Procedūra : 2016/2529(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0154/2016

Pateikti tekstai :

B8-0154/2016

Debatai :

Balsavimas :

PV 04/02/2016 - 8.10
CRE 04/02/2016 - 8.10
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0051

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 438kWORD 101k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0149/2016
27.1.2016
PE576.515v01-00
 
B8-0154/2016

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį


dėl ISIS vykdomų religinių mažumų sisteminių masinių žudynių (2016/2529(RSP))


Charles Tannock, Mark Demesmaeker, Ryszard Antoni Legutko, Anna Elżbieta Fotyga, Ryszard Czarnecki, Tomasz Piotr Poręba, Karol Karski, Arne Gericke, Angel Dzhambazki, Marek Jurek, Raffaele Fitto, Peter van Dalen, Kosma Złotowski, Zdzisław Krasnodębski, Jadwiga Wiśniewska, Andrew Lewer, Beatrix von Storch, Zbigniew Kuźmiuk, Kazimierz Michał Ujazdowski, Timothy Kirkhope, Stanisław Ożóg, Mirosław Piotrowski, Bolesław G. Piecha, Czesław Hoc, Branislav Škripek, Jana Žitňanská ECR frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl ISIS vykdomų religinių mažumų sisteminių masinių žudynių (2016/2529(RSP))  
B8-0154/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Irako ir Sirijos, ISIS („Da'esh“) ir religinio persekiojimo,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 16 d. Tarybos išvadas dėl Sirijai ir Irakui, taip pat ISIL/„Da'esh“ keliamos grėsmės klausimui skirtos ES regioninės strategijos, 2014 m. spalio 20 d. Tarybos išvadas dėl su ISIL / Da'esh susijusios krizės Sirijoje ir Irake, 2014 m. rugpjūčio 30 d. Tarybos išvadas dėl Irako ir Sirijos, 2014 m. balandžio 14 d. ir 2015 m. spalio 12 d. Tarybos išvadas dėl Sirijos ir 2014 m. rugpjūčio 15 d. Tarybos išvadas dėl Irako,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. gegužės 8 d. Tarybos sprendimą 2003/335/TVR dėl genocido, nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo,

–  atsižvelgdamas į: ES religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo ir apsaugos gaires, ES gaires dėl skatinimo laikytis tarptautinės humanitarinės teisės, ES gaires dėl smurto prieš moteris ir kovos su visų formų moterų diskriminacija, ES kovos su kankinimu ir kitokiu žiauru, nežmonišku ar žeminančiu elgesiu ir baudimu trečiosiose šalyse politikos gaires, ES gaires dėl vaikų ir ginkluotų konfliktų, ES vaiko teisių propagavimo ir apsaugos gaires, ES žmogaus teisių gaires dėl saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimus dėl Irako bei Sirijos ir ISIS („Da'esh“) keliamos grėsmės,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į 1989 m. JT vaiko teisių konvenciją ir į jos 2000 m. fakultatyvinį protokolą dėl vaikų dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose,

–  atsižvelgdamas į 1981 m. JT deklaraciją dėl visų formų netolerancijos ir diskriminacijos religijos ir tikėjimo pagrindu panaikinimo,

–  atsižvelgdamas į 1984 m. JT konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. gruodžio 9 d. Jungtinių Tautų konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą, ypač į jo 5–8 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į JT specialiojo patarėjo genocido prevencijos klausimais biuro analitines gaires,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 27 d. Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro ataskaitą dėl žmogaus teisių padėties Irake atsižvelgiant į grupuotės „Irako ir Levanto islamo valstybė“ ir susijusių grupuočių įvykdytus pažeidimus, ypač į jos 16 dalį „Grupuotės ISIS įvykdyti pažeidimai. Išpuoliai prieš religines ir etnines grupes“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugpjūčio 25 d. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro Navi Pillay pareiškimą dėl Irako civilių gyventojų, patiriančių plataus masto sistemingą ir siaubingą persekiojimą,

–  atsižvelgdamas į naujausias JT Saugumo Tarybos rezoliucijas dėl Irako ir Sirijos, ypač į rezoliuciją Nr. 2249 (2015 m.), kuria smerkiami neseniai ISIS įvykdyti teroristiniai išpuoliai,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 3 d. JT žmogaus teisių tarybos rezoliuciją S-22/1 dėl žmogaus teisių padėties Irake atsižvelgiant į grupuotės „Irako ir Levanto islamo valstybė“ ir susijusių grupuočių įvykdytus pažeidimus,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 13 d. JT Generalinio Sekretoriaus specialiojo patarėjo genocido prevencijos klausimais ir JT Generalinio Sekretoriaus specialiojo patarėjo atsakomybės užtikrinti apsaugą klausimais paskelbtą pareiškimą dėl smurto kurstymo religiniu pagrindu eskalavimo Sirijoje,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 27 d. Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro ataskaitą „Suteikta techninė pagalba siekiant padėti propaguoti ir apsaugoti žmogaus teises Irake“, ypač į jos 18 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugpjūčio 13 d. Žmogaus teisių taryboje pristatytą Nepriklausomos tarptautinės tyrimų Sirijos Arabų Respublikoje komisijos ataskaitą, ypač į jos 165–173 dalis,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statute, kurį pasirašė ir ratifikavo visos ES valstybės narės, tvirtinama, kad asmenys, atsakingi už visai tarptautinei bendruomenei didžiausią susirūpinimą keliančius sunkiausius nusikaltimus, visų pirma genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, negali likti nenubausti ir būtina užtikrinti veiksmingą jų baudžiamąjį persekiojimą imantis priemonių nacionaliniu lygiu ir stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą;

B.  kadangi, kaip nustatyta 1948 m. JT konvencijos dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį 2 straipsnyje, pagal tarptautinę teisinę apibrėžtį genocidu laikoma „toliau išvardyta veika, kuria siekiama visiškai ar iš dalies sunaikinti kokią nors nacionalinę, etninę, rasinę ar religinę grupę, būtent: a) tos grupės narių žudymas; b) rimtų fizinių ar psichikos sužalojimų darymas tos grupės nariams; c) tyčinis sudarymas tai grupei tokių gyvenimo sąlygų, kuriomis apgalvotai siekiama fiziškai sunaikinti ją visą ar jos dalį; d) priemonių, kuriomis siekiama riboti tai grupei priklausančių žmonių gimstamumą, panaudojimas; e) prievartinis vienos tokios grupės vaikų perdavimas kitai“; kadangi pagal šios konvencijos 3 straipsnį baustinu laikomas ne tik genocidas, bet ir susitarimas vykdyti genocidą, tiesioginis ir viešas kurstymas vykdyti genocidą ir bendrininkavimas jį vykdant;

C.  kadangi keliose JT ataskaitose nurodoma, kad ISIS („Da'esh“) kontroliuojamose teritorijose prieš krikščionis, jazidus ir kitas mažumas vykdomi karo nusikaltimai, nusikaltimai žmoniškumui ir greičiausiai genocidas;

D.  kadangi, pavyzdžiui, 2014 m. liepos 15 d. JT Generalinio Sekretoriaus specialioji atstovė seksualinio smurto per konfliktus klausimais Zainab Hawa Bangura teigė, kad Irake „taip pat gaunama pranešimų, jog etninės ir religinės mažumos patiria fizinį, įskaitant seksualinį, smurtą“; kadangi 2015 m. rugpjūčio 3 d., kai vyko pirmosios Sindžaro tragedijos metinės, JT specialioji atstovė pareiškė, kad: „Vėliau, vykdydama šiurpias žudynes, grupuotė ISIS persekiojo ir sugavo šimtus etninėms ir religinėms mažumoms priklausančių moterų ir mergaičių ir taip pradėjo naudoti seksualinio smurto, vergystės, grobimo ir prekybos žmonėmis būdą, kuris taikomas iki šiol. [...] niekada nebus pamiršti šie baisūs seksualinio smurto nusikaltimai per konfliktą, kurie gali būti prilyginti karo nusikaltimams, nusikaltimams žmoniškumui ir (arba) genocido veiksmams“;

E.  kadangi 2014 m. rugpjūčio 13 d. JT Generalinio Sekretoriaus specialioji atstovė seksualinio smurto per konfliktus klausimais Zainab Hawa Bangura ir JT Generalinio Sekretoriaus specialusis atstovas Irako klausimais Nickolay Mladenov padarė bendrą pareiškimą, kuriame patvirtinama, kad grupuotė ISIS gali būti pagrobusi apie 1 500 krikščionių ir jazidų moterų ir paskui pavertusi jas seksualinėmis vergėmis; kadangi šiame pareiškime abu specialieji atstovai pripažino, kad „moterys ir vaikai yra aiškus taikinys ir kad grupuotė „Irako ir Levanto islamo valstybė“ savo kontroliuojamose teritorijose prieš krikščionis vykdo žiaurius veiksmus“;

F.  kadangi 2014 m. rugpjūčio 12 d. JT Generalinio Sekretoriaus specialusis patarėjas genocido prevencijos klausimais ir JT Generalinio Sekretoriaus specialusis patarėjas atsakomybės užtikrinti apsaugą klausimais kalbėdami apie padėtį Irake pareiškė, kad „gauti pranešimai apie grupuotės „Islamo valstybė“ įvykdytus veiksmus gali taip pat reikšti genocido pavojų“;

G.  kadangi 2015 m. kovo 13 d. JT žmogaus teisių komiteto ataskaitoje, parengtoje Irako vyriausybės prašymu, teigiama, kad „grupuotės ISIS veiksmai yra nukreipti prieš jazidų, krikščionių, turkmėnų, saabėjų, mandėjų, kakajų, kurdų ir šiitų etnines ir religines grupes“ ir kad „pagrįsta daryti išvadą, kad kai kurie incidentai [įvykę Irake 2014–2015 m.] gali būti laikomi genocidu“;

H.  kadangi 2016 m. sausio 19 d. paskelbtoje Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro ir Jungtinių Tautų pagalbos misijos Irake Žmogaus teisių biuro ataskaitoje „Civilių gyventojų apsauga per ginkluotus konfliktus Irake: padėtis Irake laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki spalio 31 d.“ teigiama, kad: „Civilių gyventojų Irake patiriamas smurtas sukrečia. Grupuotė „Irako ir Levanto islamo valstybė“ (ISIS) ir toliau sistemingai ir plačiu mastu imasi smurto ir vykdo tarptautinės žmogaus teisių teisės ir humanitarinės teisės pažeidimus. Šie veiksmai kai kuriais atvejais gali būti prilyginti karo nusikaltimams, nusikaltimams žmoniškumui ir galbūt genocidui.“;

I.  kadangi 2015 m. kovo 27 d. Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro ataskaitos dėl žmogaus teisių padėties Irake atsižvelgiant į grupuotės „Irako ir Levanto islamo valstybė“ ir susijusių grupuočių įvykdytus pažeidimus 16 dalyje „Grupuotės ISIS įvykdyti pažeidimai. Išpuoliai prieš religines ir etnines grupes“ teigiama, kad kai kurie „smurto veiksmai prieš civilius gyventojus, įvykdyti dėl jų priklausymo ar numanomo priklausymo etninei ar religinei grupei [...], atsižvelgiant į visą surinktą informaciją, [...] gali būti laikomi genocidu“;

J.  kadangi, kaip teigiama JT pagalbos misijos Irake (UNAMI) ataskaitoje dėl civilių gyventojų apsaugos per ginkluotus konfliktus Irake (2014 m. gruodžio 11 d. – 2015 m. balandžio 30 d.), „grupuotė ISIS ir toliau sistemingai ir plačiu mastu imasi smurto ir vykdo tarptautinės žmogaus teisių teisės ir humanitarinės teisės pažeidimus. Kai kuriais atvejais tai gali būti prilyginta karo nusikaltimams, nusikaltimams žmoniškumui ir galbūt genocidui.“;

K.   kadangi 2015 m. liepos 27 d. Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro ataskaitos „Suteikta techninė pagalba siekiant padėti propaguoti ir apsaugoti žmogaus teises Irake“ 18 dalyje teigiama, kad UNAMA / Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras ir toliau gauna daug patikimos informacijos apie grupuotės ISIS plačiu mastu arba sistemingai prieš civilius gyventojus vykdomus sunkius žmogaus teisių pažeidimus ir sunkius tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus. Kai kuriais atvejais tai gali būti prilyginta karo nusikaltimams, nusikaltimams žmoniškumui ir genocidui.“;

L.  kadangi 2015 m. birželio 16 d. JT specialiojo pranešėjo ataskaitos dėl žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių skatinimo ir apsaugos kovojant su terorizmu 11 dalyje teigiama, kad „esama įrodymų, kad ISIS įvykdė sunkius tarptautinės teisės pažeidimus, tarp jų genocidą, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus ir sunkius žmogaus teisių teisės pažeidimus“;

M.  kadangi, kaip numatyta 2003 m. birželio 16 d. Tarybos bendrojoje pozicijoje 2003/444/BUSP, genocidas, nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai rūpi visoms valstybėms narėms, kurios yra pasiryžusios bendradarbiauti, siekdamos užkirsti kelią šiems nusikaltimams ir padaryti galą nusikaltėlių nebaudžiamumui;

N.  kadangi, kaip pripažinta JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 2249 (2015), smurtinio ekstremizmo ideologija, kurią vykdo grupuotė ISIS („Da'esh“), jos teroro aktai, jos nuolatiniai, šiurkštūs, sistemingi ir plataus masto išpuoliai prieš civilius gyventojus, žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai, įskaitant ir tuos, kurie vykdomi religiniu ar etniniu pagrindu, kultūros paveldo naikinimas ir neteisėta prekyba kultūros vertybėmis – tai bendra beprecedentė grėsmė tarptautinei taikai ir saugumui;

O.  kadangi, visų pirma, daugybė krikščionių bėga iš Irako ir Sirijos ir jų bendruomenės masiškai mažėja, vertinant tiek absoliučiais, tiek santykiniais skaičiais; kadangi, visų pirma Irake, šis išvykimas prasidėjo jau 2003 m., t. y. gerokai prieš susikuriant grupuotei ISIS („Da'esh“); kadangi krikščionys nuolat išvyksta iš daugelio kitų Artimųjų Rytų šalių, nes ten jie nebemato savo ateities; kadangi, jei dabartinė tendencija išliks, didelėje Artimųjų Rytų dalyje nebeliks jokių krikščionių, bendruomenių ir kultūrų – kai kurioms jų yra 2 000 metų ir jos išnyks visiems laikams;

P.  kadangi neseniai pasirodė pranešimų apie blogėjančią religinių mažumų padėtį kurdų kontroliuojamose teritorijose;

1.  kuo griežčiausiai smerkia grupuotę ISIS („Da'esh“) ir pasibaisėtinus žmogaus teisių pažeidimus ir sunkius tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, kuriuos kaip dalį savo kampanijos ji vykdo siekdama sukurti „kalifatą“ ir savo kontroliuojamose teritorijose bei platesniame Artimųjų Rytų regione išnaikinti visus ne sunitus musulmonus ir visus jų kultūros bei istorijos likučius;

2.  mano, kad JT ir jų organai, kelios JT valstybės narės, žmogaus teisių gynimo organizacijos ir žiniasklaida pateikė pakankamai įrodymų, kad būtų galima pagrįstai daryti išvadą, jog grupuotė ISIS („Da'esh“) vykdo ar kėsinasi vykdyti karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir genocidą prieš krikščionis (chaldėjus, asirus, sirus, melkitus, armėnus), jazidus, turkmėnus, šabakus, sabėjus mandėjus, kakajus, kurdus, šiitus, nuosaikiuosius sunitus ir netikinčiuosius;

3.  mano, kad asmenys, bet kokiu būdu teikiantys pagalbą ISIS („Da'esh“), įskaitant finansinę, logistinę ar politinę paramą, propaguodami šią teroristinę organizaciją ir jos ideologiją internete ir realiame gyvenime arba trukdydami taikyti veiksmingas tarptautines priemones, yra kalti dėl to, kad prisidėjo prie minėtų nusikaltimų vykdymo;

4.  ragina ES ir jos valstybes nares, ypač Prancūziją ir Jungtinę Karalystę, kaip nuolatines JT Saugumo Tarybos nares, pateikti prašymą dėl JT Saugumo Tarybos rezoliucijos pagal JT Chartijos VII skyrių dėl padėties ISIS („Da'esh“) kontroliuojamose teritorijose, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas pradėtų tyrimą ir patrauktų baudžiamojon atsakomybėn asmenis, vykdžiusius karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir genocidą;

5.  primygtinai ragina Siriją ir Iraką sutikti su Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikcija;

6.  primygtinai ragina visas JT valstybes nares patobulinti savo teisines ir jurisdikcines sistemas siekiant užkirsti kelią jų piliečiams prisijungti prie ISIS („Da'esh“) ir prisidėti prie jų vykdomų nusikaltimų; primygtinai ragina visas JT valstybes nares patraukti savo piliečius baudžiamojon atsakomybėn, jei jie prisidėjo vykdant šiuos nusikaltimus;

7.  pripažįsta, remia ir prašo visų subjektų gerbti neatimamą visoms religinėms ir etninėms mažumoms priklausančių asmenų, vietos gyventojų ir kitų asmenų, gyvenančių Irake ir Sirijoje, teisę oriai, saugiai ir turint vienodas galimybes ir toliau gyventi savo istorinėse ir tradicinėse tėvynėse ir turėti galimybę laisvai visapusiškai praktikuoti savo religiją nepatiriant jokios prievartos, smurto ar diskriminacijos; mano, kad norint užkirsti kelią krikščionių ir kitų regiono čiabuvių tautų kančioms ir masiniam išsikėlimui reikia, kad visi regiono politiniai ir religiniai lyderiai, remdami tolesnį čiabuvių tautų buvimą, padarytų aiškų ir vienareikšmišką pareiškimą ir pabrėžtų, kad kaip savo šalies piliečiai jie turi visas lygias teises;

8.  primygtinai ragina visas JT valstybes nares ir ypač ES valstybes nares dėti dvigubai daugiau pastangų siekiant išsaugoti ir apsaugoti persekiojamas tautas ir jų paveldą, kol jos galės grįžti namo;

9.  mano, kad saugus prieglobstis, kurio saugumą užtikrina JT įgaliotos pajėgos, iš dalies galėtų būti atsakas į didelio masto iššūkį – užtikrinti laikiną apsaugą milijonams asmenų, bėgusiems nuo konflikto Sirijoje ir Irake;

10.  smerkia ir atmeta visus islamo idėjos interpretavimus, kuriais sukuriamas pagrindas smurtinei, žiauriai, totalitarinei, represinei ir ekspansyviai ideologijai, pateisinančiai krikščionių ir kitų mažumų naikinimą, atsirasti; primygtinai ragina Islamo bendradarbiavimo organizaciją ir jos organus, Arabų Lygą, Persijos įlankos arabų valstybių bendradarbiavimo tarybą (Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybą) ir musulmonų vadovus pasauliniu mastu visiškai pasmerkti grupuotės ISIS („Da'esh“) prieš krikščionis, jazidus ir kitas vietos religines mažumas vykdomus žiaurumus ir pavadinti juos tinkamais terminais: nusikaltimais žmoniškumui, karo nusikaltimais ir genocidu;

11.  mano, kad visiškai nepriimtina ir netoleruotina tai, jog teroristų grupuotės nuolatos kontroliuoja teritoriją bet kurioje pasaulio vietovėje, ir ragina JT ir NATO apsvarstyti strategijas, skirtas kovoti su tuo, kad teroristinės organizacijos įkuria tokius subjektus, pvz., ISIS („Da'esh“), „Boko Haram“ ir Talibaną;

12.  ragina kovos su grupuote ISIS („Da'esh“) koaliciją konkrečiai ir tiesiogiai remti savo esamų partnerių visus mažumų vienetus, siekiant, kad mažumos prisidėtų prie jų tėvynės saugumo, apsaugos ir išlaisvinimo užtikrinimo, ir išvengti pasikartojančios priklausomybės, bejėgiškumo ir engimo; primena, kad etniniu ir religiniu požiūriais įvairialypės demokratinės savivaldos gynybinės pajėgos yra vienos iš veiksmingiausių karo prieš grupuotę ISIS („Da'esh“) pajėgų; ragina Turkiją nutraukti prieš demokratinę savivaldą ir jos pajėgas nukreiptus priešiškus veiksmus, nes jos Turkijai nekelia jokio pavojaus;

13.  pabrėžia, kad jazidams, turkmėnams, chaldėjams, sirams ir asirams būtina imtis stipraus ir aktyvaus politinio vaidmens, nulemiant savo tėvynės politinę ateitį, taip pat užtikrinant atstatymą ir būsimą saugumą jų tėvynėje, ypač Sindžare, Tal Afare ir Ninevijos lygumose; ragina EIVT aktyviai dalyvauti ieškant politinio sprendimo, kaip atkurti vienybę ir taiką Sindžare; ragina įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas, pavyzdžiui, Europos sirų sąjungą, ir religinius atstovus kaip tarpininkus tarp mažumų ir Irako kurdų regioninės vyriausybės bei Irako vyriausybės;

14.  yra susirūpinęs dėl naujausių pranešimų apie mažumų diskriminaciją kurdų kontroliuojamose teritorijose; ragina Irako kurdų regioninę vyriausybę ir kurdų pajėgas Sirijoje toliau teikti prieglobstį bėgantiems nuo karo ir persekiojimo; palankiai vertina tokias iniciatyvas kaip etniniu požiūriu įvairialypė demokratinė savivalda Šiaurės Sirijoje ir mano, kad tai yra bendradarbiavimo ir konfliktų sprendimo pavyzdys;

15.  ragina ES ir jos valstybes nares imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad pagalba būtų teikiama labiausiai pažeidžiamiems asmenims ir reikalauja, kad Turkija ir Irako kurdų regioninė vyriausybė nedelsdamos atvertų savo sienas demokratinei savivaldai šiaurinėje Sirijos dalyje ir panaikintų humanitarinės pagalbos teikimo, atstatymo, žiniasklaidai ir politinių bei pilietinės visuomenės organizacijų bendravimui nustatytus apribojimus, nes demokratinė savivalda suteikia prieglobstį vis daugiau šalies viduje perkeltų asmenų ir jos izoliacija daro neigiamą poveikį šiose teritorijose gyvenančioms mažumoms;

16.  ragina Komisiją ir EIVT įtraukti Sirijoje ir Irake įsikūrusias mažumų pagalbos organizacijas teikiant pagalbą šalies viduje perkeltiems asmenims; mano, kad esama daug gerų pavyzdžių, kuriuos verta remti, pavyzdžiui, „Sirijos kryžius“ Sirijoje ir pastangos, dedamos vadovaujant chaldėjų katalikų bažnyčios arkivyskupui Basharui Matti Wardai;

17.  pabrėžia, kad veiksmingos taikos derybos dėl Sirijos ateities gali būti sėkmingos tik tuomet, jei bus įtrauktos visos šalys, ir ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užtikrinti, kad taikos derybose dalyvaus etniniu ir religiniu požiūriais įvairialypė Sirijos demokratinės tarybos delegacija;

18.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Sirijos vyriausybei bei parlamentui, Irako vyriausybei ir Atstovų Tarybai, Kurdistano regioninei vyriausybei, Islamo bendradarbiavimo organizacijai (OIC), Persijos įlankos arabų valstybių bendradarbiavimo tarybai (Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybai), Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai, JT Saugumo Tarybai ir JT žmogaus teisių tarybai.

 

Teisinė informacija - Privatumo politika