PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS asociacijos susitarimų ir išsamių ir visapusiškų laisvosios prekybos susitarimų su Gruzija, Moldova ir Ukraina įgyvendinimas
15.1.2016 - (2015/3032(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
Petras Auštrevičius, Javier Nart, Marietje Schaake, Johannes Cornelis van Baalen, Dita Charanzová, Ilhan Kyuchyuk, Louis Michel, Norica Nicolai, Urmas Paet, Jozo Radoš, Pavel Telička, Ivo Vajgl ALDE frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0068/2016
B8-0077/2016
Europos Parlamento rezoliucija dėl asociacijos susitarimų ir išsamių ir visapusiškų laisvosios prekybos susitarimų su Gruzija, Moldova ir Ukraina įgyvendinimo
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 27 d. Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jos valstybių narių ir Gruzijos, Moldovos bei Ukrainos asociacijos susitarimus ir į susijusius išsamius ir visapusiškus laisvosios prekybos susitarimus,
– atsižvelgdamas į tai, kad Europos Parlamentas ratifikavo šiuos susitarimus (2014 m. rugsėjo mėn. su Ukraina, lapkričio mėn. su Moldova ir gruodžio mėn. su Gruzija), ir į Europos Parlamento priimtas su jais susijusias rezoliucijas,
– atsižvelgdamas į 2015 m. birželio mėn. priimtą savo ataskaitą dėl Europos kaimynystės politikos persvarstymo ir į savo susijusias rezoliucijas dėl politinės padėties šiose trijose valstybėse,
– atsižvelgdamas į 2014–2016 m. asociacijos darbotvarkes, kurios buvo sudarytos po šioms trims valstybėms skirtos Europos kaimynystės politikos (EKP) veiksmų plano,
– atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 18 d. pažangos ataskaitas dėl Gruzijos ir Ukrainos veiksmų plano dėl vizų režimo liberalizavimo įgyvendinimo,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi Europos kaimynystės politika (EKP) ir Rytų partnerystė buvo sukurtos ir parengtos taip, kad, remiant demokratiją, teisinės valstybės principus ir darnų ekonomikos vystymąsi, būtų skatinama taika, stabilumas ir gerovė Europoje; kadangi EKP ir ES bendradarbiavimu ir partneryste su rytinėmis kaimyninėmis šalimis niekada nebuvo siekiama geopolitinės priešpriešos su jokia kita šalimi;
B. kadangi jau daugiau kaip metus galioja asociacijos susitarimai ir prekybos susitarimai su Gruzija ir Moldova; kadangi 2016 m. sausio 1 d. visiškai įsigaliojo išsamios ir visapusiškos Ukrainos ir ES laisvosios prekybos erdvės nuostatos; kadangi ES ir Gruzijos, ES ir Moldovos ir ES ir Ukrainos išsamių ir visapusiškų laisvosios prekybos erdvių (IVLPE) sukūrimas yra vienas iš svarbiausių susitarimų teikiamos abipusės naudos veiksnių, nes prekybos svarba ekonomikos augimui, darbo vietų kūrimui, klestėjimui bei stabilumui yra neginčijama;
C. kadangi 2014 m. balandžio mėn. įsigaliojo bevizis kelionių režimas tarp ES ir Moldovos ir kadangi naujausiose 2015 m. gruodžio mėn. pateiktose Komisijos ataskaitose nurodoma, kad Gruzija ir Ukraina jau atitinka vizų režimo liberalizavimo veiksmų planuose nustatytus reikalavimus;
D. kadangi Rusijos Federacija, kuri, regis, vertina ES siekius tik kaip geopolitinį varžymąsi, kuriame gali būti tik vienas nugalėtojas, priešinasi ES bendradarbiavimui su Rytų šalimis partnerėmis;
E. kadangi Rusija ir toliau tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauja konfliktuose ir vidiniuose nesutarimuose, susijusiuose su visomis trimis asocijuotosiomis šalimis (Abchazijos ir Pietų Osetijos konfliktuose Gruzijoje, Padniestrės klausimu Moldovoje, taip pat Rusija aneksavo Krymą ir dalyvauja Ukrainos rytinėje dalyje vykstančiame konflikte); kadangi šie konfliktai pažeidžia šalių partnerių teritorinį vientisumą, tarptautinę teisę ir apskritai silpnina saugumo padėtį Europos žemyne;
F. kadangi Europos Sąjunga ir jos valstybės narės įvedė įvairias sankcijas ir ribojamąsias priemones Rusijos Federacijai ir Rusijos pareigūnams, visų pirma dėl to, kad Rusija aneksavo Krymą ir tiesiogiai dalyvauja Ukrainos rytinėje dalyje vykstančiame konflikte;
G. kadangi asocijuotosios šalys daro didelę pažangą daugumoje sričių, kartu patirdamos ne tik išorinį, bet ir vidinį politinį spaudimą dėl vykdomų politinių, socialinių ir ekonominių reformų ir dėl vis dar besivystančios demokratinės kultūros;
H. kadangi šiose trijose asocijuotosiose šalyse demokratinės institucijos vis dar yra silpnos; kadangi dėl tam tikrų politinių partijų ir atitinkamai vyriausybių ir į jų postus skiriamų asmenų ekonominių interesų didelę įtaką patiria tų valstybių demokratinė santvarka;
I. kadangi asociacijos susitarimų sudarymas yra tik dalis platesnio proceso, siekiant glaudesnio bendradarbiavimo su arčiau ES esančiomis asocijuotosioms šalimis teisinių, ekonominių, politinių ir socialinių reformų bei konvergencijos srityse; kadangi dėl to yra būtina vykdyti susitarimus; kadangi šis procesas yra pagrįstas bendrosiomis Europos Sąjungos ir asocijuotųjų šalių, kurios visos yra Europos Tarybos narės, vertybėmis;
1. palankiai vertina įgyvendinant asociacijos susitarimus padarytą pažangą ir teigiamą laisvosios prekybos susitarimų poveikį, susijusį su sustiprėjusiais prekybos ir verslo ryšiais, reformų skatinimu ir įtaka ekonomikos augimui, ir pakartoja, kad ES ir toliau yra pasirengusi dėti pastangas, kad būtų išsaugoti teigiami įvykdytų reformų rezultatai, atidžiai stebimas laisvosios prekybos susitarimų poveikis ir mažinamas bet koks galimas neigiamas įsigaliojusio naujojo laisvosios prekybos režimo poveikis šalims;
2. pabrėžia, kad asocijuotosios šalys laisva valia pasirinko sudaryti susitarimą su Europos Sąjunga ir kad šį pasirinkimą būtina visapusiškai gerbti; pakartoja, kad EKP ir Rytų partnerystė nėra geopolitinė grėsmė jokiai trečiajai šaliai – tai yra ilgalaikė politika, siekiant stabilumo, gerovės ir demokratijos Europos žemyne, remiantis pagarba žmogaus teisėms, geru valdymu, teisinės valstybės principais ir rinkos ekonomika;
3. pabrėžia, kad Europos Sąjungos Taryba vienbalsiai pasirašė asociacijos susitarimus;
4. palankiai vertina tai, kad naujausiame vertinime dėl vizų režimo liberalizavimo veiksmų planų su Ukraina ir Gruzija įgyvendinimo Komisija teigiamai įvertino vizų režimo liberalizavimą šioms dviem valstybėms; tikisi, kad Taryba ir valstybės narės toliau imsis veiksmų, kad šioms dviem šalims būtų nevilkinant užtikrintas bevizis kelionių režimas;
5. atkreipia dėmesį į 2015 m. gruodžio 21 d. Tarybos sprendimą pratęsti ekonomines sankcijas Rusijai, nes Minsko susitarimas iki šiol nėra visiškai įgyvendintas; pabrėžia, kad siekiant stabilizuoti padėtį Ukrainos rytinėje dalyje tebėra svarbiausia visiškai įgyvendinti Minsko susitarimą ir kad ES sankcijos liks galioti tol, kol Rusija neįvykdys savo susitarimo dalies; primena, kad sankcijos nėra ES tikslas, ir išreiškia viltį, kad Rusijos Federacija greitai pradės laikytis tarptautinės teisės ir tada ES galės atšaukti savo sankcijas;
6. pabrėžia, kad Europos Sąjunga ir visos daugiašalės saugumo organizacijos Europoje, visų pirma ESBO ir ESBO pirmininkaujanti Vokietija, turi ir toliau skirti politinį dėmesį konfliktams rytinėse kaimyninėse šalyse; ragina EIVT, Tarybą ir valstybes nares imtis aktyvesnio vaidmens ir pasinaudoti visomis diplomatinėmis ir politinėmis priemonėmis, kad šie konfliktai būtų išspręsti; atkreipia dėmesį, kad jei ištisus metus tam tikru diplomatiniu mechanizmu problemos išspręsti nepavyksta, reikėtų ieškoti naujų problemos sprendimo formų; primena, kad ES stipriausią poveikį pasaulyje gali padaryti tada, kai ji yra vieninga;
7. ragina Komisiją ir EIVT kartu su asocijuotosiomis šalimis parengti pasitikėjimo stiprinimo priemones, kurios galėtų sumažinti įtampą tarp skirtingų konflikto šalių ir sumažinti į konfliktą patekusių žmonių kančias; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad svarbus nuolatinis ES BSGP misijų – Europos Sąjungos pasienio pagalbos misijos (EUBAM) Moldovoje ir Ukrainoje ir Europos Sąjungos stebėsenos misijos (EUMM) Gruzijoje – darbas;
8. pakartoja, kad remia visų rytinių kaimyninių šalių, įskaitant šias tris asocijuotąsias šalis, suverenitetą ir teritorinį vientisumą, ir pabrėžia, kad susitarimai, įskaitant laisvosios prekybos nuostatas, turėtų būti įgyvendinami taip, kad būtų palengvintas teritorinių konfliktų sprendimas;
9. pabrėžia, kad išsamus ir visapusiškas laisvosios prekybos susitarimas, kuriuo suderinami ES teisės aktai tokiose srityse kaip konkurencija, viešieji pirkimai ir intelektinės nuosavybės teisių apsauga, padės modernizuoti ir įvairinti šių valstybių ekonomiką ir taip paskatins reformas ir kovą su korupcija; dėl patobulinimų maisto saugos srityje šalys įgis teisę eksportuoti gyvūninius produktus į ES; atkreipia dėmesį, kad pagal ES reikalavimus suderinus sanitarinius ir fitosanitarinius standartus bei techninius reglamentus ir standartus, teigiamą poveikį augimui turėtų pajausti žemės ūkio ir maisto perdirbimo sektorius;
10. pabrėžia visiško teisminių institucijų nepriklausomumo būtinybę Gruzijoje, Ukrainoje ir Moldovoje;
11. taip pat pabrėžia, kad reikalinga tikra spaudos laisvė; reiškia susirūpinimą dėl visų atvejų, kai žodžio ir spaudos laisvei kilo pavojus;
12. mano, kad parlamentinis tikrinimas – tai esminė ES politikos demokratinės paramos sąlyga; todėl ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas Europos Parlamentui laiku vykdyti reguliarią ir išsamią IVLPE įgyvendinimo stebėseną; ragina Komisiją atidžiai stebėti IVLPE įgyvendinimą, kad būtų užkirstas kelias socialiniam ir su aplinka susijusiam dempingui, visų pirma tam tikruose sektoriuose pereinamuoju laikotarpiu; pabrėžia parlamentinės diplomatijos svarbą ir šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į akivaizdžiai reikalingą EURONEST parlamentinės asamblėjos reformą;
13. ragina šias tris asocijuotąsias šalis toliau dėti pastangas šiose srityse:
Gruzijos atžvilgiu:
i) atkreipia dėmesį į tai, kad 2015 m. gruodžio mėn. pareigas pradėjo eiti naujas Gruzijos ministras pirmininkas, ir palankiai vertina pareiškimus dėl bendradarbiavimo su parlamento opozicija, siekiant sumažinti įtemptą politinį šalies susiskaidymą; tačiau mano, kad valdant demokratinę šalį verslas ir politika negali būti tarpusavyje susiję;
ii) palankiai vertina naujausias Gruzijos valdžios institucijų reformas, siekiant stiprinti valstybinių institucijų, visų pirma, teisminių institucijų, stabilumą, nepriklausomumą ir veiksmingumą, ir pastangas konsoliduoti žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugą; tačiau mano, kad šių reformų apimtis yra per maža ir jų nepakanka, kad būtų išspręstos teisminių institucijų problemos, visų pirma dėl institucijų nepriklausomumo ir sąžiningumo esant nederamam politiniam spaudimui; konkrečiau ragina įsteigti skaidrią, nuopelnais pagrįstą teisėjų atrankos sistemą ir pakeisti trejų metų teisėjų bandomojo laikotarpio sistemą;
iii) pabrėžia, kad bet koks baudžiamasis persekiojimas turi būti skaidrus, grindžiamas įrodymais, proporcingas ir be politinės motyvacijos ir turėtų būti vykdomas griežtai laikantis tyrimo procedūrų ir tinkamo proceso principų ir visapusiškai gerbiant teisingo bylos nagrinėjimo principus, kaip nustatyta Europos žmogaus teisių konvencijoje; ir toliau yra susirūpinęs dėl prokuratūros atskaitomybės trūkumo ir neaiškių kriterijų, pagal kuriuos skiriami prokurorai ir tyrėjai; ragina ir toliau siekti visiško nepriklausomumo, veiksmingumo, nešališkumo ir profesionalumo teisminėse institucijose, prokuratūroje ir Vidaus reikalų ministerijoje, taip pat naujai įsteigtoje Saugumo tarnyboje, ir prašo remti politinę valią kurti jų atskaitomybės mechanizmus;
iv) palankiai vertina pakeitimus Gruzijos darbo kodekse; tačiau pabrėžia, kad svarbiausias darbotvarkės klausimas vis dar turi būti su darbuotojų teisėmis susiję sveikatą ir saugą reglamentuojantys teisės aktai;
v) dar kartą išreiškia savo susirūpinimą dėl religinėse globos institucijose be valstybės priežiūros apgyvendintų vaikų likimo, pabrėžia vyriausybės pareigą pagal tarptautinę žmogaus teisių teisę saugoti visus vaikus nuo smurto ir ragina imtis priemonių, kad būtų užtikrintas veiksmingas tyrimas dėl vaikų, kurie nukentėjo dėl netinkamo elgesio ir (arba) seksualinės prievartos, ir jų reabilitacija;
vi) ragina vykdyti aiškią, skaidrią ir žmogaus teisėmis pagrįstą politiką ir taikyti mechanizmus, kuriais būtų siekiama ištirti žmogaus teisių pažeidimus, už juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir kompensuoti, ir užtikrinti, kad vykdant šį procesą būtų visiškai laikomasi teisinės valstybės principų ir tinkamų teisinių procesų;
vii) pabrėžia, kad reikia geresnės politinės kultūros ir nacionalinio susitaikymo klimato; mano, kad ankstesnėse vyriausybėse dirbusių tarnautojų ir dabartinės opozicijos narių sulaikymas ir įkalinimas galėtų būti vertinamas kaip šališko teisingumo požymis; reiškia susirūpinimą dėl to, kad gali būti pasinaudota teismine sistema siekiant kovoti su politiniais oponentais, o tai galėtų neigiamai veikti Gruzijos siekį integruotis į Europą ir Gruzijos valdžios institucijų pastangas demokratinės reformos srityje; ragina visas politines jėgas vengti tokio pobūdžio naudojimosi savo padėtimi ir rimtai kovoti su korupcija ir piktnaudžiavimu valstybės tarnyba;
viii) ragina Gruzijos Vyriausybę, visų pirma atsižvelgiant į 2016 m. vyksiančius parlamento rinkimus, sukurti palankią aplinką laisvai žiniasklaidai, kad būtų skatinama žodžio laisvė ir žiniasklaidos pliuralizmas, ir leisti žiniasklaidai nepriklausomai ir objektyviai informuoti netaikant politinio ar ekonominio spaudimo; reiškia susirūpinimą dėl naujausių bandymų pakeisti populiariausio Gruzijos nepriklausomo televizijos kanalo „Rustavi 2“ savininkus ir redakcijos politiką ir apskritai dėl žiniasklaidos laisvės šioje šalyje; šiuo atžvilgiu ragina visiškai įgyvendinti teisės aktą dėl skaidrios žiniasklaidos nuosavybės ir pakartoja, kad bet koks teismo sprendimas neturėtų sumažinti žiniasklaidos redakcinės politikos laisvės;
ix) ragina Gruzijos Vyriausybę inicijuoti rinkimų teisės reformą, kad būtų užtikrintas geresnis proporcinis ir pliuralistinis atstovavimas, atitinkantis tarptautinius ir Europos reikalavimus ir Gruzijos Konstitucinio Teismo sprendimą;
x) smerkia bandymus statyti Josepho Stalino paminklus ir statulas ir ragina Gruzijos valdžios institucijas atsiriboti nuo tokios veiklos ir parodyti deramą pagarbą milijonams stalinistinio režimo aukų;
xi) pabrėžia, kad, Gruzijos statistikos biuro („Geostat“) duomenimis, per pirmuosius 12 IVLPE įgyvendinimo mėnesių Gruzijos importo į ES apimtys išaugo 15 proc., o ES eksportas į Gruziją šiek tiek (6,2 proc.) sumažėjo; ragina Gruziją prisijungti prie Energijos bendrijos sutarties, kad būtų užtikrinta visiška išsamaus ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimo 11 skyriaus atitiktis;
xii) pabrėžia, kad, siekiant pageidaujamų IVLPE rezultatų, Gruzijoje reikia sparčiau įgyvendinti maisto saugos reglamentus ir sustiprinti institucijų tarpusavio bendradarbiavimą;
xiii) ragina Gruzijos Vyriausybę užtikrinti, kad pilietinė visuomenė būtų deramai įtraukta į reformų procesą;
Moldovos atžvilgiu:
i) apgailestauja, kad nuo 2015 m. spalio 29 d., kai po balsavimo dėl nepasitikėjimo buvo priversta atsistatydinti Valeriu Streleț vadovaujama vyriausybė, Moldovos parlamentas ir jame veikiančios politinės partijos iki šiol nesugebėjo suformuoti naujos vyriausybės; mano, kad dabartinė politinė aklavietė Moldovoje pasiekė kritinį tašką, kai gali būti destabilizuotos šalies institucijos, ir kelia pavojų ekonomikai, visų politinių partijų politiniam teisėtumui ir kovai su korupcija, ir tai labai neigiamai veikia tiesiogines užsienio investicijas;
ii) ragina visas Moldovos politines partijas rimtai imtis derybų, kad būtų surasta reikiama dauguma vyriausybei suformuoti ir būtų galima toliau vykdyti būtinas reformas, visų pirma, stabilizuoti ekonomiką laikantis Pasaulio banko ir TVF reikalavimų, kad būtų užtikrintos investicijos ir viešieji pirkimai;
iii) pabrėžia, kad bankuose „Moldindconbank“, „Moldova Agroindbank“ ir „Victoria Bank“ turėtų būti atliktas diagnostinis auditas ir nedelsiant turėtų būti sprendžiamos bet kokios juose nustatytos problemos; pažymi, kad bankų sektorius vis dar prižiūrimas nepakankamai; pabrėžia, kad finansų krizės kainą moka verslas, nes sumažėja jo galimybės skolintis;
iv) pabrėžia, kad, praėjus metams nuo IVLPE įgyvendinimo, bendra Moldovos eksporto apimtis sumažėjo 14,8 proc., tačiau prekyba su ES buvo stabiliausia, nes eksporto į ją apimtys sumažėjo tik 1,4 proc., kai eksportas į NVS ir kitas partneres sumažėjo daug labiau; ypač atkreipia dėmesį į žemės ūkio maisto produktus, dėl kurių turėta didelių lūkesčių ir daug oponentų teigė, kad Moldova šioje srityje yra nekonkurencinga – eksporto į ES pasikeitimas buvo teigiamas, jo apimtys išaugo 10,8 proc.;
v) pažymi, kad paslaugų srityje vis dar yra esminių trūkumų šalies teisės aktuose, susijusiuose su pagrindinėmis įsteigimo ir specialistų judėjimo bei draudimo sektoriaus apibrėžtimis, dėl kurių Moldova patiria panašią riziką kaip toji, dėl kurios kilo pasaulinė bankų krizė;
Ukrainos atžvilgiu:
i) apgailestauja, kad nebuvo įgyvendintos visos Minsko susitarimo sąlygos, ir ragina Ukrainos ir Rusijos valdžios institucijas dėti visas pastangas, kad būtų iki galo įgyvendinti visi pagal šį susitarimą prisiimti šalių įsipareigojimai; palankiai vertina darbą dėl teisės aktų reformų, reikalingų siekiant įvykdyti Minsko susitarimo reikalavimus, pastangas vykdant vizų režimo liberalizavimo veiksmų planą ir siekiant laikytis asociacijos veiksmų plano, ir pabrėžia, kad visiškai įgyvendinus šias reformas iš esmės pasikeis Ukrainos visuomenė ir pagerės sąlygos Ukrainos gyventojams;
ii) ragina valstybes nares užtikrinti, kad ESBO misijai netrūktų personalo ir ji galėtų veikti visu pajėgumu; atkreipia dėmesį į Ukrainos Vyriausybės prašymus įvesti didesnes tarptautines taikos palaikymo pajėgas Ukrainos ir Rusijos pasienyje ir Luhansko bei Donecko apskrityse; sutinka, kad, kai tik bus įmanoma, įgyvendinant Minsko susitarimą konflikto šalims turėtų būti pasiūlyta dislokuoti ES vadovaujamą BSGP misiją, kuri padėtų vykdyti įvairias užduotis, pvz., šalinti minas, padėti rengiant vietos rinkimus ir užtikrinti laisvą prieigą humanitarinės pagalbos organizacijoms;
iii) dar kartą ragina ir toliau ypatingą dėmesį skirti teismų reformai ir kovai su korupcija, nes tai yra svarbiausia siekiant atkurti visišką pasitikėjimą Ukrainos parlamentu ir Ukrainos politinėmis partijomis ir jų teisėtumą;
iv) ragina Ukrainos valdžios institucijas, politikus, lyderius, politines partijas ir kitus nuomonės formuotojus toliau stengtis suvienyti šalį, įveikti vidinį susiskaidymą ir užbaigti dažnai šalį į priešingas stovyklas skaldančią politiką; pabrėžia, kad būtina politines partijas paversti visiškai demokratinėmis ir pilietinėmis organizacijomis, kurios nepriklausytų nuo oligarchų finansavimo ir įtakos; pabrėžia, kad būtina griežtai vykdyti įstatymą dėl partijų finansavimo;
v) palankiai vertina 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusį išsamų ir visapusišką laisvosios prekybos susitarimą ir apgailestauja dėl Rusijos Federacijos sprendimo apriboti prekybą su Ukraina, pažeidžiant PPO ir dvišalius įsipareigojimus; primena, kad Komisija dalyvavo techniniuose pokalbiuose su Ukraina ir Rusija dėl laisvosios prekybos susitarimo padarinių, ir tai buvo pirmasis kartas, kai ES vykdė pokalbius su trečiąja šalimi dėl dvišalio susitarimo; tikisi, kad šiuos pokalbius bus galima tęsti ir kad jie atneš konkrečių rezultatų; todėl ragina Rusijos Federaciją susilaikyti nuo tolesnių prekybos apribojimų ir konstruktyviau bendradarbiauti su ES ir Ukraina;
vi) atkreipia dėmesį, kad pirmąjį 2015 m. pusmetį bendra Ukrainos eksporto apimtis sumažėjo, o eksporto regioninės struktūros pasikeitimas reiškia, kad į ES eksportuojamų prekių dalis išliko nepakitusi ir sudaro apie 30 proc. viso eksporto;
vii) primygtinai ragina Ukrainą suderinti savo teisės aktus su ES teisės aktais bendrovių teisės, įmonių valdymo, apskaitos ir audito srityse ir panaikinti eksporto ribojimo priemones medienai, nes jomis pažeidžiamas Asociacijos susitarimo 35 straipsnis ir PPO taisyklės;
viii) palankiai vertina Ukrainos sprendimą panaikinti savo apsaugos priemones dėl keleivinių automobilių, kaip reikalaujama 2015 m. liepos 20 d. PPO nutarime, ir pripažįsta 2014 m. pabaigoje Ukrainos įvesto specialaus erga omnes papildomo mokesčio dėl mokėjimo balanso disbalanso panaikinimą;
14. ragina skubiai užbaigti 2015 m. pradėtą energetikos reformą; pažymi, kad nuo 2016 m. balandžio 1 d. visos energijos kainos turi būti suvienodintos, kad būtų išvengta privilegijuotų sandėrių su tam tikrais savais asmenimis, ir kad turėtų būti sukurta tikra dujų ir elektros rinka, kurią prižiūrėtų išties nepriklausomas reguliuotojas;
15. pabrėžia, kad būtina remti laisvą žiniasklaidą ir žodžio laisvę kaip svarbiausią pagrindą, kartu stiprinant pastangas kovoje su dezinformacija ir gerinant strateginę komunikaciją apie ES politiką ir veiklą rytinėse kaimyninėse šalyse, taip pat šiose trijose asocijuotosiose šalyse, ir apie veiklą, kurią vykdo nauja EIVT struktūra – darbo grupė „EU East StratCom“;
16. atkreipia dėmesį į tai, kad pagal ES sutarties 49 straipsnį Gruzija, Moldova ir Ukraina, kaip ir bet kuri kita Europos valstybė, turi ES integracijos galimybę ir gali pateikti paraišką dėl narystės Sąjungoje, jeigu ji vadovaujasi demokratijos principais, gerbia pagrindines laisves, žmogaus ir mažumų teises bei užtikrina teisinės valstybės principus;
17. dar kartą ragina atnaujinti Europos kaimynystės politiką, kad ji būtų pagrįsta aiškia ir plačių užmojų politine vizija, ir primena, kad būtina laikytis bendros politinės pozicijos; dar kartą ragina paskirti ES specialiuosius įgaliotinius rytinėms ir pietinėms šalims, skiriant jiems užduotį politiškai koordinuoti persvarstytą politiką;
18. prašo Pirmininką perduoti šią rezoliuciją Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos prezidentams, parlamentams ir vyriausybėms, taip pat Tarybai, Komisijai, EIVT ir Europos Tarybai.