Procedūra : 2016/2537(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0177/2016

Pateikti tekstai :

B8-0177/2016

Debatai :

Balsavimas :

PV 04/02/2016 - 8.6
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0048

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 407kWORD 73k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0146/2016
1.2.2016
PE576.538v01-00
 
B8-0177/2016

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį


dėl padėties Libijoje (2016/2537(RSP))


Elmar Brok, Cristian Dan Preda, Andrej Plenković, Mariya Gabriel, David McAllister, Tunne Kelam, Michael Gahler, Barbara Matera, Daniel Caspary, Davor Ivo Stier, Roberta Metsola, Kinga Gál, Adam Szejnfeld, Therese Comodini Cachia, Traian Ungureanu, Lorenzo Cesa, Dariusz Rosati, Tokia Saïfi, Lara Comi, Milan Zver, Ramón Luis Valcárcel Siso PPE frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Libijoje (2016/2537(RSP))  
B8-0177/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Libijos,

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2016 m. sausio 18 d. išvadas,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas dėl padėties Libijoje, įskaitant Rezoliuciją Nr. 2259 (2015),

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2015 m. gruodžio 17 d. Schirate (Marokas) pasirašytas Libijos politinis susitarimas;

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai 2016 m. sausio 19 d. pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į atitinkamus JT paramos misijos Libijoje (UNSMIL) ir JT Generalinio Sekretoriaus specialiojo atstovo įgaliojimus,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi nuo diktatoriaus pulkininko Muammaro Gaddafi režimo žlugimo 2011 m. Libiją apėmęs nestabilumas, vidaus kovos ir sektantizmas;

B.  kadangi, nepaisant 2014 m. birželio mėn. nacionalinių parlamento rinkimų, Libijos gyventojų lūkesčius, iškilusius žlugus pulkininko M. Gaddafi režimui, griauna politinis susiskaldymas ir smurtas; kadangi besivaržančios vyriausybės ir parlamentai įsikūrę atitinkamai Tripolyje ir Tobruke;

C.  kadangi 2015 m. gruodžio 17 d. pasirašytas Libijos politinis susitarimas kaip šalies suvienijimo ir įtraukios, stabilios bei tvarios vyriausybės ir politinio proceso kūrimo dalis;

D.  kadangi 2016 m. sausio 25 d. Libijos Tobruko parlamentas atmetė JT remiamą vienybės vyriausybę, tuo pat metu patvirtindamas Libijos politinį susitarimą, kuris suteikia pagrindą politiniam perėjimui šalyje;

E.  kadangi politine tuštuma ir stabilios vyriausybės nebuvimu pasinaudojo „Da'esh“ ir kitos ekstremistinės jėgos, keliančios grėsmę viso regiono taikai ir saugumui;

F.  kadangi pastarojo meto kovos sudarė puikias sąlygas tokioms teroristinėms grupuotėms kaip „Da'esh“ plėstis ir įsikurti šalyje; kadangi tuo atveju, jeigu ši problema nebus sprendžiama, gali kilti labai didelė grėsmė regiono ir ES saugumui; kadangi „Da'esh“ rengia didelius išpuolius prieš pagrindinius naftos įrenginius Libijoje;

G.  kadangi žmogaus teisių padėtis šalyje toliau blogėja, įskaitant savavališko sulaikymo, grobimo, neteisėto žudymo, kankinimo ir smurto prieš žurnalistus, pareigūnus, politinius veikėjus ir žmogaus teisių gynėjus atvejus; kadangi, pasinaudoję chaotiška padėtimi Libijoje, tarpininkai gali išnaudoti pabėgėlius, bandančius pasiekti Europą;

1.  remia Libijos politinį susitarimą, pasirašytą 2015 m. gruodžio 17 d., ir palankiai vertina tai, kad buvo suformuota prezidentinė taryba;

2.  remia nacionalinę vienybės vyriausybę kaip teisėtą Libijos vyriausybę ir ragina visus veikėjus, taip pat trečiąsias šalis, pripažinti jos valdžią;

3.  apgailestauja dėl Tobruko parlamento priimto sprendimo atmesti nacionalinę vienybės vyriausybę; mano, kad nacionalinės vienybės vyriausybės patvirtinimas yra svarbus žingsnis įgyvendinant Libijos politinį susitarimą;

4.  tebėra susirūpinęs dėl gilėjančios humanitarinės krizės Libijoje; ragina visas šalis nutraukti smurtą, susilaikyti nuo tolesnių veiksmų, dėl kurių kyla susiskaldymas ir poliarizacija, ir ieškoti sprendimų, vedant politinį dialogą;

5.  yra labai susirūpinęs dėl didėjančio ekstremistinių organizacijų aktyvumo ir judėjimo Libijoje; mano, kad šios grupuotės kelia didelę grėsmę viso regiono stabilumui ir saugumui, taip pat Europos saugumui;

6.  yra susirūpinęs dėl Libijos konflikto šalutinio poveikio saugumui Egipte ir ypač Tunise, taip pat Alžyre ir jos naftos telkiniuose; atkreipia dėmesį į Libijos konflikto vaidmenį stiprėjant ekstremizmui Tunise; ragina ES stiprinti bendradarbiavimą su Tunisu kovos su terorizmu srityje ir teikti daugiau paramos socialinėms ir ekonominėms permainoms Tunise;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad Libijos konfliktas daro destabilizuojantį poveikį kitoms Sahelio regiono šalims; pabrėžia, kad nepakankamai saugomos Libijos sienos ir centralizuotos politinės kontrolės stoka labai palengvina ginklų platinimą ir prekybą jais, kaip ir netrukdomą ginkluotų grupuočių judėjimą; ragina kaimynines šalis ir kitus regioninius veikėjus remti UNSMIL pastangas vystant dialogą ir susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie jam prieštarautų;

8.  pritaria EUNAVFOR MED operacijai „Sophia“ siekiant spręsti pabėgėlių srauto ir juos išnaudojančių nelegalių gabentojų problemą; primena, kad operacijos sėkmė tiesiogiai susijusi su politinio dialogo Libijoje tvarumu ir būtinybe atkurti taiką bei stabilumą šalyje; ragina sudaryti susitarimą, pagal kurį būtų sudaromos sąlygos ES misijai vykdyti operacijas Libijos teritoriniuose vandenyse;

9.  ragina toliau teikti ES ir tarptautinės bendruomenės humanitarinę, finansinę ir politinę pagalbą, siekiant gelbėti humanitarinę padėtį Libijoje, šalies viduje persikėlusių asmenų bei pabėgėlių ir civilių asmenų, kurie nebegali gauti būtiniausių paslaugų, padėtį;

10.  smerkia grupuotės „Da'esh“ išpuolius prieš Libijos naftos infrastruktūros objektus; primena, kad pernelyg didelė Libijos priklausomybė nuo angliavandenilių pramonės didina jos ekonominį pažeidžiamumą; mano, kad ekonomikos atsigavimas yra svarbus Libijos perėjimo prie demokratijos žingsnis;

11.  akcentuoja Libijos atsakomybę politiniame procese ir tai, kad svarbu užtikrinti šio proceso nuolatinį integracinį pobūdį, be kita ko, garantuojant, kad jame nuolat dalyvautų moterys, pilietinė visuomenė, politiniai ir vietos subjektai;

12.  palankiai vertina UNSMIL ir JT Generalinio Sekretoriaus specialiojo atstovo Martino Koblerio darbą;

13.  ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą koordinuoti valstybių narių veiksmus Libijoje, daugiausia paramos skirti valstybės ir institucijų kūrimui ir kartu su valstybėmis narėmis, JT, NATO ir regioniniais partneriais padėti kurti veiksmingas ir nacionaliniu lygmeniu vadovaujamas ir kontroliuojamas saugumo pajėgas (ginkluotąsias pajėgas ir policijos pajėgas), kurios galėtų užtikrinti taiką ir tvarką šalyje, remiant ugnies nutraukimo iniciatyvas ir sukuriant stebėjimo mechanizmą; pabrėžia, kad ES taip pat turėtų teikti prioritetą paramai Libijos teisingumo sistemos reformai, taip pat kitoms sritims, kurios labai svarbios demokratiniam valdymui;

14.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos išorės veiksmų tarnybai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, Libijos vyriausybei ir Atstovų Rūmams, JT Generaliniam Sekretoriui, Arabų Lygai ir Afrikos Sąjungai.

 

Teisinė informacija - Privatumo politika