Procedūra : 2016/2699(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0726/2016

Pateikti tekstai :

B8-0726/2016

Debatai :

Balsavimas :

PV 08/06/2016 - 12.17
CRE 08/06/2016 - 12.17
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :


PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 443kWORD 111k
1.6.2016
PE596.892v01-00
 
B8-0726/2016

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį


dėl padėties Venesueloje (2016/2699(RSP))


Javier Couso Permuy, Marina Albiol Guzmán, João Pimenta Lopes, Neoklis Sylikiotis, Miguel Viegas, João Ferreira, Eleonora Forenza, Paloma López Bermejo, Takis Hadjigeorgiou, Sofia Sakorafa GUE/NGL frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Venesueloje (2016/2699(RSP))  
B8-0726/2016

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 1945 m. JT chartijos 1 skyriaus 1 straipsnio 2 dalį, kurioje skelbiamas tikslas „plėtoti draugiškus tautų santykius, grindžiamus tautų lygiateisiškumo ir laisvo apsisprendimo principu, taip pat imtis kitų reikiamų priemonių visuotinei taikai stiprinti“,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 1 straipsnį ir Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 1 straipsnį, kuriuose teigiama, kad „visos tautos turi apsisprendimo teisę“ ir kad „remiantis ta teise jos laisvai priima sprendimus dėl savo politinio statuso ir laisvai siekia savo ekonominės, socialinės ir kultūrinės plėtros“,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. sausio mėn. Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių bendrijos (CELAC) ir 27 ES valstybių narių valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimo deklaraciją, kurioje pasirašiusieji dar kartą patvirtino savo pasiryžimą siekti visų Jungtinių Tautų chartijos tikslų, laikytis visų jos principų, taip pat savo sprendimą remti bet kokias pastangas puoselėti visų valstybių lygiavertį suverenumą ir gerbti jų teritorinį vientisumą bei politinę nepriklausomybę,

–  atsižvelgdamas į tai, kad CELAC aukščiausiojo lygio susitikimuose Havanoje (Kuba) 2014 m., Belene (Kosta Rika) 2015 m. ir Kite (Ekvadoras) 2016 m. Lotynų Amerika ir Karibų regionas paskelbti taikos zona,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 10–11 d. ES ir CELAC valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimo politinę deklaraciją ir Briuselio deklaraciją, kuriose jas pasirašiusios šalys patvirtino įsipareigojimą siekti visų Jungtinių Tautų chartijos tikslų, laikytis visų jos principų, taip pat dar kartą patvirtino savo sprendimą remti bet kokias pastangas puoselėti visų šalių lygiavertį suverenumą ir gerbti jų teritorinį vientisumą bei politinę nepriklausomybę, taip pat siekti, kad ginčai būtų sprendžiami taikiomis priemonėmis pagal teisingumo ir tarptautinės teisės principus, ir pažymėdamas, kad CELAC Lotynų Ameriką ir Karibų regioną paskelbė taikos zona,

–  atsižvelgdamas į JT chartijoje nustatytą nesikišimo principą,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2015 m. spalio mėn. Venesuelos Bolivaro Respublika perrinkta JT Žmogaus teisių tarybos nare, taip pat į paskutinio JT Žmogaus teisių tarybos visuotinio periodinio Venesuelos vertinimo išvadas,

–  atsižvelgdamas į 1961 m. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 23 d. Pietų Amerikos tautų sąjungos (UNASUR) Generalinio Sekretoriaus ankstesnį pareiškimą, parengtą po UNASUR vizito į Venesuelą;

–  atsižvelgdamas į JT generalinio sekretoriaus Ban Ki-moono 2016 m. gegužės 21 d. pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į Venesuelos Aukščiausiojo Teisingumo Teismo sprendimą dėl vyriausybės patvirtinto Įsako Nr. 2323 dėl nepaprastosios padėties ir nepaprastosios ekonominės padėties konstitucingumo,

–  atsižvelgdamas į prezidento Nicoláso Maduro iniciatyvą sukurti ir skatinti Tiesos ir kompensavimo smurto aukoms komisiją, vadovaujantis teisinės valstybės principais ir pagarba konstitucinei sistemai,

–  atsižvelgdamas į ankstesnius MERCOSUR, UNASUR ir CELAC pareiškimus apie padėtį Venesueloje ir visų pirma į visų trijų organizacijų pareiškimus, kad jos atmeta JAV vienašales prievartos priemones, nukreiptas prieš Venesuelos Bolivaro Respubliką,

–  atsižvelgdamas į Nobelio taikos premijos laureato iš Argentinos Adolfo Pérezo Esquivelo ir Popiežiaus Pranciškaus pareiškimus dėl Venesuelos,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimus dėl Venesuelos, ypač į jos atstovo spaudai naujausią 2015 m. vasario 24 d. pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Venesuelos, ypač į 2007 m. gegužės 24 d.(1), 2008 m. spalio 23 d.(2), 2009 m. gegužės 7 d.(3), 2010 m. vasario 11 d.(4), 2010 m. liepos 8 d.(5), 2012 m. gegužės 24 d.(6), 2014 m. vasario 27 d.(7), 2014 m. gruodžio 18 d.(8) ir 2015 m. kovo 9 d. rezoliucijas(9),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 28 d. UNASUR Generalinio Sekretoriaus oficialų pareiškimą ir į ankstesnius buvusio Dominikos Respublikos prezidento Leonelio Fernándezo pareiškimus, padarytus per ekonominės grupės iš Venesuelos vizitą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi kai kuriuose Venesuelos ekonomikos sektoriuose vyksta karas panaudojant tokias priemones, kaip kainų didinimas, prekių kontrabanda ir atsargų kaupimas, ir kadangi toks karas suaktyvėjo per pastaruosius kelis mėnesius; kadangi Venesuela susiduria su vidinėmis ir išorinėmis grėsmėmis jos taikai ir suverenumui tuo metu, kai jai kyla itin didelių socialinių, ekonominių, politinių, su gamta susijusių ir aplinkos problemų;

B.  kadangi Venesuelos Bolivaro Respublikos vyriausybė keletą kartų pasmerkė opozicijos inspiruojamus destabilizuojančius veiksmus, nukreiptus prieš taiką ir demokratinį stabilumą šalyje ir prieš Venesuelos žmones, kaip įvyko 2014 m. vasario 12  d. per „Jerichono operaciją“ – nepavykusį perversmą prieš demokratiškai išrinktą vyriausybę, kurį suplanavo kraštutinių dešiniųjų opozicija ir kurį finansavo ir rėmė JAV valdžia su keleto aukščiausio lygio Venesuelos kariškių parama; taip pat pastaraisiais mėnesiais suaktyvėjusį ekonominį karą, smurtinių veiksmų inspiravimą prieš civilius, valstybės institucijas, kariuomenę bei policiją ir viešųjų paslaugų sabotavimą – veiksmus, kuriuos dalyvavo opozicijos lyderiai, tarp jų Karakaso meras Antonio Ledezma, María Corina Machado ir Leopoldo Lópezas, kurie padarė rimtų nusikaltimų ir kurie dabar mėgina manipuliuoti tarptautine viešąją nuomone, kad būtų pripažinti politiniai kaliniai;

C.  kadangi Antonio Ledezma suimtas pagal Generalinės prokuratūros išduotą arešto orderį dėl sąmokslo ir nusikalstamų ketinimų, susijusių su įtariamu jo dalyvavimu sąmoksle; kadangi Venesuelos baudžiamajame kodekse ir Konstituciniame įstatyme dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu ir teroristinės veiklos finansavimu pateiktos abiejų nusikaltimų apibrėžtys ir pagal juos už tokius nusikaltimus baudžiama;

D.  kadangi smurtas, kurį organizuoja Venesuelos kraštutinių dešiniųjų politikai, prisidėjo prie to, kad buvo nužudyti keli iškilūs Venesuelos jungtinės socialistų partijos veikėjai, kaip antai: Omaras Arcadio Guararima ir Jhonny Rodríguezas 2013 m.; Juancho Montoya, Eliézeras Otaiza, Efraínas Enrique Larreal ir Robertas Serra 2014 m.; Dimas Gómezas Chirinos, Césaras Cristóbalas Griselas Salazaras, José Coraspe ir Jean Carlosas Añangurenas 2015 m. ir Alfredis José Escandela Sánchezas, Ricardo Duránas, Césaras Vera ir Marco Tulio Carrillo 2016 m., jau nekalbant apie tai, kad vos prieš kelias dienas, gegužės 28 d., buvo žiauriai nužudytas atsargos armijos generolas majoras ir buvęs Bolivaro nacionalinės armijos vadas Félixas Velásquezas, kuris mirė nuo šautinių žaizdų Karakase; kadangi Vidaus reikalų, teisingumo ir taikos ministras Gustavo Gonzálezas Lópezas pranešė, kad du iš suimtųjų, kurie įtariami dėl nužudymo, yra aktyvūs Chacao policijos – pajėgų, kurios yra pavaldžios opoziciją remiančiam Karakaso merui, – nariai;

E.  kadangi 2014 m. gruodžio mėn. JAV Prezidentas Barackas Obama paskelbė, o JAV Senatas priėmė įstatymą, kuriuo buvo įvestos vienašališkos ir ekstrateritorinės sankcijos Venesuelai ir kuriuo iki 2019 m. pratęsiamos vienašališkos ir ekstrateritorinės JAV sankcijos Venesuelos žmonėms ir Venesuelos Bolivaro Respublikos vyriausybei; kadangi visos 33 Lotynų Amerikos ir Karibų valstybės pasmerkė ir atmetė šias vienašales JAV sankcijas Venesuelai; kadangi antrojo ES ir CELAC valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimo Briuselio deklaracijoje pažymėta, kad CELAC atmetė JAV sankcijas Venesuelos Bolivaro Respublikai; kadangi Venesuelos vyriausybė reaguodama į tai paskelbė priemones, skirtas Vienos konvencijos dėl diplomatinių santykių straipsnių nuostatoms įgyvendinti;

F.  kadangi 2016 m. gegužės 10 d. Strasbūre Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoja Federica Mogherini, reikšdama kišimosi į kitų šalių reikalus nuostatas, nerimą keliančiu būdu paragino Europos Parlamentą pritarti tam, kad būtų priimtas „bet koks naudingas sprendimas“ padėčiai Venesueloje pakeisti;

G.  kadangi per 2016 m. gegužės 17 d. Lisabonoje surengtą Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinės asamblėjos (EUROLAT) susitikimą Europos Parlamento pirmininko pavaduotojas Antonio Tajani paragino ES įsikišti į procesus Venesueloje;

H.  kadangi vienas iš tebesitęsiančio nestabilumo Venesueloje veiksnių jau daugiau nei 12 metų buvo ir tebėra tokių JAV agentūrų, kaip JAV tarptautinės plėtros agentūra (angl. USAID) ir Nacionalinis demokratijos fondas, milijonų dolerių vertės parama antivyriausybinėms organizacijoms ir politinėms partijoms; kadangi Prezidentas B. Obama neseniai patvirtino specialų 5,5 mln. JAV dolerių dydžio fondą, skirtą per JAV Valstybės departamentą finansuoti antivyriausybines grupes Venesueloje;

I.  kadangi 2014 m. vasario mėn. pradėtas įgyvendinti planas, žinomas kaip „La Salida“ („Išėjimas“), kai dešiniųjų ir kraštutinių dešiniųjų pažiūrų politinių partijų paraginti studentai surengė demonstraciją, po kurios prasidėjo ir keletą mėnesių tęsėsi smurtiniai veiksmai, akivaizdžiai siekiant destabilizuoti demokratiškai išrinktą Venesuelos vyriausybę; kadangi nuo 2014 m. vasario iki birželio mėn. žuvo 43 žmonės, o 878 buvo sužeisti; kadangi ši strategija nėra nauja, o scenarijus panašus į 2002 m. perversmo scenarijų ir į smurto kampaniją po to, kai 2013 m. Nicolas Maduro buvo demokratiškai išrinktas šalies prezidentu; kadangi tuomet opozicijos lyderiai atsisakė pripažinti rinkimų rezultatus ir pakartotinai vis toliau didino smurto lygį; kadangi rinkimų naktį 11 Venesuelos piliečių, įskaitant 2 vaikus, žuvo po išpuolių, įvykdytų per Bolivaro Respublikos iškilmes;

J.  kadangi Venesuelos smurto kelių barikadose aukų komitetas (isp. Comité de Víctimas de la Guarimba y el Golpe Continuado), kurį sudaro nukentėjusieji nuo minėtų smurto veiksmų ir jų giminės, ragino tarptautinę bendruomenę susilaikyti nuo žmogaus teisių panaudojimo politiniais tikslais ir nuo bendradarbiavimo su Venesuelos politiniais veikėjais, kurie bando nutylėti nuo 2014 m. vasario mėn. Venesueloje vykdomus smurto ir neapykantos veiksmus arba jais manipuliuoti; kadangi aukų giminės paprašė patraukti atsakingus asmenis baudžiamojon atsakomybėn ir sustabdyti nebaudžiamumą už žmogaus teisių pažeidimus šalyje;

K.  kadangi 2016 m. gegužės mėn. prezidento N. Maduro reikalavimu ir jo iniciatyva buvo įsteigtas UNASUR komitetas, siekiant skatinti Venesuelos vyriausybės ir opozicijos dialogą ir spręsti svarbiausius šalyje kylančius klausimus; kadangi dialogo darbotvarkės klausimus sprendžiančios grupės veikloje dalyvauja buvęs Ispanijos ministras pirmininkas José Luisas Rodríguezas Zapatero, buvęs Panamos prezidentas Martínas Torrijos ir buvęs Dominikos Respublikos prezidentas Leonelis Fernándezas; kadangi JT Generalinis Sekretorius Ban Ki-moonas atitinkamai paragino toliau įgyvendinti buvusių valstybių ir vyriausybių vadovų iniciatyvas, skirtas skatinti UNASUR remiamą Venesuelos vyriausybės ir opozicijos dialogą;

L.  kadangi dauguma šalies ir tarptautinės žiniasklaidos padėtį Venesueloje pristato šališkai; kadangi manipuliuojant informacija, visų pirma socialiniuose tinkluose, skleidžiami gandai ir dezinformacija apie Venesuelą, be kita ko, dėl tariamos humanitarinės krizės, taip siekiant pateisinti kišimąsi į Venesuelos reikalus;

M.  kadangi Nobelio premijos laureatas Adolfo Pérezas Esquivelas paragino ginti demokratiją Venesueloje nuo bandymų destabilizuoti valdžią, įspėjo, kad bandymai įvykdyti perversmus Lotynų Amerikos šalyse vykdomi naudojant naujus metodus, ir pasmerkė tarptautines žiniasklaidos korporacijas, tokias kaip CNN ir „Fox News“, kurios skleidžia karo propagandą taikos vardu ir skatina neapykantą laisvės vardu;

N.  kadangi per pastaruosius 15 metų Venesueloje įvyko 20 įvairių rinkimų; kadangi praėjusius Parlamento rinkimus laimėjo opoziciją, todėl argumentas, esą Venesueloje nėra demokratijos, yra visiškai klaidingas; kadangi, nepaisant to, kad visi rinkimai yra demokratiški, dalis opozicijos visada atsisako pripažinti valdžios teisėtumą; kadangi per praėjusius rinkimus opozicija oportunistiškai pripažino rezultatus ir paragino gerbti Venesuelos Konstituciją, nors iki tol visada jai prieštaravo; kadangi Venesuelos Bolivaro Respublikos Konstitucijoje nustatyti dalyvaujamosios demokratijos principai, pvz., galimybė surengti referendumą dėl prezidento įgaliojimų atšaukimo;

O.  kadangi kraštutiniai dešinieji Venesueloje mėgina klaidinti visuomenės nuomonę ir teigia, kad Nacionalinė rinkimų taryba blokuoja referendumą dėl prezidento įgaliojimų atšaukimo; kadangi opozicija turėjo galimybę procesą pradėti 2016 m. sausio 10 d., tačiau dėl kažkokios priežasties to nepadarė ir vietoj to laukė iki paskutinio momento, nepaisant to, kad jos atstovai žinojo, kokių veiksmų reikia imtis; kadangi kraštutiniai dešinieji nesivadovavo procedūromis, o dabar kritikuoja Nacionalinę rinkimų tarybą tik dėl to, kad oportunistiškai siekia priimti įstatymą taip, kad tai atitiktų jų interesus;

P.  kadangi kraštutiniai dešinieji mėgino priimti amnestijos įstatymą, pagal kurį, jei jis galiotų kai kuriose Europos šalyse, tektų išlaisvinti žudikus ir teroristus; tačiau kadangi kraštutiniai dešinieji teigia, kad šiuo įstatymu siekiama išlaisvinti politinius kalinius; kadangi įkalintieji Venesueloje yra atsakingi už nusikaltimus prieš Venesuelos žmones ir jų teisėtą valdžią, už paprastų žmonių žudymą per gatvės protestų akcijas ir už kitus teroristinius aktus;

Q.  kadangi sulaukusi didelio palaikymo Venesuelos Bolivaro Respublika išrinkta JT Žmogaus teisių tarybos nare; kadangi Venesuela priėmė 97 proc. JT Žmogaus teisių tarybos visuotinio periodinio vertinimo rekomendacijų, pateiktų 2011 m.; kadangi 80 proc. rekomendacijų buvo taikytinos tiesiogiai ir kadangi Venesuelos valstybė įsipareigojo įgyvendinti visas kitas rekomendacijas, kurias ji priėmė; kadangi 2014 m. spalio mėn. Venesuela buvo išrinkta ir viena iš penkių nenuolatinių JT Saugumo Tarybos narių 2015–2016 m. laikotarpiui, o už ją balsavo 181 iš 193 JT narių; kadangi 2014 m. lapkričio 6–7 d. Venesuelos valstybės atstovai dalyvavo JT komiteto prieš kankinimą posėdyje, per kurį buvo tikrinama, kaip valstybė laikosi Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą nuostatų;

R.  kadangi tarp 2006 ir 2013 m. JT žmogaus socialinės raidos indekse Venesuela pakilo per 13 vietų į 71 vietą iš 187; kadangi per pastarąjį dešimtmetį Venesuelos vyriausybė daugiau nei 60,6 proc. padidino socialines išlaidas; kadangi šiuo metu Venesuela yra šalis, kurioje nelygybės lygis yra žemiausias regione;

S.  kadangi, JT Lotynų Amerikos ekonomikos komisijos (CEPAL) duomenimis, Venesueloje smarkiai sumažėjo skurdo lygis ir pailgėjo gyvenimo trukmė; kadangi 2015 m. ypač didelio skurdo lygis pasiekė rekordiškai žemą 5,4 proc., palyginti su 21 proc. 1998 m.; kadangi JT Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) pasveikino Venesuelos vyriausybę, kad ji sugebėjo smarkiai sumažinti netinkamai besimaitinančių žmonių skaičių ir taip įgyvendinti vieną iš JT Tūkstantmečio vystymosi tikslų;

T.  kadangi Venesuela yra penkta pagal dydį naftą eksportuojanti šalis pasaulyje ir turi daugiausia patvirtintų naftos atsargų pasaulyje; kadangi atsižvelgiant į 2015 m. biudžeto projektą 38 proc. viešųjų išlaidų bus skirta socialinėms investicijoms (įskaitant švietimą, aprūpinimą būstu ir miestų plėtrą, sveikatos priežiūrą, socialinę apsaugą, kultūrą, susisiekimą, mokslą ir technologijas), kurios sudaro 8,2 proc. Venesuelos BVP;

U.  kadangi Venesuela patiria didelį JAV ir ES politinį, diplomatinį, finansinį, ekonominį ir žiniasklaidos spaudimą tuo metu, kai šalis susiduria su El Ninjo reiškiniu, dėl kurio per pastaruosius trejus metus sumažėjo kritulių, o dėl to daugelyje regionų prasidėjo sausros ir kaitros; kadangi dėl to sumažėjo Guri užtvankos vandens lygis, o tai prisidėjo prie šalies energetikos krizės; kadangi Venesuelos ekonominei padėčiai įtakos turi smunkančios naftos kainos, o jos vyriausybė siekia išsaugoti dabartinį socialinį modelį ir visą iki šiol pasiektą socialinę pažangą;

V.  kadangi, atsižvelgiant į ypač didelį sunkmetį, su kuriuo susidūrė Venesuela, prezidentas N. Maduro nusprendė paskelbti Įsaką Nr. 2323 dėl nepaprastosios padėties ir nepaprastosios ekonominės padėties, kuris jau davė teigiamų rezultatų ginant darbuotojų, čiabuvių ir pensininkų, taip pat kitų visuomenės grupių, kurias paveikė dabartinės išskirtinės aplinkybės, teises;

W.  kadangi užmegztas Venesuelos Bolivaro Respublikos vyriausybės ir opozicijos dialogas, kuriam tarpininkauja José Luisas Rodríguezas Zapatero, Leonelis Fernándezas ir Martínas Torrijos;

1.  griežtai smerkia nuolatines prieš Venesuelos Bolivaro Respubliką nukreiptas padėties destabilizavimo kampanijas, pasireiškiančias smurtiniais veiksmais, panašiais į tuos, kurių buvo imamasi per ankstesnį bandymą įvykdyti perversmą 2002 m.; tvirtina, kad kišimasis į Venesuelos reikalus pažeidžiant jos suverenumą ne tik neskatina dialogo bei taikos, bet ir kursto ekstremistines nuostatas, kurios peržengia šalies institucinės ir konstitucinės tvarkos ribas;

2.  atmeta teiginius apie tariamą humanitarinę krizę Venesueloje, kuriais siekiama paskatinti tarptautinę kampaniją, skatinančią įsikišti į šalies reikalus;

3.  labai apgailestauja dėl prarastų gyvybių ir reiškia užuojautą opozicijos smurto aukų šeimoms; ragina patraukti atsakomybėn asmenis, atsakingus už nusikaltimus ar už jų kurstymą; reiškia pagarbą Venesuelos Bolivaro Respublikos teisingumo sistemai ir todėl nepritaria jokiam kišimuisi į nacionalinio lygmens teismo procesus;

4.  apgailestauja dėl kai kurių opozicijos narių, pvz., Antonio Ledezmos, Maríos Corinos Machado ir Leopoldo Lópezo, ankstesnių bandymų įvykdyti perversmą, kai pažeisdami Venesuelos konstitucinę tvarką jie vykdė nedemokratiškus veiksmus;

5.  dar kartą patvirtina savo visapusišką paramą Venesuelos žmonėms, Bolivaro procesui ir išrinktajam prezidentui Nicolásui Maduro ir solidarumą su jais; primena, kad visapusiškai laikosi nesikišimo į valstybių vidaus reikalus principo, nustatyto tarptautinėje teisėje; griežtai smerkia bet kokį ES ar bet kurios kitos šalies kišimąsi į trečiųjų šalių vidaus reikalus, taip pat smerkia naujausius Federicos Mogherini ir Antonio Tajani pareiškimus; taip pat atitinkamai smerkia JAV sprendimą Venesuelai taikyti sankcijas;

6.  prieštarauja tam, kad Europos Parlamentas melagingai naudoja žmogaus teises politiniais tikslais, ypač Venesuelos atveju; primena, kad nuo 2007 m. tai yra devintoji Parlamento rezoliucija dėl padėties šioje šalyje ir kad didžioji tokių rezoliucijų dalis buvo priimama prieš rinkimus arba destabilizavimo laikotarpiu; perspėja ir yra tvirtai įsitikinęs, kad Europos Parlamentu norima pasinaudoti kaip manipuliacijos arena, kurioje Venesuelos vidaus klausimai yra panaudojami Ispanijos rinkimų kampanijoje, reaguojant į tam tikrų tos šalies politinių partijų interesus, nors tai neturi nieko bendra su ES prioritetais, kadangi Europos Sąjunga turi spręsti dideles socialines ir politines problemas, kurios veikia jos pačios piliečių ir teritoriją;

7.  smerkia nedemokratiškus ir maištą skatinančius šios destabilizavimo kampanijos tikslus; atkreipia dėmesį į imperialistinius JAV interesus užsitikrinti galimybę naudotis Venesuelos naftos ištekliais ir politinį siekį pakenkti Bolivaro aljanso už mūsų Amerikos tautas ir Tautų prekybos susitarimo (ALBA-TCP) šalims;

8.  pritaria principams, išdėstytiems Pareiškime dėl Lotynų Amerikos ir Karibų regiono paskelbimo taikos zona, ir primygtinai ragina visą tarptautinę bendruomenę visapusiškai paisyti šio pareiškimo plėtojant ryšius su CELAC šalimis, įskaitant įsipareigojimą nesikišti tiesiogiai ar netiesiogiai į jokios valstybės vidaus reikalus ir laikytis šalies suvereniteto, lygių teisių ir tautų apsisprendimo principų;

9.  pabrėžia, kad plėtojant dialogą su trečiosiomis šalimis jokiu būdu neturėtų būti varžoma tautų apsisprendimo teisė; apgailestauja dėl to, kad ES ir jos valstybės narės pernelyg dažnai teikia pirmenybę diplomatijos, politikos ar ekonomikos klausimams, o ne žmogaus teisėms – dėl tokio požiūrio, be kita ko, atsiranda proga vykdyti politiką, kuriai būdingi dvigubi standartai, o tai neatitinka visuotinės žmogaus teisių vizijos; atmeta bet kokį scenarijų, kuris buvo pritaikytas Irake, Afganistane, Sirijoje ir Libijoje, kai dėl veiksmų, pagrįstų tariamu siekiu atnešti demokratiją ir žmogaus teises, ištisi regionai paniro į destrukciją, karą, chaosą ir humanitarinę krizę;

10.  smerkia didelės dalies tarptautinės žiniasklaidos vaidmenį skleidžiant gandus ir dezinformaciją, kuriais siekiama sukurti smurto bei nestabilumo atmosferą ir demoralizuoti Venesuelos valdžią; primena, kad informacijos laisvė yra pagrindinė žmogaus teisė, ir ragina tarptautinę žiniasklaidą veikti atsakingai ir įvykius nušviesti sąžiningai, tiksliai ir išlaikant pusiausvyrą, o tai šiuo metu nedaroma;

11.  smerkia Venesuelos kraštutinių dešiniųjų amnestijos įstatymo projektą, kurio pagrindinis tikslas yra paleisti žudikus, teroristus ir žmones, atsakingus už nekaltų žmonių mirtis;

12.  reiškia nuoširdų solidarumą su Venesuela ir Lotynų Amerika dėl El Ninjo reiškinio ir jo milžiniško poveikio Venesuelai; aktyviai pasisako už tarptautinį solidarumą, siekiant padėti regionams, kurie kenčia nuo šio gamtos reiškinio poveikio, ir tuos regionus paremti;

13.  palankiai vertina tai, kad Venesueloje įgyvendinama socialinės įtraukties politika, pagrįsta socialine atsakomybe ir teisingumu, lygybe, solidarumu ir žmogaus teisėmis, kuri padėjo šalyje sumažinti nelygybę, visų pirma socialinės plėtros priemonių ir didelės pažangos mažinant skurdą ar švietimo srityje atžvilgiu, įskaitant neraštingumo panaikinimą 2005 m. ir didesnį aukštojo mokslo studentų skaičių;

14.  primena svarbų Venesuelos vaidmenį inicijuojant ir skatinant bendradarbiavimo ir integracijos procesą Lotynų Amerikos tautų labui; atkreipia dėmesį į didelę pažangą, padarytą regioninės integracijos ir bendradarbiavimo srityje Lotynų Amerikos tautų labui; palankiai vertina reikšmingus ALBA-TCP ir CELAC rezultatus sveikatos, švietimo, kultūros ir finansinės integracijos srityse;

15.  pripažįsta, kad ALBA-TCP šalys narės žino apie dideles Venesuelos vyriausybės pastangas skatinant ir ginant žmogaus teises, teisingumą bei taiką ir siekiant sutrukdyti tarptautinio kišimosi į Venesuelos reikalus planams, kurie kelia grėsmę ne tik jų giminingos šalies, bet ir viso regiono stabilumui;

16.  remia 2016 m. gegužės 16–18 d. Lisabonoje priimta EUROLAT deklaraciją, kurioje, kalbant apie tam tikroms šių dviejų regionų asociacijos šalims narėms kylančius iššūkius, reiškiamas susirūpinimas dėl politinių, ekonominių ir socialinių ekonomikos krizės padarinių daugeliui Europos ir Lotynų Amerikos šalių, taip pat Venesuelos krizės atžvilgiu rekomenduoja ieškoti bendrų taškų, kad vyriausybės, Asamblėjos ir politinių partijų atstovai galėtų bendradarbiauti, kad rastų su Venesuelos Konstitucija suderinamus sprendimus;

17.  sveikina iniciatyvą, kurią su UNASUR pagalba plėtoja prezidentas N. Maduro ir kuria siekiama užtikrinti Venesuelos Bolivaro Respublikos vyriausybės ir opozicijos dialogą, ir remia vaidmenį, kurio imasi UNASUR, kuri pirmenybę šiame dialoge teikia tokiems dalykams kaip visų piliečių gerovė, taika, teisingumas, tiesa, geri instituciniai santykiai, ekonomikos stiprinimas, teisinės valstybės principų gynimas, demokratija ir pagarba šalies suverenumui; Dominikos Respublikoje surengtas pirmasis susitikimas, kuriame dalyvavo buvę ministrai pirmininkai arba prezidentai José Luisas Rodríguezas Zapatero (Ispanija), Leonelis Fernándezas (Dominikos Respublika) ir Martínas Torrijos (Panama);

18.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Venesuelos Bolivaro Respublikos vyriausybei, MERCOSUR parlamentui, Europos ir Lotynų Amerikos šalių parlamentinei asamblėjai ir Lotynų Amerikos regioninėms įstaigoms, įskaitant UNASUR, ALBA ir CELAC.

(1)

OL C 120 E, 2008 04 24, 484 p.

(2)

OL C 15 E, 2010 01 21, 85 p.

(3)

OL C 212 E, 2010 08 05 113 p.

(4)

OL C 341 E, 2010 12 16 69 p.

(5)

OL C 351 E, 2011 12 02 130 p.

(6)

OL C 264 E, 2013 09 13 88 p.

(7)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0176.

(8)

Priimti tekstai, P8_TA(2014)0106.

(9)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0080.

Teisinis pranešimas - Privatumo politika