Procedūra : 2016/2537(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0178/2016

Pateikti tekstai :

B8-0178/2016

Debatai :

Balsavimas :

PV 04/02/2016 - 8.6
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0048

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 433kWORD 96k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0146/2016
1.2.2016
PE576.539v01-00
 
B8-0178/2016

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį


dėl padėties Libijoje (2016/2537(RSP))


Victor Boştinaru, Knut Fleckenstein, Ana Gomes, Richard Howitt, Pier Antonio Panzeri, Nikos Androulakis, Zigmantas Balčytis, Hugues Bayet, Brando Benifei, Goffredo Maria Bettini, José Blanco López, Vilija Blinkevičiūtė, Nicola Caputo, Andi Cristea, Miriam Dalli, Viorica Dăncilă, Nicola Danti, Isabella De Monte, Tanja Fajon, Eugen Freund, Doru-Claudian Frunzulică, Eider Gardiazabal Rubial, Enrico Gasbarra, Neena Gill, Theresa Griffin, Enrique Guerrero Salom, Sergio Gutiérrez Prieto, Cătălin Sorin Ivan, Liisa Jaakonsaari, Kashetu Kyenge, Miltiadis Kyrkos, Javi López, Juan Fernando López Aguilar, Andrejs Mamikins, Costas Mavrides, Marlene Mizzi, Luigi Morgano, Alessia Maria Mosca, Victor Negrescu, Momchil Nekov, Péter Niedermüller, Demetris Papadakis, Vincent Peillon, Pina Picierno, Tonino Picula, Kati Piri, Miroslav Poche, Soraya Post, Gabriele Preuß, Siôn Simon, Jutta Steinruck, Tibor Szanyi, Marc Tarabella, Elena Valenciano, Julie Ward, Josef Weidenholzer, Carlos Zorrinho S&D frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Libijoje (2016/2537(RSP))  
B8-0178/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Libijos, ypač į 2011 m. rugsėjo 15 d. rezoliuciją(1), 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją(2), 2014 m. rugsėjo 18 d. rezoliuciją(3) ir 2015 m. sausio 15 d. rezoliuciją(4),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini 2015 m. balandžio 30 d., gegužės 26 ir 27 d., birželio 30 d., liepos 12 d., rugpjūčio 17 d., rugsėjo 13 ir 22 d., spalio 9 d. ir lapkričio 17 ir 26 d. ir 2016 m. sausio 7 d. pareiškimus dėl Libijos,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės 2015 m. gegužės 11 d., liepos 20 d., spalio 12 d., lapkričio 4 d. ir gruodžio 14 ir 17 d. ir 2016 m. sausio 8 d. pastabas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės pareiškimą ES vardu dėl Libijos politinio susitarimo pasirašymo 2015 m. gruodžio 17 d.,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos 2014 m. rugpjūčio 30 d., spalio 20 d., lapkričio 17 ir 18 d. ir gruodžio 15 d., 2015 m. sausio 19 d., vasario 9 d., 2015 m. kovo 16 d. ir spalio 12 d. bei 2016 m. sausio 18 d. išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 17 d. Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Amerikos Valstijų bendrą pareiškimą dėl Libijos ir 2015 m. spalio 19 d. Alžyro, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Maroko, Kataro, Ispanijos, Tuniso, Turkijos, Jungtinių Arabų Emyratų, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės bendrą pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas 1970 (2011 m.), 1973 (2011 m.), 2174 (2014 m.) ir 2259 (2015 m.),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 26 d. JT generalinio sekretoriaus ataskaitą dėl JT paramos misijos Libijoje (UNSMIL),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 17 d. Schirate (Marokas) pasirašytą Libijos politinį susitarimą dėl nacionalinės vienybės vyriausybės sudarymo,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo UNSMIL ataskaitą dėl žmogaus teisių padėties Libijoje ir 2014 m. gruodžio 27 d. ir 2015 m. sausio 12 d. ir lapkričio 16 d. atnaujintas jos redakcijas,

–  atsižvelgdamas į 1949 m. Ženevos konvencijas ir jų 1977 m. papildomus protokolus, tai pat į ginkluoto konflikto šalių pareigą bet kokiomis aplinkybėmis laikytis tarptautinės humanitarinės teisės ir užtikrinti, kad jos būtų laikomasi,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 22 d. Tarybos sprendimą 2013/233/BUSP dėl Europos Sąjungos integruoto sienų valdymo pagalbos misijos Libijoje (EUBAM Libya)(5),

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2015 m. lapkričio 4 d. Martin Kobler paskirtas JT generalinio sekretoriaus specialiuoju atstovu Libijoje,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2013 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje(6), 2015 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2014 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje(7) ir 2015 m. liepos 9 d. rezoliuciją dėl saugumo iššūkių Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikos regione ir politinio stabilumo perspektyvų(8),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 13 d. Romos komunikatą, kuriuo nacionalinės vienybės vyriausybė remiama kaip vienintelė teisėta Libijos vyriausybė,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Libijos politinis susitarimas yra unikali galimybė pradėti spręsti netvarios padėties Libijoje ir jos žmonių patiriamų kančių problemas ir kurti demokratinę pilietinę valstybę pasiekus nacionalinį sutarimą;

B.  kadangi Libijos dialogo politiniame procese dalyvavo pagrindiniai Libijos demokratizacijos proceso veikėjai, įskaitant Atstovų Rūmų, Visuotinio Nacionalinio Kongreso ir Nacionalinės pereinamojo laikotarpio tarybos narius; kadangi kiti nepriklausomi suinteresuotieji subjektai, pvz., savivaldybės tarybos, politinės partijos, genčių vadai ir moterų organizacijos, prisidėjo skatinant tikrą susitaikymą;

C.  kadangi Libijos politinio susitarimo tikslas – užtikrinti Libijos žmonių demokratines teises, visų šalių sutikimu sudaryti vyriausybę remiantis valdžių padalijimo principu ir įgalinti valstybės institucijas, pvz., nacionalinės vienybės vyriausybę, spręsti visus Libijai ir Libijos žmonėms tenkančius iššūkius;

D.  kadangi atitinkamose JT Saugumo Tarybos rezoliucijose grupuotės „Daesh“, „Ansar Al-Sharia“ ir „Al-Qaeda“, veikiančios Libijoje, priskirtos prie teroristinių organizacijų;

E.  kadangi valstybės valdymas, žmogaus teisių padėtis ir humanitarinė padėtis Libijoje pablogėjo plintant prievartai ir vis labiau kintant politinei aplinkai; kadangi 2016 m. sausio mėn. JT pabėgėlių agentūra (UNHCR) nustatė, kad Libijoje maždaug 435 000 žmonių buvo perkelta; kadangi, be to, Libijoje yra šimtai tūkstančių įvairių tautybių pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų, kurių daugelis gyvena itin prastomis sąlygomis; kadangi Libija tapo prekybos žmonėmis tranzito šalimi ir dėl šios veiklos yra žuvę tūkstančiai žmonių, mėginę Viduržemio jūra pasiekti Europą;

F.  kadangi Libija ir toliau skendi smurte, įvelta į daugybę ginkluotų konfliktų, neintensyvų karą ir kitų šalių kurstomą ir remiamą karą, kurie yra apėmę keletą regionų ir prisideda prie bendro teisės ir tvarkos žlugimo; kadangi toliau pažeidžiamos tarptautinės žmogaus teisės ir humanitarinė teisė, plinta prievarta, pvz., neatidėliotinai vykdomos mirties bausmės ir kiti žudymai, vykdomi savavališki suėmimai ir kankinimai ir kitaip žiauriai, nežmoniškai ir žeminančiai elgiamasi, ir šios priežastys tik stabdo susitarimo įgyvendinimą ir trukdo pereiti prie demokratijos;

1.  teigiamai vertina tai, kad buvo pasirašytas Libijos politinis susitarimas siekiant suformuoti nacionalinės vienybės vyriausybę – vienintelę teisėtą Libijos vyriausybę, sudarytą iš Fayezo al-Sarrajo vadovaujamos Prezidentinės tarybos ir ministrų kabineto, remiamų kitų valstybės institucijų, įskaitant Atstovų Rūmus ir Valstybės tarybą;

2.  ragina Atstovų Rūmus ir jų prezidiumą veikti siekiant kompromisų ir toliau diskutuoti dėl ministrų kabineto sąrašo siekiant patvirtinti nacionalinės vienybės vyriausybę, kaip numatyta Libijos politiniame susitarime;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad Libijai tenka atsakomybė įgyvendinti Libijos politinį susitarimą; pabrėžia, kad svarbu jį įgyvendinti gera valia, užtikrinant tvarią politinę valią ir platų dalyvavimą; pažymi, kad jį visapusiškai įgyvendinant bus sukurtos priemonės, kurios yra būtinos siekiant spręsti neatidėliotinus klausimus ir formuoti valstybės institucijas, įtvirtinti teisinę valstybę, kovoti su terorizmu, gerinti žmogaus teisių padėtį, įveikti migraciją, kovoti su prekiautojais žmonėmis ir skatinti ekonomikos augimą;

4.  visiškai pritaria JT generalinio sekretoriaus specialiojo atstovo Libijoje Martino Koblerio tarpininkavimo pastangoms siekiant sudaryti palankias sąlygas Libijai užtikrinus konflikto sprendimą derybų būdu rasti politinį sprendimą, kuriuo bus įveikta krizė ir užtikrinta vienybė, valdymas, stabilumas ir taika; todėl mano, kad nacionalinio susitaikymo procesas yra itin svarbus siekiant sukurti Libijoje taikią, demokratišką ir įtraukią ateities visuomenę, ir ragina tarptautinę bendruomenę, ypač JT, gaunant veiksmingą ES paramą valdyti šį procesą; ragina ES taikyti tikslines sankcijas, pvz., draudimą keliauti ir turto įšaldymą, asmenims ir organizacijoms, boikotuojančioms Libijos politinį susitarimą;

5.  išreiškia solidarumą su Libijos žmonėmis ir griežtai smerkia bet kokį smurtą ir teroristų atakas, įskaitant pačias naujausias, ir žmogaus teisių pažeidimus bei prievartą, vykdomus vykstant kovoms ir karinėms operacijoms; reiškia didelį susirūpinimą dėl Libijos civilių gyventojų ir visų migrantų, emigrantų ir pabėgėlių Libijoje kančių; pažymi, kad per kovas Libijoje žuvo šimtai civilių, vyko masiniai gyventojų persikėlimai ir smarkiai pablogėjo humanitarinės sąlygos; dar kartą išreiškia savo paramą Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) veiklai padedant atkurti teisingumo sistemą ir išsako savo pasiryžimą bendradarbiauti su juo siekiant nutraukti nebaudžiamumą už pačius sunkiausius nusikaltimus; laikosi nuomonės, kad itin svarbu, jog visi susiję veikėjai Libijoje bendradarbiautų su TBT;

6.  primena, kad visos Libijos partijos privalo visais atvejais prisiimti atsakomybę už civilių gyventojų apsaugą ir kad su sulaikytaisiais turėtų būti elgiamasi laikantis tarptautinių žmogaus teisių ir humanitarinės teisės; primena, kad išpuoliai, apgalvotai nukreipti prieš asmenis, dalyvaujančius humanitarinės pagalbos ar taikos palaikymo misijose pagal JT Chartiją, kurių tikslas yra apsaugoti civilius gyventojus ar civilinius objektus pagal tarptautinę ginkluotų konfliktų teisę, priskiriami prie karo nusikaltimų pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą;

7.  ragina kaimynines šalis ir regioninius veikėjus nesiimti veiksmų, kurie galėtų padidinti susiskaldymą ir trukdyti Libijai pereiti prie demokratijos, ir visapusiškai remti nacionalinės vienybės vyriausybę, kuri yra vienintelė teisėta Libijos vyriausybė; atkreipia dėmesį į tai, jog tie, kurie aktyviai kuria kliūtis nacionalinės vienybės vyriausybei, pažeidžia JT Saugumo Tarybos rezoliucijas dėl Libijos ir turės atsakyti už savo veiksmus; mano, kad ES turėtų panaudoti savo diplomatiją ir užsienio politikos priemones bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) ir kitų politikos krypčių srityse siekdama paskatinti Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalis imtis pozityvių veiksmų skatinant pereinamąjį procesą Libijoje; taip pat mano, kad ES ir jos valstybės narės turėtų netylėti kai kurių regiono veikėjų paramos kariaujančioms grupuotėms Libijoje ir teroristų grupuotėms, naudojančioms Libijos teritoriją savo kurstomiems karams, klausimu; teigiamai vertina tai, kad Alžyras, Tunisas ir Marokas ėmėsi tarpininkavimo vaidmens, ir primena, jog stabili Libija yra svarbi siekiant stabilumo ir saugumo visame regione;

8.  prašo visas valstybes nares visapusiškai remti Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės pastangas ir bendradarbiauti su Libijos valdžios institucijomis, ES ir UNSMIL, kad būtų parengtas suderintų priemonių rinkinys siekiant paremti nacionalinės vienybės vyriausybę atsižvelgiant į Libijos prioritetus ir prašymus; be to, ragina valstybes nares nevykdyti nacionalinės politikos ir veiklos Libijoje, kuri gali kokiu nors būdu trukdyti ES tarptautinės bendruomenės veiksmams; laikosi nuomonės, kad ES tenka didelė atsakomybė dėl Libijos atkūrimo, atstatymo ir perėjimo prie demokratijos, ir mano, kad tik įgyvendindama suderintą, vieningą ir aiškiai apibrėžtą europinę strategiją ES galės nuosekliai ir pozityviai prisidėti kuriant taiką ir stabilumą Libijoje; todėl pažymi, kad parama saugumo sektoriaus reformai (SSR) yra itin svarbi siekiant užtikrinti demokratinį valdymą ir kad valstybės narės turi būti pasirengusios įsipareigoti, Libijos valdžios institucijoms paprašius, visapusiškai remti šias dedamas pastangas; pažymi, kad tai visiškai atitinka pačios Europos saugumo poreikius ir interesus;

9.  teigiamai vertina tai, kad ES paskelbė apie 100 mln. EUR dydžio paramos paketą; vis dėlto pabrėžia, kad svarbu didinti humanitarinį finansavimą siekiant patenkinti svarbiausius per konfliktą nukentėjusių asmenų poreikius; atkreipia dėmesį į būtinybę teikti finansavimą siekiant padėti humanitarinėms organizacijoms geriau įvertinti padėtį ir tobulinti atsaką į esamus poreikius; atkreipia dėmesį į tai, kad nacionalinės vienybės vyriausybė, pradėjusi veiklą, galės teisėtai reikalauti grąžinti Libijos turtą, laikomą užsienyje nuo M. Gaddafi valdymo laikų;

10.  primena itin svarbų parlamentinio aspekto vaidmenį ieškant politinio krizės sprendimo; pabrėžia, kad Europos Parlamento organai ir jo nariai gali pasidalyti su Libijos veikėjais savo institucine patirtimi siekdami padėti jiems užmegzti įtraukų politinį dialogą;

11.  reiškia didelį susirūpinimą dėl didėjančios teroristų grupuočių grėsmės Libijos suverenumui, nacionalinei vienybei ir perėjimui prie demokratijos; dar kartą griežtai smerkia ekstremizmą, terorizmą ir visų formų ir apraiškų prievartą, kad ir kuo jie būtų grindžiami; pabrėžia, kad reikia padėti nacionalinės vienybės vyriausybei atsakyti į grėsmes Libijos saugumui ir remti naująją vyriausybę kovojant su grupuotėmis „Daesh“ ir „Ansar al-Sharia“ ir visomis su „Al-Qaeda“ susijusiomis grupuotėmis, veikiančiomis Libijos teritorijoje; palankiai vertina sprendimą įsteigti Laikinąjį saugumo komitetą siekiant palengvinti Libijos politiniame susitarime numatytų saugumo priemonių įgyvendinimą;

12.  tebėra susirūpinęs dėl ginklų, šaudmenų ir sprogmenų platinimo ir ginklų kontrabandos, dėl kurių kyla grėsmė gyventojams ir Libijos bei viso regiono stabilumui; labai susirūpinęs atkreipia dėmesį į teroristų centro pietinėje Libijos dalyje stiprėjimą ir pavojų, kurį jis, nesiimant skubių veiksmų, gali kelti kaip grupuotės „Daesh“ apmokymų centras; pažymi, kad pati Europa suinteresuota padėti Libijos valdžios institucijoms išvaryti iš savo teritorijos teroristus, užkirsti kelią ginklų srautams, išimti iš apyvartos visus privačių grupuočių rankose turimus ginklus ir išardyti visas ginkluotas grupuotes arba nusikaltėlių tinklus, veikiančius Libijoje arba per Libiją;

13.  pabrėžia, kad reikia imtis skubių veiksmų siekiant išardyti visas ginkluotas grupuotes, sumažinti ginklų srautus į šalį ir griežčiau kovoti su regioniniais veikėjais, kurie, tiekdami ginklus ar teikdami kitokią karinę pagalbą, prisideda prie konflikto kurstymo; reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad Libijai skirtos ginklų siuntos galėjo patekti į netinkamas rankas; dar kartą tvirtina, kad nacionalinės vienybės vyriausybė turi būti vienintelis organas, turintis teisę importuoti ginkluotę ir šaudmenis vadovaujantis Libijos tarptautiniais įsipareigojimais, įskaitant susijusias JT Saugumo Tarybos rezoliucijas; pabrėžia, jog reikia vienos stiprios nacionalinės kariuomenės, kurią kontroliuotų nacionalinės vienybės vyriausybė ir kuri galėtų kontroliuoti visą Libijos teritoriją ir jos vandenis, apsaugoti jos sienas ir kovoti su vidaus ir išorės grėsmėmis;

14.  primena, kad ES tvirtai įsipareigojusi užtikrinti Libijos suverenumą, nepriklausomybę, vienybę ir teritorinį vientisumą; primena Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas 2174 (2014 m.) ir 2213 (2015 m.), pagal kurias šiuo metu Libijai taikomos tarptautinės sankcijos išplečiamos ir numatoma baudžiamoji atsakomybė asmenims, vykdantiems veiksmus, kurie kelia grėsmę taikai, stabilumui ir saugumui Libijoje arba trukdo sėkmingai baigti jos politinės pertvarkos procesą, arba tokius veiksmus remiantiems;

15.  pabrėžiam, kad būtina užtikrinti nacionalinės vienybės vyriausybei pavaldžių finansinių ir naftos gavybos institucijų, ypač Libijos centrinio banko, Nacionalinės naftos bendrovės ir Libijos investicijų institucijos, neutralumą ir nepriklausomumą; pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog šios institucijos veiktų skaidriai ir atskaitingai, be kita ko, siekiant atgauti išvogtą valstybės turtą, kuris teiktų naudos visiems Libijos gyventojams ir demokratinei vyriausybei;

16.  pakartoja savo raginimą Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei persvarstyti ES pasienio pagalbos misijos (EUBAM) Libijoje įgaliojimus, kad būtų atsižvelgta į kintančią padėtį šalyje ir parengta nauja tinkamai koordinuojama BUSP misija, kuri veiktų drauge su nacionalinės vienybės vyriausybe, JT ir regioniniais partneriais; mano, kad BUSP misijos tikslas turėtų būti parama įgyvendinant Libijos politinį susitarimą, kad pirmenybė turėtų būti skiriama saugumo sektoriaus reformai (SSR) ir nusiginklavimui, demobilizacijai ir reintegracijai (DDR) ir kad misija taip pat turėtų atitikti kitus būtiniausius su įtraukiu valdymu susijusius poreikius;

17.  pabrėžia, kad reikia atidžiai rinkti finansuotinas sritis, nes daugumai pietinių Viduržemio jūros regiono šalių būdingas nestabilumas, ir peržiūrėti Europos kaimynystės politiką (EKP); išreiškia nuomonę, kad į Europos kaimynystės priemonę 2014–2020 m. reikėtų įtraukti tokius prioritetus, kaip veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti socialines ir ekonomines sąlygas pereiti prie demokratijos, be kita ko, kurti darbo vietas ir užtikrinti Libijos jaunimo ir moterų mokymą, plėtoti kultūrų ir religijų dialogą ir teikti technines žinias siekiant geresnės sienų kontrolės;

18.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Libijos nacionalinės vienybės vyriausybei, JT generaliniam sekretoriui, Arabų Lygai ir Afrikos Sąjungai.

(1)

OL C 51 E, 2013 2 22, p. 114.

(2)

OL L 419, 2015 12 16, p. 192.

(3)

Priimti tekstai, P8_TA(2014)0028.

(4)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0010.

(5)

OL L 138, 2013 5 24, p. 15.

(6)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0076.

(7)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0470.

(8)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0271.

Teisinė informacija - Privatumo politika