Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo(1),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 15 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą T-521/14 (Bendrojo Teismo trečiosios kolegijos) byloje Švedijos Karalystė / Komisija dėl Švedijos Karalystės pareikšto ieškinio prieš Komisiją, kurioje viena iš ieškovės pusėje į bylą įstojusių šalių yra Europos Parlamentas (Ieškinys dėl neveikimo – Mokslinių kriterijų, kuriais vadovaujantis nustatomos endokrininės sistemos ardymo savybės, nustatymas – Komisijos nepriėmimas deleguotųjų aktų – Pareiga imtis veiksmų),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 168, 234, 265 ir 266 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 14 straipsnį ir 17 straipsnio 8 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 22 d. Komisijos pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio laišką Europos Parlamento pirmininkui ((2016)1416502),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 119 ir 123 straipsnius ir 169 straipsnio 5 dalį,

–  atsižvelgdamas į siūlymą pareikšti nepasitikėjimą Komisija pagal Darbo tvarkos taisyklių 119 straipsnį (2016/1594(MOC)),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento Teisės tarnybos teisinę nuomonę D(2016)24155, ypač į jos 17, 19, 20 ir 21 dalis,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Reglamentas (ES) Nr. 528/2012 yra grindžiamas atsargumo principu siekiant užtikrinti, kad dėl veikliųjų medžiagų ir biocidinių produktų gamybos ir tiekimo rinkai nebūtų padarytas neigiamas poveikis žmonių ar gyvūnų sveikatai ar nepriimtinas poveikis aplinkai;

B.  kadangi pagal Reglamentą (ES) Nr. 528/2012 Komisija turėjo ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 13 d. priimti deleguotuosius aktus, kuriuose būtų nurodyti moksliniai kriterijai, skirti aktyviųjų medžiagų ir biocidinių produktų endokrininę sistemą ardančioms savybėms nustatyti;

C.  kadangi Komisija nei iki 2013 m. gruodžio 13 d., nei vėliau minėtų deleguotųjų aktų nepriėmė;

D.  kadangi Teisingumo Teismas 2015 m. gruodžio 16 d. sprendime byloje T-521/14 nusprendė, kad Komisija turėjo aiškią, tikslią ir besąlyginę pareigą ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 13 d. priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų nustatyti pirmiau minėti moksliniai kriterijai;

E.  kadangi Teisingumo Teismas, atmesdamas konkretų teisinį argumentą, kurį Komisija pateikė siekdama pagrįsti savo neveikimą, aiškiai nurodė (74 punktas), kad nė vienoje Reglamento (ES) Nr. 528/2012 nuostatoje nereikalaujama atlikti mokslinių rizika grindžiamų kriterijų poveikio vertinimo;

F.  kadangi Komisija ne kartą yra pareiškusi, kad ketina, prieš priimdama atitinkamą deleguotąjį aktą, atlikti poveikio vertinimą;

G.  kadangi šie pareiškimai yra nesiliaujančių, nuolatinių ir pakartotinių Reglamento (ES) Nr. 528/2012 ir 2015 m. gruodžio 16 d. Teisingumo Teismo sprendimo byloje T-521/14 pažeidimų patvirtinimas;

H.  kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 266 straipsnyje nustatyta, kad institucija, kurios aktas buvo paskelbtas negaliojančiu arba kurio neveikimas pripažintas prieštaraujančiu Sutartims, privalo imtis būtinų priemonių Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimui įvykdyti;

I.  kadangi dėl šios priežasties toks pakartotinas pareigų nevykdymas yra aiškus Sutarčių pažeidimas, padarytas pačios Sutarčių sergėtojos – Komisijos;

J.  kadangi, organizacijos „Corporate European Observatory“ 2015 m. gegužės mėn. paskelbtos išsamios ir abejonių nekeliančios ataskaitos duomenimis, Komisijos Aplinkos generalinis direktoratas galėjo laiku pateikti mokslinius kriterijus, skirtus endokrininę sistemą ardančioms cheminėms medžiagoms nustatyti;

K.  kadangi, remiantis ta pačia ataskaita, vėlavimas priimti deleguotuosius aktus dėl prašymo atlikti neteisėtą poveikio vertinimą, buvo strategija, sukurpta aukščiausio lygio Komisijos biurokratų, kurie nusprendė apsaugoti privačius pramonės interesus, o ne žmonių ir aplinkos sveikatą;

L.  kadangi siūlymas pareikšti nepasitikėjimą Komisija, kurį pateikė P. Pedicini ir kiti Parlamento nariai, buvo iš pradžių paskelbtas per 2016 m. gegužės 12 d. plenarinį posėdį, o vėliau Parlamento pirmininkas M. Šulcas jį paskelbė negaliojančiu nusiųsdamas laišką visiems Europos Parlamento nariams; kadangi šio sprendimo priežastys susijusios su klaidingu Darbo tvarkos taisyklių 169 straipsnio 5 dalies in extenso aiškinimu;

M.  kadangi Europos Parlamento Teisės tarnybos nuomonėje, kurią 2016 m. gegužės 10 d. paprašė pateikti Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos (ENVI) komitetas, aiškiai nurodoma, kad vienintelė priemonė, kuri belieka Europos Parlamentui, – tai dvejų metų trukmės procedūra; jei ji būtų sėkminga, Teisingumo Teismas tik dar kartą pareikštų, kad Komisijos neveikimas yra neteisėtas, tačiau nebūtų galimybės priversti Komisijos priimti deleguotųjų aktų, kaip reikalaujama Reglamente (ES) Nr. 528/2012 (Biocidinių produktų reglamente);

N.  kadangi Europos Parlamento Teisės tarnyba taip pat nurodo, kad Parlamentas tikrai turi teisę reaguoti į Komisijos poziciją taikydamas politinę kontrolę, kurią Komisijos atžvilgiu jis vykdo pagal ES sutarties 14 straipsnį;

1.  apgailestauja, kad Komisija nesilaikė savo pareigos priimti deleguotuosius aktus, kaip reikalaujama Reglamente (ES) Nr. 528/2012;

2.  primena, kad Komisija privalėjo nurodyti mokslinius kriterijus, kuriais būtų nustatomos endokrininę sistemą ardančios savybės, o remiantis Geresnio reglamentavimo gairėmis poveikio vertinimų vaidmuo yra rinkti įrodymus siekiant įvertinti, ar būsimas ES teisėkūros procedūra priimamas aktas arba su teisėkūros procedūra nesusijusi priemonė yra pagrįsta ir kaip tokią priemonę parengti geriausiai, kad būtų pasiekti norimi politikos tikslai;

3.  mano, jog nepriimtina, kad net po to, kai 2015 m. gruodžio mėn. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priėmė sprendimą, Komisija nepriėmė deleguotųjų aktų, kuriuose būtų pateikti konkretūs kriterijai veikliųjų medžiagų ir biocidinių produktų endokrininę sistemą ardančioms savybėms nustatyti;

4.  mano, kad politikos galimybės, nustatytos atlikus poveikio vertinimą, jokiu būdu neturėtų turėti įtakos nustatant mokslinius kriterijus, susijusius su endokrininę sistemą ardančiomis savybėmis arba tam tikrų medžiagų poveikiu sveikatai;

5.  atkreipia dėmesį į dar vieną Komisijos padarytą Sutarties pažeidimą – ji nesiima visų reikiamų priemonių, kad įgyvendintų Teisingumo Teismo sprendimą;

6.  apgailestauja, kad Europos Parlamento pirmininkas iš pradžių siūlymą pareikšti nepasitikėjimą paskelbė plenariniame posėdyje, o paskui paskelbė jį negaliojančiu pagal Darbo tvarkos taisyklių 119 straipsnį (2016/1594(MOC));

7.  ragina Komisiją priimti Reglamente ES Nr. 528/2012 numatytus deleguotuosius aktus, kuriuose būtų nurodyti moksliniai kriterijai, skirti aktyviųjų medžiagų ir biocidinių produktų endokrininę sistemą ardančioms savybėms nustatyti; ragina Komisiją imtis veiksmų nedelsiant ir ne vėliau kaip du mėnesius, nes šis aktas turi būti laikomas oficialiu pranešimu pagal SESV 265 straipsnį;

8.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybos ir Komisijos pirmininkams bei informuoti juos apie balsavimo dėl šios rezoliucijos plenariniame posėdyje rezultatus.

(1) OL L 167, 2012 6 27, p. 1.