Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B8-0861/2016Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B8-0861/2016
Europos Parlamentas

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl Europos struktūrinių ir investicijų fondų, programos „Horizontas 2020“ ir kitų Europos inovacijų fondų inovacijų sinergijos

29.6.2016 - (2016/2695(RSP))

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo
pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį

Younous Omarjee, Merja Kyllönen, Jiří Maštálka, Ángela Vallina, Martina Michels GUE/NGL frakcijos vardu

Procedūra : 2016/2695(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B8-0861/2016
Pateikti tekstai :
B8-0861/2016
Debatai :
Balsavimas :
Priimti tekstai :

B8-0861/2016

Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos struktūrinių ir investicijų fondų, programos „Horizontas 2020“ ir kitų Europos inovacijų fondų inovacijų sinergijos

(2016/2695(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 4, 162 ir 174 –178 dalis,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – Bendrųjų nuostatų reglamentas)[1],

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006[2],

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006[3],

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1299/2013 dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų[4],

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1082/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1082/2006 dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) atsižvelgiant į patikslintas, supaprastintas ir pagerintas tokių grupių steigimo ir jų veiksmų įgyvendinimo sąlygas[5],

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1300/2013 dėl Europos socialinio fondo ir panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1084/2006[6],

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005[7],

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 26 d. rezoliuciją dėl atokiausių regionų galimybių gerinimo kuriant ES struktūrinių fondų ir kitų Europos Sąjungos programų sąveiką[8],

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento rezoliuciją „Investicijos į darbo vietų kūrimą ir augimą: ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos Sąjungoje skatinimas“[9],

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl siekio supaprastinti 2014–2020 m. sanglaudos politiką ir orientuoti ją į rezultatus[10],

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 23 d. Komisijos šeštąją ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitą „Investicijos į darbo vietų kūrimą ir augimą“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. Komisijos paskelbtas gaires „Europos struktūrinių ir investicijų fondų, programos „Horizontas 2020“ ir kitų Europos Sąjungos mokslinių tyrimų, inovacijų ir su konkurencingumu susijusių programų sinergijos užtikrinimas“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. Paryžiuje pasirašytą COP 21 susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi 2014–2020 m. finansinio programavimo laikotarpiu sanglaudos politika išlieka svarbiausia ES priemonė, apimanti visus regionus, ir kadangi tai – vienintelis fondas, perskirstantis turtą ES regionams, ir ja siekiama skatinti gerovę ir mažinti ekonominius, socialinius ir teritorinius skirtumus, kuriuos gilina ekonomikos ir finansų krizė ir griežta taupymo politika;

B.  kadangi sanglaudos politika grindžiama jos trijų fondų – Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Europos socialinio fondo (ESF) ir Sanglaudos fondo – suderinimu kartu su platesniu koordinavimu su kaimo plėtros fondais, būtent Europos žemės ūkio fondu kaimo plėtrai (EŽŪFKP), ir jūrų reikalų ir žuvininkystės sektoriaus fondais, būtent Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondu (EJRŽF), pagal Bendrą strateginę programą (BSP);

C.  kadangi pagal Bendrųjų nuostatų reglamentą priimtos bendrosios visų šių fondų – Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) – nuostatos, o konkrečioms kiekvienam ESI fondui taikomoms taisyklėms ir Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui taikytos atskiros taisyklės;

D.  kadangi pastarąja sanglaudos politikos reforma nustatytas ribotas tikslų ir prioritetų, kuriais susitelkiama į tam tikras temas, skaičius;

1.  primena, kad sinergija negali būti naudojama kaip būdas nukreipti ESI fondus nuo teritorinės, ekonominės ir socialinės sanglaudos tikslo;

2.  primena, kad sanglaudos politika siekiama skatinti gerovę ir mažinti ekonominius, socialinius ir teritorinius skirtumus, kuriuos gilina ekonomikos ir finansų krizė ir griežta taupymo politika; šiuo atžvilgiu griežtai smerkia ekonomikos valdymo ir sanglaudos politikos sąsają;

3.  patvirtina, kad pagal Bendrųjų nuostatų reglamentu sukurtą Bendrą strateginę programą ir remiantis visomis jos priemonėmis ir tikslais, įskaitant miestų darbotvarkę, teritorinę darbotvarkę, investicijas į MVĮ, ypač labai mažas įmones, pažangaus augimo ir pažangiosios specializacijos strategijas, sustiprintos sanglaudos politikos ir kitos ES politikos ir iniciatyvų sąsajos ir jos turi padėti siekti sanglaudos tikslų;

4.  pabrėžia, kad Bendrųjų nuostatų reglamentas, susijęs su ESI fondais, pirmą kartą apima teisinius įgaliojimus kuo labiau didinti ne tik šių dviejų priemonių sinergiją, bet ir sinergiją su kitomis programomis, pvz., COSME, „Erasmus+“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemone; primena, kad naujojoje sanglaudos politikos programoje didžiausias dėmesys skiriamas ribotam politikos tikslų skaičiui ir keturioms prioritetinėms sritims;

5.  pabrėžia, kad sinergija sukuriama strateginio planavimo lygmeniu, todėl tam, kad būtų nustatytos ir kuriamos galimybės, nuo pat pradžių reikia, kad regionai ir valstybės narės priimtų strateginius pasirinkimus ir vykdytų planavimą; nurodo, kad programos „Horizontas 2020“ atveju tai reiškia programų įgyvendinimą sinergijai palankiu būdu didinant informuotumą, teikiant informaciją, dalyvaujant informavimo kampanijose ir kuo labiau susiejant nacionalinius informacijos centrus su nacionalinio ir regiono lygmens ESI fondų politikos formuotojais ir valdymo institucijomis;

6.  pabrėžia, kad pažangiosios specializacijos strategijos kūrimas įtraukiant nacionalinės ar regioninės valdžios institucijas ir suinteresuotuosius subjektus, pvz., universitetus ir kitas aukštojo mokslo įstaigas, bei socialinius partnerius yra naudingas regionams ir toms valstybėms narėms, kurios nori investuoti ERPF išteklius į mokslinius tyrimus ir inovacijas;

7.  pripažįsta padidėjusį finansinių priemonių naudojimą Sąjungos biudžete – tai papildoma finansavimo forma, palyginti su subsidijomis ir dotacijomis; pažymi, kad finansinės priemonės gali tapti alternatyviu ir papildomu finansavimo būdu, tačiau jos turėtų būti taikomos tik projektams, kuriems tokia finansavimo rūšis suteikia papildomą naudą ir kuriais gerinamas patikimas viešųjų lėšų valdymas;

8.  ragina Komisiją atlikti išsamią finansinių priemonių naudojimo analizę pradedant nuo dabartinio programavimo laikotarpio pradžios; pabrėžia, kad vertinant finansinę priemonę sverto aspektas negali būti vienintelis vertinimo kriterijus; šiame kontekste primena „papildomumo“ kriterijaus ir indėlio siekiant ES sanglaudos tikslų vertinimo svarbą, nes ESIF yra teisėtai pagrįstas SESV 175 straipsnio 3 dalimi;

9.  šiuo atžvilgiu apgailestauja dėl geografinių ir vystymosi kriterijų trūkumo Europos strateginių investicijų fonde (ESIF); pabrėžia, kad ESIF ir ESI fondų politika (įskaitant sanglaudą, kaimo plėtrą ir žuvininkystę) skirta skirtingoms politikos sritims ir instituciniams lygmenims; pabrėžia, kad reikia užtikrinti visišką visų ES priemonių suderinamumą ir sinergiją norint išvengti dubliavimosi arba nesuderinamumo įgyvendinant šias priemones arba įvairiais lygmenimis įgyvendinant politiką; šiuo atžvilgiu apgailestauja, kad ESIF kūrimas apėmė Europos infrastruktūros tinklų priemonės ir programos „Horizontas 2020“ biudžetų mažinimą, nes taip apribota galimybė pasiekti jų tikslus ir atskleistas šio fondo nesuderinamumas su Sutartyse įtvirtintais socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos tikslais;

10.  primena, kad nepakanka pagal programą „Horizontas 2020“ skiriamo finansavimo, ypač mažiau išsivysčiusiems ir atokiausiems regionams, ir kad „labai gerai“ įvertintiems projektams neskiriamas finansavimas; pabrėžia, kad reikia pradėti teikti alternatyvų finansavimą (pvz., ESI fondų dotacijos galėtų būti teikiamos „labai gerai“ įvertintiems strategijos „Horizontas 2020“ projektams); siūlo, kad jų statusas pagal kokybės lygį, kuris įvertintas pagal strategiją „Horizontas 2020“, būtų priimamas ex ante, nes vertinimo kriterijai atitinka Bendrųjų nuostatų reglamente pateiktus atitinkamo teminio tikslo (pvz., „mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir inovacijų stiprinimo“) kriterijus;

11.  apgailestauja dėl teritorinės ES mokslinių tyrimų lėšų sutelkties keliose šalyse ir universitetuose; ragina priimti mokslinių tyrimų ir inovacijų politiką, kuria būtų užtikrintas sąžiningas teritorinis paskirstymas, kuris iš tiesų sutaptų su sanglaudos politikos tikslais;

12.  ragina Komisiją skubiai parengti programą, kuria būtų didinama ERPF ir EFD sinergija;

13.  ragina Komisiją inicijuoti ESI fondų, strategijos „Horizontas 2020“ ir mėlynojo augimo strategijos sinergijos programą;

14.  primena, kad Bendrųjų nuostatų reglamentas pagrįstas horizontaliuoju darnaus vystymosi tikslu, ir šiuo atžvilgiu mano, kad reikia stiprinti ESI fondų ir kitos ES politikos sinergiją, ypač laikantis ES tikslų, susijusių su atsinaujinančiosios energijos išteklių plėtojimu, įskaitant COP 21 tikslus, ir sinergiją su visais ES fondais, kuriais remiama gamtos ir biologinės įvairovės apsauga;

15.  mano, kad sanglaudos politikos ir strategijos „Horizontas 2020“ sinergija neturėtų būti skirta kariniams moksliniams tyrimams;

16.  atkreipia dėmesį į griežto taupymo politikos ir fiskalinių suvaržymų keliamas problemas nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijoms siekiant bendro ES fondų finansavimo santykio; ragina Komisiją peržiūrėti faktinius bendro finansavimo santykius ir suteikti laikinas išimtis ES valstybėms narėms ir regionams, kurie susiduria su dideliais ekonominiais sunkumais;

17.  ragina sukurti stebėsenos sistemą, kuria būtų sekama sinergijos sėkmė, kad būtų skleidžiama geriausia patirtis ir mokomasi iš klaidų prieš strategijos „Europa 2020“ peržiūrą;

18.  ragina Komisiją įvertinti galimybę taikyti subalansuoto biudžeto taisyklę viešosioms investicijoms, kad viešosios investicijos būtų atleistos nuo valdžios sektoriaus deficito ir valstybėms narėms būtų leidžiama didinti viešąsias investicijas, įskaitant ES fondų remiamas investicijas;

19.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

Teisinė informacija - Privatumo politika