Procedūra : 2015/2887(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0677/2016

Pateikti tekstai :

B8-0677/2016

Debatai :

PV 09/06/2016 - 2
CRE 09/06/2016 - 2

Balsavimas :

PV 09/06/2016 - 4.7
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0280

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 507kWORD 115k
27.5.2016
PE582.698v01-00
 
B8-0677/2016

pateiktas uždavus klausimą, į kurį atsakoma žodžiu, B8-0704/2016

pagal Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį


dėl Europos geležinkelio tiekimo pramonės konkurencingumo  (2015/2887(RSP))


Martina Werner Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto vardu
PAKEITIMAI

Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos geležinkelio tiekimo pramonės konkurencingumo  (2015/2887(RSP))  
B8-0677/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010) 2020),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Stipresnė Europos pramonė ekonomikos augimui ir atsigavimui skatinti“ (COM(2012) 0582),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Dėl Europos pramonės atgimimo“ (COM(2014) 0014),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“ (COM(2015) 0497),

–  atsižvelgdamas į Komisijos baltąją knygą „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ (COM(2011) 0144),

–  atsižvelgdamas į Komisijos tyrimą „Sektoriaus apžvalga ir geležinkelių tiekimo pramonės konkurencingumo tyrimas“ (ENTR 06/054),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento tyrimą „Krovinių vežimas keliais. Kodėl ES krovinių siuntėjai renkasi sunkvežimius, o ne traukinius?“,

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl Europos geležinkelio tiekimo pramonės konkurencingumo (O-000067/2016 – B8-0704/2016),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

Europos geležinkelio tiekimo pramonės savitumas ir strateginė svarba Europos pramonės atgimimui

1.  pabrėžia, kad Europos geležinkelio tiekimo pramonėje (toliau – GTP), susijusioje su lokomotyvų ir riedmenų, bėgių kelių, elektros įrangos, signalizavimo ir telekomunikacijų įrangos gamyba, taip pat priežiūros bei dalių tiekimo paslaugomis ir apimančioje daugybę MVĮ, taip pat didžiąsias pramonės lyderes, dirba 400 000 darbuotojų, 2,7 proc. jos metinės apyvartos investuojama į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, jai tenka 46 proc. pasaulio GTP rinkos; pabrėžia, kad visame geležinkelių sektoriuje, apimančiame operatorius ir infrastruktūrą, tiesiogiai dirba daugiau kaip 1 mln. darbuotojų, o netiesiogiai – dar 1,2 mln. darbuotojų; pažymi, kad šie skaičiai aiškiai parodo GTP svarbą pramonės augimui, darbo vietų kūrimui ir inovacijoms, taip pat jos indėlį siekiant 20 proc. reindustrializacijos tikslo;

2.  pabrėžia, kad šis sektorius yra savitas, nes pirmiausia jis gamina dalis, kurios gali būti naudojamos net iki 50 metų, yra imlus kapitalui, labai priklausomas nuo viešųjų pirkimų ir privalo atitikti labai aukštus saugos standartus;

3.  primena labai svarbų geležinkelių indėlį švelninant klimato kaitą ir kovojant su kitomis labai plataus masto tendencijomis, pvz., urbanizacija ir demografiniais pokyčiais; todėl primygtinai ragina Komisiją paremti 2011 m. baltojoje knygoje dėl transporto nustatytus tikslus pereiti prie geležinkelių transporto tiek keleivių, tiek krovinių vežimo srityje konkrečiomis politikos priemonėmis ir tikslinėmis investicijomis; nurodo, jog, atsižvelgiant į 21-osios Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos rezultatus ir ES 2030 m. tikslus klimato ir energetikos srityse, būtina pereiti prie geležinkelių ir kitų rūšių tvaraus, efektyviu energijos vartojimu grindžiamo elektrifikuoto transporto, siekiant užtikrinti tikslinį transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą; atsižvelgdamas į tai, prašo Komisijos pasinaudojant būsimu Komunikatu dėl transporto priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo pasiūlyti naujas priemones energiją taupančių technologijų plėtrai GTP sektoriuje remti;

4.  pažymi, kad geležinkelio tiekimo pramonės sektoriui kaip pasauliniam technologijų ir inovacijų rinkos lyderiui tenka vienas iš pagrindinių vaidmenų siekiant Komisijos 20 proc. industrializacijos tikslo;

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad Europos geležinkelio tiekimo pramonė gali pasikliauti keliais palankiais veiksniais – ne tik gerais šios transporto rūšies aplinkosauginio veiksmingumo rodikliais, bet ir didele jos rinka bei galimybe palengvinti susisiekimą viešuoju transportu; vis dėlto pažymi, kad šiuo metu sektorius susiduria su trejopa konkurencija – skirtingų transporto rūšių konkurencija, tarptautine konkurencija ir kartais net bendrovių tarpusavio konkurencija;

Europos geležinkelio tiekimo pramonės pasaulinės lyderystės išsaugojimas

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad numatomas prieinamų GTP tarptautinių rinkų metinio augimo rodiklis iki 2019 m. bus 2,8 proc.; pabrėžia, kad, nors ES yra iš esmės atvira konkurentams iš trečiųjų šalių, trečiosios šalys sudaro keletą kliūčių, dėl kurių diskriminuojama Europos GTP; pabrėžia, kad konkurentai iš trečiųjų šalių, ypač Kinijos, sparčiai ir agresyviai plečia veiklą Europoje ir kituose pasaulio regionuose, dažnai gaudami tvirtą politinę ir finansinę savo kilmės šalies paramą (pvz., dosnius kreditus eksportui, neatitinkančius Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) taisyklių); pabrėžia, kad dėl tokios praktikos gali susidaryti nesąžininga konkurencija, kelianti grėsmę darbo vietoms Europoje; todėl pažymi, kad reikia sukurti vienodas veiklos sąlygas pasaulinės konkurencijos srityje ir suteikti abipusę galimybę patekti į rinkas, siekiant užtikrinti pramonės darbo vietų bei praktinės patirties išsaugojimą Europoje;

7.  pabrėžia, kad net Europos geležinkelių rinkoje daugeliui ES įmonių, ypač MVĮ, dėl rinkos susiskaidymo tiek administraciniu, tiek ir techniniu požiūriu sudėtinga ir brangu vykdyti veiklą tarpvalstybiniu mastu; mano, kad bus labai svarbu įgyvendinti tikslą sukurti bendrą Europos geležinkelių erdvę, norint išlaikyti Europos GTP dominavimą pasaulyje;

Atnaujinta Europos geležinkelių pramonės inovacijų darbotvarkė

8.  pripažįsta, kad geležinkelio tiekimo pramonė yra viena iš svarbiausių pramonės šakų Europos konkurencingumui ir pajėgumui diegti inovacijas; primygtinai ragina imtis priemonių užtikrinti, kad Europa išlaikytų technologinį ir inovacinį pranašumą šiame sektoriuje;

9.  palankiai vertina sprendimą įsteigti bendrąją įmonę „Shift2Rail“ ir neseniai paskelbtus pirmuosius kvietimus teikti paraiškas; ragina kuo greičiau skubiai ir laiku įgyvendinti visą įmonės „Shift2Rail“ mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklą; kritiškai vertina menką MVĮ dalyvavimą įmonėje „Shift2Rail“, kurį iš dalies lemia didelės dalyvavimo šioje priemonėje išlaidos ir jos sudėtingumas; primygtinai ragina įmonės valdybą išnagrinėti, kaip pagerinti MVĮ dalyvavimą skelbiant antrąjį kvietimą teikti paraišką dėl asocijuotosios narystės ir apsvarstyti galimybę skelbti atskirus MVĮ skirtus kvietimus teikti paraiškas; prašo Komisijos užtikrinti, kad būtų laikomasi atitinkamo reglamento nuostatų dėl subalansuoto MVĮ ir regionų atstovavimo;

10.  pabrėžia, kad inovacijų diegimo pajėgumas, investicijos į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, rinkos susiskaidymo mažinimas ir klasterių kūrimas yra būtinos sąlygos tam, kad būtų išlaikytas tarptautinis Europos geležinkelio tiekimo pramonės konkurencingumas;

11.  prašo Komisijos visapusiškai panaudoti įvairias ES finansavimo priemones, išnagrinėti ir panaudoti papildomus įmonės „Shift2Rail“ finansavimo šaltinius ir siekti skirtingų ES fondų ir privačių investicijų tarpusavio sąveikos; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją panaudoti papildomas ES finansavimo priemones, skirtas „Shift2Rail“ nepriskirtoms geležinkelių technologijoms (pvz., „Shift2Rail“ nepriklausančius specialius kvietimus teikti paraiškas geležinkelių srityje pagal programą „Horizontas 2020“, priemonę „InnoFin“, struktūrinius fondus, Europos strateginių investicijų fondą), be kita ko, parengiant įmonės „Shift2Rail“ bandomąją sistemą, kurią taikant ES finansavimas būtų suderintas su struktūriniais fondais ir kitais ES inovacijų fondais;

12.  prašo Komisijos bendradarbiaujant su sektoriaus atstovais užtikrinti geriausią Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų), ypač Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), panaudojimą regioninio lygmens geležinkelių mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams remti; taip pat ragina Komisiją sutelkti dėmesį į GTP ateitį po 2020 m.;

13.  pabrėžia, kad klasteriai yra svarbi priemonė, padedanti suburti atitinkamus vietos ir regioninio lygmenų suinteresuotuosius subjektus, įskaitant viešojo sektoriaus institucijų, universitetų, mokslinių tyrimų institutų, GTP ir kitų judumo pramonės šakų subjektus; ragina Komisiją iki 2016 m. gruodžio mėn. parengti ekonomikos augimą skatinančią klasterių politikos strategiją; prašo Komisijos ir valstybių narių padidinti savo paramą geležinkelių klasterių plėtojamiems inovacijų projektams ir kitoms iniciatyvoms, kurios padeda suburti GTP MVĮ, didesnes įmones ir mokslinių tyrimų institutus vietos, regiono, nacionaliniu ir Europos lygmenimis; pažymi, kad klasterių kūrimui bus būtinos viešojo finansavimo galimybės; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į naujų finansavimo priemonių (ESIF ir t. t.) teikiamas galimybes;

14.  mano, kad Komisija turėtų apsvarstyti galimybę įsteigti Europos lygmens forumą, kuris padėtų suburti įsitvirtinusias, naujai įsteigtas ir pumpurines įmones, turinčias novatoriškų idėjų geležinkelių sektoriuje, ypač skaitmeninimo srityje, kad būtų keičiamasi geriausia patirtimi ir sudarytos palankios sąlygos partnerystės dariniams steigti; mano, kad Komisija turėtų apsvarstyti būdus skatinti didelių bendrovių ir MVĮ bendradarbiavimą įgyvendinant GTP svarbius mokslinių tyrimų projektus;

15.  mano, kad pirmoji sritis, kuriai mokslinių tyrimų veikloje turėtų būti skiriama daugiausia dėmesio, yra skaitmeninimas (pvz., automatizavimas, jutikliai ir stebėsenos priemonės, sąveika, užtikrinama, pvz., taikant Europos geležinkelių eismo valdymo sistemą (angl. ERTMS) ir (arba) europinę traukinių kontrolės sistemą (angl. ETCS), kosmoso technologijų naudojimas, be kita ko, bendradarbiaujant su Europos kosmoso agentūra (EKA), didelių duomenų kiekių naudojimas ir kibernetinis saugumas), kuriuo siekiama padidinti geležinkelių efektyvumą ir sumažinti veiklos sąnaudas; mano, kad antroji sritis turėtų būti išteklių naudojimo ir energijos vartojimo efektyvumo didinimas, pvz., naudojant daugiau lengvųjų medžiagų ir alternatyviųjų degalų; mano, kad trečioji sritis turėtų būti patobulinimai (pvz., patikimumo didinimas, triukšmingumo mažinimas, sklandaus daugiarūšio vežimo užtikrinimas, integruotos bilietų pardavimo sistemos plėtojimas), kuriuos įdiegus geležinkelių transportas taptų patrauklesnis ir priimtinesnis; pabrėžia, kad stengiantis diegti inovacijas infrastruktūra, kuri yra labai svarbi geležinkelių konkurencingumo dalis, neturi būti užmiršta;

16.  ragina skubiai įdiegti integruotą elektroninio bilietų pardavimo sistemą, kuri būtų koordinuojama su kitomis transporto rūšimis ir kitomis galimomis pavienių bilietų pardavėjų teikiamomis paslaugomis;

17.  atkreipia dėmesį į būtinybę skubiai užtikrinti šiuolaikinių bėgių ir visų būtinų pagalbinių įrenginių, naudojamų geležinkelio, tramvajų ir kituose keliuose, gamybą bendrojoje rinkoje;

18.  prašo Europos Komisijos užtikrinti tarptautinę Europos geležinkelių sektoriaus tiekėjų intelektinės nuosavybės teisių apsaugą, kaip nurodyta 2015 m. birželio 9 d. Europos Parlamento rezoliucijos dėl intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir gynimo trečiosiose šalyse strategijos(1) rekomendacijose;

Tinkamų gebėjimų įgijimas siekiant užtikrinti geležinkelio tiekimo pramonės ateitį

19.  ragina parengti Europos mokymo ir švietimo strategiją, kurią taikant būtų sutelktos GTP įmonės, mokslinių tyrimų institutai ir socialiniai partneriai, siekiant drauge išnagrinėti, kokių gebėjimų reikia GTP tvarumui ir novatoriškumui užtikrinti; mano, kad šiuo atžvilgiu turėtų būti atlikta geležinkelių sektoriui skirtos Europos sektorių įgūdžių ugdymo reikalų tarybos įsteigimo galimybių studija; ragina valstybes nares arba atsakingas regionines įstaigas sukurti tęstinio mokymo sistemą, pagal kurią būtų suteikiama asmeninė teisė į mokymą, kuria užtikrinama, kad darbuotojai pagal savo įgūdžius atitiktų jų sektoriuje atsirandančią paklausą ir prisitaikytų prie naujos rinkos arba praradę darbą galėtų būti perkelti į kitą pramonės sektorių;

20.  pažymi, kad dėl darbo jėgos senėjimo GTP trūksta kvalifikuotų darbuotojų; todėl teigiamai vertina visas pastangas skatinti mokytis visą gyvenimą ir įgyti techninių gebėjimų; ragina surengti GTP matomumo ir patrauklumo jauniems inžinieriams didinimo kampaniją (pvz., skiriant ESF finansavimą); atkreipia dėmesį į tai, kad šiame sektoriuje dirba ypač mažai moterų, todėl pabrėžia, kad įgyvendinant tokią kampaniją ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas šio disbalanso ištaisymui; ragina Komisiją skatinti socialinį dialogą siekiant palengvinti socialines inovacijas ir stiprinti kokybišką ilgalaikį užimtumą siekiant prisidėti prie sektoriaus patrauklumo kvalifikuotiems darbuotojams didinimo;

21.  mano, kad tinkamai atrinktų įgūdžių ugdymas yra būtina investicija tam, kad būtų galima ilguoju laikotarpiu išlaikyti pasaulinę Europos geležinkelio tiekimo pramonės lyderystę technologijų srityje ir jos inovacijų diegimo pajėgumą;

Parama MVĮ

22.  mano, kad galimybė gauti finansavimą yra vienas iš didžiausių sunkumų, su kuriais susiduria GTP veikiančios MVĮ; pabrėžia programos „COSME“ ir struktūrinių fondų teikiamą pridėtinę vertę padedant MVĮ gauti finansavimą, įskaitant finansavimą garantijų ir nuosavybės priemonių pavidalu, ir pažymi, kad šias priemones reikia aktyviau skatinti; palankiai vertina tai, kad Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) dėmesys sutelkiamas į MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmones, tačiau pabrėžia, kad ESIF dabar turi įvykdyti savo pažadus, ir pažymi, kad taip pat reikėtų išnagrinėti alternatyvius finansavimo šaltinius; palankiai vertina MVĮ priemonę pagal programą „Horizontas 2020“, tačiau pabrėžia, kad esama paraiškų pertekliaus problemos, o sėkmės lygis nedidelis; prašo Komisijos spręsti šią problemą per programos „Horizontas 2020“ laikotarpio vidurio peržiūrą; ragina Komisiją skatinti geresnį MVĮ prieinamų ES finansinių priemonių ir fondų lėšų įsisavinimą;

23.  pabrėžia, kad GTP veikiančios MVĮ dažnai yra priklausomos nuo vienos bendrovės; pabrėžia, kad MVĮ vengia plėstis dėl išteklių trūkumo ir didesnės rizikos, susijusios su veikla tarpvalstybiniu mastu; ragina Komisiją Europos įmonių tinkle sukurti sektorių grupes geležinkelių klausimu, kurios galėtų konsultuoti ir mokyti GTP MVĮ įvairių inovacijų finansavimo sistemų, dotacijų, tarptautinimo klausimais ir informuoti, kaip rasti galimus verslo partnerius ir ES finansuojamų bendrų mokslinių tyrimų projektų partnerius ir kaip į juos kreiptis;

24.  prašo Komisiją toliau taikyti esamas programas, kuriomis remiamas MVĮ tarptautinimas, ir jas padaryti labiau matomas Europos GTP MVĮ, atsižvelgiant į įvairių ES fondų sąveiką; ragina Komisiją toliau plėtoti mokymo programas, pagal kurias mokoma patekti į konkrečias užsienio rinkas, ir apie šias programas plačiai informuoti GTP MVĮ;

25.  ragina Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti visas paramos teikimo GTP MVĮ galimybes, be kita ko, per galimą tikslinę Europos iniciatyvos „Small Business Act“ peržiūrą, ypatingą dėmesį skiriant tokių pramonės pasektorių kaip GTP, kuriuose didelę pridėtinę vertę kuriančių MVĮ dalyvavimas yra ypač svarbus, poreikiams;

26.  yra susirūpinęs dėl lėtų mokėjimų GTP sektoriaus MVĮ; prašo Komisijos kontroliuoti, kad būtų tinkamai įgyvendinama ES Pavėluotų mokėjimų direktyva (2011/7/ES);

Europos rinkos sąlygų gerinimas tiekėjams ir geležinkelio produktų paklausos skatinimas

27.  palankiai vertina Ketvirtojo geležinkelių dokumentų rinkinio techninio ramsčio patvirtinimą ir prašo jį skubiai įgyvendinti, nes tai vienas iš svarbiausių veiksnių, suteikiančių galimybę sukurti tikrą geležinkelio produktų bendrąją rinką; pabrėžia, kad padidinus sąveikumą ir sustiprinus Europos geležinkelio agentūros (EGA) vaidmenį bus paprasčiau suderinti tinklo veiklą, todėl bus galima sumažinti riedmenų ir Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (angl. ERTMS) įrangos kūrimo ir leidimų išdavimo sąnaudas; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia skirti pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių EGA, kad ji galėtų įvykdyti jai patikėtas naujas didesnio masto užduotis; mano, kad Ketvirtojo geležinkelių dokumentų rinkinio politinis ramstis nulems transporto operatorių ir apskritai pirkėjų konkurencingumą;

28.  pabrėžia, kad reikia visapusiškai, veiksmingai ir vienodai įgyvendinti konkurencingo krovinių vežimo geležinkeliais tinklo reglamentą, kad tai būtų naudinga ir keleiviams, ir pramonei;

29.  prašo Komisijos patikrinti, ar dabar galiojančios ES konkurencijos taisyklės turėtų būti atnaujintos siekiant sudaryti sąlygas Europos GTP plėtoti strateginės partnerystės darinius ir sąjungas, atsižvelgiant į tarptautinės geležinkelių tiekimo rinkos raidą;

30.  ragina geležinkelių sektoriuje toliau vykdyti Europos standartizaciją, kurią, vadovaujant Europos standartizacijos komitetui (angl. CEN) ir (arba) Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetui (angl. CENELEC), inicijuotų suinteresuotieji subjektai (įskaitant Europos GTP); tiksi, kad šiuo atžvilgiu Komisijos pasiūlyta bendra standartizacijos iniciatyva atliks pagrindinį vaidmenį; pabrėžia, jog yra svarbu, kad į Europos standartizacijos procesą būtų įtraukta daugiau MVĮ;

31.  ragina skubiai įgyvendinti 2014 m. ES viešųjų pirkimų direktyvas; primena valstybėms narėms ir Komisijai, kad pagal šias direktyvas perkančiosios organizacijos privalo savo sprendimus dėl viešojo pirkimo grįsti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo (angl. MEAT) principu, daugiausia dėmesio skiriant viso gyvavimo ciklo sąnaudoms ir ekologiškai bei socialiai tvariems produktams – taip padedant užkirsti kelią darbo užmokesčio ir socialiniam dempingui ir, galimas dalykas, stiprinant regioninę ekonominę struktūrą; ragina Komisiją ir valstybes nares plačiu mastu skatinti atlikti išsamią viso gyvavimo ciklo analizę – tai turėtų būti įprasta su ilgalaikėmis investicijomis susijusi praktika, teikti rekomendacijas perkančiosioms organizacijoms ir stebėti jų taikymą; ragina Komisiją ir valstybes nares priminti perkančiosioms organizacijoms peržiūrėtos Europos viešųjų pirkimų sistemos nuostatą, pagal kurią pasiūlymas gali būti atmestas, kai daugiau kaip 50 proc. pasiūlymo produktų vertės realizuojama ne ES (Direktyvos 2014/25/ES 85 straipsnis);

32.  ragina Komisiją stebėti ne Europos valstybių investicijas į ES valstybių narių geležinkelius ir užtikrinti, kad būtų laikomasi ES viešųjų pirkimų teisės aktų, pvz., teisės aktų, susijusių su pasiūlyta neįprastai maža kaina ir nesąžininga konkurencija; ragina Komisiją atlikti tyrimą dėl potencialių ne Europos valstybių kandidatų, kurie pateikdami ES pasiūlymą gaus trečiosios šalies vyriausybės subsidijas;

Investicijų į geležinkelių projektus skatinimas

33.  tikisi, kad esamos ES finansavimo priemonės (pvz., Europos infrastruktūros tinklų priemonė (EITP), struktūriniai fondai), įskaitant ES finansavimo priemones, skirtas investicijoms už ES ribų (Pasirengimo narystei pagalbos priemonė ir Europos kaimynystės priemonė), bus maksimaliai išnaudotos skatinant paklausą geležinkelių projektams; pabrėžia, kaip svarbu sėkmingai įgyvendinti Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) paramą, nes tai viena iš priemonių, padedanti pritraukti privatų kapitalą geležinkelių sektoriui, ir ragina toliau nagrinėti, kaip galima būtų panaudoti privačias investicijas geležinkelių projektams; suvokia, kad svarbų vaidmenį remiant GTP gali atlikti nacionalinio ir Europos lygmens viešosios plėtros bankai; prašo Komisijos bendradarbiauti su daugiašaliais plėtros bankais, siekiant padėti viešojo sektoriaus institucijoms ir privačioms agentūroms investuoti visame pasaulyje į tvariausią ir energetiniu požiūriu efektyviausią geležinkelių įrangą; prašo Europos Komisijos ir Europos investicijų banko (EIB) per ESIF reglamentu naujai įsteigtą Europos investavimo konsultacijų centrą aktyviau konsultuoti geležinkelių projektų vykdytojus, siekiant jiems padėti pritraukti privačių investicijų; mano, kad geležinkelių sektorius Europoje ir toliau labai priklausys nuo viešųjų investicijų; todėl primygtinai ragina valstybes nares ir viešojo sektoriaus institucijas daug investuoti į savo pagrindines ir miestų geležinkelių sistemas ir, kai įmanoma, padidinti geležinkelio projektams skirtų sanglaudos lėšų įsisavinimo rodiklį; atsižvelgdamas į šią priklausomybę ir su viešaisiais finansais susijusias problemas daugelyje Europos valstybių, vis dėlto ragina pasinaudoti visomis galimomis reguliavimo ar biudžetinėmis priemonėmis, siekiant padidinti privatų kapitalą geležinkelių sektoriuje;

34.  pažymi, kad dėl sudėtingo geležinkelių sektoriaus pobūdžio skolintojams sunku suprasti riziką ir atitinkamai pigiai skolinti; prašo Komisijos sukurti Geležinkelio tiekimo pramonės (GTP) finansų forumą siekiant padidinti GTP dalyvavimą ir keitimąsi žiniomis su finansų sektoriumi, taip pagerinant bankų supratimą apie šį sektorių ir, atitinkamai, rizikos suvokimą, kad sumažėtų finansavimo kaina;

35.  mano, kad nereikėtų atsisakyti esamos geležinkelių įrangos priežiūros ir modernizavimo; prašo Komisijos ir valstybių narių didesniu mastu skatinti keisti seną įrangą moderniais ir tvariais produktais;

36.  palankiai vertina ES paramą internetinei platformai „Judumo mieste stebėsenos centras“ (ELTIS), suteikiančiai galimybę keistis geriausia praktika, susijusia su miesto sistemomis didmiesčių zonose; prašo Komisijos stiprinti keitimąsi geriausios praktikos, susijusios su įvairiomis tvaraus judumo miestuose sistemų finansavimo galimybėmis, pavyzdžiais ir juos propaguoti būsimoje Europos tvaraus judumo mieste planų platformoje;

37.  prašo Komisijos kartu su ERA padėti toliau ES diegti suderintą Europos geležinkelių eismo valdymo sistemą (angl. ERTMS) ir propaguoti ERTMS už ES ribų;

38.  teigiamai vertina pastangas geležinkelių sektoriuje pradėti naudotis Europos palydovinės navigacijos sistemos (GALILEO) ir Europos geostacionarinės navigacinės tinklo sistemos (EGNOS) paslaugomis ir prietaikomis; šiuo atžvilgiu pripažįsta Europos GNSS agentūros vaidmenį ir tai, kad ji sėkmingai valdo projektus pagal Septintąją bendrąją programą ir programą „Horizontas 2020“;

Geležinkelių tiekimo pramonės pasaulinio konkurencingumo didinimas

39.  ragina Komisiją užtikrinti, kad į būsimus prekybos susitarimus (įskaitant vykstančias derybas su Japonija, Kinija ir JAV) ir peržiūrėtus jau sudarytus prekybos susitarimus būtų įtrauktos specialios nuostatos, kuriomis būtų labai pagerintos Europos GTP patekimo į rinką galimybės, ypač galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, be kita ko, sprendžiant didėjančių lokalizavimo reikalavimų problemą ir užtikrinant GTP abipusę galimybę patekti į užsienio rinkas; ragina Komisiją užtikrinti vienodas sąlygas Europos ir ne Europos rinkos dalyviams;

40.  ragina Komisiją užtikrinti didesnį ES prekybos ir pramonės politikos nuoseklumą, kad įgyvendinant prekybos politiką būtų atsižvelgiama į ES pramonės poreikius ir kad dėl naujos kartos prekybos susitarimų vėl nebūtų perkeliama veikla ir ES nevyktų tolesnė deindustrializacija;

41.  primygtinai ragina Komisiją siekti panaikinti pagrindines netarifines kliūtis, kurios Europos geležinkelių pramonei trukdo patekti į išorės rinkas, įskaitant investavimo kliūtis (ypač su bendrosiomis įmonėmis susijusias prievoles), taip pat diskriminaciją ir skaidrumo trūkumą vykdant viešųjų pirkimų procedūras (ypač vis griežtinamus reikalavimus, susijusius su vidaus turiniu);

42.  pabrėžia derybų dėl „tarptautinės viešųjų pirkimų priemonės“ ir reglamentų dėl prekybos apsaugos priemonių persvarstymo svarbą ir įtaką Europos GTP, taip pat ragina Tarybą ir Komisiją į tai atsižvelgti ir glaudžiai bendradarbiauti su Europos Parlamentu, kad būtų greitai pasiektas susitarimas dėl šių priemonių; prašo Komisijos atsižvelgti į poveikį, kurį valstybės valdomos arba kitokios ne rinkos ekonomikos šalių rinkos ekonomikos statuso pripažinimas galėtų turėti prekybos apsaugos priemonių veiksmingumui ir Europos GTP konkurencingumui;

43.  prašo Komisiją vykdyti nuoseklią ES prekybos strategiją, kuria užtikrinamas abipusiškumo principo laikymasis patenkant į rinką, ypač Japonijos, Kinijos ir JAV atžvilgiu, ir kuria remiamas tolesnis GTP, ypač MVĮ, tarptautinimas, be kita ko, skatinant tarptautiniu lygmeniu taikyti Europos standartus ir technologijas, pvz., ERTMS, ir aiškinantis, kaip geriau apsaugoti Europos GTP intelektinės nuosavybės teises (pvz., plačiau populiarinant intelektinės nuosavybės teisių pagalbos tarnybą);

44.  prašo Komisijos padėti panaikinti visas tarifines ir netarifines kliūtis, supaprastinti geležinkelių tiekimo sektoriui priklausančių MVĮ prekybos procedūras ir užtikrinti, kad būtų laipsniškai panaikinti visi prekybos trečiųjų šalių rinkose apribojimai; prašo Komisijos imtis veiksmų, kad būtų supaprastinta darbo vizų Europos MVĮ darbuotojams, laikinai komandiruojamiems į trečiąją šalį, išdavimo tvarka ir taip būtų sumažintas MVĮ vykdytinų ekonominių sandorių skaičius;

45.  pabrėžia, jog dabar kai kurios trečiosios šalys, pernelyg remdamos savo eksportuotojus, nustato finansines sąlygas potencialiems klientams ir sukelia nepriimtinus prekybos iškraipymus; todėl ragina Komisiją įtikinti Kinijos vyriausybę prisijungti prie EBPO susitarimo dėl oficialiai remiamų eksporto kreditų ir jo specialaus skyriaus apie geležinkelių infrastruktūrą; kartu ragina Komisiją paspartinti Tarptautinės eksporto kreditų darbo grupės (TDG) darbą rengiant naujas pasaulines eksporto kreditų gaires;

Strateginės politinės paramos sektoriui tobulinimas

46.  ragina Komisiją paskelbti komunikatą dėl nuoseklios ES pramonės politikos strategijos, kuria būtų siekiama Europos reindustrializacijos ir kuri būtų grindžiama, be kita ko, tvarumu ir efektyviu energijos ir išteklių naudojimu; prašo Komisijos savo dokumente išdėstyti savo strategiją dėl svarbių pramonės sektorių, įskaitant GTP; mano, kad svarbu įtraukti idėjų, kaip ES užtikrinti aukštą vertikalios gamybos lygį;

47.  prašo Komisijos surengti aukšto lygio dialogą pramonės klausimais dėl GTP, kuriame dalyvautų atitinkami Komisijos nariai, Europos Parlamento nariai, Tarybos, valstybių narių, geležinkelių pramonės, profesinių sąjungų, mokslinių tyrimų institucijų, Europos geležinkelių agentūros ir Europos standartizacijos organizacijų atstovai; atkreipia dėmesį į tai, kad reguliarus dialogas pramonės klausimais dėl GTP suteiktų galimybę Europos lygmeniu rengti struktūrines diskusijas dėl sektoriui kylančių horizontaliųjų problemų ir ES politikos poveikio GTP konkurencingumui;

48.  prašo Komisijos užtikrinti, kad politika, kuri daro poveikį ES GTP konkurencingumui, būtų nustatoma veiksmingai bendraujant ir derinant veiklą įvairių susijusių politikos sričių administravimo institucijoms;

49.  mano, kad stiprinant Europos GTP ir ją plėtojant būtina Tarybos politinė parama; todėl ragina konkurencingumo tarybą konkrečiai įtraukti Europos GTP klausimą į savo darbotvarkę;

50.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

Priimti tekstai, P8_TA(2015) 0219.

Teisinis pranešimas - Privatumo politika