Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B8-0161/2016Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B8-0161/2016

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl ISIS vykdomų religinių mažumų sisteminių masinių žudynių

27.1.2016 - (2016/2529(RSP))

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį

Lars Adaktusson, Cristian Dan Preda, Elmar Brok, Andrej Plenković, Antonio Tajani, Michael Gahler, Mariya Gabriel, David McAllister, Michèle Alliot-Marie, Esther de Lange, Kinga Gál, Tunne Kelam, György Hölvényi, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Lorenzo Cesa, Roberta Metsola, Philippe Juvin, Adam Szejnfeld, Davor Ivo Stier, Therese Comodini Cachia, Barbara Matera PPE frakcijos vardu

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0149/2016

Procedūra : 2016/2529(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B8-0161/2016
Pateikti tekstai :
B8-0161/2016
Debatai :
Priimti tekstai :

B8-0161/2016

Europos Parlamento rezoliucija dėl ISIS vykdomų religinių mažumų sisteminių masinių žudynių

(2016/2529(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas: 2014 m. vasario 27 d. rezoliuciją dėl padėties Irake[1], 2014 m. rugsėjo 18 d. rezoliuciją dėl padėties Irake bei Sirijoje ir IS agresijos, įskaitant mažumų persekiojimą[2], ypač į jos 4 dalį, 2014 m. lapkričio 27 d. rezoliuciją „Irakas: moterų grobimas ir netinkamas elgesys su jomis“[3], 2015 m. vasario 12 d. rezoliuciją dėl humanitarinės krizės Irake ir Sirijoje, ypač susijusios su grupuote „Islamo valstybė“[4], ypač į jos 27 dalį, 2015 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl pastarųjų grupuotės „ISIS/Da'esh“ išpuolių ir žmonių, ypač asirų, grobimų Artimuosiuose Rytuose[5], ypač į jos 2 dalį, 2015 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2013 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje[6], ypač į jos 129 ir 211 dalis, 2015 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl ES prioritetų Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryboje 2015 m.[7], ypač į jos 66 ir 67 dalis, 2015 m. balandžio 30 d. rezoliuciją dėl krikščionių persekiojimo pasaulyje, atsižvelgiant į teroristų grupuotės „al-Shabaab“ įvykdytas studentų žudynes Kenijoje[8], ypač jos 10 dalį, ir 2015 m. balandžio 30 d. rezoliuciją dėl ISIL / „Da'esh“ vykdomo kultūros objektų naikinimo[9],

–  atsižvelgdamas į savo 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl moterų padėties vykstant ginkluotiems konfliktams ir jų vaidmens atstatant šalis po konflikto ir demokratizacijos proceso metu[10],

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. balandžio 18 d. rekomendaciją Tarybai dėl JT principo „atsakomybė užtikrinti apsaugą“ (angl. R2P)[11],

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 16 d. Tarybos išvadas dėl Sirijai ir Irakui, taip pat ISIL / „Da'esh“ keliamos grėsmės klausimui skirtos ES regioninės strategijos, 2014 m. spalio 20 d. Tarybos išvadas dėl su ISIL / Da'ish susijusios krizės Sirijoje ir Irake, 2014 m. rugpjūčio 30 d. Tarybos išvadas dėl Irako ir Sirijos, 2014 m. balandžio 14 d. ir 2015 m. spalio 12 d. Tarybos išvadas dėl Sirijos ir 2014 m. rugpjūčio 15 d. Tarybos išvadas dėl Irako,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. gegužės 8 d. Tarybos sprendimą 2003/335/TVR dėl genocido, nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo[12],

–  atsižvelgdamas į ES religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo ir apsaugos gaires, ES gaires dėl skatinimo laikytis tarptautinės humanitarinės teisės, ES gaires dėl smurto prieš moteris ir mergaites ir kovos su visų formų moterų ir mergaičių diskriminacija, ES kovos su kankinimu ir kitokiu žiauriu, nežmonišku ar žeminančiu elgesiu ir baudimu trečiosiose šalyse politikos gaires, ES gaires dėl vaikų ir ginkluotų konfliktų, ES vaiko teisių propagavimo ir apsaugos gaires ir ES žmogaus teisių gaires dėl saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime,

–  atsižvelgdamas į ES pareiškimą 2015 m. kovo 25 d. JT žmogaus teisių taryboje (interaktyvus dialogas dėl Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro ataskaitos dėl Irako),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimus dėl Irako ir Sirijos ir jos atsakymus į Parlamento klausimus: klausimą dėl graikų ortodoksų krikščionių genocido Sirijoje (E-004733/2015) (atsakyta 2015 m. birželio 1 d.), klausimą dėl Irake kankinamų krikščionių ir jų daiktų grobimo (E-004152-15) (atsakyta 2015 m. birželio 30 d.), klausimą dėl krikščionių persekiojimo ir genocido (P-012721/2015) (atsakyta 2015 m. spalio 30 d.), klausimus dėl krikščionių grobimo Sirijoje (E-004156-15) ir dėl krikščionių bendruomenių apsaugos Artimuosiuose Rytuose (E-004001-15) (į abu atsakyta 2015 m. lapkričio 10 d.),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 27 d. ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais Stavroso Lambrinidiso Europos Sąjungos vardu padarytą pareiškimą ES Saugumo Tarybos atvirose diskusijose dėl išpuolių ir pažeidimų etniniu ar religiniu pagrindu aukų Artimuosiuose Rytuose,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 24 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 60/1 dėl JT pasaulio aukščiausiojo lygio vadovų susitikimo rezultatų (138–140 dalis) ir į 2009 m. sausio 12 d. JT Generalinio Sekretoriaus ataskaitos „Įgyvendinti atsakomybės užtikrinti apsaugą principą“,

–  atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus Ban Ki-moono pareiškimus dėl Irako ir atsakomybės užtikrinti apsaugą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 11 d. JT Generalinio Sekretoriaus specialiojo atstovo Irako klausimais Jáno Kubišo informacinį pranešimą JT Generalinei Tarybai,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugpjūčio 25 d. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro Navi Pillay pareiškimą dėl Irako civilių gyventojų, patiriančių plataus masto sistemingą ir siaubingą persekiojimą,

–  atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus specialiosios atstovės seksualinio smurto per konfliktus klausimais Zainab Hawos Banguros 2014 m. liepos 15 d. pareiškimą „Irakas: kovotojai negali naudoti seksualinio smurto kariniais ar politiniais tikslais“ ir 2015 m. rugpjūčio 3 d. pareiškimą dėl pirmųjų Sindžaro tragedijos metinių,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugpjūčio 13 d. JT Generalinio Sekretoriaus specialiosios atstovės seksualinio smurto per konfliktus klausimais Zainab Hawos Banguros ir JT Generalinio Sekretoriaus specialiojo atstovo Irako klausimais Nickolay Mladenovo bendrą pareiškimą „Irakas: JT pareigūnų raginimas nedelsiant nutraukti seksualinį smurtą prieš Irako mažumas“,

–  atsižvelgdamas į neseniai priimtas JT Saugumo Tarybos rezoliucijas dėl Irako ir Sirijos, ypač į rezoliuciją Nr. 2249 (2015), kuria smerkiami grupuotės ISIS neseniai įvykdyti teroro išpuoliai,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 3 d. JT žmogaus teisių tarybos rezoliuciją S-22/1 dėl žmogaus teisių padėties Irake atsižvelgiant į grupuotės „Irako ir Levanto islamo valstybė“ ir susijusių grupuočių įvykdytus pažeidimus,

–   atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į 1989 m. JT vaiko teisių konvenciją ir į jos 2000 m. fakultatyvinį protokolą dėl vaikų dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose,

–  atsižvelgdamas į 1981 m. JT deklaraciją dėl visų formų netolerancijos ir diskriminacijos religijos ir tikėjimo pagrindu panaikinimo,

–  atsižvelgdamas į 1984 m. JT konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. gruodžio 9 d. JT konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. vasario 26 d. Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimą byloje dėl Konvencijos dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį taikymo (Bosnija ir Hercegovina prieš Serbiją ir Juodkalniją), 2001 m. rugpjūčio 2 d. Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiajai Jugoslavijai teisminio nagrinėjimo kolegijos priimtą sprendimą (Prokuratūra prieš Radislav Krstic) ir 2004 m. balandžio 19 d. šio tribunolo apeliacinių bylų skyriaus priimtą sprendimą toje pačioje byloje,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą, ypač į jo 5–8 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į JT specialiojo patarėjo genocido prevencijos klausimais biuro analitines gaires,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugpjūčio 12 d. JT Generalinio Sekretoriaus specialiojo patarėjo genocido prevencijos klausimais ir JT Generalinio Sekretoriaus specialiojo patarėjo atsakomybės užtikrinti apsaugą klausimais pareiškimą dėl padėties Irake,

–  atsižvelgdamas į JT pagalbos misijos Irake (UNAMI) ataskaitas dėl civilių gyventojų apsaugos per ginkluotus konfliktus Irake, apimančias laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki rugsėjo 11 d. ir laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 11 d. iki 2015 m. balandžio 30 d.,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 27 d. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro ataskaitą dėl žmogaus teisių padėties Irake atsižvelgiant į grupuotės „Irako ir Levanto islamo valstybė“ ir susijusių grupuočių įvykdytus pažeidimus, ypač į jos 16 dalį „Grupuotės ISIS įvykdyti pažeidimai. Išpuoliai prieš religines ir etnines grupes“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 16 d. JT specialiojo pranešėjo ataskaitą dėl žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių skatinimo ir apsaugos kovojant su terorizmu, ypač į jos 11 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 8 d. Žmogaus teisių tarybos ataskaitą dėl 28-osios sesijos ir į Irako delegacijos pareikštą nuomonę, ypač į jos 746 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 13 d. JT Generalinio Sekretoriaus specialiojo patarėjo genocido prevencijos klausimais ir JT Generalinio Sekretoriaus specialiojo patarėjo atsakomybės užtikrinti apsaugą klausimais pareiškimą dėl smurto kurstymo religiniu pagrindu eskalavimo Sirijoje,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 27 d. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro ataskaitą „Suteikta techninė pagalba siekiant padėti propaguoti ir apsaugoti žmogaus teises Irake“, ypač į jos 18 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 13 d. JT žmogaus teisių komiteto ataskaitą, parengtą Irako vyriausybės prašymu,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugpjūčio 13 d. Žmogaus teisių taryboje pristatytą JT nepriklausomos tarptautinės tyrimų Sirijos Arabų Respublikoje komisijos ataskaitą, ypač į jos 165–173 dalis,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 9 d. Santa Krus de la Sieroje (Bolivijoje) popiežiaus Pranciškaus pasakytą kalbą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 8 d. Paryžiaus veiksmų planą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi, kaip pripažino JT Generalinis Sekretorius savo 2015 m. rugsėjo 8 d. pastabose Generalinės Asamblėjos neformaliame interaktyviame dialoge „Gyvybiškai svarbus ir ilgalaikis įsipareigojimas: įgyvendinti atsakomybės užtikrinti apsaugą principą“, nuo tada, kai buvo patvirtintas atsakomybės užtikrinti apsaugą principas, tarptautinė bendruomenė nesugebėjo apsaugoti pernelyg daug pažeidžiamų gyventojų;

B.  kadangi negali likti nenubausti asmenys, vykdę genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, nesvarbu, kur ir kada jie bebūtų vykdyti, ir kadangi būtina užtikrinti veiksmingą jų persekiojimą imantis priemonių nacionaliniu lygiu ir stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą;

C.  kadangi, kaip numatyta 2003 m. birželio 16 d. Tarybos bendrojoje pozicijoje 2003/444/BUSP, genocidas, nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai rūpi visoms ES valstybėms narėms, kurios yra pasiryžusios bendradarbiauti, siekdamos užkirsti kelią šiems nusikaltimams ir padaryti galą nusikaltėlių nebaudžiamumui;

D.  kadangi, remiantis Tarptautinio Teisingumo Teismo praktika, valstybės pareiga užkirsti kelią [genocidui] ir atitinkama prievolė imtis veiksmų atsiranda tada, kai valstybė sužino arba turėtų paprastai sužinoti apie tai, kad esama didelės rizikos, jog bus įvykdytas genocidas[13];

E.  kadangi, kaip pripažino JT Generalinis Sekretorius rezoliucijoje Nr. 2249 (2015), smurtinio ekstremizmo ideologija, kurią vykdo grupuotė ISIS („Da'esh“), jos teroro aktai, jos nuolatiniai, šiurkštūs, sistemingi ir plataus masto išpuoliai prieš civilius gyventojus, žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai, įskaitant ir tuos, kurie vykdomi religiniu ar etniniu pagrindu, kultūros paveldo naikinimas ir neteisėta prekyba kultūros vertybėmis – tai bendra beprecedentė grėsmė tarptautinei taikai ir saugumui;

F.  kadangi krikščionys yra pažeidžiamiausia grupė Irake ir Sirijoje ir prieš juos nukreipti nuolatiniai ir sistemingi grupuotės ISIS („Da'esh“), kuri tyčia naikina juos ir jų kultūrą savo kontroliuojamose teritorijose, veiksmai; kadangi krikščionys žudomi, skerdžiami, mušami, prievartaujami, grobiami ir kankinami; kadangi jie paverčiami vergais (ypač moterys ir merginos, kurios patiria ir kitų formą seksualinį smurtą) ir priverčiami pereiti į islamą ir kadangi jie kenčia nuo priverstinės santuokos ir prekybos žmonėmis; kadangi vaikai taip pat prievarta verbuojami; kadangi niokojamos krikščionių bažnyčios ir religinės bei kultūrinės vietos;

G.  kadangi krikščionys yra labiausiai persekiojama religinė grupė pasaulyje ir, remiantis duomenimis, kiekvienais metais nužudoma daugiau kaip 150 000 krikščionių, kaip pripažino Europos Parlamentas savo 2015 m. balandžio 30 d. rezoliucijoje dėl krikščionių persekiojimo pasaulyje; kadangi Europos Parlamento pirmininko pavaduotojas Antonio Tajani, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 17 straipsnį atsakingas už Europos Parlamento dialogą su bažnyčiomis ir religinėmis bendruomenėmis, per 2015 m. gruodžio 1 d. vykusį ad hoc aukšto lygio susitikimą „Krikščionių persekiojimas pasaulyje: raginimas imtis veiksmų“ pareiškė: „nė viena kita religinė bendruomenė nepatiria neapykantos, smurto ir sistemingos agresijos kaip krikščionys“; kadangi Europos Parlamento Pirmininkas Martin Schulz tame pačiame susitikime pareiškė, kad krikščionių persekiojimo klausimui „teikiama nepakankamai reikšmės“ ir „jis niekada nebuvo tinkamai sprendžiamas“;

H.  kadangi prieš krikščionis nukreiptas ekstremizmas ir nuolatinis jų persekiojimas tampa svarbiu veiksniu, lemiančiu plintantį masinės migracijos ir perkėlimo šalies viduje reiškinį; kadangi, remiantis katalikiškojo fondo „Parama stokojančiai pagalbos bažnyčiai“ (angl. „Aid to the Church in Need“) ataskaitoje „Persekioti ir pamiršti? 2013–2015 m. ataskaita apie krikščionis, engiamus dėl savo tikėjimo“ pateiktais duomenimis, dėl krikščionių persekiojimo Sirijoje ir Irake jų skaičius smarkiai sumažėjo: 2003 m. Irake jų buvo 1 400 000, o dabar apie 300 000, 2011 m. Sirijoje – 1,25 mln., o dabar – mažiau nei 500 000;

I.  kadangi, kaip nustatyta 1948 m. JT konvencijos dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį 2 straipsnyje, pagal tarptautinę teisinę apibrėžtį genocidu laikoma „toliau išvardyta veika, kuria siekiama visiškai ar iš dalies sunaikinti kokią nors nacionalinę, etninę, rasinę ar religinę grupę, būtent: a) tos grupės narių žudymas; b) rimtų fizinių ar psichikos sužalojimų darymas tos grupės nariams; c) tyčinis sudarymas tai grupei tokių gyvenimo sąlygų, kuriomis apgalvotai siekiama fiziškai sunaikinti ją visą ar jos dalį; d) priemonių, kuriomis siekiama riboti tai grupei priklausančių žmonių gimstamumą, panaudojimas; e) prievartinis vienos tokios grupės vaikų perdavimas kitai“; kadangi pagal šios konvencijos 3 straipsnį baustinu laikomas ne tik genocidas, bet ir susitarimas vykdyti genocidą, tiesioginis ir viešas kurstymas vykdyti genocidą ir bendrininkavimas vykdant genocidą;

J.  kadangi 2001 m. rugpjūčio 2 d. Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiajai Jugoslavijai teisminio nagrinėjimo kolegijos byloje Prokuratūra prieš Radislav Krstic dėl Srebrenicos genocido priimtame sprendime nustatyta, kad „pasikėsinimas sykiu į grupės, prieš kurią nukreipti veiksmai, [...] kultūrines ir religines vertybes ir simbolius gali būti teisėtai laikomas pasikėsinimo fiziškai sunaikinti šią grupę įrodymu“ (580 dalis);

K.  kadangi 2004 m. balandžio 19 d. Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiajai Jugoslavijai apeliacinių bylų skyriaus sprendime byloje Prokuratūra prieš Radislav Krstic dėl Srebrenicos genocido nustatyta, kad „grupės, prieš kurią nukreipti veiksmai, dydis yra būtinas ir svarbus tyrimo aspektas, tačiau ne visais atvejais vienintelis. Asmenų, prieš kuriuos nukreipti veiksmai, skaičius turėtų būti vertinamas ne tik absoliučiais skaičiais, bet atsižvelgiant ir į visos grupės bendrą dydį. Būtų naudinga atsižvelgti ne tik į grupės dalies, prieš kurią nukreipti veiksmai, dydį, bet ir į jos svarbą grupėje. Jei grupės dalis reprezentuoja visą grupę arba yra būtina grupės išlikimui, galima daryti išvadą, kad ši dalis yra esminė, kaip nustatyta 4 straipsnyje“;

L.  kadangi Srebrenicoje iki jos užgrobimo 1995 m. gyveno apie 40 000 musulmonų, iš jų buvo nužudyta 7 000–8 000 musulmonų – šiuos veiksmus Tarptautinis baudžiamasis tribunolas buvusiajai Jugoslavijai paskelbė genocidu;

M.  kadangi krikščionių persekiojimo Sirijoje ir Irake atveju yra dauguma iš aštuonių nekumuliacinių veiksnių kategorijų, nurodytų JT specialiojo patarėjo genocido prevencijos klausimais biuro parengtose analitinėse gairėse dėl genocido (diskriminacija ir žmogaus teisių pažeidimai, aplinkybės, turinčios poveikio pajėgumams užkirsti kelią genocidui, neteisėtų ginklų ir ginkluotų grupių buvimas, vadovaujančių subjektų motyvacija valstybėje ar regione, veiksmai, kuriais skatinamas nacionalinių, etninių, rasinių ar religinių grupių susiskaldymas, aplinkybės, kuriomis susidaro sąlygos genocidui vykdyti, genocido veiksmai, akivaizdus ketinimas „visiškai arba iš dalies sunaikinti“ grupę ir priežastiniai veiksniai);

N.  kadangi tebevykstantis pradinis genocidas, nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai prieš krikščionis Irake prasidėjo krikščionių žudynėmis 2003 m. ir kadangi nuo tada jų daugėja ir dabar jie nukreipti prieš visus krikščionis, nesvarbu, kokia jų religija; kadangi daugeliu atvejų šių nusikaltimų vykdytojai yra pareiškę, jog nori, kad Irake nebeliktų krikščionių;

O.  kadangi 2010 m. spalio 31 d. per Bagdade sirų katalikų Dievo Motinos bažnyčioje įvykdytą išpuolį žuvo 58 asmenys, tarp jų 51 įkaitas ir 2 kunigai; kadangi su „Al-Qaeda“ susijusi grupuotė „Islamo valstybė“ pareiškė, kad krikščionys buvo „pagrįstas taikinys“; kadangi praėjus kelioms savaitėms po šio įvykio Bagdado rajonai, kuriuose daugumą sudaro krikščionys, buvo subomborduoti ir buvo įvykdyti išpuoliai, nusinešę žmonių gyvybių;

P.  kadangi per pastaruosius kelerius metus nuolatinių prieš Irako krikščionių bažnyčias nukreiptų bombordavimo operacijų metu buvo užpultos arba subomborduotos 66 bažnyčios (41 Bagdade, 19 Mosule, 5 Kirkuke ir 1 Radamyje); kadangi taip pat buvo subomborduoti du moterų vienuolynai, vienas vyrų vienuolynas ir bažnytinė našlaičių prieglauda;

Q.  kadangi 2014 m. rugpjūčio 6 d. naktį daugiau kaip 150 000 krikščionių iš Mosulo, Karakošo ir kitų Ninevijos lygumų kaimų pabėgo nuo grupuotės ISIS („Da'esh“) puolimo, netekę viso savo turto, ir kadangi iki šiol jie lieka perkelti ir gyvena prastomis sąlygomis šiaurės Irake;

R.  kadangi 2014 m. liepos 15 d. JT Generalinio Sekretoriaus specialioji atstovė seksualinio smurto per konfliktus klausimais Zainab Hawa Bangura teigė, kad Irake taip pat gaunama pranešimų, jog etninės ir religinės mažumos patiria fizinį, įskaitant seksualinį, smurtą; kadangi 2015 m. rugpjūčio 3 d., kai vyko pirmosios Sindžaro tragedijos metinės, ji pareiškė: „po siaubingų žudynių grupuotė ISIS persekiojo ir sugavo šimtus etninėms ir religinėms priklausančių moterų ir mergaičių ir taip pradėjo naudoti seksualinio smurto, vergystės, grobimo ir prekybos žmonėmis būdą, kuris taikomas iki šiol; [...] niekada nebus pamiršti šie baisūs seksualinio smurto nusikaltimai per konfliktą, kurie gali būti prilyginti karo nusikaltimams, nusikaltimams žmoniškumui ir (arba) genocido veiksmams“;

S.  kadangi 2014 m. rugpjūčio 13 d. JT Generalinio Sekretoriaus specialioji atstovė seksualinio smurto per konfliktus klausimais Zainab Hawa Bangura ir JT Generalinio Sekretoriaus specialusis atstovas Irako klausimais Nickolay Mladenov padarė bendrą pareiškimą, kuriame patvirtinama, kad grupuotė ISIS gali būti pagrobusi apie 1 500 krikščionių ir jazidų moterų ir paskui pavertusi jas seksualinėmis vergėmis; kadangi šiame pareiškime abu specialieji atstovai pripažino, kad „moterys ir vaikai yra aiškus taikinys ir kad grupuotė „Irako ir Levanto islamo valstybė“ savo kontroliuojamose teritorijose prieš krikščionis vykdo žiaurius veiksmus“;

T.  kadangi 2014 m. rugpjūčio 12 d. JT Generalinio Sekretoriaus specialusis patarėjas genocido prevencijos klausimais ir JT Generalinio Sekretoriaus specialusis patarėjas atsakomybės užtikrinti apsaugą klausimais pareiškė, kalbėdami apie Iraką, kad „gauti pranešimai apie grupuotės „Islamo valstybė“ įvykdytus veiksmus gali taip pat reikšti genocido pavojų“;

U.  kadangi 2015 m. kovo 13 d. JT žmogaus teisių komiteto ataskaitoje, parengtoje Irako vyriausybės prašymu, teigiama, kad „grupuotės ISIS veiksmai yra nukreipti prieš jazidų, krikščionių, turkmėnų, sabėjų mandėjų, kakajų, kurdų ir šiitų etnines ir religines grupes“ ir kad „pagrįsta manyti, kad kai kurie incidentai[, įvykę Irake 2014–2015 m.,...] gali būti laikomi genocidu“;

V.  kadangi 2016 m. sausio 19 d. paskelbtoje JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro ir JT pagalbos misijos Irake Žmogaus teisių biuro ataskaitą „Civilių gyventojų apsauga per ginkluotus konfliktus Irake: padėtis Irake laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki spalio 30 d.“ teigiama: „Civilių gyventojų Irake patiriamas smurtas sukrečia. Grupuotė „Irako ir Levanto islamo valstybė“ (ISIS) ir toliau sistemingai ir plačiu mastu imasi smurto ir vykdo tarptautinės žmogaus teisių teisės ir humanitarinės teisės pažeidimus. Šie veiksmai kai kuriais atvejais gali būti prilyginti karo nusikaltimams, nusikaltimams žmoniškumui ir galbūt genocidui.“;

W.  kadangi grupuotė ISIS („Da'esh“) paėmė į nelaisvę tuos asmenis, kurie negalėjo pabėgti iš Mosulo ir Ninevijos lygumų, ir kadangi ne musulmonės moterys ir vaikai pateko į vergiją: kai kurie buvo parduoti, kiti žiauriai nužudyti ir žudikų nufilmuoti;

X.  kadangi grupuotė ISIS („Da'esh“) ir karinės ekstremistų grupuotės Sirijoje tyčia sistemingai nusitaiko į krikščionių bažnyčias ir kitus pastatus, tokius kaip Alepe (Sirija) esanti Šv. Pranciškaus bažnyčia, kurioje 2015 m. spalio 25 d. per mišias buvo panaudotos granatos;

Y.  kadangi V a. Šv. Eliano vienuolynas Karjataine (Sirija) buvo sulygintas su žeme po to, kai 2015 m. gegužės mėn. buvo pagrobti du šio vienuolyno kunigai, ir kadangi tai vienas iš daugelio didelės kultūrinės vertės krikščionių pastatų, kuriuos sugriovė grupuotė ISIS („Da'esh“);

Z.  kadangi, užgrobusi Karjatainą (Sirija), grupuotė ISIS („Da'esh“) pagrobė 230 gyventojų, dauguma jų krikščionys;

AA.  kadangi 2015 m. vasario mėn. grupuotė ISIS („Da'esh“), nuniokojusi kai kurias šiaurės rytų Hasekės provincijos pietiniame Chaburo upės krante esančias ūkininkų bendruomenes, pagrobė daugiau kaip 220 asirų krikščionių ir kadangi iki šiol tik ne daugelis iš jų buvo paleisti, o kitų likimas vis dar nežinomas;

AB.  kadangi 2015 m. balandžio 2 d. Garisoje užpuolikai tyčia parinko ne musulmonus ir atskyrė krikščionis, kuriuos žiauriai nužudė; kadangi grupuotė „Al-Shabaab“ atvirai ir viešai paskelbė karą prieš regione gyvenančius krikščionis;

AC.  kadangi 2015 m. kovo 27 d. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro ataskaitoje dėl žmogaus teisių padėties Irake atsižvelgiant į grupuotės „Irako ir Levanto islamo valstybė“ ir susijusių grupuočių įvykdytus pažeidimus (16 dalyje „Grupuotės ISIS įvykdyti pažeidimai. Išpuoliai prieš religines ir etnines grupes“) teigiama, kad kai kurie „smurto veiksmai prieš civilius gyventojus, įvykdyti dėl jų priklausymo ar numanomo priklausymo etninei ar religinei grupei [...], atsižvelgiant į visą surinktą informaciją, [...] gali būti laikomi genocidu“;

AD.  kadangi, kaip teigiama JT pagalbos misijos Irake (UNAMI) ataskaitoje dėl civilių gyventojų apsaugos per ginkluotus konfliktus Irake (2014 m. gruodžio 11 d. – 2015 m. balandžio 30 d.), „grupuotė ISIS ir toliau sistemingai ir plačiu mastu imasi smurto ir vykdo tarptautinės žmogaus teisių teisės ir humanitarinės teisės pažeidimus. Kai kuriais atvejais tai gali būti prilyginta karo nusikaltimams, nusikaltimams žmoniškumui ir galbūt genocidui.“;

AE.  kadangi 2015 m. liepos 27 d. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro ataskaitoje „Suteikta techninė pagalba siekiant padėti propaguoti ir apsaugoti žmogaus teises Irake“ teigiama, kad UNAMA / Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras ir toliau gauna daug patikimos informacijos apie grupuotės ISIS plačiu mastu arba sistemingai prieš civilius gyventojus vykdomus sunkius žmogaus teisių pažeidimus ir sunkius tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus. Kai kuriais atvejais tai gali būti prilyginta karo nusikaltimams, nusikaltimams žmoniškumui ir genocidui.“ (18 dalis);

AF.  kadangi 2015 m. birželio 16 d. JT specialiojo pranešėjo ataskaitoje dėl žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių skatinimo ir apsaugos kovojant su terorizmu teigiama, kad „esama įrodymų, kad grupuotė ISIS įvykdė sunkius tarptautinės teisės pažeidimus, tarp jų genocidą, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus ir sunkius žmogaus teisių teisės pažeidimus“ (11 dalis);

AG.  kadangi 2015 m. liepos 8 d. Žmogaus teisių tarybos ataskaitoje dėl 28-osios sesijos Irako delegacija teigė, kad „grupuotė „Da'esh“ įvykdė žiaurius nusikaltimus, kurie galėtų būti prilyginti genocidui, nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams, nes įvykdė kalinių ir neginkluotų įkalintų kareivių, dvasininkų, vaikų ir moterų, kurie nepritarė jų ideologijai, žudynes ir masines egzekucijas“;

AH.  kadangi, pagal atsakomybės užtikrinti apsaugą principus, kai valstybė (arba nevalstybinis subjektas) akivaizdžiai nesugeba apsaugoti savo gyventojų arba iš tiesų vykdo tokius nusikaltimus, tarptautinei bendruomenei pagal JT Chartiją tenka atsakomybė imtis bendrų veiksmų, kad būtų apsaugoti gyventojai;

AI.  kadangi 2015 m. kovo 12 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl pastarųjų grupuotės „ISIS/Da'esh“ išpuolių ir žmonių, ypač asirų, grobimų Artimuosiuose Rytuose teigiama, kad Parlamentas: „griežtai smerkia grupuotę „ISIS/Da'esh“ ir jos įvykdytus pasibaisėtinus žmogaus teisių pažeidimus, kurie pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto nuostatas prilygsta nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams ir kuriuos būtų galima vadinti genocidu“ (2 dalis);

1.  griežtai smerkia grupuotę ISIS („Da'esh“) ir pasibaisėtinus žmogaus teisių pažeidimus bei sunkius tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, kuriuos ji vykdo siekdama savo kontroliuojamose teritorijose tyčia išnaikinti krikščionis ir visas kitas vietos religines ir etnines mažumas;

2.  mano, kad asmenys, kurie susitaria, rengiasi, kursto, vykdo arba pasikėsina vykdyti, bendrininkauja vykdant arba remia prieš krikščionis (chaldėjus, asirus, sirus, melkitus, armėnus) ir kitas etnines bei religines mažumas (įskaitant jazidus, trukmėnus, šabakus, sabėjus mandėjus, kakajus ir kurdus) nukreiptus žiaurumus ir tarptautinius nusikaltimus ir kurie tyčia į juos nusitaiko dėl būtent etninių arba religinių priežasčių, laikomi, kaip čia pareikšta, įvykdę karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir genocidą ir yra už juos atsakingi;

3.  primygtinai ragina visas 1948 m. gruodžio 9 d. Paryžiuje pasirašytos JT konvencijos dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį ir kitų atitinkamų tarptautinių aktų susitariančiąsias šalis savo teritorijoje užkirsti kelią karo nusikaltimams, nusikaltimams žmoniškumui ir genocidui; primygtinai ragina Siriją ir Iraką sutikti su Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikcija;

4.  primygtinai ragina visas 1948 m. Paryžiuje pasirašytos JT konvencijos dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį ir kitų atitinkamų tarptautinių sutarčių dėl karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir genocido prevencijos ir baudimo už juos susitariančiąsias šalis, ypač kompetentingas šalių (ir jų piliečių), kurios (kurie) kokiu nors būdu remia, bendradarbiauja ar finansuoja arba bendrininkauja vykdant šiuos nusikaltimus, valdžios institucijas, vykdyti visus šioje konvencijoje ir kitose tarptautinėse sutartyse nustatytus teisinius įpareigojimus;

5.  primygtinai ragina tų šalių, kurios kokiu nors būdu tiesiogiai arba netiesiogiai remia, bendradarbiauja ar finansuoja arba bendrininkauja vykdant šiuos karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir genocidą, kompetentingas valdžios institucijas vykdyti visus pagal tarptautinę teisę prisiimtus teisinius įsipareigojimus ir nutraukti šiuos nepriimtus veiksmus, kuriais padaroma didžiulė žala Irako ir Sirijos bendruomenėms, ypač krikščionims ir kitoms religinėms mažumoms, ir itin destabilizuojamos kaimyninės šalys ir sutrikdoma tarptautinė taika bei saugumas;

6.  primygtinai ragina visas tarptautinės bendruomenės šalis tobulinti teisines ir teismines sistemas, kad būtų užkirstas kelias jų piliečiams išvykti ir prisijungti prie grupuotės ISIS („Da'esh“) ir dalyvauti vykdant karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir genocidą prieš krikščionis ir kitas religines mažumas Irake ir Sirijoje, ir užtikrinti, kad, jei jie įvykdytų tokius nusikaltimus, jie būtų kuo greičiau patraukti baudžiamojon atsakomybėn, taip pat ir už kurstymą internetu vykdyti šiuos nusikaltimus ir paramą;

7.  primygtinai ragina visas vyriausybes ir valdžios institucijas, įskaitant ES (ypač Europos išorės veiksmų tarnybą) ir jos valstybes nares, tarptautines organizacijas ir institucijas ir jų vadovus bei atstovus pavadinti grupuotės ISIS („Da'esh“) prieš krikščionis ir kitas vietos religines mažumas, įskaitant jazidus, vykdomus žiaurumus tinkamais terminais: nusikaltimais žmoniškumui, karo nusikaltimais ir genocidu;

8.  ragina JT ir jos Generalinį Sekretorių, specialiuosius įgaliotinius (atstovus), specialiuosius pranešėjus ir vyriausiąjį žmogaus teisių komisarą pavadinti šiose vietose prieš Irake ir Sirijoje gyvenančius krikščionis ir kitas religines mažumas vykdomus žiaurumus tinkamais terminais: karo nusikaltimais, nusikaltimais žmoniškumui ir genocidu;

9.  pripažįsta, remia ir prašo visų subjektų gerbti neatimamą visoms religinėms ir etninėms mažumoms priklausančių asmenų, vietos gyventojų ir kitų asmenų, gyvenančių Irake ir Sirijoje, teisę oriai, saugiai ir turint vienodas galimybes ir toliau gyventi savo istorinėse ir tradicinėse tėvynėse ir turėti galimybę laisvai visapusiškai praktikuoti savo religiją nepatiriant jokios prievartos, smurto ar diskriminacijos; mano, kad norint užkirsti kelią krikščionių ir kitų regiono vietos gyventojų kančioms ir masiniam išsikėlimui reikia, kad visi regiono politiniai ir religiniai lyderiai, remdami tolesnį vietos tautų buvimą, padarytų aiškų ir vienareikšmišką pareiškimą ir pabrėžtų, kad kaip savo šalies piliečiai jie turi visas lygias teises;

10.  ragina tarptautinę bendruomenę, įskaitant ES ir jos valstybes nares, užtikrinti krikščionims ir kitų religinių mažumų nariams, kurie buvo priversti palikti savo tėvynę arba buvo priverstinai perkelti šalies viduje, būtinas saugumo sąlygas ir perspektyvas, kad kuo greičiau jie galėtų pasinaudoti savo teise grįžti į tėvynę, išsaugoti savo namus, žemę, nuosavybę ir turtą, bažnyčias ir religines bei kultūrines vietas ir teisę galėti oriai gyventi dabar ir ateityje;

11.  smerkia ir atmeta visus islamo idėjos interpretavimus, kuriais sukuriamas pagrindas smurtinei, žiauriai, totalitarinei, represinei ir ekspansyviai ideologijai, pateisinančiai krikščionių mažumų naikinimą, atsirasti; primygtinai ragina Islamo bendradarbiavimo organizaciją ir jos organus, Persijos įlankos arabų valstybių bendradarbiavimo tarybą (Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybą) ir musulmonų vadovus visiškai pasmerkti grupuotės ISIS („Da'esh“) prieš krikščionis ir kitas vietos religines mažumas vykdomus žiaurumus ir pavadinti juos tinkamais terminais: nusikaltimais žmoniškumui, karo nusikaltimais ir genocidu;

12.  ragina ES Saugumo Tarybą apsvarstyti galimybę taikyti JT Chartijos VII skyrių tais atvejais, kai kitos nacionalinės ar tarptautinės priemonės nebepasiteisina, kad būtų sukurtos saugaus prieglobsčio zonos, kuriose priverstinai perkeltus krikščionis ir kitas religines mažumas galėtų apsaugoti JT įgaliotos pajėgos;

13.  ragina ES humanitarinės ir bendradarbiavimo pagalbos pajėgas savo darbe visapusiškai ir tiesiogiai bendradarbiauti su pripažintais krikščionių ir kitų religinių bei etninių mažumų bažnyčių ir bendruomenių vadovais ir įtraukti juos į savo planus arba praktinį pagalbos įgyvendinimą ir paskirstymą siekiant geriau patenkinti šių mažumų ir apskritai visų gyventojų poreikius; mano, kad geros praktikos pavyzdys yra Erbilis (Irakas), kuriame, vadovaujant chaldėjų katalikų arkivyskupui Basharui Matti Wardai, šalies viduje perkelti asmenys sukūrė bendruomenę, kurioje užtikrinta švietimo infrastruktūra (nuo ikimokyklinio ugdymo iki universitetinio mokslo), ir po vienų metų atidarė mažas parduotuves ir įmones, teikiančias paslaugas priimančiajai bendruomenei;

14.  pabrėžia, kad pagal pirmiau minėtas JT konvencijas ir sutartis visi nusikaltėliai turi būti nubausti, taip pat ir tie, kurie susitarė, rengėsi, kurstė, vykdė arba kėsinosi vykdyti bet kuriuos iš minėtų veiksmų, ir kad visi kalti asmenis turi būti perduoti esamiems kompetentingiems nacionaliniams arba tarptautiniams teismams arba teismams, kurie gali būti tuo tikslu įsteigti;

15.  griežtai nepritaria grupuotės ISIS („Da'esh“) vadovo pranešimui apie jos šiuo metu kontroliuojamose teritorijose įkurtą kalifatą ir laiko jį neteisėtu; pabrėžia, kad vadinamojo islamo kalifato sukūrimas ir plėtra, taip pat kitų smurtinių ekstremistinių grupuočių veikla Artimuosiuose Rytuose yra tiesioginė grėsmė regiono ir Europos šalių saugumui ir aiškus tarptautinės žmogaus teisių teisės ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas;

16.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Sirijos vyriausybei ir parlamentui, Irako vyriausybei ir Atstovų Tarybai, Kurdistano regioninei vyriausybei, Islamo bendradarbiavimo organizacijai, Persijos įlankos arabų valstybių bendradarbiavimo tarybai (Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybai), JT Generaliniam Sekretoriui, Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai, JT Saugumo Tarybai ir JT žmogaus teisių tarybai.