PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl ES prioritetų 2016 m. JT žmogaus teisių tarybos sesijose
14.1.2016 - (2015/3035(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
Charles Tannock, Raffaele Fitto, Edward Czesak, Angel Dzhambazki ECR frakcijos vardu
B8-0065/2016
Europos Parlamento rezoliucija dėl ES prioritetų 2016 m. JT žmogaus teisių tarybos sesijose
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, taip pat į JT žmogaus teisių konvencijas ir jų fakultatyvinius protokolus, įskaitant Vaiko teisių konvenciją ir Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 60/251, kuria įsteigiama Žmogaus teisių taryba (JT ŽTT),
– atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją, Europos socialinę chartiją ir ES pagrindinių teisių chartiją,
– atsižvelgdamas į ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje 2015–2019 m.,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant savo skubias rezoliucijas šiais klausimais,
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2014 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje[1],
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį, 3 straipsnio 5 dalį, 18, 21, 27 ir 47 straipsnius,
– atsižvelgdamas į JT ŽTT 2015 m. metinę ataskaitą JT Generalinei Asamblėjai,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi žmogaus teisių, taikos ir saugumo užtikrinimo požiūriu 2015-ieji ir 2016-ieji – svarbių sukakčių metai: minimos 70-osios Jungtinių Tautų sukūrimo, 50-osios Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto ir Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto, atitinkamai 30-osios ir 20-osios JT deklaracijos dėl teisės į vystymąsi (1986 m.) ir Pekino deklaracijos ir veiksmų programos (1995 m.), taip pat 15-osios kertinės JT Saugumo Tarybos rezoliucijos dėl moterų, taikos ir saugumo (2000 m.) ir Tūkstantmečio vystymosi tikslų (2000 m.) metinės;
B. kadangi pagarbos žmogaus teisėms, nepaisant rasės, kilmės, lyties ar odos spalvos, puoselėjimas – tai visų valstybių prievolė; kadangi visos valstybės privalo paisyti pagrindinių savo gyventojų teisių, imtis konkrečių veiksmų, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos šias teises užtikrinti nacionaliniu lygmeniu, ir bendradarbiauti tarptautiniu lygmeniu, siekdamos panaikinti kliūtis žmogaus teisių užtikrinimui visose srityse;
C. kadangi pagarba žmogaus teisių visuotinumui, jo skatinimas ir apsauga yra dalis Europos Sąjungos etinio ir teisinio acquis bei vienas Europos vienybės ir nedalumo kertinių akmenų;
D. kadangi Sąjungos veiksmai jai palaikant santykius su trečiosiomis šalimis grindžiami Lisabonos sutarties 21 straipsniu, kuriame patvirtinamas žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumas ir nedalumas bei įtvirtinta pagarba žmogiškajam orumui, lygybės ir solidarumo principams, taip pat Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės nuostatomis;
E. kadangi į pagarbos žmogaus teisėms aspektą turėtų būti atsižvelgiama visose politikos srityse, susijusiose su taika ir saugumu, vystomuoju bendradarbiavimu, prekyba ir investicijomis, humanitarinėmis operacijomis, klimato kaita ir kova su terorizmu;
F. kadangi reguliarios JT ŽTT sesijos, specialiųjų pranešėjų skyrimas, visuotinio periodinio vertinimo mechanizmas, specialiosios procedūros su konkrečių šalių padėtimi susijusiems arba teminiams klausimams spręsti – visa tai padeda propaguoti ir užtikrinti žmogaus teises, demokratiją ir teisinės valstybės principą;
G. kadangi kai kurios dabartinės Žmogaus teisių tarybos narės, deja, pripažintos vienomis didžiausių žmogaus teisių pažeidėjų, o jų rodikliai bendradarbiaujant su pagal JT specialiąsias procedūras įgaliotais asmenimis ir laikantis ataskaitų teikimo pagal JT žmogaus teisių sutartis įsteigtiems organams reikalavimų yra prasti;
1. teigiamai vertina ambasadoriaus Choi Kyong–limo paskyrimą JT ŽTT pirmininku 2016 m. laikotarpiu;
2. teigiamai vertina JT ŽTT metinę ataskaitą JT Generalinei Asamblėjai, apimančią 28-ąją, 29-ąją ir 30-ąją sesijas;
3. pakartoja savo poziciją, kad JT ŽTT narės turėtų būti renkamos iš valstybių, kurios užtikrina žmogaus teises ir laikosi teisinės valstybės bei demokratijos principų, tarpo, ir primena JT valstybėms narėms, kad bet kurios valstybės, kurią ketinama išrinkti JT ŽTT nare, atžvilgiu jos turėtų stengtis kaip sąlygą taikyti rezultatais žmogaus teisių srityje grindžiamus kriterijus; yra susirūpinęs dėl žmogaus teisių pažeidimų kai kuriose naujai išrinktose JT ŽTT narėse;
4. pakartoja remiąs specialiųjų procedūrų taikymą ir nepriklausomą įgaliojimų turėtojų statusą, kuris jiems reikalingas savo funkcijoms visiškai nešališkai atlikti, ir ragina visas valstybes bendradarbiauti taikant šias procedūras;
5. dar kartą patvirtina, koks svarbus visuotinio periodinio vertinimo visuotinumas, kad būtų pasiektas visapusiškas žmogaus teisių padėties visose JT šalyse narėse supratimas, ir dar kartą reiškia savo paramą antrajam vertinimo ciklui, per kurį daugiausia dėmesio skiriama tam, kaip įgyvendinamos per pirmąjį ciklą priimtos rekomendacijos; vis dėlto dar kartą ragina užtikrinti, kad valstybių per pirmąjį ciklą atmestos rekomendacijos būtų iš naujo svarstomos tęsiant visuotinio periodinio vertinimo procesą;
6. ragina ES ir Komisiją kelti visuotinio periodinio vertinimo rekomendacijų klausimą per visus ES politinius dialogus su atitinkamomis valstybėmis siekiant išnagrinėti būdus ir priemones, kaip šios rekomendacijos gali būti įgyvendintos taikant šalims ir regionams skirtas strategijas;
7. pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad visuotinio periodinio vertinimo procese visapusiškai dalyvautų įvairiausios suinteresuotosios šalys, ypač pilietinė visuomenė, ir reiškia susirūpinimą dėl to, kad kai kuriose šalyse dėl itin griežtų apribojimų buvo suvaržytas pilietinės visuomenės dalyvavimas visuotinio periodinio vertinimo procese;
8. teigiamai vertina JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro iniciatyvą siekiant pokyčių, kurios tikslas – gerinti ir stiprinti JT žmogaus teisių biurų veiklą pasaulyje sukuriant aštuonis regioninius centrus, kurie, tiesiogiai bendradarbiaudami su partneriais, stebėtų ir skatintų pagarbą žmogaus teisėms bei užtikrintų, kad rekomendacijos, parengtos taikant žmogaus teisių užtikrinimo mechanizmus, virstų realiais pokyčiais vietoje;
9. reiškia susirūpinimą dėl kai kuriose šalyse priimtų konstitucijos pakeitimų, kuriais buvo siekiama pakeisti maksimalų prezidento kadencijų skaičių ir dėl kurių kai kuriose šalyse kilo su rinkimais susijusių smurto incidentų; pakartoja, jog tai, kaip paisoma pilietinių ir politinių teisių, įskaitant asmeninę ir kolektyvinę žodžio laisvę bei susirinkimų ir asociacijų laisvę, yra vieninteliai demokratiškos, tolerantiškos ir pliuralistinės visuomenės rodikliai;
10. pakartoja, kad laisvi ir nesuklastoti politinių lyderių rinkimai, periodiškai rengiami remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, yra pagrindinė teisė, kuri vadovaujantis Visuotine žmogaus teisių deklaracija (21 straipsnio 3 dalimi) ir Tarptautiniu pilietinių ir politinių teisių paktu (25 straipsniu) turėtų būti užtikrinama visiems piliečiams; dar kartą patvirtina, kad žodžio laisvės ir dinamiškos aplinkos, palankios nepriklausomai pliuralistinei pilietinei visuomenei, buvimas yra prielaida norint skatinti pagarbą žmogaus teisėms;
11. smerkia tai, kad kai kuriose trečiosiose šalyse valdžios pajėgos ir toliau persekioja ir sulaiko žmogaus teisių gynėjus ir opozicijos veikėjus; reiškia susirūpinimą dėl neteisingų ir ribojamųjų teisės aktų, įskaitant iš užsienio gaunamam finansavimui taikomus apribojimus, nes dėl tokių aktų mažėja erdvė pilietinės visuomenės veiklai; ragina visas vyriausybes propaguoti žiniasklaidos ir pilietinės visuomenės organizacijų laisvę ir skatinti žmogaus teisių gynėjų veiklą, sudaryti jiems palankesnes sąlygas veikti ir užtikrinti, kad jie galėtų vykdyti savo veiklą nejausdami baimės, nepatirdami represijų ir bauginimo;
12. laikosi nuomonės, kad šiuolaikinės skaitmeninės technologijos turi privalumų ir tuo pačiu kelia sunkumų siekiant viso pasaulio internetinėje erdvėje užtikrinti teisės į privatų gyvenimą apsaugą ir galimybę naudotis žodžio laisve; šiuo aspektu palankiai vertina tai, kad paskirtas JT specialusis pranešėjas teisės į privatų gyvenimą skaitmeniniame amžiuje klausimu, kurio įgaliojimai apima stebėjimo veiklą ir privatumo problemas, su kuriomis žmonės susiduria internete ar realiame gyvenime;
13. primena, kad minties, sąžinės, religijos ir tikėjimo laisvė yra pagrindinė žmogaus teisė, pripažinta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir užtikrinama pagal Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 18 straipsnį; taip pat primena, kad ši teisė ir kitos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, apimančios teisę tikėti ar netikėti, laisvę vienodomis teisėmis praktikuoti teistinius, neteistinius ar ateistinius įsitikinimus ir teisė priimti pasirinktą tikėjimą, jį keisti, jo atsisakyti arba vėl prie jo sugrįžti, yra glaudžiai tarpusavyje susijusios; reiškia susirūpinimą dėl to, kad kai kurios šalys vis dar nesilaiko JT standartų ir naudoja valstybės represijas, kurios gali apimti fizines bausmes, įkalinimo bausmes, nepaprastai dideles baudas ir netgi mirties bausmę, taip pažeisdamos religijos ar tikėjimo laisvę; yra susirūpinęs dėl padažnėjusio religinių ar tikėjimo mažumų, įskaitant krikščionių bendruomenes, persekiojimo, taip pat dėl neteisėto jų susirinkimų vietų griovimo;
14. ragina ES ir jos valstybes nares palaikant ryšius su trečiosiomis šalimis dėti daugiau pastangų JT lygmeniu siekiant pašalinti visų formų religinę diskriminaciją ir skatinti religijų dialogą; reikalauja imtis konkrečių veiksmų siekiant apsaugoti religines mažumas, netikinčius, tikėjimo atsisakiusius asmenis ir ateistus, nukentėjusius dėl šventvagystės įstatymų; teigiamai vertina ES įsipareigojimą religijos ar tikėjimo laisvę propaguoti tarptautiniuose forumuose, be kita ko, remti JT specialiojo pranešėjo religijos ar tikėjimo laisvės klausimais įgaliojimus; visapusiškai pritaria ES praktikai JT ŽTT ir JT Generalinės Asamblėjos veikloje imtis iniciatyvos rengiant temines rezoliucijas šiuo klausimu;
15. mano, kad prekybą galima suderinti su žmogaus teisėmis ir kad verslo bendruomenė gali atlikti svarbų vaidmenį žmogaus teisių ir demokratijos propagavimo procese;
16. tvirtai remia veiksmingą ir visapusišką JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų įgyvendinimą ES ir už jos ribų, taip pat ir parengiant nacionalinius veiksmų planus; pabrėžia, jog būtina imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų panaikintos šių JT pagrindinių principų veiksmingo įgyvendinimo spragos, įskaitant spragas, susijusias su galimybe kreiptis į teismą ir naudotis teisių gynimo priemonėmis;
17. ragina JT ir ES spręsti klausimą, susijusį su teisės į žemę gynėjais, kurie dėl to, kad kritikuoja žemės įsigijimą dideliu mastu, darantį neigiamą poveikį trečiųjų šalių kaimo gyventojų teisėms į žemę ir maistą, patiria represijas, įskaitant grasinimus, persekiojimą, savavališką suėmimą, užpuolimus ir žmogžudystes; ragina, kad į žmogaus teisių projektus, vykdomus pagal JT mechanizmus ir ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje, būtų sistemingai įtraukiami teisės į žemę gynėjai;
18. palankiai vertina pagal Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvenciją sudarytą Paryžiaus susitarimą, apimantį prisitaikymo prie klimato kaitos, jos švelninimo, technologijų kūrimo ir perdavimo bei gebėjimų stiprinimo priemones; primygtinai teigia, kad klimato kaitos aspektas turėtų būti integruotas į visas ekonominės politikos sritis; primygtinai ragina visas šį susitarimą pasirašiusias šalis patvirtinti neatidėliotinas ir plataus užmojo klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos priemones, įtraukiant klimato kaitos aspektą į visas politikos sritis;
19. palankiai vertina neseniai priimtą JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2242 dėl moterų, taikos ir saugumo, kurioje nurodoma, kad moterims tenka itin svarbus vaidmuo dedant bet kokias pastangas spręsti pasaulinius uždavinius, įskaitant smurtinio ekstremizmo stiprėjimą, klimato kaitą, migraciją, tvarų vystymąsi, taiką ir saugumą; teigiamai vertina JT pasaulinio tyrimo išvadas dėl JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo įgyvendinimo, kuriose pabrėžiama moterų lyderystės ir dalyvavimo konfliktų sprendimo ir taikos stiprinimo procesuose svarba ir tai, kad dėl moterų dalyvavimo pagerėjo humanitarinė pagalba, buvo sustiprintos taikdarių pastangos, sudarytos palankesnės sąlygos pasiekti rezultatą derybose dėl taikos, be to, tai padėjo kovoti su smurtiniu ekstremizmu;
20. išreiškia savo nerimą dėl to, kad pradėjus veikti smurtinėms ekstremistinėms grupuotėms, tokioms kaip „Da'esh“ Sirijoje ir Irake ar „Boko Haram“ Vakarų Afrikoje, smurtas prieš moteris pasiekė iki šiol neregėtą bauginantį mastą, o seksualinė prievarta tapo sudėtine ekstremistinių grupuočių tikslų ir ideologijos dalimi bei jų pajamų šaltiniu; kadangi dėl to tarptautinė bendruomenė susiduria su nauju ypatingos svarbos iššūkiu; ragina visas vyriausybes ir JT institucijas prisiimti didesnius įsipareigojimus siekiant kovoti su šiais pasibjaurėtinais nusikaltimais ir atkurti moterų orumą, kad joms būtų užtikrintas teisingumas, žalos atlyginimas ir parama;
21. primena, kad Konvencijoje dėl vaiko teisių, kuri buvo patvirtinta 1989 m. ir yra plačiausiai ratifikuota žmogaus teisių srities sutartis, yra nustatyta nemažai vaikų teisių, įskaitant teisę į gyvybę, sveikatą, švietimą ir teisę žaisti, taip pat teisę į šeimos gyvenimą, apsaugą nuo smurto ir diskriminacijos ir teisę būti išklausytam; ragina visas šią sutartį pasirašiusias šalis vykdyti savo įsipareigojimus;
22. reiškia susirūpinimą dėl to, kad vis dar esama diskriminacinių teisės aktų ir praktikos, taip pat dėl įvairiose šalyse vykdomų smurtinių išpuolių prieš asmenis dėl jų seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės; ragina atidžiai stebėti LGBTI asmenų padėtį šalyse, kuriose dėl neseniai priimtų prieš LGBTI asmenis nukreiptų įstatymų gresia pavojus seksualinėms mažumoms priklausančių asmenų gyvybei; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares dalyvaujant JT ŽTT veikloje ypatingą dėmesį skirti LGBTI asmenų traukimo baudžiamojon atsakomybėn atvejams;
23. ragina imtis efektyvių ir suderintų veiksmų siekiant kovoti su esminėmis migracijos priežastimis; be to, ragina dėti daugiau pastangų JT lygmeniu siekiant užtikrinti pakankamą finansavimą Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurui, Pasaulio maisto programai ir kitiems JT organams, dalyvaujantiems užtikrinant pagrindinių paslaugų teikimą pabėgėliams konfliktų zonose ir už jų ribų;
Šalys, kurioms taikomas visuotinis periodinis vertinimas
Gruzija
24. palankiai vertina Gruzijos narystę JT ŽTT ir naujausią Gruzijos visuotinį periodinį vertinimą; atkreipia dėmesį į svarbias teisėkūros reformas, lėmusias tam tikrą pažangą ir patobulinimus įvairiose srityse, įskaitant teisingumo ir teisėsaugos sektorių, prokuratūrą, kovą su netinkamu elgesiu, vaiko teises, taip pat privataus gyvenimo ir asmens duomenų apsaugą bei šalies viduje perkeltų asmenų apsaugą;
25. vis dėlto pažymi, kad būtina dėti tolesnes pastangas siekiant kovoti su netinkamu elgesiu, ypač kiek tai susiję su kardomuoju kalinimu ir aukų reabilitacija; tebėra susirūpinęs dėl žodžio ir žiniasklaidos laisvės ir nepakankamų galimybių stebėtojams patekti į okupuotus Abchazijos ir Cchinvalio (Pietų Osetija) regionus, kur žmogaus teisių pažeidimai vis dar yra plačiai paplitę; taigi ragina Gruzijos vyriausybę imtis atitinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad būtų toliau įgyvendinamos visuotinio periodinio vertinimo metu pateiktos rekomendacijos;
Ukraina
26. apgailestauja dėl to, kad dėl tebesitęsiančios Rusijos agresijos itin pablogėjo humanitarinė padėtis Donbaso regione ir kad Ukrainos ir tarptautinėms humanitarinėms organizacijoms neleidžiama patekti į okupuotus regionus; reiškia didelį susirūpinimą dėl humanitarinės problemos, susijusios su daugiau kaip 1,5 mln. šalies viduje perkeltų asmenų gyvenimo sąlygomis; taip pat reiškia didelį susirūpinimą dėl žmogaus teisių pažeidimų Rusijos okupuotame Kryme, visų pirma turint omenyje itin sunkią Krymo totorių padėtį, bet taip pat ir kitų mažumų grupių ir Ukrainos valdžios rėmėjų padėtį; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares spręsti šiuos klausimus JT ŽTT sistemoje;
Libanas
27. palankiai vertina atvirų sienų ir priėmimo politiką, kurią Libanas jau daugelį metų taikė pabėgėlių iš Palestinos, Irako ir Sirijos atžvilgiu, ir ragina Europos Sąjungą skirti daugiau išteklių ir glaudžiai bendradarbiauti su Libano valdžios institucijomis siekiant padėti šiai šaliai užtikrinti pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų teisių apsaugą; šiuo aspektu reiškia susirūpinimą dėl to, kad pranešama apie daug santuokų su vaikais ir (arba) priverstinių santuokų atvejų tarp pabėgėlių iš Sirijos; ragina Libano vyriausybę apsvarstyti galimybę atlikti teisės akto, reglamentuojančio atvykimą į Libaną, buvimą šioje šalyje ir išvykimą iš jos, reformą, nes šiuo aktu nedaroma skirtumo tarp, viena vertus, prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių ir, kita vertus, migrantų;
28. pritaria JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto rekomendacijoms, kuriose raginama imtis priemonių siekiant didinti namų ūkio darbuotojų migrančių informuotumą apie jų žmogaus teises pagal JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, kurią yra pasirašęs Libanas; visų pirma pabrėžia būtinybę atsisakyti kafalos sistemos ir užtikrinti namų ūkio darbuotojoms migrantėms veiksmingą teisę kreiptis į teismą, be kita ko, užtikrinant jų saugumą ir teisę gyventi šalyje, kol vyksta su jų statusu susijusios teisinės ir administracinės procedūros;
Mauritanija
29. pabrėžia, kad, nors Mauritanijos vyriausybė padarė pažangą imdamasi teisėkūros priemonių, kuriomis siekiama kovoti su bet kokios formos vergija ir į vergiją panašia praktika, trūksta veiksmingų įgyvendinimo priemonių, todėl tokia praktika tebeegzistuoja; ragina valdžios institucijas priimti vergijos draudimo įstatymą, visos šalies mastu inicijuoti sistemingą ir reguliarų suskirstytų duomenų apie bet kokios formos vergiją rinkimą ir atlikti išsamų duomenimis grindžiamą tyrimą apie vergijos istoriją ir pobūdį siekiant panaikinti tokią praktiką;
30. primygtinai ragina Mauritanijos valdžios institucijas leisti naudotis žodžio ir susirinkimų laisve, vadovaujantis tarptautinėmis konvencijomis ir pačios Mauritanijos nacionaline teise; be to, ragina paleisti į laisvę Biramą Dahą Abeidą, Bilalą Ramdane ir Djiby Sow, kad jie galėtų tęsti savo taikią kampaniją dėl vergijos panaikinimo nebijodami persekiojimo ar bauginimų;
Mianmaras
31. teigiamai vertina 2015 m. lapkričio 15 d. surengtus rinkimus, per kuriuos varžėsi keletas kandidatų – tai svarbus šalies perėjimo prie demokratijos etapas; tačiau tebėra susirūpinęs dėl konstitucinės šių rinkimų sistemos, pagal kurią 25 proc. vietų parlamente numatyti kariškiams; pripažįsta, kad žmogaus teisių srityje padaryta pažanga, ir kartu pažymi, kad nemažai sričių tebekelia didelį susirūpinimą: tai mažumų teisės bei žodžio, asociacijų ir taikių susirinkimų laisvė;
32. smerkia rohinjų diskriminaciją: padėtį blogina tai, kad ši bendruomenė neturi teisinio statuso, ir tai, kad daugėja neapykantą kurstančių kalbų prieš nebudistus; ragina visapusiškai, skaidriai ir nepriklausomai ištirti visus pranešimus apie rohinjų žmogaus teisių pažeidimus ir mano, kad keturiuose parlamento 2015 m. priimtuose įstatymuose, kurių tikslas – apsaugoti rasę ir religiją, esama diskriminacijos dėl lyties aspektų; pakartoja savo prašymą leisti Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurui (OHCHR) įsteigti biurą šioje šalyje; pabrėžia, kad prieš baigiant derybas dėl ES ir Mianmaro investicijų susitarimo būtina atlikti visapusišką poveikio tvarumui vertinimą;
Nepalas
33. teigiamai vertina tai, kad 2015 m. rugsėjo 20 d. įsigaliojo naujoji Nepalo konstitucija, kuri turėtų būti šalies politinio stabilumo ir ekonominio vystymosi ateityje pagrindas; tikisi, kad artimiausioje ateityje bus išspręsti likę susirūpinimą keliantys klausimai, susiję su politiniu atstovavimu mažumoms, įskaitant dalitus, ir pilietybės įstatymais;
34. apgailestauja dėl to, kad daugeliu atveju neužtikrinama atskaitomybė už žmogaus teisių pažeidimus, kuriuos pilietinio karo metu darė abi šalys, nepaisant to, kad 2014 m. gegužės mėn. buvo paskelbtas Tiesos, susitaikymo ir dingusiųjų asmenų aktas; ragina Nepalo vyriausybę prisijungti prie Tarptautinės konvencijos dėl visų asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo; smerkia nustatytus tibetiečių pabėgėlių pagrindinių laisvių apribojimus; ragina Indiją nutraukti savo vykdomą neoficialią Nepalo ekonomikos blokadą: dėl jos ir pražūtingo 2015 m. balandžio mėn. žemės drebėjimo kyla humanitarinė krizė ir dar beveik milijonas nepaliečių stumiami į skurdo aklavietę;
Omanas
35. teigiamai vertina Omaną už vyriausybinės Nacionalinės žmogaus teisių komisijos sukūrimą ir kvietimą, kuriuo remiantis 2014 m. rugsėjo mėn. buvo surengtas pirmasis JT specialiojo pranešėjo teisės į taikius susirinkimus klausimu vizitas; reiškia viltį, kad šie konstruktyvūs veiksmai lems aktyvesnį Omano bendradarbiavimą su JT žmogaus teisių atstovais ir nepriklausomomis žmogaus teisių organizacijomis;
36. ragina Omaną imtis reikiamų veiksmų siekiant sušvelninti tai, ką JT specialusis pranešėjas pavadino šalyje įsigalėjusiu baimės ir bauginimo klimatu, pažymėdamas, kad žmonės bijo sakyti tai, ką galvoja, kalbėti telefonu, susitikti; tebėra susirūpinęs dėl visų politinių partijų veiklos draudimo ir 2014 m. rugpjūčio mėn. priimto naujojo pilietybės įstatymo, kuriame numatyta, kad piliečiai, prisijungiantys prie grupių, kurios laikomos žalingomis nacionaliniams interesams, gali netekti pilietybės, ir dėl to ragina vyriausybę juos persvarstyti; ragina ES institucijas ir valstybes nares pasiūlyti techninę ir teisinę pagalbą siekiant padėti Omanui sukurti pilietinės visuomenės organizacijoms saugias ir palankias sąlygas;
Ruanda
37. reiškia susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties Ruandoje, įskaitant žodžio ir asociacijų laisvės apribojimus, blogėjančias demokratines sąlygas politinėms opozicijos partijoms ir nepriklausomai pilietinės visuomenės veiklai bei palankių sąlygų nepriklausomoms teisminėms institucijoms nebuvimo; ragina Ruandos vyriausybę sudaryti demokratiškas sąlygas, kad visos visuomenės grupės galėtų veikti laisvai;
38. reiškia susirūpinimą dėl konstitucinių pokyčių, kuriuos atlikti buvo sudarytos sąlygos 2015 m. gruodžio 18 d. surengus referendumą ir kuriais siekiama leisti pareigas einančiam prezidentui kandidatuoti trečiajai kadencijai; ragina Ruandos vyriausybę laikytis Afrikos demokratijos, rinkimų ir valdymo chartijos 5 straipsnio, pagal kurį nustatyta, kad šalys narės imasi visų reikiamų priemonių siekdamos užtikrinti konstitucinį valdymą, ypač konstitucinį valdžios perdavimą, ir 23 straipsnio, kuriame pažymima, kad bet koks dalinis konstitucijos keitimas, kuriuo pažeidžiamas demokratinio valdžios pasikeitimo principas, yra neteisėtas;
Pietų Sudanas
39. palankiai vertina konfliktuojančių šalių 2015 m. rugpjūčio 28 d. pasirašytą Taikos susitarimą, kuriuo siekiama nutraukti pilietinį karą ir kuris apima pereinamojo laikotarpio nuostatas dėl valdžios pasidalijimo, saugumo ir mišraus teismo sukūrimo siekiant nagrinėti bylas, susijusias su visais nuo konflikto pradžios įvykdytais nusikaltimais; primena, kad per šį konfliktą žuvo tūkstančiai žmonių, o šimtai tūkstančių buvo perkelti šalies viduje arba paliko šalį;
40. ragina visas šalis nebevykdyti žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų, įskaitant tarptautiniais nusikaltimais laikomus pažeidimus, tokius kaip neteisminės egzekucijos, prieš atskiras etnines grupes nukreiptas smurtas, su konfliktu susijęs seksualinis smurtas, įskaitant prievartavimus, taip pat smurtas dėl lyties, vaikų verbavimas ir naudojimas, priverstinio dingimo atvejai, savavališki suėmimai ir kalinimas;
Sirija
41. pabrėžia JT nepriklausomos tarptautinės tyrimų Sirijos Arabų Respublikoje komisijos atlikto darbo svarbą; su itin dideliu susirūpinimu atkreipia dėmesį į pagrindinę šios tyrimų komisijos išvadą, jog pagrindinės civilių gyventojų aukų, savavališko perkėlimo ir griovimo priežastys tebėra tai, kad sąmoningai taikomasi į civilius gyventojus, be atrankos vykdomi neproporcingi puolimai, išpuoliai prieš civilinius objektus ir saugomus kultūros paveldo objektus bei baudžiamojo pobūdžio apsiaustys ir blokados;
42. ragina ES ir valstybes nares padėti užtikrinti, jog tyrimo komisijai būtų skiriamas tinkamas finansavimas, kad ji galėtų vykdyti jai pavestus įgaliojimus, t. y. nustatyti visų įvykdytų sunkių žmogaus teisių pažeidimų faktus ir aplinkybes ir, jei įmanoma, nustatyti juos įvykdžiusius asmenis siekiant užtikrinti, kad pažeidimų, įskaitant pažeidimus, kurie gali būti pripažinti nusikaltimais žmoniškumui, vykdytojai būtų patraukti atsakomybėn;
Venesuela
43. teigiamai vertina tai, kad Venesuela 2015 m. gruodžio 6 d. surengė laisvus ir sąžiningus rinkimus; teigiamai vertina tai, kad rinkimų rezultatams pritarė vyriausybė ir opozicinės jėgos; primena, jog svarbu laikytis konstitucijos, paisyti žmogaus teisių ir vykdyti Venesuelos žmonių valią, taip pat pabrėžia, kad naujasis parlamentas turi turėti galimybių vykdyti savo veiklą, o valstybės institucijos turi būti pajėgios bendradarbiauti;
44. primena, kad naujajai vyriausybei teks spręsti įvairiausius su žmogaus teisėmis susijusius klausimus, pradedant nebaudžiamumu ir atsakomybe už neteismines egzekucijas, įskaitant tuos, kuriuos vykdė saugumo pajėgos, ir baigiant savavališkais suėmimais ir kalinimu, politinių kalinių teise į teisingą bylos nagrinėjimą, teismų nepriklausomumu, susirinkimų ir asociacijų laisve, taip pat žiniasklaidos laisve;
Kinija
45. pažymi tai, kad žmogaus teisių ir laisvių padėtis Kinijoje pastaruoju metu pablogėjo; reiškia didelį susirūpinimą dėl daugelio pilietinių teisių aktyvistų, žmogaus teisių gynėjų ir vyriausybės kritikų suėmimo atvejų, jiems surengtų teismo procesų ir paskelbtų nuosprendžių; išlieka susirūpinęs dėl toliau taikomų griežtų žodžio, asociacijų, susirinkimų ir religijos laisvės, taip pat žmogaus teisių organizacijų veiklos apribojimų ir apgailestauja dėl to, kad Kinijoje dažnai diskriminuojamos religinės ir etninės mažumos; ragina ES ir Žmogaus teisių tarybą palaikant dialogus bendradarbiauti su Kinijos valdžios institucijomis, siekiant stiprinti pagarbą žmogaus teisių visuotinumo principui;
Rusija
46. reiškia didelį susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties Rusijoje, visų pirma kalbant apie politinių valdžios institucijų manipuliavimą teisminėmis institucijomis; primena, jog įtariama, kad kai kurie opozicijai priklausantys Rusijos įstatymų leidėjai ir tiriamąjį darbą atlikę žurnalistai buvo nužudyti dėl to, kad jie tyrė korupcijos atvejus ir įtariamus nusikaltimus, susijusius su valstybės valdžios institucijomis arba Federaline saugumo tarnyba; apgailestauja dėl to, kad spauda ir kitos žiniasklaidos priemonės tebėra itin priklausomos nuo politinių valdžios institucijų; apgailestauja dėl to, kad Rusija tęsė prieš užsienio NVO nukreiptą politiką, priversdama jas iš naujo užsiregistruoti kaip Rusijos organizacijas, kurioms taikoma Rusijos jurisdikcija ir atitinkamai griežtesni finansiniai ir teisiniai apribojimai;
Iranas
47. reiškia didelį susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties Irane, visų pirma turint omenyje itin didelį kaliniams, įskaitant nusikaltimais įtariamus nepilnamečius pažeidėjus, politinius kalinius ir religinėms mažumoms priklausančius asmenis, įvykdytų egzekucijų skaičių;
o
o o
48. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Saugumo Tarybai, JT generaliniam sekretoriui, 69-osios JT Generalinės Asamblėjos pirmininkui, JT žmogaus teisių tarybos pirmininkui, JT vyriausiajam žmogaus teisių komisarui ir Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos generaliniam sekretoriui.
- [1] Priimti tekstai, P8_TA(2015)0470.