Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B8-0580/2016Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B8-0580/2016
Europos Parlamentas

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS Tolesni veiksmai dėl 2015 m. vasario 11 d. Europos Parlamento rezoliucijos dėl JAV Senato ataskaitos dėl CŽV veikloje naudojamų kankinimų

4.5.2016 - (2016/2573(RSP))

pateiktas uždavus klausimus, į kuriuos atsakoma žodžiu, B8-0367/2016 ir B8-0368
pagal Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį

Claude Moraes Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto vardu


Procedūra : 2016/2573(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B8-0580/2016
Pateikti tekstai :
B8-0580/2016
Debatai :
Balsavimas :
Priimti tekstai :

B8-0580/2016

Europos Parlamento rezoliucija „Tolesni veiksmai dėl 2015 m. vasario 11 d. Europos Parlamento rezoliucijos dėl JAV Senato ataskaitos dėl CŽV veikloje naudojamų kankinimų“

(2016/2573(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 2, 3, 4, 6, 7 ir 21 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 1, 2, 3, 4, 18 ir 19 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją ir į jos protokolus,

–  atsižvelgdamas į susijusias JT žmogaus teisių priemones, visų pirma į 1966 m. gruodžio 16 d. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, 1984 m. gruodžio 10 d. Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą ir į atitinkamus jos protokolus, taip pat į 2006 m. gruodžio 20 d. Tarptautinę konvenciją dėl visų asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos 2014 m. rugsėjo 24 d. rezoliuciją Nr. 2178 (2014) dėl teroro aktų keliamos grėsmės taikai ir saugumui,

–  atsižvelgdamas į JT Žmogaus teisių tarybos specialiojo pranešėjo kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ir baudimo klausimais parengtą ataskaitą, kurioje daugiausia dėmesio skiriama tyrimo komisijoms, sudarytoms siekiant imtis veiksmų dėl kankinimo ar kitokio netinkamo elgesio modelių ar praktikos,

–  atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus 2016 m. vasario mėn. byloje Nasr ir Ghali prieš Italiją (Abu Omar), 2014 m. liepos mėn. bylose Al Nashiri prieš Lenkiją ir Husayn (Abu Zubaydah) prieš Lenkiją, 2012 m. gruodžio mėn. byloje El-Masri prieš buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją,

–  taip pat atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teisme neišspręstas ir nagrinėjamas bylas (Abu Zubaydah prieš Lietuvą ir Al Nashiri prieš Rumuniją),

–  atsižvelgdamas į Italijos teismo sprendimą, pagal kurį 22 CŽV agentai, vienas oro pajėgų pilotas ir du Italijos agentai buvo pripažinti kaltais ir nuteisti kalėti dėl dalyvavimo pagrobiant Milano imamą Abu Omarą 2003 m.,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 15 d. Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Jungtinių Amerikos Valstijų bendrą pareiškimą dėl sulaikymo įstaigos Gvantanamo įlankoje uždarymo ir būsimo bendradarbiavimo kovos su terorizmu srityje, grindžiamo bendromis vertybėmis, tarptautine teise ir pagarba teisinės valstybės principui bei žmogaus teisėms,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl Gvantanamo, sprendimas dėl mirties bausmės, kurį ketinama priimti artimiausiu metu[1], kitas savo rezoliucijas dėl Gvantanamo, kurių naujausia yra 2013 m. gegužės 23 d. dėl kalinių bado streiko[2], savo 2015 m. spalio 8 d. rezoliuciją dėl mirties bausmės[3] ir ES gaires dėl mirties bausmės,

–  atsižvelgdamas į savo 2006 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl tariamo CŽV vykdyto kalinių gabenimo ir neteisėto kalinimo Europos šalyse, priimtą įpusėjus Laikinojo komiteto darbui[4], į savo 2007 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl tariamo CŽV vykdyto kalinių gabenimo ir neteisėto kalinimo Europos šalyse[5], į savo 2012 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją „Tariamas CŽV vykdytas kalinių gabenimas ir neteisėtas kalinimas Europos šalyse. Tolesni veiksmai po EP Laikinojo komiteto tariamam CŽV vykdytam kalinių gabenimui ir neteisėtam kalinimui Europos šalyse tirti ataskaitos“[6] ir į 2013 m. spalio 10 d. rezoliuciją dėl tariamo CŽV vykdyto kalinių gabenimo ir neteisėto kalinimo Europos šalyse[7],

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2014 m. birželio 5–6 d. išvadas dėl pagrindinių teisių ir teisinės valstybės ir dėl Komisijos 2013 m. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos taikymo ataskaitos,

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 27 d. rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje (2012 m.)[8] ir į savo 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje (2013–2014 m.)[9],

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatą „Naujos ES priemonės teisinei valstybei stiprinti“ (COM(2014) 0158),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. vasario 11 d. rezoliuciją dėl JAV Senato ataskaitos dėl CŽV veikloje naudojamų kankinimų[10],

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo mėn. priimtą Briuselio deklaraciją dėl Europos žmogaus teisių konvencijos įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į baigtą tyrimą, atliktą pagal Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) 52 straipsnį, dėl CŽV vykdyto neteisėto įtariamųjų dėl teroro aktų kalinimo ir gabenimo ir į Europos Tarybos generalinio sekretoriaus prašymą, kad visos EŽTK šalys iki 2015 m. rugsėjo 30 d. pateiktų jam informaciją apie atliktus ar atliekamus tyrimus, atitinkamų bylų nagrinėjimą nacionaliniuose teismuose ar kitas priemones, kurių buvo imtasi klausimais, susijusiais su šiuo tyrimu[11],

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto 2015 m. rugsėjo 24 ir 25 d. surengtą Parlamento tiriamąją misiją į Bukareštą (Rumunija) ir į atitinkamą misijos ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į savo Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto 2015 m. spalio 13 d. surengtą viešąjį klausymą dėl tariamo CŽV vykdyto kalinių gabenimo ir neteisėto kalinimo Europos šalyse,

–  atsižvelgdamas į savo Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto 2015 m. tyrimo „A quest for accountability? EU and Member State inquiries into the CIA Rendition and Secret Detention Programme“ paskelbimą,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos žmogaus teisių ekspertų 2016 m. sausio 11 d. atvirą laišką Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybei 14-ajai sulaikymo įstaigos Gvantanamo įlankoje atidarymo sukakčiai paminėti,

–  atsižvelgdamas į neseniai priimtas rezoliucijas ir Amerikos šalių žmogaus teisių komisijos paskelbtas ataskaitas, susijusias su Gvantanamo kalinių žmogaus teisėmis, įskaitant jų galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, į 2015 m. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (OSCE-ODIHR) ataskaitą ir į JT darbo grupės nesankcionuoto sulaikymo klausimais sprendimus,

–  atsižvelgdamas į klausimus Tarybai ir Komisijai dėl tolesnių veiksmų, susijusių su Europos Parlamento 2015 m. vasario 11 d. rezoliucija dėl JAV Senato ataskaitos dėl CŽV veikloje naudojamų kankinimų (O-000038/2016 – B8-0367/2016 ir O-000039/2016 – B8-0368/2016),

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi ES grindžiama demokratijos, teisinės valstybės principais, žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, pagarba žmogaus orumui ir tarptautinės teisės paisymu ne tik vykdant savo vidaus politiką, bet ir įgyvendinant jos išorės aspektą; kadangi ES įsipareigojimas paisyti žmogaus teisių, kurį sutvirtino tai, kad įsigaliojo ES pagrindinių teisių chartija ir vyksta prisijungimas prie Europos žmogaus teisių konvencijos, turi būti įtrauktas į visas politikos sritis, siekiant, kad ES žmogaus teisių politika būtų veiksminga;

B.  kadangi, atsižvelgiant į „karą su terorizmu“, pusiausvyra tarp įvairių valstybės galių pavojingai pasikeitė vyriausybių naudai suteikiant joms daugiau galių, pakenkiant parlamentams ir teisminėms institucijoms, ir lėmė precedento neturintį naudojimąsi valstybės paslaptimis, o tai trukdo vykdyti valstybės tyrimus dėl įtariamų žmogaus teisių pažeidimų;

C.  kadangi Parlamentas ne kartą ragino kovoti su terorizmu, kad būtų paisoma teisinės valstybės principo, žmogaus orumo, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, taip pat ragino šioje srityje bendradarbiauti tarptautiniu lygmeniu, remiantis ES sutartimis, Europos žmogaus teisių konvencija, nacionalinėmis konstitucijomis bei pagrindinių teisių teisės aktais;

D.  kadangi, atsižvelgdamas į savo Laikinojo komiteto tariamam CŽV vykdytam kalinių gabenimui ir neteisėtam kalinimui Europos šalyse atliktos veiklos rezultatus, Parlamentas griežtai pasmerkė JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vykdyto perdavimo ir slapto kalinimo programą, kurią įgyvendinant daug kartų pažeistos žmogaus teisės, įskaitant neteisėtą ir nepagrįstą sulaikymą, grobimą, kankinimą ir kitokį nežmonišką ar žeminantį elgesį, negrąžinimo principo pažeidimą ir priverstinį dingimą, CŽV pasinaudojus Europos oro erdve ir teritorija;

E.  kadangi atskaitomybė už šiuos veiksmus yra labai svarbi siekiant veiksmingai ginti ir skatinti žmogaus teises vykdant vidinę ir išorinę ES politiką ir užtikrinti teisėtą bei veiksmingą saugumo politiką, pagrįstą teisinės valstybės principu;

F.  kadangi Parlamentas ne kartą ragino visapusiškai ištirti ES valstybių narių dalyvavimą CŽV slapto kalinimo ir ypatingųjų perdavimų programoje;

G.  kadangi 2015 m. gruodžio 9 d. suėjo metai, kaip paskelbtas JAV Senato specialiojo žvalgybos komitetas tyrimas dėl CŽV kalinimo ir tardymo programos ir įvairių kalinių kankinimo būdų 2001–2006 m.; kadangi tyrime atskleista naujų, kaltinimams svarumo suteikusių faktų, kad kai kurios ES valstybės narės, jų valdžios institucijos, saugumo ir žvalgybos tarnybų pareigūnai ir agentai prisidėjo prie CŽV vykdytos slapto kalinimo ir ypatingųjų perdavimų programos, kartais korumpuotais būdais – CŽV pervesdavo dideles pinigų sumas mainais už jų bendradarbiavimą; kadangi po atlikto tyrimo JAV neprisiėmė jokios atsakomybės dėl CŽV vykdytų perdavimo ir slapto kalinimo programų; kadangi JAV, deja, atsisakė bendradarbiauti vykdant Europos tyrimus dėl Europos bendrininkavimo įgyvendinant CŽV programas ir kadangi iki šiol jokie kaltininkai nebuvo patraukti atsakomybėn;

H.  kadangi karinių komitetų Gvantanamo įlankoje vyriausiasis prokuroras Mark Martins pareiškė, kad JAV Senato specialiojo žvalgybos komiteto tyrimo dėl CŽV kalinimo ir tardymo programos santraukoje nurodyti įvykiai iš tiesų yra realūs;

I.  kadangi atlikta išsami nauja analizė remiantis informacija, pateikta JAV Senato specialiojo žvalgybos komiteto santraukoje, kuri patvirtina ankstesnius tyrimus, susijusius su įvairių šalių, įskaitant ES valstybes nares, dalyvavimu ir kurioje pateikiami nauji tyrimo būdai;

J.  kadangi buvusios kadencijos Europos Parlamentas savo 2013 m. spalio 10 d. rezoliucijoje ragino esamos kadencijos Parlamentą toliau vykdyti ir įgyvendinti Laikinojo komiteto suteiktus įgaliojimus dėl tariamo CŽV vykdyto kalinių gabenimo ir neteisėto kalinimo Europos šalyse, ir todėl užtikrinti, kad būtų laikomasi jo rekomendacijų, išnagrinėti naujus duomenis, kurių gali atsirasti, ir visapusiškai naudotis savo tyrimo teisėmis ir jas plėtoti;

K.  kadangi neseniai priimtose rezoliucijose ir Amerikos šalių žmogaus teisių komisijos paskelbtose ataskaitose, susijusiose su Gvantanamo kalinių žmogaus teisėmis, reiškiamas susirūpinimas, kad bent kai kurie kaliniai negauna tinkamos medicininės priežiūros ar reabilitacijos; kadangi 2015 m. OSCE-ODIHR ataskaitoje taip pat išreikštas susirūpinimas dėl žmogaus teisių apsaugos Gvantanamo įlankoje, įskaitant teisių į teisingą bylos nagrinėjimą neigimą, ir kadangi JT darbo grupės nesankcionuoto sulaikymo klausimais sprendimuose teigiama, kad dalis Gvantanamo kalinių buvo sulaikyta savavališkai;

L.  kadangi JAV prezidentas B. Obama įsipareigojo uždaryti Gvantanamo įlankoje esančią sulaikymo įstaigą iki 2010 m. sausio mėn.; kadangi 2009 m. birželio 15 d. ES bei jos valstybių narės ir JAV pasirašė bendrą pareiškimą dėl sulaikymo įstaigos Gvantanamo įlankoje uždarymo ir būsimo bendradarbiavimo kovos su terorizmu srityje, grindžiamo bendromis vertybėmis, tarptautine teise ir pagarba teisinės valstybės principui bei žmogaus teisėms; kadangi 2016 m. vasario 23 d. prezidentas B. Obama išsiuntė Kongresui planą kartą ir visiems laikams uždaryti karinį kalėjimą Gvantanamo įlankoje; kadangi ES valstybių narių pagalba perkeliant kai kuriuos kalinius buvo ribota;

M.  kadangi nė viena iš atitinkamų valstybių narių neatliko visapusiško ir veiksmingo tyrimo siekiant pagal tarptautinę ir nacionalinę teisę patraukti nusikaltėlius baudžiamojon atsakomybėn arba užtikrinti atskaitingumą paskelbus JAV Senato tyrimą;

N.  kadangi tenka apgailestauti, kad Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto tiriamosios misijos į Bukareštą dalyviai negalėjo aplankyti Nacionalinio įslaptintos informacijos registro biuro (ORNISS) pastato, kuris, kaip pranešama, buvo naudojamas kaip slapta CŽV kalinimo vieta;

O.  kadangi savo 2015 m. vasario 11 d. rezoliucijoje dėl JAV Senato ataskaitos dėl CŽV veikloje naudojamų kankinimų Parlamentas pavedė savo Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui, dalyvaujant Užsienio reikalų komitetui, ir visų pirma Žmogaus teisių pakomitečiui, atnaujinti savo tyrimą dėl tariamo CŽV vykdyto kalinių gabenimo ir neteisėto kalinimo Europos šalyse ir per metus pateikti pranešimą plenariniame posėdyje;

1.  pabrėžia nepaprastą transatlantinių santykių svarbą ir jų strateginį pobūdį didėjant nestabilumui pasauliniu mastu; mano, kad šie santykiai, kurie grindžiami bendrais interesais ir bendromis vertybėmis, turi būti toliau stiprinami remiantis pagarba daugiašališkumui, teisinei valstybei ir konfliktų sprendimui vedant derybas;

2.  pakartoja, kad itin smerkia sugriežtintus tardymo metodus, kurie draudžiami pagal tarptautinę teisę ir kuriais pažeidžiamos, inter alia, teisės į laisvę, saugumą, humanišką elgesį, teisė nebūti kankinamam, nekaltumo prezumpcija, teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, teisė turėti advokatą ir teisė į pagal teisės aktus suteikiamą vienodą apsaugą;

3.  praėjus vieneriems metams po JAV Senato tyrimo paskelbimo, reiškia didžiulį susirūpinimą dėl abejingumo, kurį parodė valstybės narės ir ES institucijos dėl gausių pagrindinių teisių pažeidimų ir kankinimų, kurie vykdyti Europoje 2001–2006 m., pripažinimo, jų tyrimo ir patraukimo bendrininkų ir kaltininkų baudžiamojon atsakomybėn;

4.  palankiai vertina Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. vasario 23 d. bylos Nasr ir Ghali prieš Italiją (44883/09) sprendimą, kuriuo nustatyta, kad Italijos valdžios institucijos žinojo apie kankinimus, kuriuos patyrė Egipto imamas Abu Omar, ir aiškiai vadovavosi „valstybės slaptumo“ principu siekdamos užtikrinti, kad susiję asmenys būtų de facto nenubausti; ragina Italijos vykdomosios valdžios atstovus atsisakyti „valstybės slaptumo“ principo buvusio Žvalgybos ir karinio saugumo tarnybos vadovo ir jo pavaduotojo, taip pat trijų buvusių šios tarnybos darbuotojų atveju, siekiant užtikrinti, kad teisingumas būtų vykdomas be kliūčių;

5.  apgailestauja dėl to, kad 2015 m. rugsėjo mėn. įvyko tik viena frakcijų tiriamoji misija į Rumuniją; ragina, kad Europos Parlamentas rengtų daugiau tiriamųjų misijų į JAV Senato tyrime dėl CŽV kalinimo ir tardymo programos nurodytas valstybes nares, kurios prisidėjo prie šios programos, pavyzdžiui, į Lietuvą, Lenkiją, Italiją ir Jungtinę Karalystę;

6.  pabrėžia, kad transatlantinis bendradarbiavimas, pagrįstas tokiomis bendromis vertybėmis kaip laisvės ir saugumo, demokratijos ir pagrindinių žmogaus teisių skatinimas, yra ir turi būti pagrindinis prioritetas ES užsienio santykių srityje; pakartoja savo aiškią poziciją, išdėstytą 2009 m. JAV ir ES pranešime, kad bendros pastangos kovojant su terorizmu turi derėti su tarptautinės, visų pirma tarptautinės žmogaus teisių ir humanitarinės, teisės įsipareigojimais, ir kad dėl to mūsų šalys bus stipresnės ir saugesnės; ragina JAV šiuo atžvilgiu dėti visas pastangas, kad ES piliečių teisių būtų laikomasi taip pat, kaip ir JAV piliečių teisių;

7.  mano, kad vykdant transatlantinį bendradarbiavimą kovos su terorizmu srityje būtina gerbti pagrindines teises, pagrindines laisves ir privatumą, kuriuos užtikrina ES teisės aktai, siekiant suteikti naudos piliečiams abipus Atlanto; ragina tęsti politinį dialogą tarp transatlantinių partnerių saugumo ir kovos su terorizmu klausimais, įskaitant pilietinių ir žmogaus teisių apsaugą, siekiant veiksmingai kovoti su terorizmu;

8.  apgailestauja, kad, praėjus daugiau nei metams po JAV Senato tyrimo paskelbimo ir Parlamento rezoliucijos priėmimo, kuria JAV buvo raginama tirti gausius žmogaus teisių pažeidimus, kurių atsirado įgyvendinant CŽV vykdytas perdavimo ir slapto kalinimo programas, ir už juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn, taip pat bendradarbiauti gavus visus ES valstybių narių prašymus, susijusius su CŽV programa, jokie kaltininkai nebuvo patraukti atsakomybėn ir JAV vyriausybė atsisakė bendradarbiauti su ES valstybėmis narėmis;

9.  pakartoja savo raginimą JAV toliau tirti gausius žmogaus teisių pažeidimus, kurių atsirado įgyvendinant CŽV vykdytas perdavimo ir slapto kalinimo programas, kurioms vadovavo ankstesnė JAV administracija, ir už juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn, taip pat bendradarbiauti gavus visus ES valstybių narių prašymus suteikti informacijos, ekstradicijos ar veiksmingų teisių gynimo priemonių nukentėjusiesiems prašymus, susijusius su CŽV programa; ragina JAV Senato specialųjį žvalgybos komitetą paskelbti visą savo tyrimą apie CŽV kalinimo ir tardymo programą; pabrėžia esminę JAV Senato išvadą, kad CŽV taikyti žiaurūs ir neteisėti metodai nepadėjo gauti informacijos, kad būtų pavykę išvengti vėlesnių teroristinių išpuolių; primena, kad visiškai smerkia kankinimą ir priverstinį dingimą;

10.  apgailestauja, kad tyrimas, kurį pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 52 straipsnį vykdė Europos Tarybos generalinis sekretorius, buvo nutrauktas, atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose valstybėse narėse tyrimai liko nebaigti ir kad reikia imtis tolesnių veiksmų šiuo klausimu; šiuo tikslu dar kartą paragina valstybes nares tirti, užtikrinant visišką skaidrumą, kaltinimus, kad jų teritorijose būta slaptų kalėjimų, kuriuose žmonės buvo laikomi pagal CŽV programą, ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn į šią veiklą įsitraukusius asmenis, įskaitant viešuosius subjektus, atsižvelgiant į visus paaiškėjusius naujus įrodymus (įskaitant atliktus mokėjimus, kaip nurodyta Senato specialiojo žvalgybos komiteto santraukoje), ir apgailestauja dėl lėtai vykstančių tyrimų, ribotos atskaitomybės ir piktnaudžiavimo valstybės paslaptimis;  

11.  primygtinai ragina Lietuvą, Rumuniją ir Lenkiją, atsižvelgiant į visus pateiktus faktinius įrodymus, skubiai atlikti skaidrų, nuodugnų ir veiksmingą baudžiamąjį tyrimą dėl CŽV slaptų sulaikymo įstaigų jų atitinkamose teritorijose, patraukti žmogaus teisių pažeidėjus baudžiamojon atsakomybėn, leisti tyrėjams atlikti išsamų perdavimo skrydžių tinklo tyrimą ir susisiekti su asmenimis, kurie, kaip viešai žinoma, organizavo minėtus skrydžius arba dalyvavo juos organizuojant, atlikti kalinimo vietų teismo ekspertizę ir teikti medicininės priežiūros paslaugas kalintiesiems šiose vietose, išanalizuoti telefonų įrašus ir pinigų pervedimus, nagrinėti galimų aukų paraiškas dėl statuso ir (arba) dalyvavimo tyrime ir užtikrinti, kad visi susiję nusikaltimai, įskaitant susijusius su kalinių perkėlimu, būtų ištirti;

12.  primygtinai ragina visapusiškai ir laiku vykdyti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus prieš Lenkiją ir buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją, įskaitant skubių atskirų ir bendrų priemonių laikymąsi; primena Europos Tarybos Ministrų komiteto raginimą Lenkijai prašyti JAV diplomatinio patikinimo ir jį gauti dėl mirties bausmės nevykdymo ir teisingo bylos nagrinėjimo užtikrinimo ir laiku, visapusiškai ir veiksmingai vykdyti kriminalinius tyrimus, siekiant užtikrinti, kad visi susiję nusikaltimai, įskaitant susijusius su visomis aukomis, būtų nagrinėjami, ir patraukti žmogaus teisių pažeidėjus baudžiamojon atsakomybėn; šiuo tikslu palankiai vertina buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ketinimą įsteigti ad hoc nepriklausomą tyrimų įstaigą ir primygtinai ragina ją skubiai įsteigti pasinaudojant tarptautine parama ir dalyvaujant tarptautinės bendruomenės atstovams;

13.  primena, kad buvęs Rumunijos slaptųjų tarnybų vadovas Ioan Talpes viešai pripažino Europos Parlamento delegacijai, kad jis buvo visiškai informuotas apie CŽV vykdytą veiklą Rumunijos teritorijoje, pripažindamas, kad jam buvo leista „išnuomoti“ vyriausybės pastatą CŽV;

14.  yra susirūpinęs dėl kliūčių, kurių kilo atliekant kai kurių valstybių narių dalyvavimo vykdant CŽV programą nacionalinius parlamentinius ir teisminius tyrimus, ir nederamo dokumentų įslaptinimo, todėl žmogaus teisių pažeidėjai lieka de facto nenubausti;

15.  primena, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas jau aiškiai pripažino savo 2014 m. liepos 24 d. sprendime, kad viešieji šaltiniai ir bendri įrodymai, kuriais remiantis galima gauti daugiau informacijos apie valstybių narių dalyvavimą vykdant CŽV perdavimo programą, yra priimtini įrodymai vykstant teismo procesams, ypač tais atvejais, kai visuomenė ar teismai negali naudotis oficialiais valstybės dokumentais „nacionalinio saugumo“ sumetimais;

16.  ragina Komisiją parengti baltąją knygą dėl atvejų, kai demokratinėje visuomenėje negalima pasikliauti konfidencialia informacija apie nacionalinį saugumą ir valstybės paslaptis, ir taip iš esmės apibrėžti, kokių elementų neapima nacionalinio saugumo sąvoka;

17.  palankiai vertina ligšiolines Rumunijos pastangas ir ragina Rumunijos Senatą išslaptinti likusias įslaptintas savo 2007 m. ataskaitos dalis, t. y. priedus, kuriais pagrįstos Rumunijos Senato tyrimo išvados; dar kartą ragina Rumuniją ištirti įtarimus, kad egzistuoja slaptas kalėjimas, patraukti baudžiamojon atsakomybėn į šią veiklą įsitraukusius asmenis, atsižvelgiant į visus paaiškėjusius naujus įrodymus, ir kuo skubiau baigti tyrimą;

18.  pažymi, kad duomenys, surinkti atliekant Lietuvos Parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto) tyrimą dėl Lietuvos dalyvavimo CŽV vykdant slapto kalinimo programą nebuvo paviešinti, ir ragina paskelbti visus būtinus duomenis atlikus bet kokius būtinus pakeitimus;

19.  reiškia nusivylimą, kad, nepaisant pakartotinių prašymų (Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pirmininko rašto Rumunijos užsienio reikalų ministrui Bogdanui Aurescu bei kito prašymo tiriamosios misijos metu valstybės sekretoriui George'ui Ciamba), tiriamosios misijos dalyviai negalėjo aplankyti „Bright Light“ – pastato, kuris ne kartą ir oficialiai nurodytas buvęs naudotas kaip kalinimo vieta;

20.  ragina Komisiją ir Tarybą iki 2016 m. birželio mėn. pabaigos pateikti pranešimą plenariniame posėdyje dėl tolesnių veiksmų, kurių buvo imtasi Europos Parlamentui pateikus rekomendacijas ir prašymus jo tyrime dėl tariamo CŽV vykdyto kalinių gabenimo ir neteisėto kalinimo Europos šalyse metu ir vėlesnėse rezoliucijose, taip pat dėl tyrimų išvadų ir baudžiamojo persekiojimo, vykdyto valstybėse narėse;

21.  ragina sustiprinti nuolatinį ir struktūrizuotą ES ir JAV tarpparlamentinį dialogą, visų pirma Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir atitinkamų partnerių JAV Kongrese ir Senate dialogą, šiuo tikslu pasinaudojant visais bendradarbiavimo ir dialogo būdais, galimais vykdant Transatlantinį teisės aktų leidėjų dialogą; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina 78-ąjį Transatlantinio teisės aktų leidėjų dialogo tarp Europos Parlamento ir JAV Kongreso susitikimą, kuris vyks Hagoje 2016 m. birželio 26–28 d., kaip galimybę sustiprinti šį bendradarbiavimą, atsižvelgiant į tai, kad bendradarbiavimas kovojant su terorizmu bus neatskiriama diskusijos dalis;

22.  primena, kad skaidrumas yra visiškas bet kokios demokratinės visuomenės pagrindas, būtina vyriausybės atskaitomybės savo tautai sąlyga; todėl yra labai susirūpinęs, kad vis daugiau vyriausybių nepagrįstai remiasi „nacionaliniu saugumu“, kurio vienintelis arba pagrindinis tikslas – blokuoti viešą piliečių (kuriems vyriausybė atskaitinga) arba teisminių institucijų (kurios yra šalies įstatymų sergėtojos) kontrolę; atkreipia dėmesį į didelį bet kokių demokratinės atskaitomybės mechanizmų deaktyvavimo keliamą pavojų, nes tai atleidžia vyriausybę nuo atskaitomybės;

23.  išreiškia apgailestavimą, kad JAV prezidento įsipareigojimas iki 2010 m. sausio mėn. uždaryti Gvantanamo kalėjimą dar nėra įgyvendintas; pakartoja savo raginimą JAV valdžios institucijoms persvarstyti karinių komitetų sistemą siekiant užtikrinti teisingą bylos nagrinėjimą, uždaryti Gvantanamo kalėjimą ir uždrausti kankinimus, netinkamą elgesį ir neterminuotą sulaikymą be teismo visomis aplinkybėmis;

24.  palankiai vertina prezidento B. Obamos pastarojo meto teigiamus veiksmus, kurių ėmėsi dėdamas nuolatines pastangas, kad JAV karinėje bazėje Gvantanamo įlankoje būtų uždaryta sulaikymo įstaiga ir būtų numatyta paleisti tuos sulaikytuosius, kuriems kaltinimai nebuvo pateikti; ragina JAV spręsti tarptautinėse žmogaus teisių institucijose iškeltus susirūpinimą keliančius klausimus dėl Gvantanamo kalinių žmogaus teisių, įskaitant galimybę naudotis tinkama sveikatos priežiūra ir reabilitacijos paslaugų teikimą kankinimo aukoms; pabrėžia, kad prezidentas B. Obama savo 2015 m. sausio 20 d. kalboje apie Sąjungos padėtį ne kartą teigė esąs pasiryžęs įgyventi savo 2008 m. kampanijos pažadą uždaryti Gvantanamo įlankos kalėjimą, ir taip pat palankiai vertina 2016 m. vasario 23 d. Kongresui išsiųstą planą; ragina valstybes nares užtikrinti prieglobstį tiems kaliniams, kuriems suteiktas oficialus leidimas juos paleisti;

25.  pakartoja esąs įsitikinęs, kad įprastas baudžiamasis teismas pagal civilinę jurisdikciją yra geriausias būdas Gvantanamo kalinių statuso klausimui spręsti; tvirtina, kad JAV kalinamiems sulaikytiesiems turėtų būti nedelsiant pateikti kaltinimai ir jie turėtų būti teisiami laikantis tarptautinių teisinės valstybės standartų arba būti paleisti; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad pagal nediskriminavimo principą visiems turėtų būti taikomi tie patys teisingo bylos nagrinėjimo standartai;

26.  ragina JAV valdžios institucijas neskelbti mirties bausmės Gvantanamo įlankoje kalintiems sulaikytiesiems;

27.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JAV karinių komitetų skiriančiajam pareigūnui, JAV valstybės sekretoriui, JAV Prezidentui, JAV Kongresui ir Senatui, JT Generaliniam Sekretoriui, JT specialiajam pranešėjui kankinimo klausimais, Europos Tarybos generaliniam sekretoriui, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai ir Amerikos šalių žmogaus teisių komisijai.

 

Teisinė informacija - Privatumo politika