PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl Europos struktūrinių ir investicijų fondų, programos „Horizontas 2020“ ir kitų Europos inovacijų fondų sąveikos inovacijoms
29.6.2016 - (2016/2695(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
Ruža Tomašić, Evžen Tošenovský, Angel Dzhambazki ECR frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0851/2016
B8-0852/2016
Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos struktūrinių ir investicijų fondų, programos „Horizontas 2020“ ir kitų Europos inovacijų fondų sąveikos inovacijoms
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 4 straipsnį, 162 straipsnį ir 174–178 straipsnius,
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – Bendrųjų nuostatų reglamentas)[1],
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006[2],
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006[3],
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1299/2013 dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų[4],
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1082/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1082/2006 dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) atsižvelgiant į patikslintas, supaprastintas ir pagerintas tokių grupių steigimo ir jų veiksmų įgyvendinimo sąlygas[5],
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1300/2013 dėl Europos socialinio fondo ir panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1084/2006[6],
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005[7],
– atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 14 d. rezoliuciją „Pažangioji specializacija. Patikimos sanglaudos politikos kompetencijos centrų tinklas“[8],
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 9 d. rezoliuciją „Investicijos į darbo vietų kūrimą ir augimą: ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos Sąjungoje skatinimas“[9],
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl siekio supaprastinti 2014–2020 m. sanglaudos politiką ir orientuoti ją į rezultatus[10],
– atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 10 d. Komisijos komunikatą „Moksliniai tyrimai ir inovacijos – atsinaujinusio augimo varomosios jėgos“ (COM(2014) 0339),
– atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 23 d. Komisijos šeštąją ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitą „Investicijos į darbo vietų kūrimą ir augimą“,
– atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą „Investicijų planas Europai“ (COM(2014)0903),
– atsižvelgdamas į 2014 m. Komisijos paskelbtas gaires „Europos struktūrinių ir investicijų fondų, programos „Horizontas 2020“ ir kitų Europos Sąjungos mokslinių tyrimų, inovacijų ir su konkurencingumu susijusių programų sinergijos užtikrinimas“,
– atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatą „Regioninės politikos įnašas į pažangų augimą 2020 m. Europoje“ (COM(2010) 0553),
– atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 30 d. Regionų komiteto nuomonę „Atotrūkio inovacijų srityje mažinimas“,
– atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 20 d. Regionų komiteto nuomonę „Paramos priemonės pradedančiųjų aukštųjų technologijų įmonių ekosistemoms kurti“,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi per 2014–2020 m. finansinio programavimo laikotarpį sanglaudos politika ir toliau yra pagrindinė ES investicijų į realiąją ekonomiką priemonė, aprėpianti visus regionus, pagrindinis ES ekonominės politikos trikampio (fiskalinio konsolidavimo, struktūrinių reformų ir investicijų į augimą) ramstis ir kartu Europos solidarumo išraiška, nes pagal ją didinamas augimas ir klestėjimas ir mažinami ekonominiai, socialiniai ir teritoriniai skirtumai, kurie buvo padidėję dėl ekonomikos ir finansų krizės;
B. kadangi sanglaudos politika visiškai suderinta su pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija „Europa 2020“ ir parengta remiantis trim jos priemonėmis, Europos regioninės plėtros fondu (ERPF), Europos socialiniu fondu (ESF) ir Sanglaudos fondu (SF), taip pat apskritai suderinta su Bendra strategine programa (BSP), pagal kurią veikia kaimo plėtros fondai, t. y. Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP), ir jūrų reikalų ir žuvininkystės sektoriaus fondai, t. y. Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF);
C. kadangi Bendrųjų nuostatų reglamente bendrosios nuostatos parengtos dėl visų penkių fondų (Europos struktūrinių ir investicijų fondų, toliau – ESI fondai), o konkrečios taisyklės, skirtos kiekvienam ESI fondui ir Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui, nustatytos atskiruose reglamentuose;
D. kadangi neseniai vykdant sanglaudos politikos reformą nustatyti keli tikslai ir prioritetai sutelkiant dėmesį į konkrečias temas ir kartu numatant tam tikrą lankstumą ir galimybę prisitaikyti prie tam tikrų savybių; be to, kadangi užtikrinamas sustiprintos partnerystės principas ir patikimas daugiapakopis valdymas, aiškiai apibrėžtas požiūris į teritorinę plėtrą, glaudesnė penkių fondų sąveika ir sąveika su kitais svarbiais fondais (pvz., programa „Horizontas 2020“, EaSI, COSME, LIFE), tolesnis įgyvendinimo taisyklių supaprastinimas, veiksminga stebėsenos ir vertinimo sistema, skaidri veiklos rezultatų stebėjimo sistema ir aiškios finansinių priemonių naudojimo taisyklės, taip pat patikima valdymo ir kontrolės sistema ir veiksminga finansų valdymo sistema;
E. kadangi, siekiant padėti sutelkti dėmesį į veiklos rezultatus ir strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimą, kiekvienai valstybei narei sukurtas veiklos lėšų rezervas, kurį sudaro 6 proc. ERPF (neįskaitant Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo), ESF, SF, EŽŪFKP ir EJRŽF skirtų išteklių, ir, remiantis 2019 m. numatyta veiklos rezultatų apžvalga, rezervą planuojama skirti tik toms programoms ir prioritetams, pagal kuriuos pavyko pasiekti tarpinius tikslus; kadangi siekiant užtikrinti ESI fondų išlaidų veiksmingumą taip pat sukurtas glaudesnis sanglaudos politikos ryšys su Sąjungos ekonomikos valdysena, o griežtos stebėsenos ir vertinimo priemonėmis užtikrinama, kad 2014–2020 m. sanglaudos politika būtų labiausiai vertinama iš ES biudžeto finansuojama politika;
F. kadangi 2014 m. gruodžio 14 d. Komisija priėmė komunikatą dėl ESI fondų indėlio į ES ekonomikos augimo strategiją, Investicijų planą Europai ir Komisijos prioritetus per ateinantį dešimtmetį, kuris faktiškai yra Bendrųjų nuostatų reglamento 16 straipsnyje numatyta ataskaita apie ESI fondų įgyvendinimą ir į kurį taip pat įtraukiami derybų dėl partnerystės susitarimų su visomis valstybėmis narėmis ir programų rezultatai ir didžiausi kiekvienai šaliai kylantys sunkumai;
1. pakartoja, kad sanglaudos politikos ryšys su kitomis ES politikos kryptimis ir iniciatyvomis (programa „Horizontas 2020“, Europos infrastruktūros tinklų priemone, kaimo plėtra, skaitmenine bendrąja rinka, energetikos sąjunga) sustiprėjo Bendrųjų nuostatų reglamentu sukūrus Bendrą strateginę programą, tad savo priemonėmis ir tikslais, įskaitant miestų darbotvarkę, teritorinę darbotvarkę, investicijas į MVĮ, pažangų augimą ir pažangiosios specializacijos strategijas, sanglaudos politika ir toliau iš esmės padeda stiprinti bendrąją rinką ir įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus;
2. pabrėžia, kad pirmiau minėta sąveika numatoma nuo pat strateginio planavimo etapo, tad nuo pat pradžios regionai ir valstybės narės turi priimti strateginius ir planavimo sprendimus, kad nustatytų ir kurtų galimybes, pvz., didinti kompetenciją pažangiosios specializacijos srityse; atkreipia dėmesį į tai, kad, kalbant apie programą „Horizontas 2020“, tai reiškia, kad programos įgyvendinamos siekiant užtikrinti sąveiką didinant informuotumą, teikiant informaciją, dalyvaujant komunikacijos kampanijose ir užtikrinant kuo glaudesnius nacionalinių informacijos centrų (NIC) ryšius su nacionaliniais ir regioniniais ESI fondų politikos formuotojais ir vadovaujančiosiomis institucijomis;
3. akcentuoja, kad regionai ir valstybės narės, norinčios investuoti ERPF išteklius į mokslinius tyrimus ir inovacijas, privalo parengti pažangiosios specializacijos strategijas dalyvaujant nacionalinėms ar regioninėms vadovaujančiosioms institucijoms ir suinteresuotiesiems subjektams, kaip antai universitetams ir kitoms aukštojo mokslo įstaigoms, sektoriaus atstovams ir socialiniams partneriams verslumo ugdymo procese, nes į pažangiosios specializacijos strategijas turėtų būti įtraukti pirminių etapų veiksmai (pajėgumų didinimas, nacionalinių (regioninių) mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemos) ir paskesnių etapų veiksmai (inovacijos, rinka) pagal programą „Horizontas 2020“, kuri savo ruožtu skatina bendradarbiavimą ES lygmeniu, remiantis pirminių ir paskesnių procesų dalyvių ryšiais, o pažangiosios specializacijos metodika turi tapti pavyzdine sanglaudos politikos po 2020 m. išraiška;
4. džiaugiasi, kad per 2014–2020 m. programavimo laikotarpį įgyvendinant sanglaudos politiką svarbesnis vaidmuo tenka finansinėms priemonėms, ir pažymi, kad veiksmingai įgyvendinamomis finansinėmis priemonėmis galima gerokai padidinti finansavimo poveikį mažiau išsivysčiusiems regionams;
5. pabrėžia, kad kadangi Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) ir Europos struktūrinių ir investicijų fondų politikos kryptys (sanglaudos, kaimo plėtros ir žuvininkystės politikos kryptys) skirtos skirtingiems politikos ir instituciniam lygmenims, jos turi paremti viena kitą, be kita ko, ištekliais;
6. konstatuoja, kad siekiant užtikrinti kuo didesnį investicijų poveikį turi būti toliau stiprinama sąveika su kitomis politikos kryptimis ir priemonėmis; šiomis aplinkybėmis primena iš ES biudžeto finansuojamą bandomąjį projektą „Kompetencijos laiptai“ („Stairway to Excellence“, „S2E“), kurio įgyvendinimas tęsiasi 13 valstybių narių užtikrinant ir išnaudojant ESI fondų sąveiką; atkreipia dėmesį į tai, kaip svarbu taip pat nustatyti susijusias specializacijos sritis kituose regionuose ir valstybėse narėse siekiant susivienyti su jomis ir geriau pasirengti daugiašalių projektų galimybėms ir užmegzti tarptautinius ryšius;
7. palankiai vertina esminių programos „Horizontas 2020“ biudžeto dalių, skirtų viešojo sektoriaus partnerystėms ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėms, įgyvendinimą, nes taip bus sukurta galimybių panaudoti viešųjų partnerysčių valdymo mechanizmus siekiant optimizuoti sąveiką su RIS3 ir programomis rengiant metinius darbo planus;
8. pabrėžia, kad ESIF turi papildyti ESI fondus ir kitas ES programas, kaip antai programą „Horizontas 2020“ ir tradicinę Europos investicijų banko veiklą; pabrėžia, kad reikėtų užtikrinti visišką visų ES priemonių suderinamumą ir sąveiką norint išvengti dubliavimosi arba nesuderinamumo įgyvendinant šias priemones arba įvairiais lygmenimis įgyvendinant politiką; primena, kad peržiūrint strategiją „Europa 2020“ būtina apsvarstyti šį sunkumą siekiant veiksmingai išnaudoti visus turimus išteklius ir pasiekti tikėtinus rezultatus, susijusius su pagrindiniais strateginiais tikslais, atsižvelgiant į tai, kad investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas kiekį, kokybę ir poveikį reikėtų gerinti koordinuotai taikant sanglaudos politikos priemones ir programą „Horizontas 2020“;
9. svarsto 7-ojo Europos aukščiausiojo lygio susitikimo inovacijų klausimais Europos Parlamente (2015 m. gruodžio mėn.) pristatytą Inovacijų paktą, kuriuo formuojant ES politiką inovacijų srityje raginama taikyti horizontalųjį požiūrį, kuo labiau padidinti sektorių, skaitmeninės ir regioninės politikos sąveiką ir dėti bendras pastangas siekiant sukurti inovacijoms palankias sąlygas ir įveikti gerai žinomus trūkumus paverčiant mokslinių tyrimų ir išradimų žinias inovacijomis ir taip sukuriant pridėtinę vertę Europos ekonomikai ir piliečiams;
10. svarsto už mokslinius tyrimus, inovacijas ir mokslą atsakingo Komisijos nario veiksmus rengiantis galimam Europos inovacijų tarybos steigimui siekiant geriau koordinuoti inovacijų iniciatyvas Europos Sąjungoje (2015 m. gruodžio mėn.); pažymi, kad pagrindinis Europos inovacijų tarybos (EIT) tikslas būtų padėti sumažinti komercializavimo kliūtis Europoje ir pašalinti inovacijų diegimo atotrūkį; pabrėžia, kad EIC veikloje turėtų dalyvauti visi svarbūs suinteresuotieji subjektai, vykti skaidrios ir sparčios konsultacijos ir sprendimų priėmimo procesai, vengiant dubliavimosi ji turėtų papildyti kitų ES įstaigų veiklą; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad iš programos „Horizontas 2020“ biudžeto skiriami asignavimai nebeturėtų būti mažinami, atsižvelgiant į tai, kad steigiant ESIF jie jau buvo sumažinti;
11. siūlo sukurti stebėsenos sistemą sąveikos veiksmingumui stebėti, kad būtų skleidžiama geriausia patirtis ir dalijamasi ankstesne patirtimi prieš peržiūrint strategiją „Europa 2020“;
12. atkreipia dėmesį į programos „Horizontas 2020“ ir ESI fondų ryšio klausimą saugumo srityje (būtinybę užtikrinti vienodą IRT infrastruktūros lygį visoje ES) ir į tokio ryšio gamybos aspektą; palankiai vertintų IRT saugumo priemonių suderinimą, kad kito programavimo laikotarpio ESI fondų reglamentuose būtų atsižvelgiama ir į šiuos aspektus, ir pabrėžia, kad tam reikia skirti pakankamą finansavimą;
13. prašo Komisijos paskelbti komunikatą dėl sąveikos įgyvendinimo, atsižvelgiant į tai, kad, išskyrus minimą galimybę panaudoti negausius investicijų išteklius ir apskritai įveikti naujus sunkumus ateityje, šis klausimas nenagrinėjamas pagal Bendrųjų nuostatų reglamento 16 straipsnį parengtoje ataskaitoje, nors konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos yra tokios sąveikos dalis;
14. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.
- [1] OL L 347, 2013 12 20, p. 320.
- [2] OL L 347, 2013 12 20, p. 289.
- [3] OL L 347, 2013 12 20, p. 470.
- [4] OL L 347, 2013 12 20, p. 259.
- [5] OL L 347, 2013 12 20, p. 303.
- [6] OL L 347, 2013 12 20, p. 281.
- [7] OL L 347, 2013 12 20, p. 487.
- [8] Priimti tekstai, P7_TA(2014)0002.
- [9] Priimti tekstai, P8_TA(2015)0308.
- [10] Priimti tekstai, P8_TA(2015)0419.