Procedūra : 2016/2537(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0181/2016

Pateikti tekstai :

B8-0181/2016

Debatai :

Balsavimas :

PV 04/02/2016 - 8.6
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :


PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 415kWORD 89k
1.2.2016
PE576.542v01-00
 
B8-0181/2016

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį


dėl padėties Libijoje (2016/2537(RSP))


Fabio Massimo Castaldo, Ignazio Corrao, Rolandas Paksas EFDD frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Libijoje (2016/2537(RSP))  
B8-0181/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Libijos, ypač į 2011 m. rugsėjo 15 d.(1), 2012 m. lapkričio 22 d.(2), 2014 m. rugsėjo 18 d.(3) ir 2015 m. sausio 15 d. rezoliucijas(4),

–  atsižvelgdamas į naujausius Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini pareiškimus dėl Libijos, įskaitant 2016 m. gruodžio 7 ir 19 d. pareiškimus,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės pareiškimą ES vardu dėl Libijos politinio susitarimo pasirašymo,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos 2014 m. gruodžio 15 d., 2015 m. vasario 9 d., 2015 m. kovo 16 d. ir spalio 12 d. bei 2016 m. sausio 18 d. išvadas,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1970 (2011), 1973 (2011), 2174 (2014), 2238 (2015) ir 2259 (2015),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 22 d. Tarybos sprendimą 2013/233/BUSP dėl Europos Sąjungos integruoto sienų valdymo pagalbos misijos Libijoje (EUBAM Libya)(5),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 18 d. Tarybos sprendimą (BUSP) dėl Europos Sąjungos karinės operacijos Viduržemio jūros regiono pietų centrinėje dalyje (EUNAVFOR MED)(6) ir į tai, kad 2015 m. spalio 7 d. prasidėjo antrasis operacijos prieš neteisėto žmonių gabenimo tarpininkus (operacija SOPHIA) etapas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 13 d. bendrą pranešimą, paskelbtą Romoje pasibaigus ministrų susitikimui dėl Libijos,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2015 m. lapkričio 4 d. paskirtas naujas JT Generalinio Sekretoriaus specialusis atstovas Libijai,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi 2015 m. gruodžio 17 d. Libijos delegatai JT tarpininkaujamo politinio dialogo pagrindu Schirate (Marokas) pasirašė Libijos politinį susitarimą;

B.  kadangi 2016 m. sausio 19 d. Libijos prezidentinė taryba paskelbė apie naujosios nacionalinės vienybės vyriausybės sudarymą, kad, vadovaujantis Libijos politiniu susitarimu, būtų suvienytos konfliktuojančios šalies grupuotės; kadangi dokumentą, kuriame išvardyti iš viso 32 ministrai, įskaitant vieną moterį, pasirašė tik septyni iš devynių tarybos narių;

C.  kadangi norint, kad naujoji administracija pradėtų dirbti, ją dviem trečdaliais balsų per 10 dienų turėjo patvirtinti teisės aktų leidėjas, tačiau Atstovų Rūmai 2016 m. sausio 25 d. pareiškė abejoją susitarimo 8 straipsniu ir atmetė Prezidentinės tarybos pasiūlytą kabinetą bei nustatė 10 dienų terminą naujam pasiūlymui pateikti;

D.  kadangi per 2015 m. gruodžio mėn. Romoje surengtą ministrų susitikimą klausimais dėl Libijos įvairūs veikėjai, įskaitant Arabų Lygą, Jungtines Tautas, Afrikos Sąjungą ir Europos Sąjungą, įsipareigojo remti nacionalinės vienybės vyriausybę kaip vienintelę teisėtą Libijos vyriausybę ir pažymėjo, kad nutrauks oficialius santykius su asmenimis ir institucijomis, kurie nebuvo pripažinti Libijos politiniame susitarime, ir nepripažins jokio užsienio valstybių kišimosi į Libijos procesą;

E.  kadangi ne vienas pastaruoju metu grupuotės „Islamo valstybė“ („Da'esh“) įvykdytas teroristinis išpuolis, įskaitant 2016 m. sausio 7 d. išpuolį mokymų centre Zlitane ir kitus išpuolius prieš naftos infrastruktūrą ir saugyklas, rodo padidėjusį teroristinės grupuotės aktyvumą šalyje; kadangi, kaip pranešama, šiuo metu Sirto mieste gyvena iki 3 000 grupuotės „Islamo valstybė“ („Da'esh“) kovotojų, ir teroristinė grupuotė plečia savo įtaką Viduržemio jūros pakrantėje; kadangi pastebėtas užsienio kovotojų, vykstančių prisijungti prie teroristinių organizacijų Libijoje, antplūdis;

F.  kadangi teisinės valstybės principo nepaisymas ir didžiulis smurtas Libijoje kartu su ginklų platinimu ir valdžios vakuumu leido Libijoje suklestėti tokioms smurtinėms ekstremistinėms grupuotėms, kaip „Islamo valstybė“, „Al-Qaeda“ ir „Ansar al-Shariah“ (ASL); kadangi šios teroristinės organizacijos naudojasi Libija kaip saugiu uostu operacijoms prieš kaimynines šalis inicijuoti, ir Libija tapo šalimi, į kurią vyksta kovotojai džihadistai iš užsienio;

G.  kadangi saugumo padėtis Libijoje tebėra labai nestabili ne tik dėl teroristinių organizacijų veiklos, bet ir dėl karinių grupuočių, kovojančių dėl kontrabandos kelių ir svarbiausių išteklių telkinių; kadangi Libijos sienos nepaprastai lengvai pravažiuojamos ir pralaidžios ginklų kontrabandos ir prekybos žmonėmis požiūriu;

H.  kadangi dabartinė padėtis Libijoje yra daugybės esminių klaidų, kurios buvo daromos dar nuo 2011 m. karinės intervencijos, išdava; kadangi ne vienas tarptautinis veikėjas aiškiai parodė ketinąs paremti naują karinę kampaniją prieš grupuotę „Islamo valstybė“ („Da'esh“) Libijoje, kai tik pradės dirbti naujoji vyriausybė, o JAV, JK, Prancūzija ir Italija, kaip pranešama, ėmė rengtis šiai intervencijai; kadangi tuo pat metu įvairūs Libijos veikėjai aiškiai pažymėjo, kad nepritaria užsienio valstybių intervencijai ir kad pagalbą mielai priimtų tik jei tai būtų logistinė ir techninė parama;

I.  kadangi nuo 2014 m. liepos mėn. Libijoje vyko nepaliaujami pilietiniai neramumai – juos lėmė konkuruojančių karinių grupuočių kovos, dėl kurių teko perkelti apie 440 000 žmonių; kadangi saugumo sąlygos ir toliau itin nepastovios ir pastebimas nuolatinis migrantų, mėginančių pasiekti kaimynines šalis ir kitą Viduržemio jūros pusę, srautas; kadangi 2015-ieji – iki šiol pražūtingiausi metai migrantams, kertantiems Viduržemio jūrą: dauguma mirties atvejų susiję su pavojingu centriniu Viduržemio jūros maršrutu, kuriuo naudojasi Libijoje veikiantys tarpininkai; kadangi 2015-aisiais per 144 000 migrantų mėgino kirsti jūrą ir didžioji jų dalis vyko iš Libijos;

J.  kadangi Europos Sąjunga pasirengusi suteikti Libijai 100 mln. EUR dydžio pagalbos paketą iškart, kai tik šalyje pradės dirbti vienybės vyriausybė; kadangi pinigai bus naudojami projektams, kurie bus aptarti su nacionalinės vienybės vyriausybe;

K.  kadangi, kaip greičiausiai matyti iš keleto nutekintų elektroninių laiškų, buvęs JT specialusis atstovas Libijai Bernardino León didžiąją dalį savo kadencijos derino veiksmus su Jungtinių Arabų Emyratų – vienos iš Libijoje veikiančių šalių – atstovais ir kartu rengėsi gerai mokamam darbui Emyratų diplomatijos akademijoje;

L.  kadangi dabartinį Rytų ir Vakarų Libijos skilimą gilina saugumo padėtis šalyje ir, jei nebus pradėtas procesas, leisiantis sėkmingai patvirtinti nacionalinės vienybės vyriausybę, Libijos teritoriniam vientisumui gali kilti grėsmė;

M.  kadangi dėl trejų pastarųjų metų laikotarpiu naftos uostuose ir telkiniuose sutrikusios veiklos Libijos gamybos ir eksporto nuostoliai siekia 60 mlrd. USD, o „Islamo valstybės“ kovotojų išpuoliai padarė didžiulę žalą naftos pramonei; kadangi iki 2011 m. Libija pagamindavo apie 1,6 mln. barelių per dieną, tačiau dabar yra mažiausia Naftą eksportuojančių šalių organizacijos gamintoja, pagaminanti tik 362 000 barelių per dieną;

1.  teigiamai vertina 2015 m. gruodžio 17 d. pasirašytą Libijos politinį susitarimą ir pritaria jam, tačiau suvokia, kad šis žingsnis – tik ilgo ir sudėtingo proceso pradžia; remia JT specialiojo atstovo Martino Koblerio ir Jungtinių Tautų paramos misijos Libijoje (UNSMIL) darbą, taip pat remia jų nuolatines pastangas palengvinti įvairių šalių dialogą;

2.  apgailestauja, kad Atstovų Rūmai atmetė Prezidentinės tarybos pasiūlymą dėl pirmojo kabineto, tačiau kartu džiaugiasi tuo, kad politiniam susitarimui iš principo pritarta; griežtai smerkia Atstovų Rūmų nario Mohamedo al-Ra’ido pagrobimą ir ragina visus įtakingus veikėjus negailėti pastangų siekiant užtikrinti, kad jis būtų nedelsiant besąlygiškai išlaisvintas; nepritaria jokiai strategijai, kurio nors veikėjo vykdomai siekiant pakenkti arba sulėtinti politinį procesą, kurio tikslas – sukurti naują nacionalinės vienybės vyriausybę;

3.  ragina visas šalis elgtis atsakingai, pirmiausia paisyti šalies interesų ir paremti naujosios vyriausybės sukūrimą: šios vyriausybės prioritetas bus pasiekti susitarimą su visomis džihadistams nepriklausančiomis šalies pajėgomis ir bendradarbiauti su visomis šalimis, įskaitant įvairias gentis, skirtingas etnines grupes, savivaldybes ir vietos veikėjus, užtikrinti nacionalinį susitaikymą ir pasiekti bendrą sutarimą, kad Libijoje būtų atremti likę iššūkiai, įskaitant susijusius su humanitarine padėtimi, saugumu ir griūvančia ekonomika;

4.  pabrėžia, kad visapusiškas susitarimo įgyvendinimas turi būti atviras ir įtraukus procesas, už kurį bus atsakingi Libijos gyventojai; pabrėžia, jog svarbus nenutrūkstamas pilietinės visuomenės, moterų, vietos veikėjų, etninių grupių ir genčių, įskaitant dažnai pamirštamas Fecano gentis – tubu ir tuaregus – atstovų dalyvavimas; mano, kad nuolatinės Libijos tarybos (Šuros), kuri apimtų kuo daugiau veikėjų, sukūrimas politinio dialogo tikslu padėtų užtikrinti bendrą politinį sutarimą ir sustiprinti susitarimo teisėtumą;

5.  ragina Libijos kaimynes, taip pat regioninius ir tarptautinius veikėjus vengti bet kokių veiksmų, kuriais galėtų būti pakenkta Libijos procesui, ir visapusiškai atsižvelgti į JT ST rezoliuciją Nr. 2259 bei, savo ruožtu, nutraukti paramą šalims, kurios neketina paisyti politinio susitarimo, ir ryšius su jomis; mano, kad veikėjai, nepaisantys taisyklių ir tiesiogiai arba netiesiogiai – remdami vietos ar teroristinę grupuotę – kurstantys trečiųjų šalių vykdomą karą Libijoje turėtų būti įvardyti ir už tai atsiskaityti;

6.  griežtai smerkia grupuotės „Islamo valstybė“ („Da'esh“) neseniai įvykdytus teroro išpuolius ir reiškia gilų gailestį ir užuojautą aukų šeimoms; pakartoja, jog grupuotė „Islamo valstybė“ („Da'esh“) ir kitos teroristinės organizacijos klesti chaoso ir neramumų sąlygomis, ir yra įsitikinęs, kad jos padarys viską, ką gali, kad pakenktų nacionalinės vyriausybės sukūrimui; mano, kad įtrauki vyriausybė, paisanti teisinės valstybės principo ir užtikrinanti savo piliečių poreikius, yra geriausias būdas sustabdyti radikalių pažiūrų plitimą ir galiausiai yra geriausias būdas kovoti su terorizmu;

7.  teigiamai vertina 100 mln. EUR dydžio ES paramos paketą, kaip pirmą žingsnį siekiant padėti naujajai vyriausybei įgyvendinti susitarimą; ragina valstybes nares ne veikti atskirai, o padėti Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei parengti visapusišką strategiją koordinuojant veiksmus su UNSMIL ir Libijos valdžios institucijomis, siekiant paremti veiksmus pereinamuoju laikotarpiu ir naująją Libijos vyriausybę; mano, kad saugumo sektoriaus reforma (SSR), taip pat nusiginklavimo, demobilizacijos ir reintegracijos (DDR) programos yra šalies prioritetas, ir ragina Komisiją, Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę bei valstybes nares būti pasirengusias teikti būtiną pagalbą šiose srityse, jei šito paprašytų naujoji vyriausybė;

8.  tiki, jog būtina išsaugoti Libijos institucijų – pirmiausia Centrinio banko ir Nacionalinės naftos korporacijos – neutralumą, kartu garantuojant jų skaidrumą ir atskaitomybę, siekiant užtikrinti, kad iš naftos gaunamos pajamos tarnautų Libijos gyventojų reikmėms, o ne toliau kurstytų konfliktą;

9.  reiškia didelį susirūpinimą dėl to, jog tikėtina, kad kai kurios valstybės narės svarsto karinio įsiveržimo į Libiją galimybę negavusios įgaliojimo pagal JT ST rezoliuciją ir (arba) aiškiai neprašomos Libijos vyriausybės; atmeta tokią galimybę, nes tai stipriai pakirstų naujosios vyriausybės autoritetą, o padariniai būtų katastrofiški; primena, kad dabartinė kritinė padėtis daugeliu atžvilgiu yra neatsakingos 2011 m. intervencijos į Libiją rezultatas ir kad su ja susijusioms valstybėms narėms tenka ypatinga atsakomybė; prašo gerbti Libijos valią galimos intervencijos jos teritorijoje klausimu; vietoj to ragina valstybes nares ir ES parengti aiškią suderintą strategiją politiniam perėjimui paremti ir kartu primena, kad vieningo požiūrio nebuvimas buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios žlugo 2011 m. procesas;

10.  ragina nacionalinės vienybės vyriausybę patraukti atsakomybėn tarptautinės humanitarinės teisės pažeidėjus, taip pat žmogaus teises pažeidusius ir paniekinusius asmenis, įskaitant atsakinguosius už išpuolius prieš civilius gyventojus ar seksualinę prievartą, taip pat visapusiškai bendradarbiauti su Tarptautinius baudžiamuoju teismu ir prokuroru ir teikti jiems bet kokią būtiną pagalbą, kaip reikalaujama JT ST rezoliucijoje Nr. 1970 (2011) ir primenama JT ST rezoliucijoje Nr. 2238 (2015);

11.  reiškia gilų susirūpinimą dėl šalutinio poveikio, kurį nestabilumas Libijoje gali daryti kaimyninėms šalims, ypač toms, kurios taip pat išgyvena pereinamąjį laikotarpį, pvz., Tunisui, ir regionui apskritai; ragina valstybes nares ir Komisiją ypatingą dėmesį atkreipti į padėtį regione ir ištirti galimas atsakomąsias priemones bendradarbiaujant su atitinkamomis šalimis;

12.  ragina Europos Sąjungos pasienio pagalbos misiją atlikti aktyvesnį vaidmenį Libijoje; mano, kad, bendradarbiaujant su UNSMIL, naująja nacionalinės vienybės vyriausybe ir Libijos kaimyninėmis šalimis, būtina apibrėžti bendrą sienų kontrolės strategiją, siekiant kovoti su ginklų kontrabandos ir prekybos žmonėmis reiškiniu bei užsienio kovotojų antplūdžiu;

13.  smerkia akivaizdų JT specialiojo atstovo Bernardino Leóno interesų konfliktą ir jo nesąžiningumą atliekant savo pareigas; primena, kad, prieš B. Leóną paskiriant JT specialiuoju atstovu, jis taip pat dirbo ES specialiuoju įgaliotiniu pietinėms Viduržemio jūros regiono šalims; mano, kad jo veiksmai pakirto pasitikėjimą JT, ES ir tarptautine bendruomene apskritai; ragina Komisiją bei Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę rasti priemonių, kada ateityje tokių situacijų būtų išvengta – taip pat ir pradedant taikyti griežtesnius veiklos pertraukos laikotarpius; nutaria ištirti šį atvejį;

14.  primena, kad ES tvirtai įsipareigojusi užtikrinti Libijos suverenumą, nepriklausomybę, vienybę ir teritorinį vientisumą; mano, kad būsimoji vyriausybė turėtų įvertinti galimybę priimti institucinius susitarimus, kuriais būtų užtikrinta tam tikra regioninių ir vietos subjektų, pvz., federacinio tipo vyriausybės, autonomija;

15.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Libijos nacionalinės vienybės vyriausybei, JT generaliniam sekretoriui, Arabų Lygai ir Afrikos Sąjungai.

 

(1)

OL C 51 E, 2013 2 22, p. 114.

(2)

OL L 419, 2015 12 16, p. 192.

(3)

Priimti tekstai, P8_TA(2014)0028.

(4)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0010.

(5)

OL L 138, 2013 5 24, p. 15.

(6)

OL L 122, 2015 5 19, p. 31.

Teisinė informacija - Privatumo politika