Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B8-0162/2016Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B8-0162/2016

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl ISIS vykdomų religinių mažumų sisteminių masinių žudynių

27.1.2016 - (2016/2529(RSP))

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį

Fabio Massimo Castaldo, Ignazio Corrao, Isabella Adinolfi, Rolandas Paksas EFDD frakcijos vardu

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0149/2016

Procedūra : 2016/2529(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B8-0162/2016
Pateikti tekstai :
B8-0162/2016
Debatai :
Priimti tekstai :

B8–0162/2016

Europos Parlamento rezoliucija dėl ISIS vykdomų religinių mažumų sisteminių masinių žudynių

(2016/2529(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į ES sutarties 2 ir 3 straipsnius ir į 21 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 18 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 1950 m. Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (TPPTP) 18 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 1981 m. JT deklaraciją dėl visų formų netolerancijos ir diskriminacijos religijos ir tikėjimo pagrindu panaikinimo,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. gruodžio 9 d. Jungtinių Tautų konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą, ypač į jo 5–14 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 25 d. ES pareiškimą JT žmogaus teisių taryboje (interaktyvus dialogas dėl JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro ataskaitos dėl Irako),

–  –  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 16 d. Tarybos išvadas dėl Sirijai ir Irakui, taip pat ISIL/„Da'esh“ keliamos grėsmės klausimui skirtos ES regioninės strategijos, 2014 m. spalio 20 d. Tarybos išvadas dėl su ISIL / Da'esh susijusios krizės Sirijoje ir Irake, 2014 m. rugpjūčio 30 d. Tarybos išvadas dėl Irako ir Sirijos, 2014 m. balandžio 14 d. ir 2015 m. spalio 12 d. Tarybos išvadas dėl Sirijos ir 2014 m. rugpjūčio 15 d. Tarybos išvadas dėl Irako,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimą 2002/495/TVR, dar kartą patvirtintą 2003 m. gegužės 8 d. Tarybos sprendimu 2003/335/TVR dėl genocido, nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo,

–  atsižvelgdamas į: ES religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo ir apsaugos gaires; ES gaires dėl skatinimo laikytis tarptautinės humanitarinės teisės; ES gaires dėl smurto prieš moteris ir kovos su visų formų moterų diskriminacija; ES kovos su kankinimu ir kitokiu žiauru, nežmonišku ar žeminančiu elgesiu ir baudimu trečiosiose šalyse politikos gaires; ES gaires dėl vaikų ir ginkluotų konfliktų

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimus dėl Irako ir Sirijos ir jos atsakymus į Parlamento klausimus: klausimą dėl graikų ortodoksų krikščionių genocido Sirijoje (E-004733/2015) (atsakyta 2015 m. birželio 1 d.), klausimą dėl Irake kankinamų krikščionių ir jų daiktų grobimo (E-004152-15) (atsakyta 2015 m. birželio 30 d.), klausimą dėl krikščionių persekiojimo ir genocido (P-012721/2015) (atsakyta 2015 m. spalio 30 d.), klausimus dėl krikščionių grobimo Sirijoje (E-004156-15) ir dėl krikščionių bendruomenių apsaugos Artimuosiuose Rytuose (E-004001-15) (į abu atsakyta 2015 m. lapkričio 10 d.),

–  atsižvelgdamas į bendrą Komisijos ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Sirijai ir Irakui, taip pat grupuotės „ISIS/Da'esh“ keliamos grėsmės klausimui skirtos ES regioninės strategijos,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas: 2014 m. vasario 27 d. rezoliuciją dėl padėties Irake[1], 2014 m. rugsėjo 18 d. rezoliuciją dėl padėties Irake bei Sirijoje ir IS agresijos, įskaitant mažumų persekiojimą[2], ypač į jos 4 dalį, 2014 m. lapkričio 27 d. rezoliuciją „Irakas: moterų grobimas ir netinkamas elgesys su jomis“[3], 2015 m. vasario 12 d. rezoliuciją dėl humanitarinės krizės Irake ir Sirijoje, ypač susijusios su grupuote „Islamo valstybė“[4], ypač į jos 27 dalį, 2015 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl pastarųjų grupuotės „ISIS/Da'esh“ išpuolių ir žmonių, ypač asirų, grobimų Artimuosiuose Rytuose[5], ypač į jos 2 dalį, 2015 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2013 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje[6], ypač į jos 129 ir 211 dalis, 2015 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl ES prioritetų Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryboje 2015 m.[7], ypač į jos 66 ir 67 dalis, 2015 m. balandžio 30 d. rezoliuciją dėl krikščionių persekiojimo pasaulyje, atsižvelgiant į teroristų grupuotės „al-Shabaab“ įvykdytas studentų žudynes Kenijoje[8], ypač jos 10 dalį, ir 2015 m. balandžio 30 d. rezoliuciją dėl ISIL / „Da'esh“ vykdomo kultūros objektų naikinimo[9],

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos 2015 m. vasario 25 d. pareiškimą, kuriame smerkiamas grupuotės „Irako ir Levanto islamo valstybė“ įvykdytas daugiau nei 100 asirų pagrobimas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 27 d. ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais Stavroso Lambrinidiso Europos Sąjungos vardu padarytą pareiškimą ES Saugumo Tarybos atvirose diskusijose dėl išpuolių ir pažeidimų etniniu ar religiniu pagrindu aukų Artimuosiuose Rytuose,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2199 (2015) dėl grėsmės tarptautinei taikai ir saugumui, kurią kelia grupuotės „Al-Qaeda“ teroro aktai,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2249 (2015 m.), kuria smerkiami neseniai ISIS įvykdyti teroristiniai išpuoliai,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 3 d. JT žmogaus teisių tarybos rezoliuciją S-22/1 dėl žmogaus teisių padėties Irake atsižvelgiant į grupuotės „Irako ir Levanto islamo valstybė“ ir susijusių grupuočių įvykdytus pažeidimus,

–  atsižvelgdamas į: 2007 m. vasario 26 d. Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimą byloje dėl Konvencijos dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį taikymo (Bosnija ir Hercegovina prieš Serbiją ir Juodkalniją), 2001 m. rugpjūčio 2 d. Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiajai Jugoslavijai teisminio nagrinėjimo kolegijos priimtą sprendimą (Prokuratūra prieš Radislav Krstic) ir 2004 m. balandžio 19 d. šio tribunolo apeliacinių bylų skyriaus priimtą sprendimą toje pačioje byloje,

–  atsižvelgdamas į JT specialiojo patarėjo genocido prevencijos klausimais biuro analitines gaires,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugpjūčio 12 d. JT Generalinio Sekretoriaus specialiojo patarėjo genocido prevencijos klausimais ir JT Generalinio Sekretoriaus specialiojo patarėjo atsakomybės užtikrinti apsaugą klausimais pareiškimą dėl padėties Irake,

–  atsižvelgdamas į JT pagalbos misijos Irake (UNAMI) ataskaitas dėl civilių gyventojų apsaugos per ginkluotus konfliktus Irake, apimančias laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki rugsėjo 11 d. ir laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 11 d. iki 2015 m. balandžio 30 d., atitinkamai,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 27 d. Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro ataskaitą dėl žmogaus teisių padėties Irake atsižvelgiant į grupuotės „Irako ir Levanto islamo valstybė“ ir susijusių grupuočių įvykdytus pažeidimus, ypač į jos 16 dalį „ISIL įvykdyti pažeidimai. Išpuoliai prieš religines ir etnines grupes“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 13 d. JT Generalinio Sekretoriaus specialiojo patarėjo genocido prevencijos klausimais ir JT Generalinio Sekretoriaus specialiojo patarėjo atsakomybės užtikrinti apsaugą klausimais paskelbtą pareiškimą dėl smurto kurstymo religiniu pagrindu eskalavimo Sirijoje,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 27 d. Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro ataskaitą „Suteikta techninė pagalba siekiant padėti propaguoti ir apsaugoti žmogaus teises Irake“, ypač į jos 18 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugpjūčio 13 d. Žmogaus teisių taryboje pristatytą Nepriklausomos tarptautinės tyrimų Sirijos Arabų Respublikoje komisijos ataskaitą, ypač į jos 165–173 dalis,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi grupuotė „Daesh“ toliau plačiu mastu ir sistemingai pažeidinėja žmogaus teises, šie pažeidimai visų pirma nukreipti prieš jazidų, krikščionių, turkmėnų, šiitų, šabakų, sabėjų-mandėjų, kakajų ir kurdų mažumas; kadangi grupuotės „Daesh“ smurtiniai veiksmai neapsiriboja vien žmonėmis, taip pat naikinamos religinės šventovės ir archeologiniai radiniai;

B.  kadangi demokratijos skatinimas ir pagarba žmogaus teisėms ir pilietinėms laisvėms yra pagrindiniai Europos Sąjungos principai ir tikslai bei bendras Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių santykių pagrindas; kadangi vienas iš pagrindinių Europos integracijos veiksnių – siekis neleisti, kad pasikartotų karai ir nusikaltimai žmoniškumui;

C.  kadangi pagal tarptautinės žmogaus teisės nuostatas ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 18 straipsnį, kiekvienas asmuo turi minties, sąžinės ir religijos laisvę, taip pat laisvę pakeisti religiją arba tikėjimą ir laisvę vienam ar kartu su kitais, viešai arba privačiai išpažinti savo religiją ar tikėjimą pamaldose, atliekant tikėjimo apeigas, užsiimant religine veikla ir mokant tikėjimo; kadangi JT žmogaus teisių komiteto nuomone, pagal religijos arba įsitikinimų laisvės principą užtikrinama visų tikėjimų, įskaitant teistinius, neteistinius ir ateistinius įsitikinimus, apsauga;

D.  kadangi savo kontroliuojamose teritorijose grupuotė „ISIS/Da'esh“ pradėjo vykdyti kampaniją siekdama ištrinti visus kitų religijų ir tikėjimų bendruomenių pėdsakus, taip pat tų religinių bendruomenių, kurių islamo aiškinimas yra kitoks, nei jos, žudynėmis ar išvarydama šioms bendruomenėms priklausančius asmenis ir niokodama jų šventas, istorines vietas ir artefaktus, įskaitant unikalų ir nepakeičiamą paveldą, kurį UNESCO pripažino pasaulio paveldo objektais;

E.  kadangi ISIS („Da'esh“) yra nusitaikiusi į krikščionių, jazidų, turkmėnų, šiitų, šabakų, sabėjų-mandėjų, kakajų ir kurdų etnines ir religines mažumas, nedarydama skirtumo, sąmoningai siekdama visiškai juos sunaikinti fiziškai ir panaikinti jų kultūros apraiškas savo kontroliuojamose teritorijose;

F.  kadangi prieš mažumas nukreiptas ekstremizmas ir nuolatinis jų persekiojimas yra svarbus veiksnys, lemiantis plintantį masinės migracijos ir perkėlimo šalies viduje reiškinį; kadangi ISIS („Da'esh“) priverstinai perkėlė daugiau kaip 700 tūkst. iš 1,1 mln. Sirijoje gyvenančių krikščionių, Sirijoje liko ne daugiau kaip 250 tūkst. krikščionių; kadangi Irake liko apie 250 tūkst. krikščionių, o 2003 m. jų buvo apie 1,5 mln.; kadangi buvo pranešama apie tai, kad ISIS krikščionius kryžiavo, nukirsdavo galvas, prievartavo ir prievarta konvertavo į islamą, o krikščionių vaikai šiuo metu parduodami į vergiją;

G.  kadangi pagal apskaičiavimus nuo 2014 m. balandžio mėn. buvo nužudyti 5 tūkstančiai jazidų, daug kitų buvo sužeisti, kankinami ar prievarta konvertuoti į islamą; kadangi mažiausiai 2 tūkst. jazidų moterų buvo paverstos vergėmis ir tapo priverstinių santuokų ir prekybos žmonėmis aukomis; kadangi net šešerių metų mergaitės buvo išprievartautos, o jazidų vaikai prievarta verbuojami į grupuotės ISIS („Da'esh“) kareivių gretas; kadangi yra akivaizdžių įrodymų, kad egzistuoja grupuotės ISIS („Da'esh“) pagrobtų jazidų masinės kapavietės;

H.  kadangi naujausioje grupuotės ISIS („Da'esh“) leidžiamo elektroninio leidinio versijoje ji paskelbė negailestingą karą prieš musulmonus šiitus, ragindama visiškai sunaikinti šiitus Artimuosiuose Rytuose;

I.  kadangi grupuotė ISIS („Da'esh“) ketina atimti teisę į egzistenciją iš ištisų žmonių grupių; kadangi yra akivaizdžių įrodymų, kad grupuotė ISIS („Da'esh“) vykdė masines žudynes, pavertė seksualinėmis vergėmis krikščionių ir jazidų mergaites ir moteris ir jas sistemingai prievartavo;

J.  kadangi 2014 m. liepos 15 d. JT Generalinio Sekretoriaus specialioji atstovė seksualinio smurto per konfliktus klausimais Zainab Hawa Bangura teigė, kad Irake etninės ir religinės mažumos sistemingai tampa fizinio ir seksualinio smurto taikiniu; kadangi 2015 m. rugpjūčio 3 d., kai vyko pirmosios Sindžaro tragedijos metinės, JT Generalinio Sekretoriaus specialioji atstovė pareiškė, kad įvykdyti nusikaltimai gali būti prilyginti karo nusikaltimams, nusikaltimams žmoniškumui ir (arba) genocido veiksmams;

K.  kadangi, kaip teigiama JT pagalbos misijos Irake (UNAMI) ataskaitoje dėl civilių gyventojų apsaugos per ginkluotus konfliktus Irake (2014 m. gruodžio 11 d. – 2015 m. balandžio 30 d.), grupuotė ISIS („Da'esh“) ir toliau persekioja, žaloja ir žudo, kartais itin žiauriais neįsivaizduojamais būdais, etninių ir religinių mažumų atstovus, žurnalistus, karo belaisvius, aktyvistus ir kitus asmenis;

L.  kadangi 2014 m. rugpjūčio 13 d. JT Generalinio Sekretoriaus specialioji atstovė seksualinio smurto per konfliktus klausimais Zainab Hawa Bangura ir JT Generalinio Sekretoriaus specialusis atstovas Irako klausimais Nickolay Mladenov padarė bendrą pareiškimą, kuriame patvirtinama, kad grupuotė ISIS gali būti pagrobusi apie 1 500 krikščionių ir jazidų moterų ir paskui pavertusi jas seksualinėmis vergėmis; kadangi tame pareiškime abu specialieji atstovai pripažino, kad moterys ir vaikai yra aiškus taikinys ir kad grupuotė ISIS („Da'esh“) savo kontroliuojamose teritorijose prieš mažumas vykdo žiaurius veiksmus;

M.  kadangi, kaip pripažinta JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 2249 (2015), smurtinio ekstremizmo ideologija, kurią vykdo vadinamoji ISIS („Da'esh“), jos teroro aktai, jos nuolatiniai, šiurkštūs, sistemingi ir plataus masto išpuoliai prieš civilius gyventojus, jos vykdomi žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai, įskaitant ir tuos, kurie vykdomi religiniu ar etniniu pagrindu, kultūros paveldo naikinimas ir neteisėta prekyba kultūros vertybėmis – tai bendra beprecedentė grėsmė tarptautinei taikai ir saugumui;

N.  kadangi negali likti nenubausti asmenys, vykdę genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, nesvarbu, kur ir kada jie bebūtų vykdomi, ir kadangi būtina užtikrinti veiksmingą jų persekiojimą imantis priemonių nacionaliniu lygiu ir stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą;

O.  kadangi, kaip numatyta 2003 m. birželio 16 d. Tarybos bendrojoje pozicijoje 2003/444/BUSP, visos valstybės narės privalo bendradarbiauti, siekdamos užkirsti kelią šiems nusikaltimams ir padaryti galą nusikaltėlių nebaudžiamumui;

P.  kadangi, kaip nustatyta 1948 m. JT konvencijos dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį 2 straipsnyje, pagal tarptautinę teisinę apibrėžtį genocidu laikoma „toliau išvardyta veika, kuria siekiama visiškai ar iš dalies sunaikinti kokią nors nacionalinę, etninę, rasinę ar religinę grupę, būtent: a) tos grupės narių žudymas; b) rimtų fizinių ar psichikos sužalojimų darymas tos grupės nariams; c) tyčinis sudarymas tai grupei tokių gyvenimo sąlygų, kuriomis apgalvotai siekiama fiziškai sunaikinti ją visą ar jos dalį; d) priemonių, kuriomis siekiama riboti tai grupei priklausančių žmonių gimstamumą, panaudojimas; e) prievartinis vienos tokios grupės vaikų perdavimas kitai“; kadangi pagal šios konvencijos 3 straipsnį baustinu laikomas ne tik genocidas, bet ir „susitarimas vykdyti genocidą, tiesioginis ir viešas kurstymas vykdyti genocidą ir bendrininkavimas jį vykdant“;

Q.  kadangi 2001 m. rugpjūčio 2 d. Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiajai Jugoslavijai teisminio nagrinėjimo kolegijos byloje Prokuratūra prieš Radislavą Krstic dėl Srebrenicos genocido priimtame sprendime nustatyta, kad „pasikėsinimas sykiu į grupės, prieš kurią nukreipti veiksmai, [...] kultūrines ir religines vertybes ir simbolius gali būti teisėtai laikomas pasikėsinimo fiziškai sunaikinti šią grupę įrodymu“ (580 dalis);

R.  kadangi 2004 m. balandžio 19 d. Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiajai Jugoslavijai apeliacinių bylų skyriaus sprendime byloje Prokuratūra prieš Radislava Krstic dėl Srebrenicos genocido nustatyta, kad „grupės, prieš kurią nukreipti veiksmai, dydis yra būtinas ir svarbus tyrimo aspektas, tačiau ne visais atvejais vienintelis. Asmenų, prieš kuriuos nukreipti veiksmai, skaičius turėtų būti vertinamas ne tik absoliučiais skaičiais, bet atsižvelgiant ir į visos grupės bendrą dydį. Būtų naudinga atsižvelgti ne tik į grupės dalies, prieš kurią nukreipti veiksmai, dydį, bet ir į jos svarbą grupėje. Jei grupės dalis reprezentuoja visą grupę arba yra būtina grupės išlikimui, galima daryti išvadą, kad ši dalis yra esminė, kaip nustatyta 4 straipsnyje“;

1.  yra šokiruotas ir liūdi dėl žiaurių grupuotei ISIS („Da'esh“) priklausančių ekstremistų veiksmų prieš krikščionius, jazidus, turkmėnus, šiitus, šabakus, sabėjus-mandėjus, kakajus, kurdus ir kitas etnines ir religines mažumas ir išreiškia solidarumą su žmonėmis, kurie kenčia nuo grupuotės ISIS („Da'esh“) persekiojimo veiksmų;

2.  griežtai smerkia grupuotę ISIS („Da'esh“) ir jos pasibaisėtinus žmogaus teisių pažeidimus ir reiškia itin didelį susirūpinimą dėl teroristų grupuotės sąmoningo ir tikslingo bet kokių religinių mažumų jos kontroliuojamose teritorijose puolimo, kuriuo siekiama išnaikinti ištisas žmonių grupes ir sunaikinti jų tapatybę; teigia, kad tie asmenys, kurie susitaria, rengiasi, kursto, vykdo arba pasikėsina vykdyti, bendrininkauja vykdant arba remia prieš bet kokias etnines bei religines mažumas, įskaitant krikščionis, jazidus, turkmėnus, šabakus, sabėjus-mandėjus, kakajus ir kurdus, nukreiptus žiaurumus ir tarptautinius nusikaltimus ir kurie tyčia į juos nusitaiko dėl etninių arba religinių priežasčių, vykdo nusikaltimus, kurie gali būti prilyginami nusikaltimams žmoniškumui ir genocidui;

3.  pripažįsta, remia ir prašo gerbti neatimamą visoms religinėms ir etninėms mažumoms priklausančių asmenų, vietos gyventojų ir kitų asmenų, gyvenančių Irake ir Sirijoje, teisę oriai, saugiai ir turint vienodas galimybes ir toliau gyventi savo istorinėse ir tradicinėse tėvynėse ir turėti galimybę laisvai visapusiškai praktikuoti savo religiją nepatiriant jokios prievartos, smurto ar diskriminacijos;

4.  pabrėžia, kad pagal pirmiau minėtų JT konvencijų ir kitų tarptautinės teisės konvencijų nuostatas visi nusikaltėliai turi būti nubausti, taip pat ir tie, kurie susitarė, rengėsi, kurstė, vykdė arba kėsinosi vykdyti bet kuriuos iš minėtų veiksmų, ir kad visi kalti asmenis turi būti perduoti kompetentingiems nacionaliniams arba tarptautiniams teismams; ragina visas 1948 m. Paryžiuje pasirašytos JT konvencijos dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį ir kitų atitinkamų tarptautinių sutarčių dėl karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir genocido prevencijos ir baudimo už juos susitariančiąsias šalis, ypač kompetentingas šalių (ir jų piliečių), kurios (kurie) kokiu nors būdu remia, bendradarbiauja ar finansuoja arba bendrininkauja vykdant šiuos nusikaltimus, valdžios institucijas, vykdyti visus šioje konvencijoje ir kitose tarptautinėse sutartyse nustatytus teisinius įpareigojimus;

5.  pabrėžia, kad siekis laiku užkirsti kelią genocidui ir nusikaltimams žmoniškumui ir veiksmingai už juos bausti turėtų būti vienas iš pagrindinių tarptautinės bendruomenės ir Europos Sąjungos prioritetų; mano, kad norint užkirsti kelią regiono čiabuvių tautų kančioms ir masiniam išsikėlimui reikia, kad visi regiono politiniai ir religiniai lyderiai padarytų aiškų ir vienareikšmišką pareiškimą;

6.  ragina visas vyriausybes ir valdžios institucijas, įskaitant ES (ypač Tarybą ir Europos išorės veiksmų tarnybą) ir jos valstybes nares, Jungtines Tautas ir Jungtinių Tautų generalinį sekretorių, Jungtinių Tautų specialiuosius įgaliotinius (atstovus), specialiuosius pranešėjus ir vyriausiąjį žmogaus teisių komisarą bei visas tarptautines organizacijas ir institucijas ir jų atitinkamus vadovus bei atstovus pavadinti grupuotės ISIS („Da'esh“) prieš krikščionis, jazidus, turkmėnus, šabakus, sabėjus mandėjus, kakajus, kurdus ir kitas vietos religines mažumas vykdomus žiaurumus tinkamais terminais: „nusikaltimais žmoniškumui“ ir „genocidu“;

7.  yra tvirtai įsitikinęs, kad grupuotės ISIS („Da'esh“) įvykdyti žiaurumai neabejotinai atitinka Konvencijos dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį 2 ir 3 straipsniuose ir Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto 6 straipsnyje pateiktą genocido apibrėžtį; pabrėžia, kad genocidui prilyginama bet kokia veika, kuria siekiama visiškai ar iš dalies sunaikinti kokią nors nacionalinę, etninę, rasinę ar religinę grupę; pabrėžia, kad genocidu taip pat laikomas grupės dalies naikinimas nacionaliniu, etniniu ar religiniu pagrindu; toliau pabrėžia, kad vadovaujantis tomis teisės nuostatomis genocidas nebūtinai turi sukelti grupės nario mirtį, nes genocidu taip pat laikomas rimtų fizinių ar psichikos sužalojimų darymas, įskaitant traumas, kankinimus, seksualinį smurtą ir lytinių organų žalojimą, taip pat vaikų perdavimą, kai tie veiksmai vykdomi kaip grupės naikinimo politikos dalis; pagaliau pabrėžia, kad kol neprasidėjo masinės žudynės, vien susitarimas vykdyti genocidą, tiesioginis ir viešas kurstymas vykdyti genocidą, kėsinimai vykdyti genocidą ir bendrininkavimas jį vykdant taip pat prilygsta genocidui;

8.  mano, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) – tai geriausia instancija, galinti pradėti procesą prieš už pirmiau minėtus nusikaltimus atsakingus asmenis, atsižvelgiant į tai, kad Sirijos ir Irako valstybės nenori arba negali atlikti nuodugnių tyrimų ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn atsakingus asmenis, nors tai būtų jų pirminė atsakomybė;

9.  kadangi Sirija ir Irakas nepriklauso TBT šalims, ragina, kad JT Saugumo Taryba, remdamasi Romos statuto 13(b) straipsniu, perduotų šį klausimą TBT, kad Teismas turėtų reikiamą jurisdikciją pirmiau minėtiems nusikaltimams tirti ir nubausti už juos; taigi ragina JT Saugumo Tarybą nedelsiant perduoti padėties Sirijoje klausimą Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT), kad Sirijos gyventojams būtų duotas bent teisingumo pažadas; remia JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro, pilietinės visuomenės organizacijų ir Šveicarijos vadovaujamos 58 šalių grupės raginimus, kad Saugumo Taryba perduotų šį klausimą TBT;

10.  ragina visas valstybes nares ir trečiąsias šalis viešai prisijungti prie raginimų perduoti minėtą klausimą TBT ir prašo nuolatinių Saugumo Tarybos narių nesinaudoti savo veto teise; ragina Sirijos ir Irako vyriausybes dėti daugiau pastangų siekiant užkirsti kelią mažumoms priklausančių žmonių persekiojimui ir grobimams, nes tai jų pirminė atsakomybė;

11.  ragina ES ir jos valstybes nares aptarti klausimą dėl tam tikrų šalių nevienareikšmiško vaidmens šiame konflikte, ypač tais atvejais, kai jos prisidėjo ar vis dar aktyviai ar pasyviai prisideda prie grupuotės ISIS („Da'esh“) ir kitų ekstremistinių grupuočių pakilimo; ypač ragina kaimynines šalis, įskaitant Turkiją, atlikti teigiamą vaidmenį kovojant su grupuote ISIS („Da'esh“) ir nedelsiant leisti iš Sirijos bėgančioms tautinėms ir religinėms mažumoms kirsti jų sienas ir ieškoti prieglobsčio;

12.  primena, kad reikia dėti pastangas tarptautiniu lygmeniu ir plačiu mastu siekiant pagerinti humanitarines sąlygas konflikto zonose esantiems žmonėms, ir ragina sukurti humanitarinius koridorius, kuriais būtų galima pasiekti tuos, kuriems labiausiai reikia pagalbos; ragina ES ir valstybes nares toliau teikti humanitarinę pagalbą remiantis nepriklausomais poreikių vertinimais ir siekiant reaguoti nešališkai;

13.  ragina Tarybą ir EIVT kartu su tarptautiniais ir regioniniais partneriais pradėti rengti scenarijų, skirtą laikotarpiui po grupuotės ISIS („Da'esh“);

14.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Sirijos vyriausybei bei parlamentui, Irako vyriausybei ir Atstovų Tarybai, Kurdistano regioninei vyriausybei, Islamo bendradarbiavimo organizacijai (OIC), Persijos įlankos arabų valstybių bendradarbiavimo tarybai (Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybai), Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai, JT Saugumo Tarybai ir JT žmogaus teisių tarybai.