PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl padėties Eritrėjoje
2.3.2016 - (2016/2568(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
Davor Ivo Stier, Lars Adaktusson, Lara Comi, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Michael Gahler, György Hölvényi, Roberta Metsola, Maurice Ponga, Cristian Dan Preda, Fernando Ruas, Antonio Tajani, Bogdan Brunon Wenta, Joachim Zeller PPE frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0318/2016
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. gegužės 27 d. diskusijas dėl ES paramos vystymuisi, kuri Eritrėjai buvo skirta nepaisant užfiksuotų piktnaudžiavimo žmogaus teisėmis atvejų,
– atsižvelgdamas į JT specialiosios pranešėjos apie žmogaus teisių padėtį Eritrėjoje Sheila B. Keetharuth pareiškimą, padarytą 2015 m. spalio 28 d. per 70-ąją JT Generalinės Asamblėjos sesiją,
– atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 4 d. JT Žmogaus teisių Eritrėjoje tyrimo komisijos ataskaitą,
– atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1907 (2009), kuria Eritrėjai nustatomas ginklų embargas ir draudimas keliauti jos vadovams, taip pat nuspręsta įšaldyti kai kurių šalies politinių ir kariuomenės pareigūnų turtą po to, kai Eritrėjos vyriausybė buvo apkaltinta pagalbos teikimu Somalio grupuotei „Al-Shabaab“ ir ne kartą atsisakė atitraukti savo karius nuo ginčytinos sienos su Džibučiu,
– atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 2023 (2011), kuria sugriežtintos Eritrėjai taikomos sankcijos,
– atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 2244 (2015), kuria išplėstas Somaliui ir Eritrėjai taikomas ginklų embargas,
– atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 1 d. Tarybos sprendimą 2010/127/BUSP dėl ribojančių priemonių Eritrėjai[1], kuris iš dalies pakeistas 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimu 2010/414/BUSP[2] ir 2012 m. spalio 15 d. Tarybos sprendimu 2012/632/BUSP[3],
– atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 26 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 667/2010 dėl tam tikrų ribojančių priemonių Eritrėjai[4],
– atsižvelgdamas į EIVT atstovo spaudai 2014 m. rugsėjo 18 d. padarytą pareiškimą dėl politinių kalinių Eritrėjoje,
– atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2016 m. vasario 18 d. išvadas dėl migracijos,
– atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 12 d. Valetos aukščiausiojo lygio susitikimo išvadas,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi Europos Sąjunga yra grindžiama tvirtu įsipareigojimu visame pasaulyje remti ir saugoti žmogaus teises, demokratiją ir teisinę valstybę, ir kadangi šie principai yra įtvirtinti ES steigimo sutartyse;
B. kadangi, pagal Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnį ES, imdamasi veiksmų tarptautinėje arenoje, vadovaujasi principais, paskatinusiais jos pačios sukūrimą, vystymąsi ir plėtrą, ir kurių įgyvendinimą ji skatina platesniame pasaulyje, t. y. demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo ir nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo principai bei Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės principai;
C. kadangi, pasak JT specialiosios pranešėjos apie žmogaus teisių padėtį Eritrėjoje, nerimą kelia trys pagrindinės sritys, t. y.: ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių įgyvendinimas, įskaitant teisę į tinkamą būstą; neteisėtas žmonių gabenimas ir prekyba žmonėmis; taip pat didėjantis nelydymų nepilnamečių skaičius, kurie keliauja kartu su iš šalies bėgančiais žmonėmis, kurių kas mėnesį yra daugiau nei 5 000;
D. kadangi pagrindinė bėgimo iš šalies priežastis ir toliau lieka karo tarnyba, kuri iš esmės prilygsta priverstiniam darbui; kadangi atliekant šią tarnybą už mažiausias klaidas skiriamos neproporcingos bausmės, be to, bijoma, kad karo tarnyba gali trukti dešimtmečius; kadangi vyriausybė valstybės vientisumo gynyba ir nacionalinio ekonominio nepriklausomumo užtikrinimu naudojasi kaip pretekstu;
E. kadangi nuo 2015 m. pradžios grėsmė teisei į tinkamą būstą Eritrėjoje dėl priverstinio iškeldinimo didėja; kadangi Asmaroje ir keliuose kituose Asmaros prieigose esančiuose kaimuose, taip pat kituose miestuose, pvz., Adi Keihe, sugriauta apytiksliai 800 namų; kadangi dėl priverstinio iškeldinimo ir sugriautų namų apytiksliai 3 000 žmonių neteko būsto;
F. kadangi 2015 m. birželio 26 d. šimtai Eritrėjos pabėgėlių surengė demonstraciją prie Afrikos Sąjungos būstinės reikalaudami, kad regioninė organizacija darytų spaudimą vykdyti demokratines reformas jų gimtojoje šalyje; kadangi protestuotojai daug metų šaliai vadovaujantį Eritrėjos prezidentą Isaiasą Afewerkį apkaltino diktatūra ir primygtinai reikalavo, kad Afrikos Sąjunga imtųsi veiksmų;
G. kadangi JT Žmogaus teisių Eritrėjoje tyrimo komisijos duomenimis Eritrėjos vyriausybė vykdo sisteminius, visuotinai paplitusius ir sunkius žmogaus teisių pažeidimus, už kuriuos ji visiškai neatsako; kadangi teisių ir laisvių įgyvendinimas yra iš esmės apribotas dėl visoje šalyje visiškai nepaisomo teisinės valstybės principo; be to, kadangi pažeidimai, susiję su neteisminėmis mirties bausmėmis, kankinimu (įskaitant seksualinį kankinimą), karo tarnyba ir priverstiniu darbu gali reikšti nusikaltimus žmoniškumui;
H. kadangi, kaip nurodoma Tarpvyriausybinės vystymo institucijos (angl. IGAD) ir Nairobyje įsikūrusio SAHAN fondo parengtoje ataskaitoje „Neteisėtas žmonių gabenimas ir prekyba žmonėmis Somalio pusiasalio ir Viduržemio jūros regiono centrinės dalies maršrutu“, parengtoje pagal Saugumo sektoriaus programą (angl. ISSP), Eritrėjos diplomatai ir žymūs šios, prie Raudonosios jūros esančios valstybės piliečiai masiškai dalyvauja Somalio pusiasalio regione vykdomoje prekybos žmonėmis ir neteisėto žmonių gabenimo veikloje;
I. kadangi organizacija „Žurnalistai be sienų“ 2015 m. Eritrėją spaudos laisvės požiūriu įvertino kaip prasčiausią pasaulio valstybę po Šiaurės Korėjos;
J. kadangi Žmogaus teisių stebėsenos organizacija (angl. Human Rights Watch) pabrėžia, kad Eritrėjoje nėra religijos laisvės; kadangi vyriausybė rengia žiaurius išpuolius prieš piliečius, kurie praktikuoja ne valstybės pripažintas keturias oficialias, bet kitas religijas; kadangi vyriausybė kišasi net ir tais atvejais, kai žmonės praktikuoja oficialiai pripažintas religijas;
K. kadangi ES pirmąsias sankcijas Eritrėjai nustatė 2010 m. kovo mėn., kad įgyvendintų JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1907 (2009), ir kadangi šios sankcijos apėmė ginklų embargą, keliavimo apribojimus ir turto įšaldymą ir buvo taikomos asmenims, kurie kėlė grėsmę taikai ir nacionaliniam susitaikymui;
L. kadangi 2016 m. sausio 28 d. Eritrėjos nacionalinės plėtros ministras ir ES delegacijos vadovas Asmaroje pasirašė 11-ojo Europos plėtros fondo (EPF) lėšomis finansuojamą nacionalinę orientacinę programą (NOP), kurios vertė per artimiausius penkerius metus sieks 200 mln. EUR; kadangi veiksmai, visų pirma energetikos sektoriuje, turėtų būti orientuoti į atsinaujinančiąją energiją, valdymą ir viešųjų finansų valdymą;
M. kadangi 2015 m. lapkričio 13 d. Parlamento Vystymosi komitetas kreipėsi į Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą prašydamas atsižvelgti į EPF komitetui nusiųstas išvadas dėl Eritrėjos nacionalinės orientacinės programos projekto, kuriose buvo nurodomas Eritrėjos režimo padarytų žmogaus teisių pažeidimų mastas ir sunkumas, šio režimo kaip vystomojo bendradarbiavimo partnerio nepatikimumas, išplitusi korupcija ir iš esmės visiškai neskaidrus viešųjų finansų valdymas šalyje bei netinkamo EPF lėšų panaudojimo migracijos valdymo tikslais rizika; kadangi Vystymosi komitetas paragino EPF komitetą netvirtinti NOP, kol nebus surengtos tolesnės diskusijos;
N. kadangi 2015 m. lapkričio 19 d. EPF komitetas vienbalsiai patvirtino Eritrėjos NOP nepadaręs jokių esminių pradinio Komisijos pasiūlymo pakeitimų;
O. kadangi Europos vyriausybės iš visų jėgų stengiasi susidoroti su pabėgėlių, prieglobsčio prašytojų ir migrantų antplūdžiu Viduržemio jūros pakrantėje ir kitose neteisėtų maršrutų zonose; kadangi pagal JT skaičiavimus 9 proc. iš 4,5 mln. Eritrėjos gyventojų jau pabėgo iš šalies; kadangi 2015 m. Eritrėjos piliečiai buvo ketvirta pagal dydį prieglobsčio prašytojų Europoje grupė po sirų, irakiečių ir afganų;
1. ragina Eritrėjos valdžios institucijas paleisti į laisvę visus politinius kalinius, reformuoti ir sutrumpinti karo tarnybos prievolę, nutraukti visus priverstinius iškeldinimus ir namų griovimą, ir didinti socialinių būstų skaičių; pažymi, kad Eritrėja turi gerbti ir įgyvendinti teisę į mokslą be prievartos, nes dėl šios teisės nepaisymo daugybė jaunų Eritrėjos piliečių išvyksta iš šalies;
2. pažymi, kad teisingumo trūkumo šalinimas, demokratinis valdymas ir teisinės valstybės atkūrimas turi būti prioritetinėmis sritimis, o autoritarinis valdymas, pagrįstas neriboto ėmimo į karo tarnybą, savavališko sulaikymo, kalinimo vienutėje, kankinimo ir kitų žmogaus teisių pažeidimų baime, turi liautis;
3. išreiškia gilų susirūpinimą dėl nepakankamos žodžio laisvės ir nuolatinio politinių oponentų kalinimo pažeidžiant teisinės valstybės principą; reikalauja nedelsiant paleisti į laisvę Švedijos ir Eritrėjos pilietybes turintį žurnalistą Dawitą Isaaką, kuris be teismo žiauriomis sąlygomis kalinamas nuo 2001 m. rugsėjo mėn.; griežtai reikalauja kuo skubiau spręsti šį klausimą;
4. primena, kad religijos laisvė yra pagrindinė teisė, ir griežtai smerkia visų formų smurtą ir diskriminaciją dėl religijos;
5. pabrėžia, kad ilgalaikė taika, plėtra ir klestėjimas negali būti užtikrinami, jei nebus paisoma žmogaus teisių; primygtinai ragina valstybes nares, ES ir kitus tarptautinius donorus vystomojo bendradarbiavimo srityje užtikrinti tinkamą pagarbą žmogaus teisėms;
6. primena, kad pagarba žmogaus teisėms yra pagrindinė ES užsienio politikos ir visapusiško ES požiūrio į Somalio pusiasalį vertybė, todėl ji turėtų būti reguliariai aptariama per dialogą su Eritrėja; mano, kad šiomis aplinkybėmis dėl besąlyginio paramos vystymuisi, dėl kurios neseniai susitarė ES ir Eritrėja, pobūdžio kyla pavojus pagrindiniams ES požiūrio į šį nestabilų Afrikos regioną principams;
7. mano, kad EPF komitetas turėjo atsižvelgti į Vystymosi komiteto rekomendacijas nepatvirtinti NOP ir pradėti tolesnes diskusijas; mano, kad sprendimas, nepaisant Parlamento prieštaravimo, patvirtinti Eritrėjos NOP rodo demokratijos stoką ir iš esmės sumenkina Parlamento vaidmenį užtikrinant veiksmingą ES vystymosi uždavinių įgyvendinimą; šiuo atžvilgiu ragina Parlamentui suteikti EPF stebėjimo įgaliojimus, sudarant privalomą tarpinstitucinį susitarimą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 295 straipsnį; pažymi, kad Vystymosi komiteto išvadas dėl programavimo dokumentų projektų Komisija turėtų automatiškai siųsti nuolatinėms valstybių narių atstovybėms;
8. pažymi, kad demokratinis valdymas ir socialinė bei ekonominė plėtra Eritrėjoje atlieka esminį vaidmenį siekiant didinti našumą, skatinti investicijas, kurti darbo vietas ir verslo galimybes, ir taip panaikinti skurdą; primygtinai ragina ES užtikrinti, kad neseniai sudarytam pagalbos susitarimui būtų taikomos tam tikros sąlygos, taip pat užtikrinti, kad pagal NOP Eritrėja būtų skatinama iš esmės perorientuoti savo energetikos politiką, siekiant užtikrinti elektros energijos prieinamumą visiems piliečiams, visų pirma – gyvenantiems kaimo vietovėse, kuriose šiuo metu vis dar nėra elektros; be to, mano, kad NOP valdymo principai iš esmės turėtų būti pagrįsti JT atliekamos visuotinės žmogaus teisių periodinės peržiūros rekomendacijų įgyvendinimu;
9. ragina laikytis tarptautinių su pabėgėliais susijusių žmogaus teisių normų ir standartų; mano, kad Eritrėjos pabėgėliams, kurie iš šalies bėga dėl žmogaus teisių pažeidimų, toliau turėtų būti teikiama tarptautinė apsauga;
10. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Eritrėjos prezidentui ir vyriausybei, Afrikos Sąjungos institucijoms, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai, AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkams ir Panafrikos Parlamentui.