuos Azerbaidžane nepagrįstai ribojamos žodžio, susirinkimų ir asociacijų laisvės;

Uzbekistanas

41.  ragina ES valstybes nares siekti priimti JT žmogaus teisių tarybos rezoliuciją, kuria būtų sukurta speciali JT priemonė Uzbekistanui, kurią įgyvendinant būtų užtikrinta JT stebėsena, viešas ataskaitų teikimas ir JT žmogaus teisių tarybos diskusijos žmogaus teisių padėties Uzbekistane klausimais, ir spręsti tokias problemas kaip menkas Uzbekistano bendradarbiavimas įgyvendinant su žmogaus teisėmis susijusias JT priemones, tolesnis daugybės politinių oponentų, įskaitant žmogaus teisių gynėjus, kalinimas, nuolatinis asociacijų laisvės, žodžio laisvės ir žiniasklaidos varžymas ir nuolatinis priverstinio ir vaikų darbo naudojimas;

Sirija

42.  primygtinai ragina Žmogaus teisių tarybą reikalauti, kad JT Saugumo Taryba (JT ST) imtųsi tinkamų veiksmų užtikrinti, kad visi už žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant pažeidimus, kurie gali prilygti nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams, atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn, be kita ko, perduodant padėties Sirijoje klausimą Tarptautiniam baudžiamajam teismui;

Jemenas

43.  reiškia didelį susirūpinimą dėl sunkios krizės, kurią šalis patiria nuo 2014 m. rugsėjo mėn., kai Houthis grupuotė ir kitos Jemeno ginkluotos grupuotės įvykdė rimtus karo teisės ir žmogaus teisių pažeidimus, ir nuo 2015 m. kovo mėn., kai tą patį padarė Saudo Arabijos vadovaujama koalicija; ypač smerkia šios koalicijos vykdomus beatodairiškus ir neproporcingus oro antpuolius, kurių metu žuvo ir buvo sužeista daug civilių gyventojų ir sunaikinta daug civilių gyventojų turto objektų; kadangi tikimasi, kad Vyriausiasis žmogaus teisių komisaras 2016 m. kovo mėn. per kitą Žmogaus teisių tarybos sesiją pateiks ataskaitą dėl padėties Jemene; ragina ES pritarti tam, kad Žmogaus teisių taryboje būtų pradėtas tarptautinis tyrimas siekiant užfiksuoti nuo 2014 m. rugsėjo mėn. visų šalių padarytus pažeidimus;

Bahreinas

44.  apgailestauja dėl to, kad Bahreino vyriausybė nepadarė jokios pažangos spręsdama problemas, susijusias su tolesniu daugybės politinių aktyvistų ir žurnalistų, įskaitant žmogaus teisių gynėjus, kalinimu už tai, kad jie naudojosi teisėmis į taikių susirinkimų ir asociacijų laisvę, nepakankama atsakomybe už žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant kankinimą, ir nepakankamu Bahreino teismų nepriklausomumu ir nešališkumu; ragina ES valstybes nares spręsti klausimą dėl žmogaus teisių padėties Bahreine Žmogaus teisių taryboje darant atskirus pareiškimus, vėliau parengiant bendrą pareiškimą arba rezoliuciją, kurioje Bahreinas raginamas nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti visus žmogaus teisių gynėjus, politinius aktyvistus ir kitus asmenis, sulaikytus ir apkaltintus padarius pažeidimus, susijusius su naudojimusi teise į saviraišką, taikius susirinkimus ir asociacijas, taip pat užtikrinti, kad būtų nešališkai ištirti visi kaltinimai dėl kankinimų ir blogo elgesio, ir skubiai sudaryti palankesnes sąlygas JT specialiojo pranešėjo kankinimų klausimais ir kitų pagal JT žmogaus teisių procedūras paskirtų asmenų vizitui; pakartoja savo raginimą ES parengti išsamią strategiją dėl to, kaip Sąjunga ir jos valstybės narės galėtų aktyviai daryti spaudimą, kad būtų paleisti įkalinti aktyvistai ir sąžinės kaliniai;

Pietų Sudanas

45.  ragina Žmogaus teisių tarybą pritarti specialiojo pranešėjo Pietų Sudano klausimais paskyrimui, suteikiant jam įgaliojimus vykdyti stebėseną ir viešai skelbti ataskaitas apie pažeidimus, įskaitant vaikų kareivių verbavimą ir naudojimą, taip pat mokyklų naudojimą kariniais tikslais, ir teikti rekomendacijas, kaip užtikrinti veiksmingą atskaitomybę;

Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika (KLDR)

46.  palankiai vertina Generalinės Asamblėjos priimtą rezoliuciją, kurioje smerkiami „ilgalaikiai ir tebevykdomi sistemingi, plačiai paplitę ir šiurkštūs žmogaus teisių pažeidimai“ KLDR ir JT Saugumo Taryba raginama imtis atitinkamų veiksmų siekiant užtikrinti atskaitomybę, be kita ko, apsvarstant galimybę padėties Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje klausimą perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui, ir ragina Žmogaus teisių tarybą pakartoti savo raginimą dėl atskaitomybės, be kita ko, ir tų asmenų, kurie atsakingi už nusikaltimus žmoniškumui, vykdomus remiantis aukščiausiu valstybės lygmeniu įtvirtinta politika;

Šalys, kurioms taikomas visuotinis periodinis vertinimas

Gruzija

47.  palankiai vertina Gruzijos narystę JT ŽTT ir naujausią Gruzijos visuotinį periodinį vertinimą; atkreipia dėmesį į svarbias teisėkūros reformas, lėmusias tam tikrą pažangą ir patobulinimus, susijusius su teisingumo ir teisėsaugos sektoriumi, prokuratūra, kova su netinkamu elgesiu, vaikų teisėmis, privataus gyvenimo ir asmens duomenų apsauga bei šalies viduje perkeltų asmenų apsauga; vis dėlto pažymi, kad būtina dėti tolesnes pastangas siekiant kovoti su netinkamu elgesiu, ypač kiek tai susiję su kardomuoju kalinimu ir aukų reabilitacija, užtikrinti atskaitomybę už teisėsaugos įstaigų padarytus pažeidimus, vykdyti praeityje valdžios pareigūnų padarytų pažeidimų tyrimus ir užtikrinti mažumų ir moterų teises; tebėra susirūpinęs dėl žodžio ir žiniasklaidos laisvės ir nepakankamų galimybių stebėtojams patekti į okupuotus Abchazijos ir Cchinvalio (Pietų Osetija) regionus, kur žmogaus teisių pažeidimai vis dar yra plačiai paplitę; taigi ragina Gruzijos vyriausybę imtis atitinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad būtų toliau įgyvendinamos visuotinio periodinio vertinimo metu pateiktos rekomendacijos;

Libanas

48.  palankiai vertina atvirų sienų ir priėmimo politiką, kurią Libanas jau daugelį metų taiko pabėgėlių iš Palestinos, Irako ir Sirijos atžvilgiu, ir ragina Europos Sąjungą skirti daugiau išteklių ir glaudžiai bendradarbiauti su Libano valdžios institucijomis siekiant padėti šiai šaliai užtikrinti pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų teisių apsaugą; šiuo aspektu reiškia susirūpinimą dėl to, kad pranešama apie daug santuokų su vaikais ir (arba) priverstinių santuokų atvejų tarp pabėgėlių iš Sirijos; ragina Libano vyriausybę apsvarstyti galimybę atlikti teisės akto, reglamentuojančio atvykimą į Libaną, buvimą šioje šalyje ir išvykimą iš jos, reformą, nes šiuo aktu nedaroma skirtumo tarp, viena vertus, prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių ir, kita vertus, migrantų; pritaria JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto rekomendacijoms, kuriose raginama imtis priemonių siekiant didinti namų ūkio darbuotojų migrančių informuotumą apie jų žmogaus teises pagal JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, kurią yra pasirašęs Libanas; visų pirma pabrėžia būtinybę atsisakyti kafalos sistemos ir užtikrinti namų ūkio darbuotojoms migrantėms veiksmingą teisę kreiptis į teismą, be kita ko, užtikrinant jų saugumą ir teisę gyventi šalyje, kol vyksta su jų statusu susijusios teisinės ir administracinės procedūros;

Mauritanija

49.  pabrėžia, kad, nors Mauritanijos vyriausybė padarė pažangą imdamasi teisėkūros priemonių, kuriomis siekiama kovoti su bet kokios formos vergija ir į vergiją panašia praktika, trūksta veiksmingų įgyvendinimo priemonių, todėl tokia praktika tebeegzistuoja; ragina valdžios institucijas priimti vergijos draudimo įstatymą, visos šalies mastu inicijuoti sistemingą ir reguliarų suskirstytų duomenų apie bet kokios formos vergiją rinkimą ir atlikti išsamų duomenimis grindžiamą tyrimą apie vergijos istoriją ir pobūdį siekiant panaikinti tokią praktiką;

50.  primygtinai ragina Mauritanijos valdžios institucijas leisti naudotis žodžio ir susirinkimų laisve, vadovaujantis tarptautinėmis konvencijomis ir pačios Mauritanijos nacionaline teise; be to, ragina paleisti į laisvę Biramą Dahą Abeidą, Bilalą Ramdane ir Djiby Sow, kad jie galėtų tęsti savo taikią kampaniją dėl vergijos panaikinimo nebijodami persekiojimo ar bauginimų;

Mianmaras

51.  teigiamai vertina 2015 m. lapkričio 15 d. surengtus rinkimus, per kuriuos varžėsi keletas kandidatų – tai svarbus šalies perėjimo prie demokratijos etapas; tačiau tebėra susirūpinęs dėl konstitucinės šių rinkimų sistemos, pagal kurią 25 proc. vietų parlamente numatyti kariškiams; pripažįsta, kad žmogaus teisių srityje padaryta pažanga, ir kartu pažymi, kad nemažai sričių tebekelia didelį susirūpinimą: tai mažumų teisės bei žodžio, asociacijų ir taikių susirinkimų laisvė;

52.  smerkia rohinjų diskriminaciją: padėtį blogina tai, kad ši bendruomenė neturi teisinio statuso, ir tai, kad daugėja neapykantą kurstančių kalbų prieš nebudistus; ragina visapusiškai, skaidriai ir nepriklausomai ištirti visus pranešimus apie rohinjų žmogaus teisių pažeidimus ir mano, kad keturi parlamento 2015 m. priimti įstatymai, kurių tikslas – apsaugoti rasę ir religiją, turi diskriminacijos dėl lyties aspektų; pakartoja savo prašymą leisti Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurui (OHCHR) įsteigti biurą šioje šalyje; primygtinai teigia, kad prieš baigiant derybas dėl ES ir Mianmaro investicijų susitarimo būtina atlikti visapusišką poveikio tvarumui vertinimą;

Nepalas

53.  teigiamai vertina tai, kad 2015 m. rugsėjo 20 d. įsigaliojo naujoji Nepalo konstitucija, kuri turėtų būti šalies politinio stabilumo ir ekonominio vystymosi ateityje pagrindas; tikisi, kad artimiausioje ateityje bus išspręsti likę susirūpinimą keliantys klausimai, susiję su politiniu mažumų, įskaitant dalitus, atstovavimu ir pilietybės įstatymais; apgailestauja dėl paplitusio atskaitomybės už žmogaus teisių pažeidimus, kuriuos pilietinio karo metu darė abi šalys, nebuvimo nepaisant to, kad 2014 m. gegužės mėn. buvo paskelbtas Tiesos, susitaikymo ir dingusiųjų asmenų aktas; ragina Nepalo vyriausybę prisijungti prie Tarptautinės konvencijos dėl visų asmenų apsaugos nuo prievartinio dingimo; smerkia nustatytus tibetiečių pabėgėlių pagrindinių laisvių apribojimus; ragina Indiją nutraukti savo vykdomą neoficialią Nepalo ekonomikos blokadą: dėl jos ir milžiniško 2015 m. balandžio mėn. žemės drebėjimo kyla humanitarinė krizė ir beveik milijonas nepaliečių stumiami į skurdo aklavietę;

Omanas

54.  teigiamai vertina Omaną už vyriausybinės Nacionalinės žmogaus teisių komisijos sukūrimą ir kvietimą, 2014 m. rugsėjo mėn. leidusį surengti pirmąjį JT specialiojo pranešėjo teisės į taikius susirinkimus klausimu vizitą; reiškia viltį, kad šie konstruktyvūs veiksmai lems aktyvesnį Omano bendradarbiavimą su JT žmogaus teisių atstovais ir nepriklausomomis žmogaus teisių organizacijomis; ragina Omaną imtis reikiamų veiksmų siekiant sušvelninti tai, ką JT specialusis pranešėjas pavadino šalyje įsigalėjusiu baimės ir bauginimo klimatu, pažymėdamas, kad žmonės bijo sakyti tai, ką galvoja, kalbėti telefonu, susitikti; tebėra susirūpinęs dėl visų politinių partijų veiklos draudimo ir 2014 m. rugpjūčio mėn. priimto naujojo pilietybės įstatymo, kuriame numatyta, kad piliečiai, prisijungiantys prie grupių, kurios laikomos žalingomis nacionaliniams interesams, gali netekti pilietybės, ir dėl to ragina vyriausybę juos persvarstyti; ragina ES institucijas ir valstybes nares pasiūlyti techninę ir teisinę pagalbą siekiant padėti Omanui sukurti pilietinės visuomenės organizacijoms saugias ir palankias sąlygas;

Ruanda

55.  reiškia susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties Ruandoje, įskaitant žodžio ir asociacijų laisvės apribojimus, blogėjančias demokratines sąlygas politinėms opozicijos partijoms ir nepriklausomai pilietinės visuomenės veiklai bei palankių sąlygų nepriklausomoms teisminėms institucijoms nebuvimo; ragina Ruandos vyriausybę sudaryti demokratiškas sąlygas, kad visos visuomenės grupės galėtų veikti laisvai;

56.  reiškia susirūpinimą dėl pasiūlytų konstitucinių pataisų, kurių tikslas – leisti pareigas einančiam prezidentui kandidatuoti trečiajai kadencijai; ragina Ruandos vyriausybę laikytis Afrikos demokratijos, rinkimų ir valdymo chartijos 5 straipsnio, pagal kurį nustatyta, kad šalys narės imasi visų reikiamų priemonių siekdamos užtikrinti konstitucinį valdymą, ypač konstitucinį valdžios perdavimą, ir 23 straipsnio, kuriame pažymima, kad bet koks dalinis konstitucijos keitimas, kuriuo pažeidžiamas demokratinio valdžios pasikeitimo principas, yra neteisėtas;

°

°  °

57.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Saugumo Tarybai, JT Generaliniam Sekretoriui, 69-osios JT Generalinės Asamblėjos pirmininkui, JT žmogaus teisių tarybos pirmininkui, JT Vyriausiajam žmogaus teisių komisarui ir Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos generaliniam sekretoriui.

(1)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0470.

Teisinė informacija - Privatumo politika